2016-03-29 Nr. AB-6882-3-61-3-01460-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-622-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01460-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. PS1-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. V.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. PS1-85) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu Nr. PS1-85 pripažinta, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, (toliau – ir VT Etikos taisyklės) 2.2 papunkčio, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (2012 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. BR1-718 redakcija), (toliau – ir NMA etikos taisyklės) 5.1.1, 5.1.2 ir 5.1.3 papunkčių nuostatas, už tai jai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pareiškėja paaiškino, kad Agentūra atliko struktūrinių padalinių specialistų, kurie yra Agentūros paramos gavėjai, deklaruojamų laukų patikrinimus dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimų. Pareiškėjos deklaruojamų laukų (žemės sklypas Nr. 208436-7236 (toliau – ir laukas Nr.

1) ir žemės sklypas Nr. 198430-0800 (toliau – ir laukas Nr. 2)) patikrą atliko neinformavusi pareiškėjos ir jai nedalyvaujant. Patikrą atliko ir duomenis pateikė Agentūros Rizikų vertinimo ir valdymo departamento Informacijos saugumo valdymo ir korupcijos prevencijos skyriaus (toliau – ir Agentūros RVTD skyrius) vyriausiasis specialistas E. S.. Jis nurodė, kad pūdymas neapsėtas, o kaip įrodymą pateikė vietos fotonuotrauką. Deklaruotame lauke Nr. 2 buvo nustatytas GAAB 1 pažeidimas – juodasis pūdymas neapsėtas žemės ūkio augalais iki lapkričio 1 d.

Pareiškėja teigė, kad 2014 m. rugsėjo pabaigoje lauką Nr. 2 apsėjo žieminiais kvietrugiais ir Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (toliau – ir GAAB aprašas), reikalavimų nepažeidė. Aplinkybę, kad pūdymas apsėtas, pasėlis yra sudygęs ir sužaliavęs, pareiškėja įrodinėjo 2015 m. sausio 4 d. fotonuotrauka. Esant tokiems prieštaravimams, atsakovas be teisinio pagrindo suteikė didesnę įrodomąją galią Agentūros RVTD skyriaus specialisto pateiktai informacijai, jos pakartotinai nepatikrinęs. 2015 m. sausio 27 d.

Išvadoje apie tyrimo rezultatus Nr. VT-6 (toliau – ir Išvada) pateikti bendro pobūdžio pamąstymai, kokia turėtų būti žolė, kokio dydžio sudygę žiemkenčiai, vadovaujamasi pusantro mėnesio senumo nuotrauka, nevertinamos kitos svarbios aplinkybės – metereologinės sąlygos, ankstesnė žemės sklypo būklė iki jo įdirbimo ir apsėjimo, nurodytos aplinkybės dėl šalia sklypo esančio vandens kanalo galimo užtvenkimo ir pan. Pareiškėja kaltinama nusižengusi valstybės tarnybos principams (pagarba žmogui ir valstybei, atsakomybė, pavyzdingumas) bei pažeidusi valstybės tarnautojo pareigas (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių).

Nurodytose teisės normose išvardytos pareigos yra bendro pobūdžio, t. y. jose nėra detalizuotas konkretus tarnautojo elgesys, vykdant šiose normose nurodytas pareigas, todėl pareiškėja mano, jog aiškumas dėl šių normų pažeidimo turi būti atskleistas (atsakovo įrodytas) tarnybinio patikrinimo išvadoje, atskirai nurodyta, kuo pasireiškė pareigų neatlikimas (pažeidimas) bei kuo pasireiškė pareiškėjos kaltė dėl tariamai padarytų pažeidimų. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra siejamas su pareiškėjos, kaip paraiškos gavėjos, elgesiu, tvarkant laukus.

Atsakovo teigimu, pažeisdama GAAB reikalavimus pareiškėja kartu parodė „savo atsainumą tiek prieš save pačią, tiek prieš Agentūros kolegas ir kitus Agentūros pareiškėjus“, taip pat atsakovas nurodė, kad pareiškėjos kaltės forma – aplaidumas – esą įrodyta, kadangi būdama Agentūros vyriausiąja specialiste ji turėjo ir galėjo numanyti, kad jos padaryti pažeidimai gali turėti įtakos visuomenės nuomonei bei Agentūros įvaizdžiui. Su minėtomis atsakovo išvadomis pareiškėja nesutiko bei pažymėjo, kad iki šiol nėra pakankamai įrodymų, jog pūdymas iš tiesų nebuvo užsėtas.

Tik atlikus pakartotinę patikrą galima bus spręsti, apsėtas laukas ar ne. Išvadą galima duoti tik apžiūrėjus lauką vietoje bei turint specialiųjų žinių. Skirtingai, nė nurodyta Išvadoje, ji nekontroliuoja ir nekoordinuoja tų paramos priemonių, kuriose pati dalyvauja kaip paramos gavėja. Išvadoje nurodyti VTĮ straipsnių punktai nėra tiesiogiai susiję su nurodytais GAAB pažeidimais. Atsakovas vadovavosi deklaratyviais pareiškimais dėl galimų kilti neigiamų padarinių Agentūros įvaizdžiui.

Pareiškėja teigė, kad paskirta nuobauda – griežtas papeikimas – neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų tiek vertinant galimų pažeidimų pobūdį tvarkant laukus, tiek vertinant jos darbą einant valstybės tarnautojo pareigas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatytas esminis tarnybinės atsakomybės elementas – valstybės tarnautojo (jos) kaltė dėl konkrečiai apibrėžtos atitinkamus teisės aktus (konkrečias jų normas) pažeidžiančios veikos. Byloje nepateiktas nė vienas įrodymas, kad ji tyčia, sąmoningai, dėl didelio aplaidumo ar sąmoningo neatsargumo padarė Išvadoje nurodytas veikas. Nenustačius bent vieno tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tarnybinė atsakomybė negalima.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad tarnybiniame pranešime nurodyti du taisyklių nesilaikymo atvejai – pareiškėjos deklaruotuose laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyti pažeidimai (neišvežti šieno ritiniai ir neapsodintas pūdymas žemės ūkio augalais). Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu abu nustatyti pažeidimai buvo patikrinti ir įvertinti. 2015 m. sausio 27 d. Išvadoje kvalifikuojant pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą deklaruotame lauke Nr. 1 nustatyti pažeidimai nebuvo vertinami ir pareiškėjai tarnybinė nuobauda už minėtus pažeidimus nepaskirta.

Išvadoje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad deklaruotame lauke Nr. 2 nustatytas GAAB 1 pažeidimas, t. y. juodasis pūdymas iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. neapsėtas žemės ūkio augalais. Atliekant pareiškėjos deklaruoto lauko Nr. 2 patikrą buvo vadovaujamasi ne subjektyviais vyriausiojo specialisto vertinimo kriterijais, bet Agentūros vidaus teisės aktų nustatytu reglamentavimu. Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pateiktą deklaruoto lauko Nr. 2 nuotrauką, vertino ją kaip netinkamą įrodymą, kuris negali pagrįsti pareiškėjos teiginių esą ji laikėsi prisiimtų įsipareigojimų.

Vertinant nuotrauką matyti, kad joje esantis laukas apsodintas augalais, tačiau nustatyti, koks laukas yra nufotografuotas (t. y. kurioje Lietuvos vietoje ir kuriais metais padaryta nuotrauka) galimybės nėra.Tikrindamas pareiškėjos deklaruotus laukus vyriausiasis specialistas atliko jam skirtą tarnybinį pavedimą ir vykdė savo pareigas. Atliekant šias pareigas vyriausiajam specialistui Agentūroje suteikiami tam tikri įgaliojimai nustatyti faktus bei keliami tam tikri atsakomybės reikalavimai. Atsižvelgus į kompetentingo ir nešališko darbuotojo atliktą patikrą, į jo teikiamus paaiškinimus, buvo vertinama, kad vyriausiojo specialisto pateikta informacija yra teisėtas ir pagrįstas įrodymas, pagrindžiantis faktą, kad pareiškėjos deklaruotas laukas Nr. 2 nebuvo apsėtas.

Tyrimo metu buvo įvertinta ir tai, kad vyriausiasis specialistas E. S. atlikdamas patikrą buvo ne vienas. Pareiškėja, negalėdama įvykdyti reikalavimų, nustatytų GAAB apraše (dėl blogų oro sąlygų ir pan.), turėjo pareigą, vadovaudamasi Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės), 46 punktu, per 10 darbo dienų informuoti Agentūrą apie aplinkybes, nepriklausančias nuo jos valios (dėl lietingo rudens, bebrų užtvenkto kanalo, apsemto lauko dalies ir pan.).

Be to, turi būti ne tik pranešama apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, bet ir pateikti tai įrodantys dokumentai. Pareiškėja neinformavo Agentūros apie minėtas nenugalimos jėgos atsiradimo aplinkybes, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Atliekant tyrimą buvo pastebėta, kad vyriausiojo specialisto pateiktose nuotraukose matoma peraugusi ir jau sudžiūvusi žolė, be to, visame lauke nerasta žemės ūkio augalų. Išvadoje buvo ne tik vadovaujamasi turimomis nuotraukomis, kompetentingų darbuotojų paaiškinimais, bet ir aptarti žemės ūkio augalų bei žolių augimo ypatumai, kurie yra suprantami net ir tiems asmenims, neturintiems specialaus šios srities išsilavinimo.

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Agentūroje ir gerai išmanydama prisiimtus įsipareigojimus, jų nesilaikė, taip padarydama neigiamą įtaką Agentūros įvaizdžiui. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo žinomas faktas, kad pareiškėja nesilaikė GAAB apraše nustatytų reikalavimų, t. y. neapsėjo / neapsodino Deklaruoto lauko Nr. 2 žemės ūkio augalais, nors ji, būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama Agentūroje, turėjo būti pavyzdžiu kitiems Agentūros pareiškėjams ir paramos gavėjams, ir taip diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

Pareiškėja prašymą atlikti pakartotinę patikrą pateikė tik po to, kai jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Kadangi pareiškėjos prašymas dėl pakartotinės lauko patikros gautas jau atlikus tyrimą, Agentūra vertino, kad šis klausimas nepatenka į paskirtos tarnybinės nuobaudos ir šio teisminio ginčo ribas. Agentūra tyrimo metu įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareigų vykdymu, ir laikydamasi visų būtinų procedūrinių reikalavimų teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.

Atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo nustatytos dvejopos pasekmės: teisės aktų nesilaikymas ir Agentūros įvaizdžio diskreditavimas. Pareiškėja, prisiimdama įsipareigojimus Agentūrai, nesilaikė Administravimo bei kontrolės taisyklių, GAAB aprašo nuostatų ir šiais savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, NMA darbuotojo etikos taisyklių nuostatas, tokie valstybės tarnautojo veiksmai nėra suderinami su atliekamomis funkcijomis. Agentūros įvaizdžio diskreditavimas pasireiškė kaip reali grėsmė, kad Agentūros įvaizdžiui yra pakenkta, taip pat dėl pareiškėjos atliktų veiksmų (neveikimo) atsirado galimybė visuomenei įtarti, kad Agentūros veikla yra neskaidri, Agentūros darbuotojai piktnaudžiauja savo įgaliojimais.

Anot atsakovo, minėtos dvejopo pobūdžio pasekmės lėmė pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos parinkimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos V. V. skundą tenkino ir panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. PS1-85 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. V.“.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. PS1-85 pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Įsakyme Nr. PS1-85 nurodyta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.2 papunkčio, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (2012 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. BR1-718 redakcija), 5.1.1, 5.1.2 ir 5.1.3 papunkčių nuostatas.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės), 14.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovas per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą.

Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ginčui spręsti aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje yra pažymėta, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (LVAT administracinė byla Nr. A146-700/2010).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ar pagrįstumo turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (LVAT administracinė byla Nr. A146-1958/2008). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, vadinasi, jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę.

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (LVAT administracinė byla Nr. A520-2635/2012). Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. neįrodžius aplinkybių, patvirtinančių bent vieną pažeidimo sudėties elementą, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai formuojama praktika, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.). Tarnybos santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų, todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę.

Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktu, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Ši norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi gintis, apimtis (LVAT administracinės bylos Nr. A146-1368/2010, A520-2635/2012).

Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjai Įsakymu Nr. PS1-85 paskirta už tai, kad ji, pateikusi paraišką tiesioginėms išmokoms už deklaruotus laukus gauti, nesilaikydama Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reikalavimų, diskreditavo valstybės tarnautojo ir įstaigos vardą ir šiais savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktų bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.2 papunkčio, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (2012 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. BR1-718 redakcija), 5.1.1, 5.1.2 ir 5.1.3 papunkčių nuostatas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, turi būti pateikiami duomenys (įrodymai), patvirtinantys šiuos faktus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje nurodyti teisės aktų (pareigybės aprašymo, Viešojo administravimo įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, etikos taisyklių) pažeidimai turi būti grindžiami konkrečiais valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą ar neveikimą patvirtinančiais faktais, teisės aktų nurodymas yra reikšmingas kaip neteisėto elgesio teisinė kvalifikacija, bet pats savaime nepatvirtina ir neįrodo pažeidimo padarymo. Be to, visi šie faktai ir juos patvirtinantys įrodymai privalo būti išdėstyti nusižengimo tyrimo komisijos išvadoje, nes tik teisės aktų nustatyta tvarka ištirti duomenys gali būti pagrindas taikyti tarnautojui drausminę atsakomybę.

Atsakovo teigimu, pareiškėjos deklaruotame lauke Nr. 2 nėra pasodinti žemės ūkio augalai. Teismas nustatė, kad Agentūra 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. BR6-5341 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto (toliau – ir Universitetas) direktorių, prašydama įvertinti pareiškėjos deklaruotame lauke darytas nuotraukas. Agentūra gavo Universiteto 2015 m. balandžio 20 d. atsakymą, kad pareiškėjos deklaruotuose laukuose aiškiai matomas daugiametėmis žolėmis apaugęs plotas, įvardytas kaip žaliena (pieva arba ganykla). Be to, Universiteto atsakyme nurodyta, kad „pagal įprastą agronominę praktiką žieminiai kvietrugiai yra sėjami į įdirbtą žemę, o ne į pievą, todėl išilgai lauko matomų lygiagrečių įrėžimų nėra pagrindo laikyti žieminių kvietrugių sėjos faktu net ir tuo atveju, jeigu ūkininkai bandė tai daryti“. Teismo apklausti liudytojai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja E. R. bei šio skyriaus specialistai P. R. ir R. U. patvirtino, kad pagal pareiškėjos prašymą 2015 m. kovo 5 d. nuvyko į prašyme nurodytą lauką Nr. 2 ir nustatė, kad 2014 m. rudenį laukas buvo apsėtas žieminiais javais. Žieminių javų pasėlių būklė buvo užfiksuota fotonuotraukose. Liudytojų parodymus patvirtina ir 2015 m. kovo 5 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus pažyma Nr. 165(15.3), kurioje konstatuota, kad žiemkenčiai normaliai išsikrūmiję ir gerai peržiemoję. Teismas vertino, kad liudytojų E. R., P. R. ir R. U. parodymai prieštarauja liudytojo E. S. parodymams. Liudytojas E. S. parodė, kad patikrinimo metu lauke Nr. 2 nebuvo pasodinta žemės ūkio augalų. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvadų, kad byloje teikiami duomenys yra prieštaringi ir neįrodo pažeidimus patvirtinančių faktų, tuo tarpu, kaip minėta, kai nėra įrodytas vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – jo objektyvioji pusė, drausminė atsakomybė negali būti taikoma.

Teismas pabrėžė, kad teismo funkcija yra patikrinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu užfiksuotas aplinkybes, jų analizę, faktinį ir teisinį įvertimą. Paprastai teisminio nagrinėjimo metu konstatavus, kad duomenų nepakanka tarnybinio nusižengimo faktui nustatyti, tarnybinė nuobauda laikoma paskirta nepagrįstai. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. PS1-85 yra nepagrįstas, nes neįrodytas pareiškėjos neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos skundą tenkino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktu.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų, teismas nesprendė pareiškėjos prašymo priteisti atstovavimo išlaidas.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais, kuriais Agentūra rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantas nurodo šiuos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

1. Teismas, spręsdamas dėl Įsakymo Nr. PS1-85 pagrįstumo, turėjo vertinti ir šio įsakymo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį, tačiau jos nevertino.

2. Pareiškėjos teismo posėdyje pateiktos deklaruoto lauko Nr. 2 nuotraukos vertintinos abejotinai. Šios nuotraukos yra 2015 m. balandžio 22 d. Fotografuota iš toli, neužfiksuotos fotografavimo koordinatės, leidžiančios teigti, kad nuotraukos darytos būtent deklaruotame lauke Nr. 2, o ne kituose pareiškėjos laukuose. Atsižvelgiant į 2015 m. sausio mėnesio meteorologines sąlygas, pareiškėja galėjo 2015 m. sausio mėnesį pūdymą apsodinti žemės ūkio augalais. Atsižvelgtina į tai, kad nuotraukos yra 2015 m. balandžio pabaigos, jose galėjo būti žolės, o ne žemės ūkio augalų vaizdai. 2014 m. gruodžio 3 d. atlikus patikrą vietoje buvo nustatyta, kad ji iki nurodytos dienos laukų nebuvo apsėjusi (tai patvirtina patikros vietoje metu darytos nuotraukos). Šie duomenys turėtų būti vertinami kaip pagrindžiantys laukų neapsėjimo faktą. Pareiškėjos pateiktas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštas nelaikytinas tinkamu įrodymu, kadangi Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus nuostatuose nėra įtvirtinta, kad šis skyrius atliktų užsakomuosius patikrinimus vietoje ar juose dalyvautų, ar būtų nurodytos kitokio pobūdžio uždaviniai ir funkcijos, patvirtinantys, kad skyrius gali atlikti aptariamo pobūdžio patikrinimus ir teikti raštus dėl nustatytų aplinkybių. Teismas nenagrinėjo, ar minėtas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštas laikytinas tinkamu įrodymu, neatsižvelgė į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, o vadovavosi įrodymais, kurie pateikti praėjus ilgam laiko tarpui po atlikto tarnybinio tyrimo.

3. Teismas vertindamas Agentūros pateiktus įrodymus ir specialistų paaiškinimus, nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė pareiškėjos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų pateiktiems paaiškinimas, nenagrinėjo reikšmingų faktų, nekėlė galimų versijų ir nevertino kiekvieno pateikto įrodymo atskirai ir apskritai, nenagrinėjo įrodymų patikimumo. Teismas galėjo pareikalauti trečios šalies nešališko laukų būklės įvertinimo, tačiau to nepadarė, pažeisdamas ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies, 81 straipsnio nuostatas. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ryšio su pareiškėja. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos privačių interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos sutuoktinis R. V. dirba Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje. Be to, Pareiškėjos privačių interesų deklaracijos priede kaip artimas asmuo, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, nurodytas A. B., kaip ūkininkas, užsiimantis žemės ūkio veikla. Pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos tinklalapyje viešai pateikiamų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, informaciją A. B. yra pareiškėjos tėvas, kuris nuo 2011 m. užėmė Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, o po 2015 m. įvykusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų buvo išrinktas Šiaulių rajono meru.

Pareiškėja V. V. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo apeliaciniu skundu, remiasi šiais argumentais:

1.Apeliantas nepagrįstai suabsoliutino vieno patikrinimo metu darytas fotonuotraukas. Pirmos instancijos teismas vertino byloje pateiktų įrodymų visumą (ABTĮ 57 str. 1 d., 2 d.). Pareiškėja pažymi, kad prieš skiriant nuobaudą ji 2015 m. sausio 7 d. pateikė Agentūrai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad kontrolinį lauką Nr. 2 apsėjo iš rudens, kaip to reikalauja GAAB aprašo 1.1 punkto nuostatos, ir pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas. Todėl teigti esą nuobaudos skyrimo metu Agentūrai nebuvo jokių abejonių dėl pažeidimo padarymo fakto, nėra teisinio pagrindo.

Agentūra, gavusi tokį paaiškinimą bei fotonuotraukas, privalėjo dar kartą įsitikinti, buvo ar nebuvo laukas apsėtas iš rudens.Apelianto teiginiai esą pareiškėja galėjo lauką apsėti ir gruodžio mėnesį (t. y. po patikros), neturi nei mokslinio, nei praktinio pagrindimo, kadangi nepriklausomai nuo to, kokia yra lauko temperatūra, augalų vegetacija žiemos periodu nevyksta. Apeliacinio skundo teiginiai, kad Agentūrai yra neaišku, iš kokių laukų yra darytos pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos, taip pat nepagrįstai, kadangi pareiškėja fotonuotraukas darė taip ir tokiu kampu, kad vaizdas atitiktų apelianto specialisto darytas fotonuotraukas.

Sugretinus abiejų ginčo šalių darytas fotonuotraukas, akivaizdu, kad tai yra to paties lauko vaizdai, o jeigu Agentūrai kilo dėl to abejonių, ji privalėjo šias abejones pašalinti, t. y. dar kartą nuvykus į vietą įsitikinti pareiškėjos pateiktų įrodymų (fotonuotraukų) patikimumu. Kaip vieną iš įrodymų, neva patvirtinančių pareiškėjos neteisėtus veiksmus (neveikimą), apeliantas nurodo Universiteto 2015 m. balandžio 14 d. raštą, kuriame nurodyta, kad pateiktose nuotraukose matomas daugiametėmis žolėmis apaugęs plotas, kurį teisingiausia būtų įvardinti žaliena (pieva arba ganykla).

Agentūra universitetui pateikė tik savo atstovo darytas fotonuotraukas, kas suponuoja pagrindą manyti, jog Agentūra nesiekė objektyvaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, o siekė tik savo suformuotos pozicijos apgynimo. Sugretinus abiejų šalių darytas fotonuotraukas matyti, kad ginčo laukas ribojasi su vandens kanalu, kurio pakraščiai yra apaugę daugiametėmis žolėmis. Šių kanalo pakraščių pareiškėja neįdirbo, neapsėjo ir nedeklaravo, tačiau darant fotonuotraukas (priartintas), susidaro toks įspūdis, kad priartintas buvo būtent vandens kanalo pakraštys ir šios fotonuotraukos pateiktos universiteto specialistų vertinimui.

Kadangi Universiteto specialistai išvadą pateikė vadovaudamiesi vien apelianto pateiktomis fotonuotraukomis ir nebuvo atvykę į ginčo vietą, jų išvada vertintina kritiškai. Liudytojais apklausti žemės ūkio specialistai P. R., E. R. buvo kelis kartus nuvykę į ginčo lauką ir davė kategorišką išvadą, kad pareiškėjos lauke yra sudygę žiemkenčiai, ir kad jie negalėtų būti tokio dydžio, jeigu nebūtų pasėti iš rudens.

2. Apeliantas keldamas liudytojų patikimumo klausimą nepateikė nė vieno konkretaus įrodymo, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti galimą liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliaciniame skunde pateikti bendro pobūdžio pasvarstymai, kad neva tiesioginių mero rinkimų metu išrinktas į Šiaulių rajono savivaldybės merus pareiškėjos tėvas galėjo turėti įtakos liudytojams, kurie yra Šiaulių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai. Tokia Agentūros pozicija yra nesuprantama ir neetiška, pažeidžianti geros moralės bei valstybės tarnautojų etikos normas. Liudytojai teismo buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, jų parodymai iš esmės atitiko byloje esančius rašytinius įrodymus, buvo nuoseklūs ir logiški, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais ar abejoti liudytojų sąžiningumu.

3. Pirmos instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti remiantis atsakovo argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. PS1-85, kuriuo šios Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus (toliau – ir Agentūros KPŽPD Šiaulių PAS) vyriausiajai specialistei V. V. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino konstatavęs, kad byloje neįrodytas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – objektyvioji pusė.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas nevertino Įsakymo Nr. PS1-85 sudedamosios dalies - tarnybinio patikrinimo išvados turinio, netinkamai vertino įrodymus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies ir 81 straipsnio nuostatas, priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.

Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad ji dirbdama Agentūros KPŽPD Šiaulių PAS vyriausiąja specialiste, t.y. būdama Agentūros darbuotoja, atsakinga už paramos pagal skirtingas paramos priemones administravimą, pati pateikusi Agentūrai paraišką išmokoms už deklaruotus laukus gauti, nesilaikydama Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ reikalavimų, diskreditavo valstybės tarnautojo ir įstaigos vardą ir šiais savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktų bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.2 papunkčio, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo etikos taisyklių 5.1.1, 5.1.2 ir 5.1.3 papunkčių nuostatas. Iš Įsakymo Nr. PS1-85 įžanginėje dalyje nurodytos 2015 m. sausio 27 d. išvados Nr.VT-6, kuri yra Įsakymo Nr. PS1-85 motyvuojamoji dalis, matyti, kad pagal minėtas teisė normas buvo kvalifikuotas 2014 m. gruodžio 3 d. atliktos patikros metu užfiksuotas GAAB 1 reikalavimo, kad juodasis pūdymas iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. turi būti apsėtas arba apsodintas žemės ūkio augalais, nesilaikymas, nes pareiškėjos deklaruotame tiesioginėms išmokoms lauke Nr.2 iki 2014 m. lapkričio 1 d. tai nebuvo padaryta. Pareiškėja tarnybinio patikrinimo metu šį pažeidimą neigė.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d.,72 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.) yra suformavęs praktiką, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo atveju teisme privalo įrodyti, jog yra pagrindas valstybės tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. vasario 23 d. Nr.A-333-146/2015,2011 m. vasario 17 d. Nr. A62–773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62–2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438 -1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6–2160/2006 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą šioje byloje paskirstė teisingai, nes būtent atsakovas šio ginčo atveju turėjo įrodyti, kad tarnybinę nuobaudą pareiškėjai paskyrė pagrįstai ir teisėtai.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) nenustatė pagrindo sutikti su apelianto argumentais esą teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies ir 81 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija primena, kad administracinis teismas nagrinėja bylą tik ginčo dalyko ribose. Šiuo atveju ginčo dalykas – administracinio akto, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumas ir teisėtumas. Apelianto argumentai esą teismas turėjo pareikalauti nešališko pareiškėjos deklaruotų laukų būklės įvertinimo išeina už nagrinėjamo tarnybinio ginčo ribų.

Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas ištyrė įrodymų visumą: bylos proceso šalių pateiktus įrodymus, teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. S., E. R., P. R., R. U., parodymus, bylos proceso dalyvių paaiškinimus. Nors teismas atskirai neaptarė Išvados Nr.VT-6, tačiau teismo sprendimo argumentai pasisakant dėl reikalavimų tarnybinio patikrinimo išvados turiniui ir atlikus įrodymų visumos analizę pateiktos išvados, kad byloje neįrodytas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – objektyvioji pusė, patvirtina, kad teismas Išvadą vertino kartu su Įsakymu Nr. PS1-85.

Teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 81 str.), teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.). Atsakovo apeliacinis skundas dėl įrodymų vertinimo grindžiamas prielaidomis, samprotavimais, o tai negali būti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apelianto argumentai dėl pareiškėjos sutuoktinio ir jos tėvo, kurie pareiškėjos viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodyti kaip asmenys dėl kurių gali kilti minėtas konfliktas, ginčo atveju nėra reikšmingi, nes atsakovas Išvadoje Nr.VT-6 tokio konflikto nenustatė ir nuobaudos už tai pareiškėjai neskyrė.

Pareiškėjos (Agentūros valstybės tarnautojos) tarnybinė atsakomybė, kuri jai gali kilti pagal Valstybės tarnybos įstatymą, negali būti tapatinama su pareiškėjos, t.y. asmens, kuris teikia Agentūrai paraišką atitinkamoms paramos priemonėms (išmokoms) žemės ūkio veiklos srityje atsakomybe pagal specialiuosius šios srities teisės aktus. Minėta, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies prasme nenustatė jokio valstybės tarnautojų pareigų neatlikimo arba netinkamas atlikimo fakto.

Išvados Nr.VT-6 teiginiai, kad pareiškėja (Agentūros darbuotoja) pateikdama Agentūrai paraišką paramai gauti pagal Agentūros administruojamą paramos priemonę, prisiėmė įsipareigojimus derinti Agentūros darbuotojo bei pareiškėjo interesus, nepiktnaudžiauti įgaliojimais ir savo elgesiu rodyti pavyzdį visuomenei, yra deklaratyvaus pobūdžio. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja, būdama Agentūros darbuotoja, pati pateikdama paraišką paramai pagal Agentūros administruojamą paramos priemonę, ir tapdama (tapusi) pretendente (pareiškėja) paramai gauti, pažeidė kokį nors teisės aktą, sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, ar kaip nors panaudojo savo valstybės tarnautojos tarnybinę padėtį savo kaip paramos gavėjos pagal Agentūros administruojamą paramos priemonę interesais.

Išvadoje Nr.VT-6 minima administracinė byla (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A492-3372/2011), kurią Agentūra nurodė kaip pavyzdį esą vien principo pažeidimo konstatavimas yra pakankamas tarnybinei atsakomybei kilti, nagrinėjamam ginčui nėra aktuali, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui buvo skirta nustačius konkrečius valstybės tarnautojo veiklos nesuderinamumo faktus ir konstatavus, kad tokiu būdu buvo pažeistas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje principas.

Šio ginčo atveju atsakovas, priėjęs prie išvadų, kad Agentūros valstybės tarnautoja V. V., kuri pagal pateiktą paraišką yra ir Agentūros administruojamos paramos priemonės gavėja (pareiškėja), nenustatęs, kad tokia veikla pagal teisės aktus negalima, skyrė pareiškėjai nuobaudą už VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1,6,8 punktuose nurodytų pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1,5,6 punktuose nurodytų valstybės tarnautojo pareigų pažeidimus, nors kai kurios pareigos ir principai išimtinai susiję su valstybės tarnautojo pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo faktų nustatymu, o Išvadoje Nr.VT-6 tokie faktai nenustatyti.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytų principų turinys yra atskleistas minėtoje įstatymo normoje. Skiriant nuobaudą už VTĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatytų principų pažeidimą tarnybinio patikrinimo metu turi būti aiškiai nustatyta ir nurodyta kaip kokia konkrečia veika tarnybinio nusižengimo (VTĮ 2 str.12 d.) prasme atitinkamas principas buvo pažeistas. VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas atsakomybės principas reiškia, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei. Šis principas susijęs išimtinai su tarnybos pareigų atlikimu. VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas pavyzdingumo principas reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. Išvadoje Nr.VT-6 šie principai nurodyti formaliai, nes atsakovas nenustatė jokių pareiškėjos tarnybinės veiklos pažeidimų. VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pagarbos žmogui ir valstybei principas reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus. Šio principo turinys labai platus. Išvadoje Nr.VT-6 šio principo pažeidimas konkrečiai neaptartas, tačiau iš šio dokumento turinio yra pagrindo manyti, kad šio principo pažeidimą, atsakovas konstatavo ne tarnybinės veiklos aspektu, o tik tuo aspektu, kad V. V., kaip paraišką Agentūrai pateikęs asmuo, galimai pažeidė teisės aktus, kurie nustato paramos gavėjo pareigas. Analogiška padėtis ir dėl VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1,5,6 punktų taikymo. Šių bendrųjų valstybės tarnautojo pareigų pažeidimas, taip pat valstybės tarnautojų veiklos etikos principų pažeidimas gali būti konstatuotas tarnybinio patikrinimo metu neabejotinai nustačius tarnybinį nusižengimą pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą tarnybinio nusižengimo sąvoką. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad atsakovas pagal šios kategorijos bylose nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę neįrodė, kad nuobaudą pareiškėjai skyrė pagrįstai ir teisėtai.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra apgrįstas ir teisėtas. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė