A-146-254-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-254/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00740-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos G. J. A. atstovui advokatui Vytautui Tučkui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Alvydui Karaciejui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. A. ir J. Š. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjai G. J. A. ir J. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami atnaujinti jiems praleistus dėl svarbių priežasčių prašymo ir dokumentų pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) terminus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į M. A. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (2,875 ha) Navikų kaime (buvusiame Liškiavos valsčiuje), Varėnos rajone.

Pareiškėjai paaiškino, kad J. A. (nacionalizuotos žemės savininko M. A. sūnus, G. J. A. sutuoktinis) 1991 m. spalio 31 d. pateikė Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau – ir Atstatymo įstatymas) atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę Navikų ir Kudrėnų kaimuose (iš viso apie 14 ha), taip pat pateikė visus dokumentus, kurie reikalingi nuosavybės teisėms atkurti.

Prašyme nurodė ir kitus pretendentus. Po to J. A. pateikė Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai dar tris prašymus dėl žemės grąžinimo, kuriais prašė: suteikti 2,5 ha žemės Kudrėnų kaime ūkininkavimui; suteikti 13,5 žemės sklypą Navikų kaime privačiam ūkiui steigti; suteikti 2 ha miško Žaliamiškyje privačiam ūkiui steigti. J. A. nuolat domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau nuosavybės teisės nebuvo atkurtos iki jo mirties (2005 m. gegužės 12 d.), nors jis nėra gavęs pranešimų, kad dėl žemės grąžinimo yra kokių nors kliūčių.

Tik 2005 m. rugsėjo 8 d. t.y. jau po J. A. mirties, Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Alytaus AVA) Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Varėnos žemėtvarkos skyrius) parengė pažymas Nr. 26092, Nr. 26093, Nr. 26094, Nr. 26095 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į M. (M.) A. žemę. Pažymose nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į M. A. žemę Kudrėnų kaime (2,14 ha) nuosavybės teises turi pretendentai J. A. (į 1,07 ha, Pažyma Nr. 26093) ir J.

Š. (į 1,07 ha, Pažyma Nr. 26092), o į minėto savininko žemę Navikų kaime (11,50 ha) nuosavybės teises turi tie patys pretendentai lygiomis dalimis po 5,75 ha kiekvienas (Pažymos Nr.26095, Nr. 26094). Pažymose Nr. 26093 ir Nr. 26092 dėl žemės Kudrėnų kaime nurodyta, kad šios pažymos parengtos remiantis 1927 m. balandžio 30 d. žemės perleidimo aktu Nr.5990 (sklypas Nr.19), archyvo pažymėjimu Nr.R4-2283; o Pažymos Nr.26095, Nr. 26094 dėl žemės Navikų kaime parengtos remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 26 d. pažymėjimu Nr. R4-2283.

Nuosavybės teisių atkūrimo procesas į M. A. žemę nebuvo pradėtas ir parengus minėtas pažymas. G. J. A. pateikė Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui savo mirusio sutuoktinio J. A. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimų kopijas, nuolat domėjosi nuosavybės teisių atkūrimu, o 2009 m. pastebėjusi, kad M. A. turėtos žemės vietoje Navikų kaime žemė matuojama kitam asmeniui, prašė sustabdyti šiuos veiksmus. 2010 m. kovo 5 d. gavę Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 11 d. raštą Nr. 3.2(V.1)-(1.37)-473 kartu su Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 28 d.

įsakymu Nr. 1.5(V)-1 „Dėl 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymų Nr. 26092 ir Nr. 26093 pripažinimo negaliojančiomis ir 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymų Nr. 26094 ir Nr. 26095 keitimo“ pareiškėjai sužinojo, kad nuosavybės teises atkurianti institucija pripažįsta, jog M. A. Navikų kaime turėjo tik 2,875 ha žemės. Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui priėmus 2010 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 1.5(V)-1 susiklostė situacija, kad J. A. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę, tačiau nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises į savo motinos M.

A. žemę. J. A. iki savo mirties neturėjo pagrindo pradėti civilinę bylą dėl juridinės reikšmės turinčių faktų nustatymo, nei kreiptis į teismą dėl praleisto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, nes nebuvo duomenų apie tai, kad dalies žemės savininkė iki nacionalizacijos galėjo būti M. A. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareiškėjai yra asmenys, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės į M.

A. žemę (G. J. A. - mirusios savininkės 2005 m. gegužės 12 d. mirusio vaiko J. A. sutuoktinė; J. Š. – mirusio savininko vaikaitis, t.y. 2002 m. spalio 10 d. mirusio savininkės vaiko J. Š. sūnus). Pareiškėjai prašė pripažinti svarbiomis terminų paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. žemę praleidimo priežastimis tas aplinkybes, kad už nuosavybės teisių atkūrimą į žemę atsakingos institucijos (Alytaus AVA, Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius) nepranešė J. A. iki jo mirties apie tai, kad yra kokios nors kliūtys nuosavybės teisių atkūrimui į M.

A. žemę, neinformavo, kad pagal pateiktus dokumentus atitinkamos žemės dalies savininke jie laiko M. A., o pareiškėjai apie šią aplinkybę sužinojo tik 2010 metų kovo 5 d., t.y. pasibaigus įstatymu nustatytiems prašymų (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir įrodančių ryšį su žemės savininku (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikimo terminams. Be to, pareiškėjas J. Š. atkreipė dėmesį į tai, kad 2005 m. kovo 22 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atnaujintas jo motinos J.

Š., mirusios 2002 m. spalio 10 d., praleistas terminas paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo M. A. žemę. Šioje byloje nebuvo sprendžiama dėl terminų atnaujinimo paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. žemę, kadangi tuo metu nebuvo duomenų, kad ji buvo žemės savininkė. Remdamiesi šiais argumentais pareiškėjai prašė atnaujinti jiems terminus prašymams atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su M. A. patvirtinantiems dokumentams pateikti kaip praleistus dėl svarbių priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjų prašymo netenkinti.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 93-95) pažymėjo, kad teismų praktikoje sistemiškai aiškinant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas laikomasi pozicijos, jog šios dalies 1-4 punktų nuostatos yra chronologiškai išdėstytos prioritetinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nustatymo būdu. Tai reiškia, kad nuosavybės teisės pirmiausia yra atkuriamos turto savininkui, kai jis yra gyvas (1 punktas), o kituose punktuose nurodyti subjektai gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs. Kiekvienas kitas iš eilės šios dalies punktas yra taikytini tik tuo atveju, kai nėra aplinkybių, numatytų pirmiau nurodytuose punktuose. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-912/2007, 2011 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-131/2011). Buvusių savininkų M. A. ir M. A. vaikai J. A. ir J. Š. mirė atitinkamai 2005 m. gegužės 12 d. ir 2002 m. spalio 10 d., todėl pareiškėjai iki įstatymo nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės teikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tokiu būdu pareiškėjai negali būti laikomi praleidę prašomus atnaujinti terminus. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir faktines aplinkybes, pareiškėjų argumentas, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas jiems suteikia teisę teikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę, yra neteisingas ir nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu (b. l. 170-172) pareiškėjų prašymą patenkino ir atnaujino G. J. A. ir J. Š. terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 2,875 ha žemės sklypą Navikų kaime, Varėnos rajone, trims mėnesiams nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises į žemę. Tokią teisę jiems garantuoja Atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo (2004 m. spalio 12 d. redakcija) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjai apie M. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (2,875 ha) sužinojo 2010 m. kovo 5 d. gavę Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 11 d. raštą Nr. 3.2(V.1)-(1.37)-473 (b. l. 148). Įrodymų, kad tai galėjo įvykti anksčiau, nėra. Atsižvelgdamas į šią bei skunde išdėstytas aplinkybes, taip pat į Atkūrimo įstatymo preambulės nuostatas, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įstatymo nustatytas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti praleistas dėl svarbių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjams laiku realizuoti savo teisę, todėl šis terminas atnaujintinas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 178-182) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjų prašymo netenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teismas neteisingai taikė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-232/2011). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad buvusios savininkės M. A. vaikai – J. A. mirė 2005 m. gegužės 12 d., J. Š. – 2002 m. spalio 10 d. Todėl iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos, t. y. 2001 m. gruodžio 31 d., pareiškėjai G. J. A. ir J. Š. neįgijo subjektinės teisės teikti prašymą, todėl jie negali būti laikomi praleidę prašomus atnaujinti terminus.

2. Teismas nepagrįstai pripažino, kad apie M. A. iki nacionalizacijos valdytus 2,875 ha žemės Navikų kaime pareiškėjai sužinojo tik 2010 metais. Tarp pateiktų teismui dokumentų iš buvusio savininko M. A. archyvinės bylos yra 2004 m. lapkričio 24 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. R4-2283 bei 1926 m. spalio 19 d. išrašo Nr. 3836 kopijos. 2004 m. lapkričio 24 d. pažymėjime Nr. R-2283 nurodyta, kad M. A., V. ir jo seserims A., J., O. priklausė 11,5 ha (t. y. kiekvienam po 2,875 ha) žemės Navikų kaime. 1926 m. spalio 19 d. išraše Nr. 3836 patvirtinamas faktas, kad O. A., perleido savo įpėdinystės teises į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tekusį jai po tėvo V. A. mirties, M. A., t. y. perleido jai įpėdinystės teises į 2,875 ha žemės Navikų kaime. Šiuos dokumentus buvo pateikęs J. A. (G. J. A. sutuoktinis) kartu su prašymais atkurti nuosavybės teises į M. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tai, kad minėti dokumentai buvo pateikti kartu su prašymais atkurti nuosavybės teises į M. A. valdytą žemę (pirmasis prašymas pateiktas 1991 m. spalio 31 d.) ir kitais nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, įrodo, jog pareiškėjai, būdami apdairūs ir rūpestingi, turėjo žinoti apie M. ir M. A. valdytos žemės dalis ir nuosavybės teises, o pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad apie M. A. valdytą žemę pareiškėjai, apelianto nuomone, žinojo jau 2004 metais.

3. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad terminai nuosavybės teisių atkūrimo procese atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Apelianto nuomone, vien pareiškėjų nežinojimas, kad M. A. turėjo žemės, negali būti pripažintas esmine priežastimi praleistam terminui atnaujinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvas, kad apie M. A. valdytą žemę pareiškėjai sužinojo tik gavę Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 11 d. raštą Nr. 3.2(V.1)-(1.37)-473, yra nepagrįstas ir neteisingas. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų prasmę pareiga rūpintis subjektinių teisių į nuosavybės teisių atkūrimą realizavimu ir aktyviai veikti siekiant šių teisių įgyvendinimo tenka patiems pretendentams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-656/2011). Teismai, priimdami sprendimą dėl praleisto termino atnaujinimo, atsižvelgia į objektyvias aplinkybes, kurios buvo tiesiogine priežastimi, sukliudžiusia pareiškėjams realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą bei pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymo nustatyto termino. Objektyviomis aplinkybėmis, remiantis teismų praktika, yra pripažįstamos tokios kliūtys kaip pareiškėjo ilgalaikė liga, ilgalaikė komandiruotė, kitų asmenų slėpta ar neteikiama informacija ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-131/2011). Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjos G. J. A. sutuoktinis J. A., būdamas apdairus ir rūpestingas, išsinagrinėjęs pateiktus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. valdytą žemę, turėjo žinoti apie tai, kad jo motina M. A. iki nacionalizacijos valdė žemę Navikų kaime, ir galėjo kreiptis į atsakingas institucijas laiku. Apelianto nuomone, pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvias aplinkybes, kliudžiusias realizuoti jų teises.

4. Nagrinėjant praleistų terminų atnaujinimo bylas turi būti atsižvelgta į tai, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo per protingą terminą. Subjektinė teisė kreiptis į teismą dėl praleistų įstatyme numatytų terminų atnaujinimo ir pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai G. J. A. atsirado mirus jos sutuoktiniui J. A. (2005 m. gegužės 12 d.), o J. Š. – mirus motinai J. Š. (2002 m. spalio 10 d.). J. Š. 2005 metais kreipėsi į Varėnos apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo motinai J. Š. priklausiusią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. J. Š. prašymas buvo patenkintas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. nutartimi terminas atnaujintas. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjai daugiau kaip 6 metus nesikreipė į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir tai, jog pareiškėjui J. Š. terminas pateikti prašymus jau kartą buvo atnaujintas, apelianto nuomone, patvirtina faktą, kad pareiškėjai pasirinko pasyvų elgesio modelį, o jų nesugebėjimas gyvenant Lietuvoje per tokį ilgą laikotarpį pasidomėti apie savo giminių iki nacionalizacijos turėtą turtą ir paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bei kitus reikiamus dokumentus turėjo būti vertintas kaip nerūpestingumas. Tai yra subjektyvi, nuo pačių pareiškėjų pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis.

Pareiškėjai G. J. A. ir J. Š. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 187-192) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, teismo sprendimas yra pagrįstas tiek faktinėmis bylos aplinkybėmis, tiek teisės normomis.

Nesutikdami su apeliaciniu skundu, pareiškėjai remiasi argumentais, kuriuos buvo nurodę pirmosios instancijos teismui. Be to, nurodo šiuos argumentus:

1. J. A., pateikdamas pirmąjį prašymą atkurti nuosavybės teises (1991 m. spalio 31 d.) ir vėlesnius tris prašymus (1993 m.), negalėjo pateikti apelianto nurodytų dokumentų, t.y. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. lapkričio 24 d. archyvo pažymėjimo Nr. R4-2283 bei 1926 m. spalio 19 d. išrašo Nr. 3836, kadangi jis tuo metu šių dokumentų negalėjo turėti. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad apeliantas 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymose Nr. 26092, Nr. 26093, Nr. 26094, Nr. 26095 jų parengimo pagrindais nurodė tik žemės sklypo Nr. 19 1927 m. balandžio 30 d. žemės perleidimo aktą Nr. 5990, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 26 d. archyvo pažymėjimą Nr. R-4-2283 ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus. Pagal šias pažymas visa žemė buvo M. (M.) A.

2. Nei J. A., nei J. Š. iki mirties nežinojo, kad egzistuoja 1926 m. spalio 19 d. rejestras Nr. 3836, pagal kurį M. A. iš O. A. įgijo nuosavybėn 2,875 ha žemės Navikų kaime, Liškiavos valsčiuje. J. A. ir J. Š. žinojo tik tai, ką nurodo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 26 d. archyvo pažymėjimas Nr. R4-2283, t. y. kad M. A. turėjo apie 14 ha žemės (apie 11,5 ha Navikų kaime ir apie 2 ha Kudrėnų laime).

3. Pareiškėjai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, esą jie buvo neaktyvūs ir žinojo apie M. A. valdytą žemę nuo 2004 metų. Pareiškėjai akcentuoja, kad apie tai, jog M. A. iš O. A. nuosavybės teisėmis įgijo 2,875 ha žemės Navikų k. Liškiavos valsčiuje, pareiškėjai sužinojo 2010 m. kovo 5 d. iš Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 11 d. rašto Nr. 3.2(V.1)-(1.37)-47, t.y. pasibaigus įstatymo nustatytiems prašymo ir dokumentų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminams. Be to, pareiškėjas J. Š. akcentuoja, kad jo kreipimasis 2005 metais į teismą prašant atnaujinti terminą atkurti nuosavybės teises į M. A. žemę, taip pat liudija, kad jis iki 2010 m. nežinojo apie tai, jog M. A. iki nacionalizacijos taip pat buvo žemės savininkė. Pareiškėjų nuomone, nerūpestingumu, neapdairumu ir panašiomis savybėmis turėtų būti kaltinama institucija, kuri atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, o ne pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tikrinamoje apeliacine tvarka byloje (ABTĮ 136 str.) pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų G. J. A. ir J. Š. prašymą dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų praleistų terminų atnaujinimo pateikti kompetentingai valstybės institucijai prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (terminas baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d.), t.y. atnaujino pareiškėjams terminą paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (2,875 ha) Navikų kaime (buvusiame Liškiavos valsčiuje), Varėnos rajone.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad pareiškėja G. J. A. yra M. A., mirusio 1958 m., ir M. A., mirusios 1954 m., sūnaus J. A., mirusio 2005 m. gegužės 12 d., sutuoktinė, o pareiškėjas J. Š. - M. A. ir M. A. vaikaitis (dukters J. A. – Š., mirusios 2002 m. spalio 10 d., sūnus. G. J. A. į nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. žemę procesą įsijungė kaip mirusio sutuoktinio turto paveldėtoja, kadangi J. A. nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino (1991 m. spalio 31 d.) buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo M. A. žemę Navikų ir Kudrėnų kaimuose (iš viso apie 14 ha), tačiau nuosavybės teisės nebuvo atkurtos iki pretendento mirties. J. Š. prašymą atkurti nuosavybės teises į M. A. žemę Navikų ir Kudrėnų kaimuose (iš viso į 14 ha) padavė 2005 m. balandžio 27 d., remdamasis įsiteisėjusia Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-124-445/2005, I t., 135 b.l.), kuria teismas patenkino J. Š. prašymą atnaujinti jo motinos J. Š. praleistus terminus paduoti jos sūnui prašymą ir dokumentus dėl nuosavybė teisės atkūrimo į M. A. žemę Navikų ir Kudrėnų kaimuose (2,1448 ha ir 11,50 ha). Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir šia nutartimi išspręstas J. Š. praleistų terminų atnaujinimo klausimas nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti kvestionuojamas.

Byloje nustatyta, kad terminų paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. žemę Navikų kaime, Varėnos rajone, atnaujinimo klausimas pareiškėjams iškilo po to, kai Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.1.59(V)-1 pakeitė savo 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.26094, Nr.26095, kuriomis buvo patvirtinta, kad J. A. ir J. Š. pagal pateiktus dokumentus turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. A. žemę Navikų kaime, Varėnos rajone (iš viso į 11,50 ha) ir nustatytos jų dalys (į 5,75 ha kiekvienas ). 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.1.59(V)-1 pakeitus Pažymas Nr.26094, Nr.26095, jose buvo nurodytas mažesnis M. A. nuosavybės teisėmis valdyto Navikų kaime žemės sklypo plotas (vietoj skaičių „11.50“ įrašyti skaičiai „2.2875“) atitinkamai sumažinant J. A. ir J. Š. tenkančias šio savininko žemės dalis Navikų kaime (vietoj skaičių „5.75“ įrašyti skaičiai „1,4375“). Pažymose Nr.26094, Nr.26095 nurodyta, kad jas parengiant M. A. nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu buvo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 26 d. pažymėjimas Nr. R4-2283.

Tiek galiojusio iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo galutinio termino (2001 m. gruodžio 31 d.), tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. įstatymas Nr.IX-1759) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teisė atkurti nuosavybės teises į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos piliečiams – turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį.

Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką (ABTĮ 13 str.1 d.) yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nustatyto eiliškumo, t.y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus.

Taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko vaiko mirtis) įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko mirusio vaiko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui (žr.Lietuvos vyriausio administracinio teismo nutartys: 2006 m.rugpjūčio 18 d.Nr.A5-1235/2006; 2007 m. spalio 16 d.

Nr.A11-912/2007;2008 m. birželio 5 d.Nr.A502-881/2008; 2008 m. birželio 12 d. Nr.A39-956/2008; 2010 m. sausio 18 d. Nr.A146-87/2010;2010 m. gruodžio 13 d. Nr.A525-1617/2010 ir kt.). Pagal minėtose bylose suformuotą praktiką yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą.

Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pareiškėjai, nors jie pagal giminystės ryšį su žemės savininku patenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pretendentų grupę, tačiau jie iki įstatymu numatyto prašymų atkurti nuosavybės teises termino pateikimo pabaigos (2001 m. sausio 31 d.) neįgijo subjektinės teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į M. ar M. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, nes pirmesnės eiliškumo grupės pretendentai (nekilnojamojo turto savininko vaikai J. A. ir J. Š.) mirė po 2001 m. sausio 31 d. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes G. J. A. patenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį kaip paveldėtoja, kadangi jos sutuoktinis nustatytu laiku iki savo mirties buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises į M. A. žemę. Atsižvelgiant į tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-124-445/2005) buvo atnaujinti J. Š. praleisti terminai paduoti jos sūnui prašymą ir dokumentus dėl nuosavybė teisės atkūrimo į M. A. žemę, laikytina, kad J. Š. taip pat patenka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį kaip J. Š. turto paveldėtojas. Tiek J. A. 1991 m. spalio 31 d. prašyme, tiek J. Š. 2005 m. balandžio 27 d. prašyme, pateiktame remiantis minėta teismo nutartimi, pareikšta valia atkurti nuosavybės teises į 14 ha M. A. žemės Navikų ir Kudrėnų kaimuose, t.y. žemės ploto ir vietos prasme į prašymuose nurodytą žemės plotą įeina ir ta žemės dalis Navikų kaime (2,875 ha), kurios savininke už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingą institucija nuo 2010 m. sausio mėnesio 2010 m. sausio 28 d. įsakymo Nr.1.59(V)-1 pagrindu laiko M. A. Todėl pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes turi būti nustatyta, ar pareiškėjams (paveldėtojams) gali būti atnaujintas terminas paduoti atitinkamus prašymus ir tokiu būdu pakoreguoti jau pateiktus prašymus ta apimtimi, kad būtų išreikšta valia atkurti J. A. ir J. Š. (mirusiųjų vardu) nuosavybės teises ne tik į M. A., bet ir į M. A. žemę. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas šių aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Iš Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. sausio 28 d. įsakymo Nr.1.59(V)-1 įžanginės dalies matyti, kad Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius Pažymas Nr.26094, Nr.26095 pakeitė atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr.3B-(9.5)-R-703-703/2-1278 (toliau – ir NŽT 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas), priimtą skundų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos G. J. A. įgaliotos atstovės skundą, kuriame, be kita ko, buvo skundžiamasi ir dėl to, kad neatkuriamos nuosavybės teisės į žemę mirusio J. A. vardu Navikų ir Kudrėnų kaimuose, Varėnos rajone, pagal jo 1991 m. spalio 31 d. pateiktą prašymą. NŽT 2009 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodyta, kad minėta institucija nagrinėdama minėtą skundą patikrino Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktus dokumentus dėl J. A., taip pat J. Š. prašymų atkurti nuosavybės teises į M. A. žemę Varėnos rajono Navikų ir Kudrėnų kaimuose (iš viso apie 14 ha) nagrinėjimo eigos. Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu, be kita ko, pasiūlė Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui įvertinti Pažymas Nr. Nr.26094, Nr.26095, kurios buvo parengtos remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 26 d. pažymėjimu Nr. R4-2283, atsižvelgiant į juose nurodytus 1924 m. ir 1942 m. sausio 27 d. duomenis pagal juos nustatant, kad M. A. iki nacionalizacijos Navikų kaime nuosavybės teisėmis valdė 11,5 ha žemės. Nacionalinė žemės taryba sprendime atkreipė dėmesį į Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktuose dokumentuose esantį 1926 m. spalio 18 d. rejestrą Nr.3836, kuriame nurodoma, kad O. A. (viena iš trijų M. A. seserų) savo įpėdinystės teises į ¼ dalį 11,5 ha žemės sklypo, kurias įgijo po tėvo V. A. mirties, perleidžia nuosavybėn M. A. (t.y. savo brolio M. A. sutuoktinei). NŽT 2009 m. gruodžio 21 d. sprendime pareiškė nuomonę, kad pagal minėtus dokumentus iki nacionalizacijos M. A. ir M. A. nuosavybės teisėmis valdė po 2,875 ha žemės.

Iš pirmiau aptartų ir kitų pateiktų į bylą įrodymų (Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 - 2009 m. parengtų dokumentų, šios institucijos susirašinėjimo su Alytaus AVA bei šių institucijų susirašinėjimo su G. J. A. įgaliota atstove G. R. bei J. Š. dokumentų, I t., 20, 23, 26, 34-35, 37-38, 50-51,100,123,124,131,132,139 b.l.) matyti, kad Alytaus AVA iki NŽT 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo priėmimo laikėsi pozicijos, jog M. ir M. A. šeimoje žemės Navikų kaime savininkas iki nacionalizacijos buvo M. A.

Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 28 d. įsakymas Nr.1.59(V)-1 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jo pagrįstumas bei teisėtumas šioje byloje negali būti tikrinamas. Minėtas įsakymas nagrinėjamoje byloje yra aktualus tuo aspektu, kad institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, būtent šiuo administraciniu aktu pakeisdama Pažymas Nr.26094, Nr.26095 nustatė, kad M. A. iki nacionalizacijos Navikų kaime nuosavybės teise valdė mažesnį žemės plotą (2.2875 ha) ir faktiškai pripažino, kad dalies žemės Navikų kaime savininkė buvo M. A.. Pažymėtina ir tai, kad Alytaus AVA 2009 m. gruodžio 21 d. raštu Nr.4-994-(1.28), kurio parengimo data sutampa su NŽT 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr.3B-(9.5)-R-703-703/2-1278 priėmimo data, atsakydama G. J. A. atstovei į skundą pirmą kartą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procese pareiškė poziciją, kad žemės Navikų kaime iki nacionalizacijos savininkai buvo M. A. ir M. A. (po 2,875 ha). Iš šio rašto turinio matyti, kad ši Alytaus AVA savo pozicija, analogiškai kaip ir NŽT 2009 m. gruodžio 21 d. sprendime, pagrįsta 1926 m. spalio 18 d. rejestru Nr.3836.

Aptarti bylos įrodymai teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad pareiškėjai apie tai, jog institucija, kuri įgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, M. ir M. A. šeimos iki nacionalizacijos valdytos žemės Navikų kaime savininkais pripažįsta abu minėtus asmenis, sužinojo ne anksčiau kaip gavę Alytaus AVA 2009 m. gruodžio 21 d. raštą Nr.4-994-(1.28) bei Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. sausio 28 d. įsakymą Nr.1.59(V)-1, t.y. 2010 m. pradžioje kaip ir teigia pareiškėjai. Apelianto argumentus, kad šias aplinkybes, taip pat savininkams priklausiusios žemės dalis pareiškėjai (taip pat ir pretendentas J.

A.) žinojo nuo 2004 metų, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus, nes juos paneigia į bylą pateikti įrodymai. Minėta, kad Varėnos žemėtvarkos skyrius Pažymas Nr.26094, Nr.26095 parengė remdamasis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 26 d. pažymėjimu Nr. R4-2283. Šis pažymėjimas buvo išduotas J. A. (I t., 121 b.l.). J. Š. Lietuvos centrinis valstybės archyvas išdavė 2004 m. lapkričio 24 d. pažymėjimą Nr. 8269 (I t., 112 b.l.). Šių archyvo pažymėjimų turinys visiškai analogiškas, prie jų buvo pridėti tie patys du dokumentai, tačiau jie susiję su žemės įgijimu Kudrėnų kaime.

Prie šių archyvo pažymėjimų 1926 m. spalio 18 d. rejestras Nr.3836 nebuvo pridėtas. 2004 m. lapkričio 24 d. archyvo pažymėjime Nr. 8269 dėl žemės Navikų kaime yra 1924 m. ir 1942 m. sausio 27 d. duomenys. Nurodoma, kad Alytaus apskrities savivaldybės archyviniame fonde, žemės savininkų sąrašų byloje, Liškevos valsčiaus žemės savininkų 1924 m. sąraše įrašytas A. M., gyv. Navikų kaime, skiltyje „Valdomos žemės plotas ha“ įrašyta „11½“. Taip pat nurodyta, kad Žemės reformos departamento archyviniame fonde, Alytaus apskrities Liškevos valsčiaus Kudrėnų dvaro byloje, kandidatų Kudrėnų dvaro žemei gauti 1924 m. sąraše įrašytas kandidatas A.

M., <...>, sąraše nurodyta jo šeimos sudėtis: žmona M. (27 m.), sūnus J. (3 m.), duktė A. (1 m.) sesuo A. (40 m.), sesuo J. (30 m.), sesuo O. (22 m.); sąraše pažymėta, kad jam ir seserims priklauso 11½ ha žemės Navikų kaime. Be to, minėtame archyvo pažymėjime nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, įvairių statistinių žinių byloje, Merkinės valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 27 d. sąraše įrašytas A. M., gyv. Navikų kaime, skiltyje „Turimos žemės plotas ha“ įrašyta „11“. Archyvo pažymėjime taip pat įrašyta pastaba, kad daugiau duomenų apie M. (M.) A.

Liškiavos (Liškevos, vėliau Merkinės) valsčiuje Navikų kaime turėtą bei įgytą žemę nėra. Šiuose archyvo pažymėjimuose nėra jokių duomenų apie tai, kad M. A. iki žemės nacionalizacijos buvo žemės Navikų kaime atitinkamos dalies savininkė. Pažymėtina, kad Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius, parengdamas Pažymas Nr.26094, Nr.26095, 2004 m. lapkričio 24 d. archyvo pažymėjimo Nr. 8269 duomenis vertino būtent taip, kaip nurodo pareiškėjai, t.y., kad šiose pažymėjimuose nėra duomenų apie tai, jog atitinkamos žemės dalies Navikų kaime savininkė buvo M.

A.. Taigi šio archyvo pažymėjimo turinys nesuteikė pagrindo J. A. ar kitam pretendentui teikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į M. A. žemę bei terminų atnaujinimo. Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-124-445/2005) be kita ko, nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracija dalyvavo byloje suinteresuotu asmeniu ir prieštaravimų dėl J. Š. prašymo atnaujinti jo motinos J. Š. praleistus prašymo ir dokumentų pateikimo terminus, nepareiškė. Aptariamoje teismo nutartyje nėra duomenų apie tai, kad minėta valstybės institucija, kuriai suteikta kompetencija nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir kurios žinioje buvo neišspręstas J.

A. 2001 m. gruodžio 31 d. prašymas, pareiškė teismui, jog žemės Navikų kaime savininkas buvo ne tik M. A., bet ir jo sutuoktinė M. A. Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pozicija dėl žemės Navikų kaime savininkų pasikeitė reaguojant į NŽT 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą,

Ant apeliaciniame skunde minimo 1926 m. spalio 18 d. rejestro Nr.3836 (I t., 117-118 b.l.) esantis užrašas „Gauta, 2004.04.02 “, taip pat dokumentą priėmusio asmens parašas su aiškia pirmąja raide „D“, po kurios seka sutrumpintas žodis „Sak“ su neįskaitoma žodžio (pavardės) pabaiga (analogiškas parašas yra 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymose Nr.26094, Nr.26095 nurodant šių pažymų rengėją, I t., 123,124 b.l.) bei įrašas „Nr.48“, teisėjų kolegijai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius turėjo šį dokumentą 2005 m. rugsėjo 8 d. Pažymų Nr.26094, Nr.26095 parengimo metu, tačiau į jį neatsižvelgė. Byloje nėra duomenų iš kokio šaltinio 1926 m. spalio 18 d. rejestras Nr.3836 pateko į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tačiau akivaizdu, kad šį dokumentą institucija buvo gavusi iki Pažymų Nr.26094, Nr.26095 parengimo ir iki J. A. mirties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors asmenys, siekiantys, jog jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, turi būti aktyvūs, tačiau pareiga tinkamai įgyvendinti nustatytą kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus kyla ir nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančioms institucijoms (žr. LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-787/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atkuriant nuosavybes teises, svarbus viešojo administravimo subjektų, įstatymu įpareigotų vykdyti žemės reformą, vaidmuo, kurių veiksmai įvertinant nuosavybės atkūrimo, kaip teisėtumo atstatymo proceso, svarbą ir reikšmę, apima ir priimto prašymo trūkumų šalinimo administracines procedūras, nors tiesiogiai tuometiniuose įstatymuose neformalizuotas, tačiau būtinas tikslams, kuriems pasiekti agrarinės reformos tarnybos veikė, bei konstituciniam gero administravimo principui įgyvendinti, todėl institucija, įgaliota atlikti veiksmus, numatytus Atkūrimo įstatyme, taip pat privalo būti aktyvi ir tinkamai įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (žr.

LVAT 2010 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-995/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų terminų pabaigos būtų informavusi pretendentą J. A. apie tai, kad yra kokių nors aplinkybių dėl kurių jo 1991 m. spalio 31 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į tėvo M. A. žemę Navikų ir Kudrėnų kaimuose (iš viso apie 14 ha) turėtų būti tikslinamas, ar siūliusi pateikti papildomus dokumentus.

Priešingai, į bylą nepateikta įrodymų, kad iki pretendento J. A. mirties (2005 m. gegužės 12 d.) už nuosavybės teisių atkūrimą atsakinga institucija atliko kokius nors procedūrinius nuosavybės teisių į žemę atkūrimo veiksmus, išskyrus tai, kad 1993 m. spalio 26 d. dalyvaujant pretendentui ir gretimų sklypų savininkams buvo surašytas sklypo Navikų kaime (13,50 ha), į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuriame, be kita ko nurodyta, kad sklypas iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė M.

A.. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad J. A., kuris prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę padavė pirmaisiais Atstatymo įstatymo galiojimo mėnesiais, prašydamas atkurti nuosavybės teises į visą Navikų ir Kudrėnų kaime valdytą žemę, ir nurodydamas, kad žemės savininkas buvo jo tėvas M. A., iki įstatymu nustatyto prašymų padavimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) ir iki savo mirties žinojo apie tai, jog dalies žemės Navikų kaime savininkė buvo jo motina M. A. Esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad J.

A. buvo nerūpestingas pretendentas. Pareiškėjo J. Š. motinos J. Š. praleistas terminas paduoti prašymą ir dokumentus buvo atnaujintas pirmiau minėta Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-124-445/2005), kurioje yra duomenys tik apie tai, kad žemės Navikų ir Kudrėnų kaimuose (iš viso apie 14 ha) savininkas buvo M. A. Šioje byloje išspręstas klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į tą pačią ir to paties savininko (M.

A.) nuosavybės teise valdytą žemę. Atnaujinus terminus nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu nuosavybės teisių atkūrimo klausimus sprendžiančiai institucijai buvo pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. lapkričio 24 d. pažymėjimas Nr. 8269, kuriame nėra duomenų apie tai, kad dalies žemės Navikų kaime savininkė buvo M. A. Šios nutarties turinys bei ją priėmus pateiktas nuosavybę patvirtinantis dokumentas suteikia pagrindą konstatuoti, kad byloje nėra įrodymų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, jog J.

Š. iki įstatymu nustatyto prašymų padavimo termino (2001 m. gruodžio 31 d.) ir iki savo mirties žinojo apie tai, jog dalies žemės Navikų kaime savininkė buvo jos motina M. A. Pagal pateiktus į bylą įrodymus patys pareiškėjai šią aplinkybę sužinojo 2010 m. pradžioje, t.y. gavę Alytaus AVA 2009 m. gruodžio 21 d. raštą Nr.4-994-(1.28) bei Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. sausio 28 d. įsakymą Nr.1.5(V)-1. Taigi 2011 m. kovo 28 d. prašymas teismui dėl terminų atnaujinimo paduotas per protingą terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai tapačios arba labai panašios, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma. Apelianto nurodytose bylose, kuriose nors ir buvo sprendžiama dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų terminų atnaujinimo, tačiau paminėtų bylų faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl apelianto nurodytomis bylomis nagrinėjamu atveju kaip teismų praktika remtis nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į minėtas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtų neteisinga varžyti nekilnojamojo turto savininkų įpėdinių teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, kadangi valia atkurti nuosavybės teises į visą A. šeimos (M. ir M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise Navikų kaime valdytą žemę pareikšta paduodant prašymą per įstatymu nustatytą terminą (J. A. atveju) arba teismui atnaujinus prašymo pateikimo terminą (J. Š. atveju), o situacija, kad tik 2010 m. pradžioje paveldėtojams (pareiškėjams) paaiškėjo, jog buvo ir antrasis pretenduojamos susigrąžinti žemės savininkas (M. A.) susiklostė dėl už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingos institucijos neveiklumo, netinkamo jos kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), todėl terminų atnaujinimo klausimas buvo išspręstas ne visiškai teisingai. Todėl teisėjų kolegija iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatydama, kad pareiškėjams terminai paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. žemę atnaujintini nustatant, kad pareiškėjai, kaip įstoję į nuosavybės teisių atkūrimo procesą J. A. ir J. Š. turto paveldėtojai, paduotų prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. žemę Navikų kaime, Varėnos rajone, ne savo, o J. A. ir J. Š. vardu, t.y. tų pretendentų, kurie įgijo subjektines teises į nuosavybės teisių atkūrimą iki 2001 m. gruodžio 31 d. Tokį terminų atnaujinimo klausimo išsprendimą lemia nagrinėjami bylai reikšmingos aplinkybės, kad J. A. 1991 metais pateiktame prašyme buvo pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises į visą Navikų kaime iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą ir nurodęs savininku savo tėvą, o aplinkybė, kad dalies šio ploto savininkė buvo J. A. motina M. A., paaiškėjo tik 2010 metų pradžioje, t.y. po jo mirties. Atsižvelgiant į įsiteisėjusią Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-124-445/2005) analogiškai turi būti sprendžiama ir dėl J. Š.

Pirmosios instancijos teismas prašymui ir dokumentams pateikti nustatė pareiškėjams 3 mėnesių terminą skaičiuojant jį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjai pateikė į bylą įrodymus, kad kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydami nustatyti atitinkamus juridinę reikšmę turinčius faktus, tarp jų dėl M. A. iki nacionalizacijos valdytos žemės. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kol bus išnagrinėta ši administracinė byla dėl terminų atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr.2S-178-340/2012). Atsižvelgiant į tai, kad kai kurių dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. žemę pateikimas institucijai, įgaliotai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, yra susijęs su sprendimo civilinėje byloje priėmimu, o minimoje byloje taip pat galimas apeliacinis procesas, pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 mėnesių terminas laikytinas nustatytu nepagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, atnaujinant terminą prašymui paduoti šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nurodyti konkretų M. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės Navikų kaime plotą (pakanka nurodyti savininką ir žemės iki nacionalizacijos buvimo vietą), nes minėtoje civilinėje byloje pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl atitinkamo žemės ploto, kurį M. A. įgijo iš O. A.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjų G. J. A. ir J. Š. prašymą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti G. J. A. terminą paduoti prašymą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. A. vardu į M. A. Navikų kaime, Varėnos rajone, nuosavybės teise valdytą žemę.

Atnaujinti J. Š. terminą paduoti prašymą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. Š. vardu į M. A. Navikų kaime, Varėnos rajone, nuosavybės teise valdytą žemę.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas