AS-556-365-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-365/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01009-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012-04-10 buvo gautas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“) skundas, kuriame jis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 5S-1 „Dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1 „Dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo“ galiojimą iki šioje byloje įsiteisės teismo sprendimas.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 5S-4 pareiškėjui išduotas atitikties aktas Nr. 22-31 suteikia teisę organizuoti ir vykdyti krovinių krovimo ar keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo į kitokio tipo krovinius laivus, t. y. ūkinei – komercinei veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ilgą laiko tarpą besitęsiančio valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos neatsiskaitymo su pareiškėju už atliktus statybos rangos darbus, užsitęsusių civilinių ginčų tarp pareiškėjo ir direkcijos nagrinėjimo pareiškėjas buvo priverstas nutraukti statybos rangos veiklą, krova į kitokio tipo laivus pareiškėjui tapo vieninteliu ir pagrindiniu pajamų šaltiniu, užtikrinimo priemonės netaikymas galimą teismo sprendimą gali padaryti nebegalimą arba galimas teismo sprendimas gali tapti nebeturinčiu prasmės, nes nutraukus veiklą pareiškėjas liktų be veiklos ir pajamų šaltinio.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vadovaujantis minėta norma, proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ar faktai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Šios aplinkybės konstatavimas yra būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas sieja su finansinių nuostolių bendrovei galimu atsiradimu. Tačiau tokie pareiškėjo nurodyti motyvai negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ABTĮ 71 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo akto padarinių. Pagal ABTĮ 92 straipsnį, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Todėl svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo motyvus, konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas) neturi esminės įtakos teismo sprendimo dėl skundžiamo administracinio akto panaikinimo įvykdymui. Kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, kad neužtikrinus skundo reikalavimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, pareiškėjas nenurodė. Todėl teismas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - skundžiamo teisės akto galiojimo sustabdymą, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkinti - sustabdyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S- 1 „Dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo“ galiojimą iki teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad skundžiama teismo nutarties dalis prieštarauja materialiniam ABTĮ reguliavimui. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai taikė ABTĮ nustatytus pagrindus reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę byloje, priešingai nei nurodė teismas, yra grindžiamas ne finansinių nuostolių bendrovei galimu atsiradimu, o ta aplinkybe, kad skundžiamu teisės aktu iš esmės formalių trūkumų (iki skundo pateikimo teismui pašalintų) pagrindu panaikintas pareiškėjui išduoto atitikties akto Nr. 22-31, suteikiančio teisę pareiškėjui vykdyti veiklą, užtikrinusią iš esmės vienintelių pareiškėjo pajamų gavimą, galiojimas.

Taigi skundžiamu aktu iš esmės yra nutraukta pareiškėjo veikla, nes skundžiamo teisės akto pagrindu, t. y., motyvuojant tuo, kad yra panaikintas pareiškėjui išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 galiojimas, Lietuvos saugios laivybos administracijos įmonių atestavimo ir licencijavimo komisija 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (posėdžio protokolas Nr.

5) Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriui pasiūlė sustabdyti pareiškėjo atestavimo pažymėjimo Nr. 10/09 dalies, suteikiančios teisę verstis jūros krovinių krovimo veikla, galiojimą, o Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-75 (atskirojo skundo priedas Nr.

3) nurodytos pareiškėjo atestavimo pažymėjimo Nr. 10/09 dalies galiojimas buvo sustabdytas. Dėl to pareiškėjas iš esmės liko be vienintelio pajamų šaltinio. Pateikiamame skunde pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, panaudodama savo įtaką, taip pat valstybinio administravimo institucijas, deda visas pastangas, kad būtų sužlugdyta ir nutraukta pareiškėjo veikla, o pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla. Tai liudija vieši Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo pareiškimai spaudoje apie siekį priversti bankrutuoti pareiškėją, piktybiškas trečiojo suinteresuoto asmens vengimas atsiskaityti su pareiškėju už atliktus darbus, dėl ko pareiškėjas Klaipėdos apygardos teisme yra pareiškęs ieškinius trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-568-538/2012 ir Nr. 2-1193-123/2012), trečiojo suinteresuotojo asmens kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-2582-622/2010), ką patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. pranešimas apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui.

Nurodytos aplinkybės liudija, kad pareiškėjo veiklos nutraukimas (sustabdymas) skundžiamu teisės aktu, atsižvelgiant į administracinių bylų nagrinėjimo trukmę administracinės instancijos teismuose, kai dedamos visos įmanomos trečiųjų asmenų pastangos nepagrįstai iškelti pareiškėjui bankroto bylą, gali suponuoti tai, kad neapibrėžtą laiką negalintis vykdyti veiklos pareiškėjas nebegalės užtikrinti prievolių pagal sandorius vykdymo ir bus priverstas bankrutuoti. Tokia aplinkybė suponuoja pripažinimą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui gali padaryti nebegalimą teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymą, nes sprendimas, panaikinantis skundžiamą teisės aktą, nebesukurs jokių teisių ir pareigų, sąlygojančių pareiškėjo veiklos tęstinumą, nebeatkurs padėties, buvusios iki skundžiamo teisės akto panaikinimo.

Dėl to, pareiškėjo įsitikinimu, nurodytų aplinkybių pagrindu susiklosčiusi situacija sąlygoja pakankamą pagrindą konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės - skundžiamo teisės akto galiojimo sustabdymo - netaikymas, galimo sprendimo byloje įvykdymą gali padaryti nebegalimą, nebesukuriantį jokių teisių ir pareigų. Reikalavimo užtikrinimo priemonės - skundžiamo teisės akto galiojimo sustabdymo - netaikymas nepažeis, o priešingai, užtikrins proporcingumo principo įgyvendinimą, nes skundžiamas teisės aktas yra taikomas tik pareiškėjo atžvilgiu, todėl jo galiojimo sustabdymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje nepadarys įtakos kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui, leis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pareiškėjui vykdyti veiklą, užtikrinančią vienintelio pobūdžio pajamų gavimą, išvengiant pasekmių, darančių negalimą teismo sprendimo įvykdymą, atsiradimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog, dėl nutrauktos sutarties tarp pareiškėjo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės, komercinės bei ūkinės veiklos, susijusios su muitinės prižiūrimų prekių gabenimu, saugojimu, perkrovimu, vykdyti nebegalima. Be to, pagal pareiškėjo dokumentus matyti, kad 2011 m. pareiškėjo pagrindinės pajamos buvo iš įrangos nuomos, o ne iš krovos darbų, kaip teigiama skunde. Pažymi, kad pareiškėjas šiuo metu susidūrė su ilgalaikiais finansiniais sunkumais ir jūros krovinių krovimo veiklos nevykdo, taip pat neužtikrina tinkamos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdomos žemės dalies apsaugos. Teigia, kad sustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimą, būtų sukurta tokia situacija, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkanti įmonė vykdytų veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, o tuo būtų sukelta grėsmė Klaipėdos valstybiniam jūrų uosto saugumo užtikrinimui. Pažymi, kad uostas yra priskirtas prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių, be to, pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, todėl privatus interesas sudaryti galimybę, nesilaikant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apsaugos reikalavimų vykdyti jūrinių krovinių krovą, būtų netinkama priemonė, pažeidžianti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5S-1 „Dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Byloje nustatyta, kad ginčijamu aktu buvo panaikintas uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas Nr. 22-31, išduotas pareiškėjui.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamo teisės akto pagrindu, t. y. motyvuojant tuo, kad yra panaikintas pareiškėjui išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto Nr. 22-31 galiojimas, Lietuvos saugios laivybos administracijos įmonių atestavimo ir licencijavimo komisija 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (posėdžio protokolas Nr. 5) Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriui pasiūlė sustabdyti pareiškėjo atestavimo pažymėjimo Nr. 12/09 dalies, suteikiančios teisę verstis jūros krovinių krovimo veikla, galiojimą, o Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-75 nurodytos pareiškėjo atestavimo pažymėjimo Nr. 12/09 dalies galiojimas buvo sustabdytas. Dėl to pareiškėjas iš esmės liko be vienintelio pajamų šaltinio.

Kaip matyti iš pareiškėjo prie atskirojo skundo pateiktų paminėtų dokumentų, pareiškėjo atestavimo pažymėjimo dalies galiojimas buvo sustabdytas ne tik tuo pagrindu, kad panaikintas uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas, bet ir todėl, kad įmonė nebeturi teisės naudotis prie nuomojamo sklypo esančiais hidrotechniniais statiniais (krantinėmis). Be to, įmonės atestavimo pažymėjimo dalies galiojimas buvo sustabdytas kitu aktu ir tik iki 2012 m. gegužės 8 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pareiškėjo teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Kaip teisingai nurodo valstybė įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į atskirąjį skundą, nėra pagrindo teigti, kad pagrindinės pareiškėjo veiklos pajamos yra iš jūros krovinių krovimo veiklos.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, galimybės sudarymas pareiškėjui vykdyti jūrinių krovinių krovą nesilaikant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto apsaugos reikalavimų, būtų neteisinga ir neproporcinga priemonė, sukelianti grėsmę Klaipėdos valstybiniam jūrų uosto saugumo užtikrinimui, neatitinkanti visuomenės ir valstybės interesų.

Atsižvelgusi į šiuos argumentus bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje nėra tikslingas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė