2020-12-22 Nr. AB-24390-3-62-3-02052-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-811-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02052-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 2 699,53 Eur turtinės žalos, patirtos nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio; 2) įpareigoti LAVL buhalteriją nuo priteistos sumos apskaičiuoti ir sumokėti privalomąjį socialinio draudimo mokestį bei kitus mokesčius; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, už vieną valandą praleistą dirbant Laivės atėmimo vietų ligoninėje 1 eurą neturtinės žalos (iš viso 2400 Eur už maždaug 100 parų).

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, t. y. pirmasis reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, nepateikti rašytiniai įrodymai, jog pareiškėjas kreipėsi į LAVL, kuri atsisakė apskaičiuoti bei sumokėti privalomąjį socialinio draudimo mokestį bei kitus mokesčius, neaiškiai nurodytas skundžiamas laikotarpis, per kurį pareiškėjui kilo neturtinė žala, konkrečiai nenurodyta, dėl kokių neteisėtų LAVL veiksmų (neveikimo), jai vykdant viešojo administravimo funkcijas, kilo neturtinė žala, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, nepateikti rašytiniai įrodymai, visapusiškai pagrindžiantys pareiškėjo turtinę padėtį.

Pareiškėjas A. D. 2020 m. rugpjūčio 28 d. padavė patikslintą skundą.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas nustatė, kad patikslintas skundas paduotas su trūkumais (analogiški pirminio skundo trūkumams), dėl kurių bylos nagrinėjimas negalimas, pažymėjo, jog pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti skundo pagrindą, nes dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė labai daug neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjas A. D. 2020 m. rugsėjo 11 d. padavė patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra pagrįstas ir negali būti atmestas, taip pat nurodė, jog grąžina teismo nutartį, nes joje padaryta klaida.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti teismo nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Teismas nurodė, kad patikslintas skundas pateiktas su trūkumais, dėl kurių bylos nagrinėjimas negalimas (analogiškais, kaip pirminiame ir patikslintame skunde: iš pareiškėjo skunde ir patikslintuose skunduose nurodomų galbūt neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjui kilo neturtinė žala, negalima konkrečiai ir aiškiai nustatyti ginčo dalyko, apibrėžti administracinės bylos nagrinėjimo, ginčijamo teisinio santykio ribų); pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti skundo pagrindą; kadangi pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nebuvo tenkintas, pareiškėjas buvo įpareigotinas sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo A. D. skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitiko šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą nurodytų skundo ir patikslintų skundų trūkumų nepašalino, todėl skundas ir patikslinti skundai laikytini nepaduotais ir grąžintini pareiškėjui.

III. Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo skundą nagrinėti Regionų apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę LAVL, kur patyrė pareigūnų psichologinį smurtą, neteisingą elgesį ir kt., taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos ir tarptautinius teisės aktus, tačiau jo nurodytų pažeidimų Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) nenustatė. Neteisėti LAVL pareigūnų veiksmai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija). Priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje taip pat buvo padaryta daug Konvencijos pažeidimų, dėl kurių kalta Lietuvos valstybė.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos valstybė taip pat yra atsakinga už laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas. Jis, atlikdamas bausmę LAVL, nuolat buvo terorizuojamas, gąsdinamas, patyrė patyčias ir persekiojimą iš nuteistųjų ir įstaigos pareigūnų. Už darbo laikotarpį LAVL nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. vasario mėnesio (t. y. už maždaug 100 dienų) jam turi būti priteistas 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė jo (pareiškėjo) teisę kreiptis į teismą, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktai.

Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. dirbo indų plovėju LAVL valgykloje, bet už rugsėjo mėnesį negavo darbo užmokesčio. Jis buvo verčiamas dirbti kiekvieną dieną, be poilsio dienų, atlyginimas buvo labai mažas, be to, nuo jo nebuvo mokamos valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Dėl šių pažeidimų jis kreipėsi į teismą, prokuratūrą ir Kalėjimų departamentą, tačiau neteisėti LAVL pareigūnų veiksmai nebuvo nustatyti. Vertinant atlyginimo už darbą dydį, kaliniai yra diskriminuojami laisvėje dirbančių asmenų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat neatitinka tarptautinių teisės aktų.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, neišsireikalavęs iš laisvės atėmimo įstaigos, kurioje pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, taip užkirsdamas pareiškėjui galimybę kreiptis į teismą, kadangi jo reiškiamam reikalavimui greitai baigsis senaties terminas.

Pareiškėjo įsitikimu, jo skunde nurodyti labai aiškūs reikalavimai: sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį bei socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kadangi, nemokant draudimo įmokų, pareiškėjas negali kaupti senatvės pensijos dalies Pensijų fonduose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. D. skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d., 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartyse nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat skunde turi būti nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p.)

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepatikslino savo skundo taip, jog skundą būtų galima nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo pradinis skundas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti atsakovą LAVL buhalteriją nuo priteistos sumos apskaičiuoti ir sumokėti privalomąjį socialinio draudimo mokestį bei kitus mokesčius neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui jo paduoto skundo trūkumams pašalinti.

Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje skundo trūkumus, kuriuos privalėjo pašalinti pareiškėjas, t. y. nurodė tuos skundo trūkumus, kurių nepašalinus negali būti pradėtas teismo procesas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje vertino pareiškėjo pareikštą skundo reikalavimą priteisti 2 699,53 Eur turtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, jog pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti jam turtinės žalos atlyginimą. Galima daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia, jog jam turtinė žala turi būti priteista pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį dėl LAVL neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą traktuoja, kaip jam nesumokėtą darbo užmokestį, pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo priteisti jam darbo užmokestį. Kaip jau minėta, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia skundą, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas. Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turi nustatyti, koks yra materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir kokia yra iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė.

Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai vertino pareiškėjo reiškiamą reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad pareiškėjas formuluoja reikalavimą ne dėl žalos atlyginimo, o dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovu turi nurodyti LAVL, o ne Lietuvos valstybę. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti LAVL apskaičiuoti bei sumokėti privalomąjį socialinio draudimo mokestį bei kitus mokesčius siejamas su jo nurodyta patirta turtine žala, nesumokėjus jam darbo užmokesčio.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą, kildinamą iš netinkamai sumokėto darbo užmokesčio dirbant laisvės atėmimo įstaigose ar LAVL, gali būti nukreiptas į Lietuvos valstybę, atstovaujamą laisvės atėmimo įstaigų (žr., pvz., 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-193-629/2020; 2019 m. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-502/2019; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1123-624/2015 ir kt.),

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė skundžiamo laikotarpio, per kurį jam kilo neturtinė žala, prašoma priteisti neturtinės žalos suma nurodyta neaiškiai, todėl pareiškėjas įpareigotinas patikslintame skunde aiškiai nurodyti skundžiamą laikotarpį (nurodant datomis (metai, mėnuo, diena), per kurį pareiškėjui kilo neturtinė žala, bei patikslinti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.

Iš pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo priteisti jam 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą matyti, kad prašoma priteisti suma nurodyta aiškiai, taip pat konkrečiai nurodyta, kaip ji apskaičiuota ir už kokį laikotarpį (už vieną valandą, praleistą dirbant LAVL, 1 eurą neturtinės žalos, o dirbo apie 100 parų).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis yra surašytas nenuosekliai, nurodyta daug perteklinių argumentų, kurie nesusieti su pareikštais reikalavimais, tačiau pareiškėjas aiškiai yra suformulavęs reikalavimus, susijusius su darbu LAVL ir netinkamu apmokėjimu už darbą, nurodęs aplinkybes, dėl kurių jam turi būti priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo daug kitų neteisėtų veiksmų (tarp jų – ir pareiškėjo nurodytos darbuotojų ar kitų asmenų galbūt padarytos nusikalstamos veikos, teisėjo veiksmai (neveikimas), ikiteisminio tyrimo ir prokuroro veiksmai (neveikimas), sveikatos paslaugų netinkamas teikimas), tačiau neturtinės žalos atlyginio priteisimo nesieja su šiais veiksmais (neveikimu).

ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kaip jau minėta, pareiškėjas pradiniame skunde pareiškė reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl LAVL neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs, kokiu pagrindu pareiškėjas turėtų mokėti žyminį mokestį už skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pradinio skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nustatė skundo trūkumus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti jo skundą nagrinėti Regionų apygardos administraciniame teisme netenkinamas, nes skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. D. pradinio skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys Dalia Višinskienė