2023-09-27 Nr. AB-17372-3-61-3-02670-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-49-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02670-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-14-629/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Philip Morris Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-94/19 „Taikyti ekonomines sankcijas už Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nutarimu buvo siekiama uždrausti Bendrovei teikti informaciją apie naują elektroninį įrenginį – „IQOS“ suaugusiems rūkantiems asmenims. Nutarimas buvo grindžiamas prielaida, kad pareiškėjo veiksmai pažeidžia Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas, Tabako kontrolės įstatymas) numatytą paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą.

2.2. Bendrovė teigė, kad „IQOS“ elektroninis įrenginys (toliau – ir Prietaisas) yra inovatyvus, technologiškai pažangus prietaisas, skirtas kaitinti tabaką, tačiau jo nedegina. Moksliškai pagrįsta, kad Prietaisas sukelia mažesnę žalą rūkančiojo sveikatai, lyginant ją su įprastiniu rūkymu.

2.3. Pareiškėjo teikiama informacija apie Prietaisą, nurodyta Nutarimo 3.1–3.6 punktuose, nėra paslėpta tabako gaminių reklama – nuostatos, draudžiančios tabako gaminių reklamą, netaikomos Prietaisui, nes jis nėra nei tabako gaminys, nei su tabaku susijęs gaminys. Be to, informacija, kurią pateikia Bendrovė apie Prietaisą, nėra informacija apie tabako produktą, su tabako gaminiais susijusį produktą, tabako gaminių ar susijusių gaminių gamintojus, importuotojus, pardavėjus, jų įmonių vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą. Taip pat nėra įrodymų, kad asmenys buvo klaidinami dėl tikrojo informacijos pateikimo tikslo, Bendrovės reklama neklaidino vartotojų.

2.4. Argumentas, kad reklamuojamo produkto paskirtis yra tabako kaitinimas, neturi teisinės reikšmės, kai vertinama, ar informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama. Didžioji dalis informacijos, kuri Nutarime įvardijama kaip paslėpta tabako gaminių reklama, yra informacija, kurią pareiškėjas privalo pateikti vartotojui, prieš jam sudarant sutartį dėl IQOS įsigijimo elektroninėje parduotuvėje.

2.5. Bendrovė turėjo teisę pateikti informaciją apie naujoviškus kaitinamojo tabako gaminius, kurie naudojami kartu su IQOS, jei ši informacija yra moksliškai pagrįsta, objektyvi ir neklaidinanti. Griežtesnis reguliavimas negali būti taikomas Prietaisui, kurio Įstatymas nereguliuoja. Departamento Įstatymo aiškinimas draudžia Bendrovei pateikti bet kokią informaciją apie Prietaisą, kuri paskatintų bet kurį vartotoją domėtis juo. Departamentas iš esmės uždraudė IQOS pardavimą, o tai pažeidžia ūkinės veiklos laisvės principą. Nutarimas pažeidžia ir įstatymo viršenybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principus.

2.6. Departamentas pažeidė ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus principus, kadangi ignoravo poveikio priemonių taikymo prioritetus, neteikė metodinės pagalbos ir nesiėmė veiksmų, kad jo pasirinkta Įstatymo interpretacija būtų žinoma ir suvokiama Bendrovei. Taip pat Departamentas diskriminavo pareiškėją ir būtent jo atžvilgiu Įstatymą taikė griežčiau nei kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Atsakovas pakartotinai taikė pareiškėjui ekonomines sankcijas už informacijos apie Prietaisą skleidimą, nors teisme buvo vis dar nagrinėjamas kitas ginčas dėl Departamento sprendimo teisėtumo ir Įstatymo taikymo Prietaisui. Departamentas pažeidė ir nekaltumo prezumpciją bei pareiškėjo teisę į gynybą, kadangi, prieš suteikdamas teisę Bendrovei apsiginti ir atsikirsti, viešai paskelbė, kad jai yra pritaikyta ekonominė sankcija, nors Nutarimas dar nebuvo priimtas.

2.7. Departamentas savo pareigos įrodyti paslėptos reklamos kriterijų egzistavimą neįvykdė, nes neanalizavo konkrečios informacijos turinio ir pateikimo formos, o apsiribojo išvada, kad pati IQOS paskirtis lemia informacijos apie šį produktą vertinimą kaip paslėptą tabako gaminių reklamą.

2.8. Departamentas ignoravo aplinkybę, kad visa būtina informacija yra elektroninėje parduotuvėje. Tokiu būdu vartotojams buvo sudaryta galimybė pamatyti parduodamo įrenginio nuotraukas ir susipažinti su visa būtina informacija. Be to, elektroninei parduotuvei taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turi teisę parduoti Prietaisą elektroninėje parduotuvėje, kadangi teisės aktai nedraudžia nuotolinių elektroninių įrenginių pardavimo sutarčių.

3. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino savo poziciją dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 ir jos pasekmių nagrinėjamai bylai.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

4.1. Bendrovė Lietuvos Respublikoje platino tabako gaminius „HEETS“, kurie, vadovaujantis Muitinės laboratorijos 2017 m. spalio 6 d. tyrimo protokolu Nr. 17MLT1260, yra „kaitinamojo tabako produktai, skirti vartoti specialiame įrenginyje“ (toliau – ir Tabako gaminiai). Taip pat Bendrovė Lietuvos Respublikoje platino įvairių modelių prietaisus „IQOS“, kurie naudojami tik su kaitinamojo tabako gaminiais, o savo administruojamoje interneto svetainėje pateikė informaciją apie minėtus prietaisus.

4.2. Byloje ginčas kilo dėl Tabako gaminių paslėptos reklamos, o ne dėl jų kokybės reikalavimų pažeidimų, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Taip pat atsakovas kritiškai vertino Bendrovės argumentus, kad Departamentas, neleisdamas viešinti informacijos apie mažiau kenksmingą produktą, pažeidė principą mažinti rūkymo sukeliamą žalą, kadangi tai yra subjektyvus teisės aktų interpretavimas, siekiant pateisinti daromą pažeidimą.

4.3. Įstatymo leidėjas išskyrė dvi sąlygas, kurias būtina nustatyti, sprendžiant, ar pateikta informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama, t. y. skleidžiama informacija yra apie tabako gaminius ir (ar) su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekių ženklą ar veiklą, o taip pat – pateikta informacija gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl jos pateikimo tikrojo tikslo. Bendrovė, nurodydama tabako prietaisų naudojimo privalumus, siūlydama išbandyti prietaisus nemokamai ir pan., didino tokių prietaisų žinomumą, skatino vartotojus juos įsigyti ir naudoti. Pareiškėjas netiesiogiai pateikė informaciją apie Tabako gaminius, tuo skatino juos įsigyti ir vartoti, neatskleidžiant vartotojams tikrojo informacijos pateikimo tikslo. Tokiu būdu pareiškėjas pateikė paslėptą tabako gaminių reklamą. Departamento vertinimu, vidutinis vartotojas buvo suklaidintas dėl tikrojo informacijos pateikimo tikslo – jis gavo informaciją apie prietaiso naudojimo privalumus, tačiau jam analogišku būdu (tiek informacijos pateikimo išsamumo, tiek ir patrauklumo aspektu) nebuvo pateikta tokios pačios apimties ir aiškumo informacija apie tai, kad vienintelė prietaiso paskirtis – juo vartoti Tabako gaminius. Atsakovo įsitikinimu, Bendrovė, kaip patyrusi tabako gaminių rinkos dalyvė, suvokė, kad tokios tiesioginės informacijos apie Tabako gaminius teikti ji negalėtų, nes pažeistų tabako gaminių reklamos draudimą, todėl reklamavo naujus Tabako gaminius paslėptos reklamos būdu.

4.4. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties nepanaikino ir pareiškėjo nurodoma kitų ūkio subjektų galbūt neteisėtai vykdoma veikla. Neteisėti kitų ūkio subjektų veiksmai nėra šios bylos dalykas, jie neįteisino neteisėtų Bendrovės veiksmų. Be to, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties nepanaikino ir pareiškėjo teiginys, kad internetinėje svetainėje Tabako gaminiai nėra nei minimi, nei atvaizduojami, o vartojami tik bendrine kalba (tabakas), kadangi internetinėje svetainėje tiesiogiai nurodoma, kur galima įsigyti prietaisus, todėl, Departamento nuomone, reklamos vartotojams buvo sudarytos visos sąlygos įsigyti ir (ar) vartoti Tabako gaminius.

4.5. Nutarimu pareiškėjui neuždrausta išstatyti prietaisus pardavimui, tačiau jų išstatymas aktyviai į juos atkreipiant vartotojų dėmesį ir neatskleidžiant informacijos tikslo, pateikia pačią informaciją apie Tabako gaminius. Be to, atsakovas nesutiko su teiginiais, kad Įstatyme įtvirtintas reklamos draudimas netaikomas neapibrėžtam ratui produktų, kurie nėra specifiškai nurodyti Įstatyme, t. y. nėra tabako gaminiai ar su jais susiję gaminiai, nors ir turi sąsajų su tabaku, pavyzdžiui, prekės, skirtos tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti (t. y. pypkės, kandikliai ir pan.). Toks aiškinimas prieštarauja Įstatymo sisteminiam aiškinimui, Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam tikslui mažinti tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimą, jų prieinamumą ir dėl tabako gaminių bei su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui.

4.6. Pareiškėjas privalėjo atsižvelgti į tai, kad tabako gaminiams taikomas ypatingas teisinis reguliavimas, šių produktų reklama ir paslėpta reklama draudžiama, todėl prietaisams, kurių paskirtis kaitinti tik Bendrovės platinamą Tabako gaminį, taip pat taikomas ypatingas režimas, nes komercinės informacijos pateikimas apie juos tiesiogiai daro įtaką Tabako gaminių įsigijimui ir vartojimui. Bendrovė Tabako gaminius reklamavo paslėptai, per platinamus prietaisus. Atsakovas kritiškai vertino teiginius, kad Įstatymas numato pareigą ir tiesiogiai leidžia pateikti informaciją apie naujoviškus tabako gaminius. Departamento įsitikinimu, Bendrovė subjektyviai interpretuoja Įstatymo 911 straipsnio 5 dalies nuostatą, o aiškinimas, kad ši nuostata yra išimtis iš tabako reklamos draudimo, yra nepagrįstas, prieštarauja lingvistiniam ir sisteminiam minėtos nuostatos taikymui.

4.7. Departamentas nesutiko, kad Nutarimu pažeidė VAĮ nuostatas, kadangi Įstatymas draudžia paslėptą tabako gaminių reklamą ir už tokio pobūdžio pažeidimus numato atsakomybę. Bendrovė nebuvo baudžiama už tą patį pažeidimą antrą kartą, kadangi skunde minimoje kitoje byloje ginčas vyksta dėl kitų pažeidimų. Atsakovas neinkriminavo pareiškėjui neteisėto prietaisų pardavimo, ši prekyba Įstatyme nėra draudžiama. Kadangi IQOS įsigijimas ir naudojimas tiesiogiai daro įtaką Tabako gaminių įsigijimui ir vartojimui, todėl informacijos pateikimas turi atitikti Įstatymo reikalavimus – nepažeisti draudimo paslėptai reklamuoti Tabako gaminius. Atsakovas kritiškai vertino argumentus, kad pateikiant informaciją internetinėje svetainėje Departamentas iki bylos išnagrinėjimo jau buvo nusprendęs bausti pareiškėją. Šie pareiškėjo argumentai, atsakovo manymu, yra subjektyvus ir nepagrįstas aplinkybių vertinimas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjui už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą, pažeidimą, paskirta 2 100 Eur bauda.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Departamentas IQOS nelaikė tabako gaminiu ar su tabako gaminiu susijusiu gaminiu pagal Įstatymą, tačiau vertino, kad skleidžiant Nutarime nurodytą informaciją apie IQOS buvo paskleista paslėpta tabako gaminių reklama. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Bendrovė, interneto puslapyje pateikdama Nutarime įvardintą informaciją, paskleidė informaciją ne tik apie IQOS, bet ir apie Tabako gaminius, t. y. su IQOS naudojamus kaitinamojo tabako gaminius. Teismas pažymėjo, kad teiginiais „nėra cigarečių kvapo, pelenų ir dūmų“, „atitinka suaugusiojo rūkančiojo poreikį vartoti tabaką be dūmų ir pelenų“, „nėra ugnies, dūmų, pelenų, o nemalonus kvapas silpnesnis“, „užtikrina vienodą tabako skonį be degimo“, „išsiskiria nikotinas ir tabako aromatas“, apibūdinti pojūčiai, kurie atsiranda vartojant Tabako gaminį naudojantis IQOS. Todėl teismas darė išvadą, kad, nors nurodyta informacija buvo pateikta apibūdinant IQOS, tačiau joje taip pat yra minimas ir teigiamai apibūdinamas kaitinamojo tabako gaminių vartojimas, taip reklamuojant ne tik IQOS, tačiau ir kaitinamojo tabako gaminius. Taigi, informacija buvo pateikta tokiu būdu, kuris gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, t. y. buvo paslėptai reklamuojami ir kaitinamojo tabako gaminiai.

8. Nors pareiškėjas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, teigdamas, kad paslėpta reklama yra tokia, kurios vartotojai neatpažįsta kaip reklamos, o Bendrovė tokios reklamos neskleidė, tačiau teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko, kadangi nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad netiesioginis skatinimas naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis (kai tai daroma tokiu būdu, kad reklamos gavėjai nesuprastų, jog jiems skleidžiama būtent reklaminio pobūdžio informacija) traktuotinas kaip paslėpta reklama. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad šiame Konstitucinio Teismo išaiškinime, kuris pateiktas nagrinėjant Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo nuostatos konstitucingumą, nurodytas atvejis, traktuotinas kaip paslėpta reklama, tačiau jame nenurodyti visi atvejai, kai informacija traktuotina kaip paslėpta tabako gaminių reklama pagal Įstatymą. Vertinant, ar konkreti informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama pagal Įstatymą, atsižvelgtina į šio Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktą paslėptos tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos apibrėžimą. Šiame apibrėžime nurodyta sąlyga, kad informacija „pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo“ apima ir tuos atvejus, kai informacija apie tabako gaminius gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, nes yra pateikiama kito produkto (ne tabako gaminio) reklamoje, taip sudarant įspūdį, kad yra reklamuojamas tik kitas produktas, nors iš tikrųjų yra reklamuojamas ir tabako gaminys.

9. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad vien tik IQOS ir prekės ženklo išstatymas prekybos vietoje, nors joje ir prekiaujama tabako gaminiais, nepateikiant jokios papildomos informacijos, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje numatyto paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimo. Todėl teismas iš Nutarimo pašalino 3.2.1 punkte suformuluotą kaltinimą – kad UAB „Keturi kambariai“ priklausančioje kavinėje ant sienos teikiami įmonei nuosavybės teise priklausantys bei UAB „Keturi kambariai“ perduoti du kvadratinės formos reklaminiai stendai, viename iš jų, žaliame fone patalpintas baltos spalvos IQOS, o kitame pateikiamas prekių ženklas IQOS. Kavinėje taip pat prekiaujama Tabako gaminiais.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad reklaminėse kortelėse, kuriose yra internetinė nuoroda į svetainę isbandyk.iqos.lt, kurioje yra nurodytos kaitinamojo tabako gaminių įsigijimo vietos (skiltyje „Ar kartu su įrenginiu gausiu ir kaitinamojo tabako gaminių?“), interneto svetainėje www.delfi.lt, ant Lietuvos rinkoje platinamų cigarečių pakelių, yra nuorodos į interneto svetainę www.lt.iqos.com, o šioje Bendrovės administruojamoje interneto svetainėje, kaip jau konstatuota aukščiau, yra skleidžiama paslėpta tabako reklama. Taigi, pareiškėjas, platindamas reklamines korteles, cigarečių pakelius, užsakydamas reklamines paslaugas interneto svetainėje, kurioje pateikiamas adresas interneto svetainės, kurioje pateikta paslėpta tabako gaminių reklama, skleidė informaciją apie tabako gaminius, pateikdamas ją taip, kad ji gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, todėl Departamentas Nutarimo 3.1 punkte (nuo 3.1 iki 3.1.11 pap.), 3.2.2 papunktyje, 3.3– 3.5. punktuose nurodytas veikas pagrįstai pripažino pažeidžiančiomis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytą paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą. Taip pat, teismo vertinimu, Nutarimo 3.6. punkte nurodyta išorinė reklama, kurioje pateiktas salono, kuriame prekiaujama ne tik IQOS, bet ir Tabako gaminiais, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtą paslėptos tabako gaminių reklamos sąvoką.

11. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai ir skleista (pateikta) informacija, kuri nuosekliai ir išsamiai nurodyta Nutarimo 3.1–3.6 punktuose (išskyrus Nutarimo 3.2.1 punkte suformuluotą kaltinimą), vertintina kaip paslėpta tabako gaminių reklama. Pareiškėjas pateikė informaciją apie Tabako gaminius taip, kad ji galėjo suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. informaciją apie Tabako gaminius, skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti Tabako gaminius, sudarančią įspūdį, kad yra reklamuojamas ne Tabako gaminys, o IQOS), tokiu būdu pažeidė paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, kad tokiais veiksmais buvo pažeistas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas paslėptos tabako gaminių reklamos draudimas.

12. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodomuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos suteikti vartotojams nurodytą informaciją negali būti aiškinamos kaip paneigiančios Įstatyme įtvirtintą tabako gaminių reklamos bei šių gaminių paslėptos reklamos draudimą, todėl pareiškėjo vartotojams teikiama informacija apie IQOS negali pažeisti šio imperatyvaus draudimo. Būtent dėl tokio pobūdžio informacijos, t. y. tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos pareiškėjui buvo skirta bauda. Pareiškėjo teiginius, kad tokiu būdu yra de facto uždraudžiama prekyba IQOS, teismas vertino kaip nepagrįstus, nes pareiškėjui Nutarime skirta bauda ne dėl IQOS platinimo, o dėl tabako gaminių reklamos pažeidimo, Nutarime nėra nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės platinti IQOS. Teismas taip pat nesutiko su argumentais, kad atsakovo paslėptos tabako reklamos sąvokos aiškinimas yra neteisingas, kadangi Bendrovė yra licencijos verstis didmenine prekyba tabako gaminiais turėtoja ir yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Teismo nuomone, pareiškėjas, pasirinkdamas veiklos modelį, kaip ilgametis tabako rinkos dalyvis, galėjo ir privalėjo atsižvelgti į imperatyvų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies draudimą, o šio draudimo nepaisymas negali būti pateisinamas kitų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu.

13. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad Įstatymas numatė pareigą ir tiesiogiai leido Bendrovei pateikti informaciją apie naujoviškus tabako gaminius, o Įstatymo 911 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis iš bendro tabako reklamos draudimo, teismas nurodė, kad minėta teisės norma nėra įtvirtinta kaip išimtis iš tabako gaminių reklamos draudimo, todėl nėra pagrindo ją aiškinti kaip suteikiančią teisę skleisti naujoviškų tabako gaminių reklamą. Įstatymo 911 straipsnio 5 dalis aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į teisės normas, kurios nustato teisę ar pareigą konkrečiam subjektui teikti vartotojams informaciją apie naujoviškus tabako gaminius. Pagal Įstatymo 911 straipsnio 2 dalį prie pranešimo apie naujoviškus tabako gaminius pridedama nurodyta informacija pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, o 911 straipsnio 5 dalyje bei 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atitinkamos valstybės institucijos yra atsakingos už 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos viešinimą, todėl būtent nurodytos valstybės institucijos, o ne Bendrovė, turi pareigą pateikti Įstatyme įvardintą informaciją vartotojams.

14. Nors pareiškėjas teigė, kad subjektas, turintis teisę skleisti vartotojams informaciją pagal Įstatymo 911 straipsnio 5 dalį, yra nurodytas 911 straipsnio 7 punkte, tačiau teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 konstatavo, jog argumentas, kad Įstatymo 911 straipsnio 5 dalis nustato išimtį iš tabako gaminių reklamos draudimo, yra nepagrįstas.

15. Teismo vertinimu, atsakovas, vertindamas pareiškėjo veiksmus, teisėtai vykdė jam pavestas funkcijas, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas veikė pagrįstai, neviršydamas savo įgaliojimų ir Įstatymu nustatytų priežiūros funkcijų. Savo ruožtu aplinkybė, kad kiti ūkio subjektai padarė pažeidimus ir (ar) jiems taikytos lygiavertės poveikio priemonės, teismo nuomone, nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir dėl jų teismas nepasisakė.

16. Atsakydamas į argumentus, kad Departamentas pažeidė pareiškėjo nekaltumo prezumpciją ir teisę į teisinę gynybą, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Departamente 2019 m. birželio 13 d. buvo paskirtas pareiškėjo pažeidimo bylos nagrinėjimas, buvo išklausyti Bendrovės argumentai, sprendimas buvo priimtas ir Nutarimas išsiųstas pareiškėjui tik išnagrinėjus bylą, atmetė aptariamus argumentus. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjo nurodytoje Departamento interneto svetainės skiltyje dar prieš priimant Nutarimą buvo įrašytas Nutarimo numeris ir pažeidimo kvalifikacija, tačiau nebuvo nurodytas paskirtos ekonominės sankcijos dydis ir buvo pažymėta, kad Nutarimas neįsigaliojęs (kadangi įrašas buvo pateiktas raudona spalva, kuri reiškė, kad nutarimas yra neįsigaliojęs), todėl nenustatė pagrindo teigti, kad Departamentas Nutarimą priėmė pažeisdamas nustatytas procedūras.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Nutarimas prieštarauja Įstatymo tikslams ir visuomenės interesui mažinti rūkymo žalą rūkančiajam ir aplinkai. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai nesusiję su nagrinėjama byla ir yra teisiškai nereikšmingi.

18. Teismas taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Nutarimas pažeidžia ūkinės veiklos laisvės principą, kadangi Departamentas neuždraudė pareiškėjui prekiauti IQOS. Pareiškėjas, norėdamas platinti IQOS Lietuvos Respublikos rinkoje, turi konkuruoti nepažeisdamas Įstatyme įtvirtintų draudimų.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjo papildomai pateikta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto teisinė išvada, kurioje konstatuota, kad informacijos apie IQOS skleidimas ir IQOS nepatenka į Įstatymo taikymo sritį, vertintina kaip nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi Departamentas IQOS nelaikė tabako gaminiu ar su tabako gaminiu susijusiu gaminiu pagal Įstatymą, tačiau vertino, kad skleidžiant Nutarime nurodytą informaciją, buvo paskleista paslėpta tabako gaminių reklama.

20. Teismas konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-94/19. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

22.1. Departamentas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir užkirto kelią teisei į gynybą. Dar prieš gaudamas pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir išklausydamas jį posėdžio metu, Departamentas priėmė ir paskelbė sprendimą, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymą. Teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių, todėl skundžiamas sprendimas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir todėl turi būti naikinamas pilna apimtimi dėl neištaisytų grubių procesinių pažeidimų.

22.2. Teismas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, kuriose įtvirtintas paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimas, ir nepaaiškino, kaip konkreti informacija atitinka Įstatyme įtvirtintas paslėptos tabako gaminių reklamos sąlygas.

22.3. Alternatyviai, pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas informaciją, kuri buvo pateikta Nutarimo 3.1.1 punkte, paskutiniame 3.1.2 punkto paragrafe, 3.1.3, 3.1.6, 3.1.7, 3.1.9 punktuose, pirmame 3.1.10 punkto paragrafe, 3.1.11, 3.5 ir 3.6 punktuose, kaip paslėptą tabako gaminių reklamą, kadangi:

22.3.1. Remiantis pirmosios instancijos teismo atlikta analize, kuri taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021, informacija apie IQOS elektroninį renginį yra laikoma paslėpta tabako gaminių reklama tik tada, kai tokioje informacijoje yra pateikiamos nuorodos į tabaką, tabako gaminius ar rūkymą. Kadangi informacija, pateikta išskirtuose Nutarimo punktuose, neturi nuorodų į tabaką, tabako gaminius ar rūkymą, todėl pirmoji Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalies sąlyga nėra išpildyta ir tokia informacija nelaikytina paslėpta tabako gaminių reklama.

22.3.2. Nei pirmosios instancijos teismas, nei Departamentas neginčijo galimybės prekiauti IQOS elektroniniu įrenginiu nuotoliniu būdu (t. y. per e. parduotuvę). Todėl IQOS įrenginio atvaizdavimas ir kitos būtinos komercinės informacijos pateikimas e. parduotuvėje yra neišvengiamas ir teisėtas.

22.3.3. Pareiškėjas savo e. parduotuvėje pateikė tik būtiną informaciją (kaip pvz., produkto aprašymą, kainą, grąžinimo politiką ir t.t.), kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.2287 straipsnyje, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 9 straipsnyje ir ;Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos draudimo vartotojams įstatymo 6 straipsnyje.

22.3.4. Narystės klubai, žaidimai, loterijos ir panaši marketinginė veikla nebuvo draudžiama siekiant reklamuoti elektroninį įrenginį tol, kol tokioje informacijoje nėra pateikiama informacija apie tabaką, tabako gaminius ar rūkymą. Pareiškėjo teiktoje informacijoje tokių nuorodų nebuvo.

22.3.5. Pareiškėjas turi pareigą pateikti informaciją apie elektroninio įrenginio prekybos vietas pagal Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo vartotojams įstatymo 6 straipsnį pareiškėjas, teikdamas informaciją apie IQOS prekybos vietas, nepateikė jokios informacijos apie tabaką, tabako gaminius ar rūkymą. Galiausiai, prekybos vietos adresas nėra įtrauktas į Įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, kaip objektas, kurį nurodžius bus laikoma, kad gali būti paskleista paslėpta tabako gaminių reklama.

22.3.6. Skundžiamas sprendimas iš esmės užkerta galimybes pareiškėjui pateikti bet kokią informaciją apie Prietaisą jo internetinėje parduotuvėje, be jokio paaiškinimo, kodėl tokia esminė informacija, kuri yra kiekvienos e. parduotuvės ašis, peržengia teisės aktuose nustatytos privalomos suteikti vartotojams informacijos ribas. Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš principo uždraudžia IQOS įrenginio nuotolinę prekybą, o tai pažeidžia ūkinės laisvės principą.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

23.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino argumentus dėl nekaltumo prezumpcijos. Nutarimas buvo priimtas išklausius pareiškėją ir jo argumentus bei įvertinus bylos medžiagą. Pažeidimų tyrimas vyko ilgą laiką, bylos medžiagos apimtis buvo didelė, bylos nagrinėjimo posėdyje dalyvavo ir buvo išklausyti Bendrovės įgalioti atstovai, todėl teiginys, kad bylos nagrinėjimas buvo formalus, neturi teisinio pagrindo.

23.2. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 ir joje suformuotą paslėptos tabako gaminių reklamos vertinimą. Pareiškėjo nurodytų Civilinio kodekso reikalavimų įgyvendinimas nesusijęs su pareiškėjo pateikiama akivaizdžiai komercinio pobūdžio informacija ir išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Priešingu atveju būtų paneigiama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas. Nesutiktina su argumentu, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ūkinės veiklos laisvė, kadangi šios laisvės negalima laikyti valstybės prievole beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą, be to, siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai, nebūtų teisinga. Departamentas neinkriminuoja pareiškėjui neteisėto IQOS pardavimo, ši prekyba Įstatymo nėra draudžiama. Kadangi IQOS įsigijimas ir naudojimas turi tiesioginės įtakos Tabako gaminių įsigijimui ir vartojimui, informacijos pateikimas turi atitikti Įstatymo reikalavimus. Iš esmės platinamiems IQOS taikomas reguliavimas informacijos pateikimo būdui ir turiniui panašus kaip ir Tabako gaminiams, kadangi platesnis komercinės informacijos apie IQOS skleidimas tiesiogiai skatins įsigyti Tabako gaminius ir tuo paslėptai bus reklamuojami Tabako gaminiai.

23.3. Dėl reikalavimo panaikinti visą Nutarimą ar jo dalį – teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai ir skleista informacija yra paslėpta reklama. Tačiau, Departamento nuomone, teismas, pašalindamas iš Nutarimo 3.2.1 punkte nurodytą kaltinimą, nepakankamai aiškiai išdėstė motyvus dėl jo padarytos išvados. Teismo sprendimo pašalinti iš Nutarimo 3.2.1 punktą motyvų pagrindimas turės didelę reikšmę tolesnei Departamento vykdomai Įstatymo laikymosi priežiūrai ir nuoseklios bei vieningos teismų praktikos formavimui panašaus pobūdžio bylose. Teismas šiuo atveju nevertino vidutinio vartotojo kriterijaus reikšmės. Nagrinėjamu atveju buvo netiesiogiai pateikta informacija apie pareiškėjo platinamus Tabako gaminius. Taip pat tiesiogiai pateikiama informacija apie tabako gamintojo prekės ženklą IQOS, tokiu būdu įgyvendinama pirmoji paslėptos tabako gaminių reklamos sąlyga.

23.4. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde neapibrėžtas apeliacinio skundo dalykas: apeliaciniame skunde teigiama, kad neskundžiama sprendimo dalis, nurodant atskirus Nutarimo papunkčius, tačiau teismo prašoma panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą.

24. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės, panaikinant Nutarimą. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė:

24.1. Pareiškėjo nuomone, atsakovas bando netiesiogiai apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada yra aiški ir nedviprasmiška – pareiškėjas, demonstruodamas Prietaisą prekybos vietose, nepažeidė teisės aktų ir ši Nutarimo dalis iš jo šalinama. Apeliaciniame skunde Bendrovė aiškiai nurodė, kad nesiekia apskųsti pirmiau nurodytos teismo sprendimo dalies. Tačiau pirmosios instancijos teismas į sprendimo rezoliucinę dalį neįtraukė savo Nutarimo 3.2.1 punkto atmetimo (klaida, kurią pareiškėjas prašė ištaisyti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą).

24.3. Nors Departamentas sprendimo neskundė, tačiau atsiliepime iš dalies nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė jį pakeisti. Taigi, atsakovas galėjo paduoti apeliacinį skundą, o atsiliepimo aptarti argumentai negali būti vertinami. , atsakydamas į pareiškėjo apeliacinį skundą, atsiliepimo skyrių skyrė argumentams, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Nutarimo 3.2.1 punkto, prašydamas Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą peržiūrėti šį klausimą ir atitinkamai pakeisti sprendimą.

24.4. Atsakovas galėjo pateikti apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė, todėl atsakovo argumentai dėl Nutarimo 3.2.1 punkto peržengia apeliacinio skundo ribas, todėl negali būti vertinami.

25. Pareiškėjas 2023 m. sausio 6 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, pažymėjo, kad:

25.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-681-261/2022 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo ir nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymą. Pareiškėjo manymu, minėta administracinė byla neturi įtakos pareiškėjo pozicijai nagrinėjamoje byloje, nes minėtoje byloje nustatyti pažeidimai yra skirtingo faktinio pobūdžio.

25.2. Nagrinėjamu atveju turės būti vertinamas ir klausimas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, kuris nebuvo vertinamas kitoje byloje.

26. Departamentas pateikė papildomus paaiškinimus į pareiškėjo 2023 m. sausio 6 d. rašytinius paaiškinimus. Juose pažymėta, kad Departamentas nesiekė savo atsiliepimu apskųsti teismo sprendimo, nes jis iš esmės tenkina Departamentą, kadangi teismas konstatavo, kad Departamento Nutarimas taikyti pareiškėjui ekonomines sankcijas už Įstatymo pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas. Departamento nuomone, teismas tik nepakankamai aiškiai išdėstė motyvus dėl jo padarytos išvados, kad „vien tik Prietaiso ir Prekės ženklo IQOS išstatymas prekybos vietoje, kurioje prekiaujama tabako gaminiais, nepateikiant jokios papildomos informacijos, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje numatyto paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimo“. Departamentas pažymi, kad pareiškėjas, UAB „Keturi kambariai“ priklausančioje kavinėje „Caffeine“, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas Prietaiso atvaizdus ant reklaminių stendų, pavadinimus, prekių ženklą „IQOS“, kuris registruotas klasėje, susijusioje su tabako gaminiais, atkreipė vartotojų dėmesį, išskyrė „IQOS“ iš kitų, analogiškų prekių ir didino Prietaiso žinomumą, skatino vartotojus Prietaisą įsigyti ir naudoti pagal vienintelę ir tiesioginę paskirtį – kaitinti tabako gaminius. Departamentas laikėsi nuostatos, kad tokiais veiksmais pareiškėjas tiesiogiai ir netiesiogiai darė įtaką vartotojams renkantis pareiškėjo platinamą įrenginį “IQOS”, kurio vienintelė paskirtis kaitinti tabako gaminius ir tuo netiesiogiai skleidė tabako gaminių reklamą. Prekių ženklai yra bendrovių komerciniai žymenys, skirti verslo tęstinumui, populiarumui visuomenėje kurti bei užtikrinti. Teismas šiuo atveju nevertino vidutinio vartotojo kriterijaus reikšmės. Vidutinis vartotojas, matydamas atitinkamą reklamą, suvokia jos visumą. Prekės ženklo IQOS reklama (eksponavimas) didina Prietaiso žinomumą, skatindama jį įsigyti. Tarp Prietaiso reklamos ir tabako gaminių įsigijimo ir vartojimo skatinimo yra tiesioginis ryšys. Prietaiso ir prekės ženklo eksponavimas, naudojant papildomas dėmesio atkreipimo priemones prekybos vietose, kuriose prekiaujama tabako gaminiais, yra paslėpta tabako gaminių reklama, skatinanti Prietaisą naudoti pagal jo paskirtį. Prietaiso vienintelė naudojimo paskirtis yra kaitinamojo tabako gaminių vartojimas.

IV. 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi Nr. eA-14-629/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

28. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais tvirtinama, kad Departamentas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei pareiškėjo teisę į gynybą, teismas pažymėjo, kad duomenų apie Departamente nagrinėjamą bylą paskelbimas (kaip paaiškino Departamentas, buvo paskelbtas bylos numeris, sutampantis su nutarimo numeriu bei paskirta bylos nagrinėjimo data, sutampanti su nutarimo data) nesudarė pagrindo išvadai, jog Nutarimas buvo priimtas dar prieš išklausant pareiškėjo paaiškinimus. Atkreiptas dėmesys, kad Nutarime yra aptarti pareiškėjo atstovų teikti rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą pažeidimo apeliacinės instancijos teismas atmetė.

29. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiose Nutarimo pastraipose nurodyta informacija yra paslėpta tabako reklama, apeliacinės instancijos teismas pakartojo Nutarimo 3.1.1 punkte, 3.1.2 punkto paskutiniame paragrafe, 3.1.3, 3.1.6, 3.1.7, 3.1.9 punktuose, 3.1.10 punkto pirmame paragrafe, 3.1.11, 3.5 bei 3.6 punktuose nustatytas aplinkybes. Buvo pažymėta, kad Nutarime konstatuota, jog Bendrovė, skelbdama 3.1–3.6 punktuose nurodytą informaciją, t. y. demonstruodama Prietaisų atvaizdus, pavadinimus, prekių ženklus „IQOS“, kuris registruotas klasėje, susijusioje su tabako gaminiais, nurodydama Prietaisų naudojimo privalumus, informuodama apie kainas ir kainų nuolaidas, informuodama apie Prietaisų įsigijimo ir grąžinimo sąlygas, siūlydama išbandyti Prietaisus nemokamai, nurodydama informaciją apie Prietaisų pardavimo vietas, teikdama komercinio pobūdžio informaciją apie Prietaisus ant Bendrovės Lietuvos Respublikos rinkoje platinamų cigarečių pakelių, rūkymo vietoje, siųsdama informaciją apie Prietaisus fiziniams asmenims, didino Prietaisų žinomumą, skatino vartotojus Prietaisus įsigyti ir naudoti. Nutarime buvo pažymėta, jog, įvertinus tai, kad vienintelė Prietaisų naudojimo paskirtis yra kaitinamojo tabako gaminių (t. y. įmonės platinamų Tabako gaminių) vartojimas, Įmonė, suklaidindama reklamos vartotojus dėl tikrojo informacijos pateikimo tikslo, teikdama 3.1–3.6 punktuose nurodytą informaciją apie Prietaisus, pateikė informaciją apie Tabako gaminius, skatino Tabako gaminius įsigyti ir vartoti, tokiu būdu pateikė paslėptą tabako gaminių reklamą.

30. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pozicijos, kad jo nurodytuose Nutarimo punktuose pateiktoje informacijoje, kurią skleidė pareiškėjas, nėra pateikta nuorodų į tabaką, tabako gaminius ar rūkymą, todėl ši informacija nėra paslėpta tabako gaminių reklama, teismas, visų pirma, vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 23 ir 46 dalyse įtvirtintomis paslėptos tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos bei tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklamos sąvokomis. Akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX‑2460 ratifikuotos Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 1 straipsnio c punkte tabako reklamos ir pardavimo skatinimo sąvoka yra apibrėžiama kaip bet kokios formos komercinis pranešimas, rekomendacija ar veiksmas, kurio tikslas, poveikis ar galimas poveikis – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti tabako gaminių pardavimą arba tabako vartojimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje atskleidžiamas sąvokų „tabako gaminių reklama“, „skleisti“ turinys, pažymėjo, kad Įstatymas detaliai nereglamentavo informacijos apie tabako gaminius skleidimo formos ir jos skleidimo priemonių, todėl, kiekvienu atveju vertinant, ar atitinkama skleidžiama informacija yra tabako reklama, turi būti nustatyta, kad tokios informacijos paskirtis arba padarinys yra skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 pateiktus išaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad, vertinant, ar konkreti informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama pagal Tabako kontrolės įstatymą, atsižvelgtina į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktą paslėptos tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos apibrėžimą; šiame apibrėžime nurodyta sąlyga, jog informacija „pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo“ apima ir tuos atvejus, kai informacija apie tabako gaminius gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, nes yra pateikiama kito produkto (ne tabako gaminio) reklamoje, taip sudarant įspūdį, kad yra reklamuojamas tik kitas produktas, nors iš tikrųjų yra reklamuojamas ir tabako gaminys.

33. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekių ženklas „IQOS“ yra ne tik registruotas tabako gaminių klasėje, tačiau jis tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su Tabako gaminių vartojimu, t. y. juo ženklinamas Prietaisas, kuris skirtas vien tik vartoti Tabako gaminius. Buvo atkreiptas dėmesys, kad nors nagrinėtu atveju buvo teikiamas tik „IQOS“ prekių ženklas, nepateikiant jokios kitos papildomos informacijos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog vienintelė IQOS paskirtis – kaitinti Tabako gaminius, cituojamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad šio prekių ženklo išskyrimas, jo ypatingas matomumas gali būti vertinamas kaip šio prekių ženklo produkto – prietaiso IQOS – reklama, o tuo pačiu – ir paslėpta Tabako gaminių, vartojamų išskirtinai tik su IQOS, reklama.

34. Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčijamose Nutarimo punktuose yra nurodyta, jog pareiškėjas įvairiais būdais skleidė informaciją apie Prietaisą (demonstruodamas Prietaiso atvaizdus, pavadinimus, prekių ženklą „IQOS“, nurodydamas Prietaiso naudojimo privalumus, kainas ir jų sumažinimą, pateikdamas nuorodas į straipsnius apie prietaisą ir t.t.). Iš pareiškėjo skleistos informacijos (pvz., Nutarimo 3.1.3 p.), teismas sprendė, kad IQOS yra tabako kaitinimo sistema, be to, teismas vertino, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad Prietaisas yra įrenginys, skirtas kaitinti tabako gaminius, t. y. Prietaisas yra įrenginys, skirtas vartoti tabako gaminius. Teismas darė išvadą, kad informacija, kuria skatinama įsigyti įrenginį, skirtą vartoti tabako gaminius, kartu skatinama įsigyti ir tabako gaminius, kurie kaitinami įrenginyje ir tokiu būdu vartojami. Buvo konstatuota, kad skleidžiant informaciją apie Prietaisą, kartu paslėptai yra skleidžiama ir informacija apie tabako gaminius, kurie yra vartojami naudojant Prietaisą, be to, vartotojui, susidomėjusiam įrenginiu, skirtu vartoti tabako gaminius, atskleidžiama ir informacija apie tabako gaminius, o vartotojui, jau žinančiam apie šio įrenginio paskirtį, tokia informacija yra primenama apie šio įrenginio naudojimą (t. y. tabako gaminių vartojimą). Teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjas, skleisdamas informaciją, skatinančią įsigyti Prietaisą, paslėptai skleidė informaciją apie tabako gaminius, pateikdamas informaciją, skatinančią įsigyti ir vartoti tabako gaminius, taip, kad galėjo suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (sudarydamas įspūdį, kad yra reklamuojamas ne tabako gaminys), o tai atitiko paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimą, įtvirtintą Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje.

35. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija darė išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, skleisdamas informaciją apie Prietaisą (t. y. įrenginį, skirtą vartoti tabako gaminius), skatinančią Prietaisą įsigyti, skleidė informaciją, skatinančią įsigyti ir vartoti tabako gaminius, taip pažeisdamas paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą, įtvirtintą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje.

36. Analizuodama pareiškėjo argumentus, kad, remiantis pirmosios instancijos teismo atlikta analize, kuri taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021, informacija apie IQOS elektroninį renginį yra laikoma paslėpta tabako gaminių reklama tik tada, kai tokioje informacijoje yra pateikiamos nuorodos į tabaką, tabako gaminius ar rūkymą, tačiau, pasak pareiškėjo, kadangi informacija, pateikta pareiškėjo nurodytuose Nutarimo punktuose, neturi nuorodų į tabaką, tabako gaminius ar rūkymą, todėl pirmoji Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalies sąlyga nėra išpildyta ir tokia informacija nelaikytina paslėpta tabako gaminių reklama, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 buvo nagrinėjama situacija, kai atitinkama informacija buvo pateikta apibūdinant Prietaisą, tačiau joje taip pat buvo minimas ir teigiamai apibūdinamas kaitinamojo tabako gaminių vartojimas, taip reklamuojant ne tik Prietaisą, tačiau ir kaitinamojo tabako gaminius.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu atveju kaitinamojo tabako gaminiai skleistoje informacijoje buvo minimi tiesiogiai, todėl padaryta išvada, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 nebuvo nagrinėjama ir nebuvo pasisakyta dėl situacijos, kai, kaip šioje nagrinėjamoje byloje, buvo pateikta įvairaus pobūdžio informacija apie Prietaisą, skatinanti Prietaisą įsigyti, tiesiogiai neminint tabako gaminių. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, susijusius, su skleidžiamos informacijos vertinimu (ar ji laikytina tabako gaminių reklama) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012; 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1744-629/2021).

38. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog informacija apie Prietaisą yra laikoma paslėpta tabako gaminių reklama tik tada, kai tokioje informacijoje yra pateikiamos nuorodos į tabaką, tabako gaminius ar rūkymą, buvo nepagrįsti.

39. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl tokią informaciją laiko pažeidžiančia Įstatymą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad motyvai, kodėl atitinkama informacija pripažinta pažeidžiančia įstatymą, yra nurodyti ginčijamame Nutarime, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tikrino Nutarimo teisėtumą pagal pareiškėjo pateiktame skunde išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjo atlikti veiksmai ir skleista (pateikta) informacija, kuri nuosekliai ir išsamiai nurodyta Nutarimo 3.1–3.6 punktuose (išskyrus Nutarimo 3.2.1. punkte suformuluotą kaltinimą), vertintina kaip paslėpta tabako gaminių reklama; pirmosios instancijos teismas pateikė motyvus, kuriais remiantis darė išvadą, kad Bendrovė, teikdama Nutarimo 3.1–3.6 punktuose (išskyrus Nutarimo 3.2.1. p.), nurodytą informaciją, viršijo informaciją, kuri privaloma pateikti pagal pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimus, bei yra akivaizdžiai komercinio pobūdžio siekiant skatinti klientus ne tik įsigyti ir (ar) vartoti Prietaisus, bet ir su jais vartojamus Tabako gaminius. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino Nutarimo 3.1–3.6 punktuose nurodytą informaciją, nekartodamas motyvų dėl kiekvieno atskiro Nutarimo punkto, kuriame nurodyta pareiškėjo skleista informacija, tačiau tai nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes teismas savo išvadas dėl Nutarime nurodyto pažeidimo motyvavo ir pagrindė Įstatyme nurodytais paslėptos tabako gaminių reklamos kriterijais.

40. Dėl pareiškėjo argumentų, kad ginčijamuose Nutarimo punktuose nurodyta informacija yra būtina pateikti pagal kitų įstatymų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021, nagrinėdama sąsajas tarp pareiškėjo nurodytų Civilinio kodekso, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo normų ir tabako gaminių reklamos draudimo, pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatyme yra įtvirtintas specialusis teisinis reguliavimas, draudžiantis tabako gaminių reklamą, taip pat ir paslėptą šių gaminių reklamą (Tabako kontrolės įstatymo 1 str. 3 d.). Teisėjų kolegija darė išvadą kad pareiškėjo nurodomuose teisės aktuose įtvirtintos pareigos suteikti vartotojams nurodytą informaciją negali būti aiškinamos kaip paneigiančios Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą tabako gaminių reklamos bei šių gaminių paslėptos reklamos draudimą, todėl pareiškėjo vartotojams teikiama informacija apie IQOS negali pažeisti šio imperatyvaus draudimo.

41. Kaip nepagrįsti buvo atmesti pareiškėjo teiginiai, jog tokiu būdu yra de facto uždraudžiama prekyba Prietaisu, kadangi pareiškėjui Nutarime skirta bauda ne dėl Prietaiso platinimo, o dėl tabako gaminių reklamos draudimo pažeidimo, Nutarime nėra nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės platinti Prietaisą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarime nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai, kuriais pagrįstas Nutarimas, patvirtino, jog Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo skleista informacija buvo reklaminio pobūdžio, teigiamai vaizdavo, apibūdino ir skatino įsigyti ir naudoti Prietaisą (t. y. vartoti tabako gaminius).

42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Nutarimo 3.1.7 punkte ir 3.5 punkte nurodyta informacija nepagrįstai pripažinta paslėpta tabako gaminių reklama, kadangi tik 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Tabako kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais draudimai buvo išplėsti taip, kad apimtų ir veiklas, kuriomis skatinamas įrenginių, skirtų tabako vartojimui, įsigijimas, teisėjų kolegija pabrėžė, kad Nutarimo 3.1.7 punkte nurodytoje informacijoje pateiktos nuorodos į informaciją apie IQOS klubą ir IQOS klubo narių registravimo puslapį, o Nutarimo 3.5 punkte, be kita ko, nurodyta pareiškėjo elektroniniu paštu siųsta informacija apie galimybę pasinaudoti ypatingu kainos pasiūlymu įsigyjant Prietaisą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio rinkodaros veiksmai, skatinantys įsigyti Prietaisą (taip pat ir jį naudoti), skatino įsigyti ir tabako gaminius, kuriems vartoti yra skirtas Prietaisas, t. y. reklamuojant Prietaisą, kartu paslėptai reklamuojami ir tabako gaminiai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuose Nutarimo punktuose taip pat yra pateikta draudžiama paslėpta tabako gaminių reklama, pripažinta pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad paslėpta tabako gaminių reklama Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis (17 str. 1 d.) buvo draudžiama tuo metu, kai Nutarime nurodyta informacija buvo platinama, todėl pareiškėjo argumentai, kad šios informacijos platinimo metu tokie veiksmai nebuvo draudžiami, buvo atmesti.

43. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad prekybos vietos adresas nėra įtrauktas į Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, kaip objektas, kurį nurodžius bus laikoma, kad gali būti paskleista paslėpta tabako gaminių reklama, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi ir vertino, kad informacijos apie Prietaisų prekybos vietas skleidimas skatina įsigyti ir naudoti Prietaisus (t. y. vartoti tabako gaminius), be to, vartotojui, susidomėjusiam Prietaisu ir nuvykusiam į nurodytą prekybos vietą, atskleidžiama ir informacija apie tabako gaminius; vartotojui, jau žinančiam, kaip veikia Prietaisas, yra primenama apie galimybę įsigyti Prietaisą ir jį naudoti (t. y. vartoti tabako gaminius). Teismas darė išvadą, kad taip vartotojai yra skatinami įsigyti ir vartoti tabako gaminius, kaitinamus Prietaise. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, skleisdamas informaciją apie Prietaiso įsigijimo vietas (Nutarimo 3.1.11 p. ir 3.6 p.), skleidė paslėptą tabako gaminių reklamą, t. y. pateikė informaciją, skatinančią įsigyti ir vartoti tabako gaminius, taip, kad galėjo suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (sudarydamas įspūdį, kad yra reklamuojamas ne tabako gaminys), o tai atitiko paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimą, įtvirtintą Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje.

44. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skundžiamame sprendime pašalino iš Nutarimo jo 3.2.1 punkte suformuluotą kaltinimą. Įvertinęs tai, kad atsakovas apeliacinio skundo nepadavė, vadovaudamasis ABTĮ 144 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija nevertino atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir ginčijamo Nutarimo 3.2.1 punkto teisėtumo. Atsižvelgęs į tai, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Nutarimo 3.2.1 punktas pirmosios instancijos teismo sprendime buvo pašalintas iš Nutarimo, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą tikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

45. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudarė pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Atmetęs apeliacinį skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjui nenustatė pagrindo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

V. 46. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-14-629/2023 (toliau – ir IQOS II byla, o šioje byloje priimta nutartis – IQOS II nutartis), panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-470-983/2021 ir išspręsti bylą iš esmės – panaikinti Nutarimą.

47. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį) ir 12 punkte (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) įtvirtintais pagrindais.

48. Pareiškėjas tvirtina, kad minėtais pagrindais procesas atnaujintinas dėl Nutarime išdėstytų 7 epizodų – Nutarimo 3.1.1 punkto; dalies Nutarimo 3.1.2 punkto („Paspaudus ant nuorodos „Palyginkite“, esančios žemiau informacijos apie Prietaisus „IQOS 3“, „IQOS 3 Multi“, „IQOS 2.4 Plus“, nukreipiame į puslapį „Palyginkite IQOS produktus“, kuriame pateikti Prietaisų „IQOS 3“, „IQOS 3 Multi“, „IQOS 2.4 Plus“ atvaizdai ir šių Prietaisų savybių, techninių rodyklių lentelė“); Nutarimo 3.1.3 ir 3.1.6 punktų; Nutarimo 3.1.9 punkto dalies („Interneto svetainės skiltyje „Pagalba“ pateikti Prietaisų atvaizdai, nuorodos į Interneto puslapius, kuriose teikiama vaizdinė, tekstinė informacija apie naudojimosi Prietaisais tvarką, pateikta informacija apie dažniausiai užduodamus klausimus, susijusiais su Prietaisais“); Nutarimo 3.10 dalies („;Interneto svetainės skiltyje „Naujienos“ pateikti Prietaisų atvaizdai, nuorodos į straipsnius, susijusius su Prietaisais. Straipsnyje „Kada ir kaip galima grąžinti IQOS prekes“ Prietaisų pirkėjai informuojami apie Prietaisų grąžinimo sąlygas ir tvarką.“) ir Nutarimo 3.5 punkto dalies („Įmonės interneto svetainėje užsiregistravusiems asmenims, elektroninėmis priemonėmis (į asmenų elektronines pašto dėžutes) siunčiama informacija apie Prietaisus; iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į fizinio asmens elektroninę pašto dėžutę buvo išsiųsti 4 elektroniniai pranešimai: 2019 m. sausio 15 d. išsiųstas pranešimas „Nemokama tarptautinė IQOS pagalbos paslauga“, kuriame nurodoma, kad pristatoma nemokama tarptautinė IQOS pagalbos paslauga, kuri veikia tose šalyse, kuriose prekiaujama IQOS įrenginiais; 2019 m. vasario 28 d. išsiųstas pranešimas „Pakeitimas Circle K. Skambinkite į klientų aptarnavimo centrą“, kuriame nurodoma, kad jeigu sugedo IQOS, nuo šiol jį galima pasikeisti ne tik IQOS salonuose, bet ir bet kurioje „Circle K” degalinėje“).

49. Prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto pagrindo pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

49.1. Remdamasis Tabako kontrolės įstatyto 2 straipsnio 23 dalimi, 17 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas tvirtina, jog šis įstatymas nenustato draudimo reklamuoti įrenginius, skirtus tabako gaminiams vartoti (tokius kaip IQOS). Jau po Nutarimo priėmimo įstatymų leidėjas Įstatymą pakeitė ir numatė tam tikrą reguliavimą dėl įrenginių, skirtų tabako gaminiams vartoti, tačiau šie pakeitimai nenumatė jokio informacijos apie įrenginius, skirtus tabako gaminiams vartoti, skleidimo ribojimo. Įstatymo 2 straipsnio 23 dalis numato baigtinį sąrašą sąlygų, kurias turi atitikti informacija, kad ji būtų kvalifikuojama kaip paslėpta tabako gaminių reklama. Įstatymas numato dvi sąlygas, kurios turi būti įrodytos, siekiant kvalifikuoti informaciją kaip paslėptą tabako gaminių reklamą: 1) informacija yra apie tabako gaminius ir / ar su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą, prekių ženklą ar veiklą (t. y. turi būti referuojama į tabako gaminius); ir 2) informacijos pateikimo būdas gali klaidinti vartotojus dėl tokios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. produktas, kurio reklama nėra draudžiama, yra reklamuojamas taip, kad paslėptai pareklamuojamas tabako gaminys taip suklaidinant vartotoja dėl tikrojo reklamos tikslo).

49.2. Minėtos sąlygos yra kumuliatyvos ir abi privalo būti nustatytos, kad tam tikra informacija galėtų būti pripažįstama paslėpta tabako gaminių reklama. Jei viena ar abi šios Įstatyme nustatytos sąlygos nėra įrodytos, paslėptos reklamos konstatuoti negalima. Draudimas (paslėptai) reklamuoti tabako gaminius (Įstatymo 17 str. 1 d.) veikia principu, kad draudžiama skleisti bet kokią informaciją apie tabako gaminius ir susijusius gaminius, išskyrus informaciją, kurią skleisti tiesiogiai leidžia Įstatymas. Tą patvirtina sisteminis 17 straipsnio aiškinimas, o teisės aktai informacijos apie įrenginius, skirtus tabako gaminiams vartoti, skleidimo nereglamentuoja: nenustato nei draudimo tokią informaciją skleisti, nei išimčių iš šio draudimo.

49.3. Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalies aiškinimo taisykles, kiek tai susiję su įrenginiais, skirtais tabako gaminiams vartoti, išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija suformavo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 (toliau – ir IQOS I byla, o šioje byloje priimta nutartis – IQOS I nutartis), t. y. pabrėžė, kad pareiškėjas paskleisdamas informaciją apie Prietaisą, taip pat paskleidė informaciją ir apie tabako gaminius (buvo minimas ir teigiamai apibūdinamas kaitinamojo tabako gaminių vartojimas). Pasisakydamas dėl antrosios paslėptos reklamos sąlygos (klaidinimą dėl pateikimo tikslo), teismas dar kartą pažymėjo, jog buvo paskleista informacija apie tabako gaminius (ne tik apie IQOS elektroninį įrenginį), kuri pasireiškė nuoroda į tabako gaminius, kai buvo teikiama informacija apie IQOS elektroninį prietaisą.

49.4. Taigi, teikiant informaciją apie prietaisą nuoroda į tabaką buvo esminis ir lemiamas faktorius, kuriuo remdamasis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. IQOS I byloje pateiktą išaiškinimą iš dalies palaikė ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, t. y. nustatė, kad IQOS prietaiso ir jo prekių ženklo demonstravimas prekybos vietoje (net jei toje pačioje vietoje parduodami ir tabako gaminiai), neteikiant nuorodų į tabako gaminius, nepažeidžia paslėptos reklamos draudimo ir negali būti laikomas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimu. Tačiau vertindami likusius ginčijamus epizodus ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą.

49.5. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas vadovavosi savo paties 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022 (toliau – ir IQOS III byla, o joje priimta nutartis – IQOS III nutartis) pateiktais Tabako kontrolės įstatymo aktualių nuostatų išaiškinimais, tačiau tam nebuvo pagrindo, kadangi teismai turėjo vadovautis IQOS I nutarties išaiškinimais. IQOS III nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą vien tik demonstruodamas IQOS prekių ženklą ir skleisdamas informaciją apie IQOS be jokios nuorodos į tabako produktus, kadangi vienintelė IQOS paskirtis – vartoti tabako produktus. Tačiau IQOS I byloje, kurią išnagrinėjo išplėstinė penkių teisėjų kolegija, konstatavo pareiškėją skleidus paslėptą tabako gaminių reklamą, kadangi skleidžiant informaciją apie IQOS pareiškėjas kartu pateikė informaciją apie tabako gaminius. Šioje byloje ir IQOS III byloje pripažinta, kad informacijos apie IQOS skleidimas pažeidžia paslėptos tabako reklamos draudimą nepaisant to, kad tokioje informacijoje tabako gaminiai neminimi.

49.6. Jei nuoroda į tabako gaminius teisiškai nebūtų buvusi reikšminga, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija IQOS I nutartyje į šią aplinkybę nebūtų atsižvelgusi ir tiesiog konstatavusi, kaip IQOS II ir IQOS III nutartyse, kad skleidžiant informaciją apie IQOS automatiškai paslėptai reklamuojami tabako gaminiai.

49.7. Kad buvo padaryti aiški teisės taikymo klaida, patvirtina pripažintų teisės mokslininkų išvados. Šioje ir IQOS III byloje buvo konstatuota, kad IQOS naudojimo paskirtis yra esminė sąlyga taikant Įstatymą. IQOS II nutartyje apeliacinės instancijos teismas netaikė paslėptos tabako gaminių reklamos dviejų pakopų testo, kuris numatytas Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje. Nagrinėjamu atveju, teismas neanalizavo, ar abi paslėptos tabako gaminių reklamos sąlygos, numatytos Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, egzistuoja kiekvienam konkrečiam pažeidimo epizodui. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis IQOS I byloje pateiktu išaiškinimu, paaiškino, kad IQOS I byloje teismas vertino kitokią situaciją nei šioje byloje, kuomet pareiškėjas, skleisdamas informaciją apie IQOS, kartu skleidė informaciją ir apie tabako gaminius. Tačiau šis pastebėjimas faktiškai neteisingas, kadangi IQOS I byloje taip pat buvo vertinami epizodai, kuomet informacija apie IQOS neminėjo tabako produktų (pvz., epizodas apie IQOS prekių ženklą ant žalio kilimo, kabančio IQOS parduotuvėje, informacija apie IQOS ir šį prekių ženklą ekranuose ir pan.), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas IQOS I byloje dėl šių epizodų nepasisakė.

49.8. Toks Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies kartu su 2 straipsnio 23 dalimi aiškinimas yra esminis šių materialiosios teisės normų pažeidimas, kadangi: 1) Įstatymas nenumato įrenginio tikslo kaip teisiškai reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl paslėptos tabako gaminių reklamos; 2) Įstatymo nuostatų, numatančių administracinę atsakomybę, negalima aiškinti plečiamai; 3) toks aiškinimas faktiškai sukuria neteisėtą absoliutų draudimą skleisti bet kokią informaciją apie įrenginius, skirtus tabako gaminiams vartoti (tokius kaip IQOS), taip faktiškai uždraudžiant pareiškėjui prekiauti IQOS, kas Įstatyme tiesiogiai nenumatyta; 4) pažeidžiama vartotojų teisė gauti informaciją apie IQOS bei užkertamas kelias pareiškėjui vykdyti įstatymais jam nustatytą pareigą teikti informaciją apie IQOS vartotojams; 5) toks aiškinimas prieštarauja įstatymų leidėjo ketinimams.

49.9. Tabako kontrolės įstatymas nustato pareigą reguliuojančiai institucijai, o vėliau ir teismams, nustatyti abi paslėptos tabako reklamos sąlygas, numatytas Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje, o šių reikalavimų laikėsi apeliacinės instancijos teismas IQOS I byloje. Tačiau IQOS II nutartyje teismas nenustatinėjo visų būtinų sąlygų, nurodė, kad Nutarimo ginčijamuose epizoduose nėra pateikta nuorodų į tabaką. Tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija referavo į sąlygą –- įrenginio paskirtį – kuri ne tik, kad neįtraukta į paslėptos reklamos apibrėžimą, bet nėra minima ir niekur kitur Įstatyme, kiek tai susiję su informacijos ar reklamos ribojimu.

49.10. Vilniaus Universiteto Teisės Fakulteto teisės mokslininkų 2023 m. vasario 28 d. teisinėje išvadoje nurodoma, kad absoliučiai bet kokios (techninės, dizaino ar estetinės ir pan.) informacijos vartotojui apie IQOS pateikimo draudimas yra pernelyg nutolęs nuo idėjos skatinti įsigyti ir naudoti tabako produktus būtent IQOS prietaiso pagalba. Pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju, jog tikrasis informacijos apie IQOS skleidimo tikslas buvo tabako gaminių reklama, nepateikė nei Departamentas, nei analizavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, toks teismo pateiktas aiškinimas paneigia paslėptos reklamos reguliavimą ir pačią Įstatymo nuostatą.

49.11. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Įstatymas nedraudžia skleisti informaciją apie IQOS, kuri neatitinka abiejų paslėptos tabako gaminių reklamos sąlygų. Be to, Įstatymų leidėjas tiesiogiai nenumatė administracinės atsakomybės už informacijos apie įrenginius, skirtus tabako gaminiams vartoti, skleidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas uždraudžia prekybą IQOS, ko Įstatymas tiesiogiai nedraudžia, pažeidžia vartotojams įstatymų garantuojamą teisę gauti informaciją ir atitinkamai apriboja galimybę pareiškėjui laikytis įstatymais jam nustatytos pareigos teikti šią informaciją vartotojams. Nepaaiškinta, kodėl prioritetas suteiktas Tabako kontrolės įstatymo nuostatoms prieš kitus teisės aktus – Civilinį kodeksą, Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo vartotojams įstatymą; kt. Pareiškėjo paskleista informacija apie IQOS pati iš esmės nėra reklaminio pobūdžio.

49.12. Taigi, yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalį bei 17 straipsnio 1 dalį, t. y. apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigė bet kokią pareiškėjo galimybę skleisti informaciją apie IQOS, konstatuodamas, jog bet kokia informacija apie IQOS kartu yra ir informacija apie tabako gaminius, ir šis pažeidimas yra esminis bei akivaizdus. Kadangi ši teisės taikymo klaida yra esminė ir buvo pagrindas priimti nutartį byloje, tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą ir ištaisyti šią teisės taikymo klaidą, kartu sukuriant teisinį aiškumą.

50. Pareiškėjas nurodo, kad procesas atnaujintinas ir ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, ir paaiškina, kad:

50.1. Nagrinėjama byla buvo trečioji, kurioje teismams tenka aiškinti paslėptos tabako gaminių reklamos instituto nuostatas IQOS kontekste. IQOS I byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė aiškius nurodymus, leidžiančius pareiškėjui tęsti savo veiklą tokių IQOS I bylos išaiškinimų laikantis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje pateikti išaiškinimai panaikina bet kokį iki tol buvusį teisinį aiškumą, kiek tai susiję su Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalies taikymu.

50.2. Skirtingos pateiktos tos pačios Įstatymo nuostatos interpretacijos IQOS I byloje ir šioje byloje sudaro prielaidas atnaujinti procesą, kad bet koks atsiradęs neaiškumas ir skirtingas teisės aiškinimas būtų išspręsti, sukuriant teisinį aiškumą ir pareiškėjui, ir bendrai visiems rinkos dalyviams.

50.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje nukrypo nuo savo paties išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos IQOS I byloje nepaisant to, kad IQOS II bylą nagrinėjo trijų teisėjų kolegija. Akcentuojama, jog IQOS I byloje išaiškinta, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymą, kuomet jis skleidė informaciją apie IQOS, kartu skleisdamas informaciją ir apie tabako gaminius. Iš pradžių apeliacinės instancijos teismas nuo IQOS I nutartyje pateiktų išaiškinimų nukrypo IQOS III nutartyje, kurioje konstatavo, kad skleidžiant bet kokią informaciją apie IQOS siekiama reklamuoti tabako gaminius, ir šio klaidingo išaiškinimo teismas laikėsi nagrinėjamoje byloje.

50.4. Akcentuotina, kad IQOS byloje I ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje interpretavo Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalį kaip leidžiančią pareiškėjui teikti informaciją apie IQOS (ir bent jau naudoti IQOS prekių ženklą), jei nėra skleidžiama informacija apie tabako gaminius (ši išvada įsiteisėjusi), tai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje ir IQOS III byloje padarė priešingą išvadą. Šiuo metu egzistuoja trys nutartys, kurios pateikia skirtingas teisines išvadas, nors bylų faktinės aplinkybės yra ypač panašios: išplėstinė teisėjų kolegija IQOS I byloje leido pareiškėjui teikti informaciją apie IQOS elektroninį prietaisą, o teisėjų kolegija šioje byloje ir IQOS III byloje – ne. Tokia situacija netoleruotina, nėra jokio teisinio aiškumo – nors pareiškėjo teisė teikti informaciją apie IQOS buvo apribota, tačiau buvo aišku, jog pareiškėjas turi teisę naudoti IQOS prekių ženklą ir teikti bent jau ribotą informaciją apie patį prietaisą. Šis nukrypimas nuo IQOS I byloje suformuotos teismų praktikos taip pat reiškia, jog šiuo metu administracinių teismų praktika tuo pačiu klausimu skiriasi. Nors nagrinėjamoje byloje teismas nurodė, kad rėmėsi IQOS I byloje priimta nutartimi, tačiau tai nepagrindžia padarytų išvadų.

50.5. Dėl šių priežasčių egzistuoja ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, sudarantis prielaidas peržiūrėti šią bylą, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Priešingu atveju, pareiškėjas atsidurtų situacijoje, kai egzistuoja dvi visiškai skirtingos tos pačios teisės normos teisės aiškinimo taisyklės ir nebūtų jokio teisinio aiškumo, kuri iš jų turėtų būti taikoma ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

51. Pareiškėjas UAB „Philip Morris Baltic“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-14-629/2023 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintus pagrindus.

52. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

53. Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr. EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

54. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

55. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

56. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

57. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

58. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).

59. Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).

60. Akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

61. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad esminis bylos dalykas buvo Nutarimo, kuriame Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas sąmoningai ir sistemingai skleidė paslėptą tabako gaminių reklamą, tuo pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, ir pareiškėjui už minėtą pažeidimą buvo paskirta 2 100 Eur bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

62. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, akcentuoja konkrečius Nutarimo epizodus (žr. šios nutarties 48 p.), kuriuose nurodyti pareiškėjo veiksmai skleidžiant informaciją apie IQOS be nuorodų (užuominų) į tabako gaminius ir jų vartojimą, jo teigimu, nepagrįstai pripažinti Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimu, kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai, plečiamai aiškino Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį kartu su 2 straipsnio 23 dalimi, savo aiškinimą grindė aplinkybe apie IQOS vienintelę naudojimo paskirtį, nors produkto paskirtis Įstatyme nėra nustatyta kaip sąlyga, lemianti, kad informacija turi būti kvalifikuojama kaip paslėpta tabako gaminių reklama.

63. Esminį ir akivaizdų teisės normų pažeidimą jas taikant pareiškėjas sieja su tuo, kad IQOS, apie kurį ginčo epizoduose buvo teikiama informacija nėra tabako ar su tabako gaminiais susijęs gaminys, o teismai, vertindami pareiškėjo veiksmus, neatsižvelgė, kad Įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kad informacija būtų laikoma paslėpta tabako gaminių reklama, t. y. turi būti nustatyta, kad informacija yra apie tabako gaminius ir / ar su tabako gaminiais susijusius gaminius, tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą, prekių ženklą ar veiklą (t. y. turi būti referuojama į tabako gaminius) ir informacijos pateikimo būdas gali klaidinti vartotojus dėl tokios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (t. y. produktas, kurio reklama nėra draudžiama, yra reklamuojamas taip, kad paslėptai pareklamuojamas tabako gaminys taip suklaidinant vartotoja dėl tikrojo reklamos tikslo). Pareiškėjo teigimu, apeliacinės instancijos teismas šių dviejų pakopų testo neatliko, neatsižvelgė į ankstesnės, IQOS I nutarties išaiškinimus, pagal kuriuos pareiškėjas pripažintas skleidęs paslėptą tabako gaminių reklamą, kadangi skleidžiant informaciją apie IQOS pareiškėjas kartu pateikė informaciją apie tabako gaminius, nors, pareiškėjo teigimu, IQOS I byloje buvo vertinamos ir situacijos, kai buvo skleidžiama informacija apie IQOS, nepateikiant nuorodų į tabako gaminius (pvz., prekybos vietoje demonstruojamas kilimas su IQOS prekinio ženklo rodymų, vaizdai ekranuose).

64. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl konkrečių Nutarimo epizodų, juos detalizavo, nustatė, kad Nutarime buvo pažymėta, jog, įvertinus tai, kad vienintelė Prietaisų naudojimo paskirtis yra kaitinamojo tabako gaminių (t. y. įmonės platinamų Tabako gaminių) vartojimas, Įmonė, suklaidindama reklamos vartotojus dėl tikrojo informacijos pateikimo tikslo, teikdama 3.1–3.6 punktuose nurodytą informaciją apie Prietaisus, pateikė informaciją apie Tabako gaminius, skatino Tabako gaminius įsigyti ir vartoti, tokiu būdu pateikė paslėptą tabako gaminių reklamą. IQOS II nutartyje yra nurodytas kilusiam ginčui taikytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 46 ir 32 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis tabako reklamos (ir paslėptos) draudimą ir pateikiantis tabako gaminių reklamos ir palėptos tabako gaminių reklamos teisines sąvokas.

65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties turinys taip pat patvirtina, kad, atsižvelgusi į nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatymas detaliai nereglamentavo informacijos apie tabako gaminius skleidimo formos ir jos skleidimo priemonių, nustatydamas, jog ši informacija gali būti skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis; nurodytos skleidžiamos informacijos kvalifikavimas kaip tabako reklamos tiesiogiai susietas su šios informacijos paskirtimi – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.

Vertindamas, ar pareiškėjas Nutarimo ginčo epizoduose pagrįstai pripažintas pažeidęs draudimą skleisti paslėptą tabako gaminių reklamą, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad „<...> Prietaisas yra įrenginys, skirtas kaitinti tabako gaminius; kitaip tariant, Prietaisas yra įrenginys, skirtas vartoti tabako gaminius. Taigi informacija, kuria skatinama įsigyti įrenginį, skirtą vartoti tabako gaminius, kartu skatinama įsigyti ir tabako gaminius, kurie kaitinami įrenginyje ir tokiu būdu vartojami. Todėl skleidžiant informaciją apie Prietaisą, kartu paslėptai yra skleidžiama ir informacija apie tabako gaminius, kurie yra vartojami naudojant Prietaisą.

Vartotojui, susidomėjusiam įrenginiu, skirtu vartoti tabako gaminius, atskleidžiama ir informacija apie tabako gaminius, o vartotojui, jau žinančiam apie šio įrenginio paskirtį, tokia informacija yra primenama apie šio įrenginio naudojimą (t. y. tabako gaminių vartojimą). Taigi pareiškėjas, skleisdamas informaciją, skatinančią įsigyti Prietaisą, paslėptai skleidė informaciją apie tabako gaminius, pateikdamas informaciją, skatinančią įsigyti ir vartoti tabako gaminius, taip, kad galėjo suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo (sudarydamas įspūdį, kad yra reklamuojamas ne tabako gaminys), o tai atitinka paslėptos tabako gaminių reklamos apibrėžimą, įtvirtintą Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje <...>.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, skleisdamas informaciją apie Prietaisą (t. y. įrenginį, skirtą vartoti tabako gaminius), skatinančią Prietaisą įsigyti, skleidė informaciją, skatinančią įsigyti ir vartoti tabako gaminius, taip pažeisdamas paslėptos tabako gaminių reklamos draudimą, įtvirtintą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje <...>.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje yra pateiktas išsamus ir sisteminis teisės normų aiškinimas, o jų taikymo rezultatas (t. y. kad pareiškėjas, skleisdamas įvairaus pobūdžio informaciją apie IQOS, kurio vienintelė tikslinė paskirtis – kaitinti tabako gaminius, paslėptai skleidė ir su IQOS vartojamų tabako gaminių reklamą) ir konstatavimas, kad ginčo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas. Kaip buvo akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje (žr. aptariamos nutarties 39 ir 41 p.) informacija apie tabako gaminius gali būti skleidžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis, atsižvelgtina, ar ja siekiama skatinti (kad ir netiesiogiai) įsigyti ir vartoti tabako gaminius. Tai patvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje pateiktas Įstatymo 2 dalies 23 punkto išaiškinimas atitinka pačią teisės normą, t. y. pateiktą paslėptos tabako gaminių reklamos sąvoką, jos ir Įstatymu siekiamus tikslus bei nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

67. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas, remdamasis IQOS I nutartimi, akcentuoja, kad paslėpta tabako gaminių reklama pripažintini tik tokie atvejai, kai skleidžiant informaciją apie IQOS, pateikiamos nuorodos į tabako gaminius ar jų vartojimą, kad nuoroda į tabako gaminius buvo lemiamas kriterijus kvalifikuojant informaciją apie Prietaisą Įstatymo 2 straipsnio 23 punkto taikymo prasme.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas subjektyviai, neatsižvelgdamas į nagrinėtos bylos faktinių ir teisinių aplinkybių bei procesinio teismo sprendimo argumentų visumą, vertina atskirus šios nutarties motyvus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad IQOS I nutartyje buvo nagrinėjama situacija, kai atitinkama informacija buvo pateikta apibūdinant Prietaisą, tačiau joje taip pat buvo minimas ir teigiamai apibūdinamas kaitinamojo tabako gaminių vartojimas, taip reklamuojant ne tik Prietaisą, tačiau ir kaitinamojo tabako gaminius; kitaip tariant, minėtuoju atveju kaitinamojo tabako gaminiai skleistoje informacijoje buvo minimi tiesiogiai, taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-664-261/2021 nebuvo nagrinėjama ir nebuvo pasisakyta dėl situacijos, kai, kaip šioje nagrinėjamoje byloje, buvo pateikta įvairaus pobūdžio informacija apie Prietaisą, skatinanti Prietaisą įsigyti, tiesiogiai neminint tabako gaminių.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje teisėjų kolegijos padaryta teisinga išvada, kuri reiškia, kad nagrinėjamos bylos ir IQOS I bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija IQOS I nutartyje vertino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, todėl, kaip nurodo pareiškėjas, nors ir aptariamos bylos ginčo nutarimo epizoduose minimos IQOS reklamos priemonės (prekybos vietoje esantis kilimas su IQOS logotipu, pasikartojantys vaizdai ekranuose), tačiau atskirai dėl šių priemonių, kaip paslėptos tabako gaminių reklamos, IQOS I nutartyje nepasisakyta. Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad išplėstinė teisėjų kolegija IQOS I nutartyje, vertindama pareiškėjo visus veiksmus, kurie buvo Departamento pripažinti paslėpta tabako gaminių reklama, taip pat nurodė, kad vertinant, ar konkreti informacija yra paslėpta tabako gaminių reklama pagal Tabako kontrolės įstatymą, atsižvelgtina į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktą paslėptos tabako gaminių ir (ar) su tabako gaminiais susijusių gaminių reklamos apibrėžimą; išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, šiame apibrėžime nurodyta sąlyga, jog informacija „pateikiama taip, kad gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo“ apima ir tuos atvejus, kai informacija apie tabako gaminius gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, nes yra pateikiama kito produkto (ne tabako gaminio) reklamoje, taip sudarant įspūdį, kad yra reklamuojamas tik kitas produktas, nors iš tikrųjų yra reklamuojamas ir tabako gaminys.

70. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad paslėpta tabako gaminių reklama pripažintini tik tokie veiksmai, kai skleidžiant informaciją apie IQOS, pateikiamos nuorodos į tabako gaminius ar jų vartojimą, ir kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas IQOS II nutartyje padarė akivaizdų ir esminį materialiųjų teisės normų pažeidimą jas taikant.

71. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį kritikuoja nurodydamas, kad joje padarytos išvados paneigia pareiškėjo teisę skleisti privalomą vartotojams pateikti informaciją apie IQOS produktą, kad varžo jo teisę prekiauti nedraudžiamu įrenginiu; kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesusiję su esminiu bylos dalyku ir susiklosčiusiais teisiniais santykiais, taigi, niekaip nepagrindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Tvirtindamas, kad toks paslėptos tabako gaminių reklamos sąvokos aiškinimas neatitinka įstatymo leidėjo valios ir siekiamų tikslų, pareiškėjas nepateikė teismui jokio teisėkūros dokumento, kuris būtų susijęs su byloje taikytų Įstatymo nuostatų turiniu.

72. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė akivaizdų ir esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Pažymėtina, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą išnagrinėtoje administracinėje byloje iš esmės sieja su netinkamu įrodymų vertinimu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

73. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010; 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015).

74. Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021; kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; kt.).

75. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).

76. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą minėtu pagrindu teigia, kad nagrinėjamoje byloje neatsižvelgta į išplėstinės teisėjų kolegijos IQOS I nutartyje pateiktus išaiškinimus, kadangi IQOS I nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformavo praktiką, kad pareiškėjas gali teikti informaciją apie IQOS, jeigu skleidžiant šią informaciją nėra referuojama į tabako produktus, taigi, ne visa informacija apie IQOS yra paslėpta tabako gaminių reklama. Tačiau nagrinėjamoje byloje (kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-681-821/2022, t. y. IQOS III nutartyje) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegija nukrypo nuo šios praktikos konstatuodama, kad bet kokia informacija apie IQOS yra paslėpta tabako gaminių reklama nepaisant to, kad šioje informacijoje tabako gaminiai neminimi, ir vien tik dėl to, kad vienintelė IQOS paskirtis yra kaitinti tabako produktus. Pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja trys nutartys, kurios pateikia skirtingas teisines išvadas, nors bylų faktinės aplinkybės yra ypač panašios.

77. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas subjektyviai ir, manytina, palankiai sau interpretuoja IQOS I nutarties, kuri analizuotina kaip vientisas procesinis teismo sprendimas, turinį. Pakartotinai akcentuotina, kad minėtoje nutartyje, kaip teisingai nurodė pareiškėjas, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, jog informacija apie IQOS, kurioje taip pat minimi tabako gaminiai ir / ar jų vartojimas laikytinas paslėpta tabako gaminių reklama (žr. IQOS I nutarties 66 p.). Tačiau minėtoje nutartyje taip pat pripažinta, jog Įstatyme įtvirtinta paslėptos tabako gaminių reklamos sąvoka apima ir tuos atvejus, kai informacija apie tabako gaminius gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, nes yra pateikiama kito produkto (ne tabako gaminio) reklamoje, taip sudarant įspūdį, kad yra reklamuojamas tik kitas produktas, nors iš tikrųjų yra reklamuojamas ir tabako gaminys (žr. IQOS I nutarties 68 p.).

78. Taigi, IQOS I nutarties motyvai nesudaro pagrindo išvadai, kad paslėpta tabako gaminių reklama laikytinos tik tokie veiksmai, kuriais skleidžiama informacija apie IQOS kartu referuojant į tabako gaminius ar jų vartojimą. Atitinkamai, nėra pagrindo spręsti, kad tuo pačiu klausimu yra suformuotos skirtingos teisės aiškinimo taisyklės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje pateiktos išvados, kad informacija, kuria skatinama įsigyti IQOS, skirtą vartoti tabako gaminius, kartu skatinama įsigyti ir tabako gaminius, kurie kaitinami įrenginyje ir tokiu būdu vartojami, todėl skleidžiant informaciją apie Prietaisą, kartu paslėptai yra skleidžiama ir informacija apie tabako gaminius, iš esmės atitinka IQOS I nutartyje suformuotą teisės aiškinimo taisyklę, kad kito produkto (ne tabako gaminio) reklamoje pateikiama informacija apie tabako gaminius, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo, gali būti pripažįstama paslėpta tabako gaminių reklama (žr. IQOS I nutarties 68 p.).

79. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2023 m. kovo 1 d. nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

80. Dėl pareiškėjo kartu su prašymu atnaujinti procesą pateiktų teisės mokslininkų parengtų teisinės nuomonės ir teisinės išvados, pasisakytina, kad jose išdėstytas teisinio santykio, kilusio ginčo vertinimas ir / ar teisės normų aiškinimas teismo nesaisto (ABTĮ 6 str.).

81. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-14-629/2023.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-14-629/2023 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-14-629/2023 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė