2020-10-28 Nr. AB-20344-3-61-3-00367-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2628-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00367-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 53.1, 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biodegalų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Biodegalų asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Neste Lietuva“) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Biodegalų asociacija su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, Taryba) 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (5.9-36) 6V-3101 „Dėl atsisakymo pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti Biodegalų asociacijos skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė skundą (pranešimą) (toliau – ir Pranešimas) Konkurencijos tarybai dėl UAB „Neste Lietuva“ (toliau – ir „Neste“) reklaminių teiginių. Pareiškėjo manymu, „Neste“ reklaminiai teiginiai („švaresni“ degalai, neišskiria „net iki 20 proc. mažiau CO2) pažeidžia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimus ir turi būti pripažinti klaidinančia reklama. Kartu su Pranešimu, pareiškėjas Tarybai pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius Pranešime pateiktus argumentus, tačiau Konkurencijos taryba Pranešimo bei su juo susijusių įrodymų „Neste“ nepersiuntė. Taryba 2018 m. lapkričio 27 d. Sprendimu informavo pareiškėją, kad nepradės Pranešimo nagrinėjimo procedūros.

2.2. Pareiškėjas teigė, jog Konkurencijos taryba Sprendimą nepradėti tyrimo priėmė neatlikusi tinkamo pirminio vertinimo – neatliko pareiškėjo pateikto Pranešimo ir prie jo pateiktų priedų analizės, nesikreipė į „Neste“ dėl paaiškinimų gavimo, nesurinko jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų reklaminių teiginių teisingumą. Be to, neturėdama tinkamos kompetencijos vertinti degalų savybes, klaidingai interpretavo „Neste“ pateiktus paaiškinimus.

2.3. Konkurencijos taryba, priimdama Sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, netinkamai įvertino reklaminių teiginių atitiktį teisingumo kriterijui ir nevertino jų atitikties išsamumo kriterijui. Taip pat Taryba nevertino klaidinančios reklamos kriterijų vidutinio vartotojo požiūriu, taip pažeisdama Reklamos įstatymo reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Reklamos įstatymo pažeidimų bylose.

2.4. Pareiškėjo įsitikinimu, Konkurencijos taryba turėjo pareikalauti, o „Neste“ turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, kad reklaminiai teiginiai teisingi visų „Neste“ degalų (dyzelinių degalų „Futura D“ ir „Pro Diesel“ bei benzino „Futura 95“ ar „Futura 98“) atžvilgiu, t. y., jog visi „Neste“ reklamoje platinami degalai yra „švaresni“ už kitų Lietuvos degalinių tinklų degalus ir kad visi šie „Neste“ platinami degalai mažina CO2 iki 20 proc. mažiau palyginus su kitų Lietuvos Respublikos degalinių tinklų platinamais degalais.

2.5. Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą reklamoje pateikti teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Šiuo atveju Taryba nevertino „Neste“ reklaminio teiginio: „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ atitikties tikrovei. Konkurencijos tarybos Sprendime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą, nėra plačiau analizuojama, ką reiškia „žalingos medžiagos“, kokias medžiagas, kurių galimai mažiau išskiria „Neste“ degalai ir kokias medžiagas Konkurencijos taryba laikė „žalingomis“. Be to, Sprendime nėra analizuojama, ar „Neste“ degalai iš tiesų išskiria mažiau „žalingų“ medžiagų.

2.6. Siekdamas pagrįsti, jog „Neste“ reklaminiai teiginiai dėl „CO2 sumažinimo net iki 20 proc.“ pareiškėjas su Pranešimu Tarybai pateikė eksperto išvadą, kurioje nurodyta, kad „Neste“ reklaminiai teiginiai, susiję su tariamu CO2 mažinimu iki 20 proc. neatitinka tikrovės. Tačiau apie šią eksperto išvadą atsakovas Sprendime net neužsiminė.

2.7. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reklama turi būti pripažinta klaidinančia reklama, jei ji neatitinka bent vieno iš trijų klaidinančios reklamos kriterijų – teisingumo, išsamumo arba pateikimo būdo. „Neste“ visos reklaminės kampanijos metu kūrė įspūdį, jog reklaminiai teiginiai skirti visiems „Neste“ degalams, tačiau 2018 m. gruodžio 19 d. pateiktame papildomame atsakyme Konkurencijos tarybai nurodė, jog reklaminė kampanija „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ buvo skirta reklamuoti vienam konkrečiam produktui – „Pro Diesel“, nors reklaminiuose teiginiuose tai nebuvo nurodoma. Reklaminiais teiginiais „Neste“ reklamuoja visus degalus, kuriuos platina Lietuvos Respublikoje, t. y., dyzelinius degalus „Futura D“ ir „Pro Diesel“ bei benzino degalus „Futura 95“ ir „Futura 98“. Vartotojams yra suprantama, kad reklamuojami visi „Neste“ degalai, o reklaminiais teiginiais „Neste“ degalai yra lyginami su kitų degalinių degalais.

2.8. Bet kokia reklama turi būti įvertinama vidutinio vartotojo požiūriu. Tačiau Konkurencijos taryba neišsiaiškino, kaip vidutinis vartotojas supranta reklaminių teiginių esmę, kokį poveikį jie turi vartotojo ekonominiam elgesiui. Pareiškėjas pateikė vartotojų nuomonės tyrimus, tačiau atsakovas jų neįvertino.

2.9. Konkurencijos taryba neturėjo kompetencijos savarankiškai įvertinti reklaminių teiginių ir „Neste“ pateiktų įrodymų tinkamumo. Taryba, tinkamai nesuprasdama analizuojamos medžiagos apie techninius, fizikinius bei inžinerinius degalų procesus esmės ir priimdama Sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, rėmėsi subjektyvia „Neste“ raštuose išdėstyta pozicija.

2.10. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl galimo „Neste“ Reklamos įstatymo pažeidimo turėjo būti paremtas objektyviu visų aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius dėl „Neste“ reklaminių teiginių neteisėtumo, tačiau Taryba šių įrodymų tinkamai neišanalizavo, jų nepersiuntė „Neste“ ir negavo „Neste“ atsakymų.

3. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Konkurencijos tarybos vertinimu, reklamoje pateikta informacija neleidžia daryti išvados, jog „Neste“ parduodami degalai yra lyginami su kitose degalinėse parduodamais degalais. Visų pirma, reklamoje nenurodyta, jog naudojant „Neste“ parduodamus degalus išskiriama iki 20 proc. mažiau CO2 nei naudojant kitų degalinių degalus. Antra, reklamoje nepaminėta jokia kita degalinė, o Lietuvoje veikia ne mažiau kaip 20 degalinių tinklų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog konkrečiai neįvardijant konkurento ar nepateikiant jokių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti konkretų konkurentą, vidutinis vartotojas suprastų, jog reklamoje yra lyginami UAB „Neste Lietuva“ parduodami degalai su kitos konkrečios degalinės degalais.

4.2. Konkurencijos taryba Sprendime nurodė, jog vidutinis vartotojas iš reklamoje pateiktos informacijos gali suprasti, kad „Neste“ reklamoje buvo pateikta informacija apie visus „Neste“ degalinėse parduodamus degalus, o ne tik „Neste“ parduodamus ProDiesel degalus. Dėl to Taryba pagrįstai vertino, ar reklamoje pateikiama informacija atitinka Reklamos įstatymo reikalavimus, vertinant tai, jog vidutinis vartotojas suprastų, jog informacija yra apie visus „Neste“ parduodamus degalus. Tai, jog „Neste“ nurodė, kad reklama buvo skirta reklamuoti tik vieną produktą, nekeičia vertinimo, nes, kaip minėta, svarbu nustatyti, kaip reklamą supranta vidutinis vartotojas, o ne reklamos davėjas. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog reklamą vidutinis vartotojas galėjo suprasti taip, jog reklamoje „Neste“ savo parduodamus degalus lygino su kitose degalinėse parduodamais degalais, todėl nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjo pateiktų skaičiavimų, kuriuose lyginamas „Neste“ kuras su kitų degalinių kuru. Tam, jog būtų galima nustatyti, ar reklama yra klaidinanti vidutinio vartotojo atžvilgiu, nėra būtina remtis ekspertų ataskaitomis ar vartotojų apklausomis.

4.3. Vertinant, ar yra pagrindas pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą, „Neste“ pateikė duomenis, iš kurių galima spręsti apie CO2 sutaupymą naudojant ProDiesel degalus. „Neste“ nurodė, kad kiekviena UAB „Neste Lietuva“ ProDiesel partija, kuri pasiekia sandėlius, be krovinio gabenimo dokumentų turi ir biodegalų tvarumo deklaraciją. Iš „Neste“ pateiktų duomenų matyti, jog 2018 m. kovo 21 d. partijos CO2 sutaupymas buvo 12,69 proc.; 2018 m. balandžio 24 – 10,1 proc.; 2018 m. birželio 1 d. – 14 proc.; 2018 m. liepos 15 d. – 11,9 proc.; 2018 m. rugpjūčio 28 d. – 10,6 proc.; 2018 m. spalio 23 d. – 24,68 proc. Taip pat nurodė, jog į visus degalus, kurie yra parduodami „Neste“ degalinėse, yra pilami multifunkciniai priedai, kurių dėka mažiau teršiamas oras ir į aplinką išmetama mažiau CO2. Įvertinusi šią informaciją, Konkurencijos taryba pagrįstai nusprendė, jog „Neste“ pagrindė, kad visi jos degalinėse parduodami degalai išskiria mažiau CO2. Priimant Sprendimą buvo vertinami duomenys, kurie Tarybai buvo žinomi sprendžiant dėl skundo nagrinėjimo procedūros pradėjimo, todėl vertinant Sprendimo teisėtumą nėra pagrindo remtis duomenimis, kurie atsakovui nebuvo pateikti.

4.4. Nors pareiškėjas teikė duomenis, kurie, jo vertinimu, turėtų paneigti „Neste“ skleidžiamos reklamos teisingumą, tačiau šie duomenys yra tiesiogiai susiję su klaidingu reklamos vertinimu, t. y. pareiškėjas teikė duomenis, kad „Neste“ nesutaupo 20 proc. CO2, lyginant su kitų degalinių parduodamais degalais, tačiau nėra pagrindo teigi, kad „Neste“ reklamoje buvo lyginami „Neste“ parduodami degalai su kitų degalinių degalais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. „Neste“ reklaminė kampanija „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“ buvo skirta reklamuoti visus „Neste“ degalus, kadangi visi „Neste“ degalai savo sudėtyje turi multifunkcinių priedų, dėl kurių kuras yra naudojamas ekonomiškiau, todėl atitinkamai yra gaunama mažesnė CO2 emisija. Detalesnė informacija apie reklaminiuose teiginiuose nurodomą informaciją vartotojams reklaminių teiginių skleidimo metu buvo pateikta „Neste“ interneto svetainėje www.neste.lt bei degalinėse ant kuro pistoletų dangtelių.

5.2. Reklaminiuose teiginiuose „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“, „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai. Sumažink CO2 net iki 20 proc.“, „Siūlome degalus, kurie mažina taršą ir išskiria net iki 20 proc. mažiau CO2“ „Neste“ degalai su kitų degalinių tinklų degalais nėra lyginami. Iš „Neste“ pateikiamų reklaminių teiginių matyti, jog juose nėra jokių lyginamojo pobūdžio žodžių, o „Neste“ reklamoje skelbiama informacija apie CO2 sumažinimą yra gauta lyginant „Neste“ parduodamus degalus su mineraliniu dyzelinu. Išvadą, jog „Neste“ lygina savo degalus su kitų degalinių tinklų degalais galima būtų daryti tik tuo atveju, jeigu reklaminiuose teiginiuose būtų vartojamas aukščiausiojo laipsnio būdvardis, pvz., „švariausi degalai“ arba būtų daroma tiesioginė nuoroda į tai, jog tik „Neste“ degalai, palyginus juos su kitais, išskiria mažiau CO2, pvz., „Tik mes siūlome degalus, kurie mažina taršą <...>“. Įvertinus tai, nėra pagrindo teigti, jog „Neste“ lygina savo degalus su kitų degalinių tinklų degalais.

5.3. Pareiškėjo tinklalapyje nurodomi du jo narių gaminami produktai (biodyzelinas ir etanolis), tačiau nei su vienu iš jų „Neste“ nelygina savo produkto. Atsižvelgdamas į skundžiamo Sprendimo 8 ir 9 punktuose pateiktas išvadas, nurodė, jog vidutiniam vartotojui yra aišku, jog tam tikri „Neste“ degalai turėtų išskirti 20 proc. mažiau CO2, o kiti degalai galėtų pasižymėti kitu CO2 sumažinimo procentu.

5.4. UAB „Neste“ 2018 m. spalio 31 d. pranešime Konkurencijos tarybai pateikė duomenis bei įrodymus, patvirtinančius, jog „Neste“ degalai su NEXBTL priedu yra neabejotinai mažiau kenksmingi aplinkai už degalus su priedu RRME, dėl to oras yra mažiau teršiamas. 2018 m. gruodžio 19 d. „Neste“ Tarybai pateikė informaciją, pagrindžiančią skleidžiamų duomenų atitiktį tikrovei. Konkurencijos tarybai buvo pateiktos tvarumo deklaracijos bei skaičiavimai, iš kurių matyti, jog „Neste“ „Pro Diesel“ degalai išmeta iki 20 proc. mažiau CO2, lyginant su įprastu dyzelinu, o ne su rinkoje esančiu dyzelinu.

5.5. Reklamos išsamumo kriterijus iš esmės yra susijęs su siekiu, kad reklamoje būtų pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui, skatinamam pirkti konkrečias prekes ar paslaugas, yra būtina, kad jis galėtų priimti jam priimtiną sprendimą dėl jų įsigijimo ar neįsigijimo. Pareiškėjo skundžiami „Neste“ reklamoje vartoti teiginiai „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai. Sumažink CO2 net iki 20 proc.“, „Siūlome degalus, kurie mažina taršą ir išskiria net iki 20 proc. mažiau CO2“ yra išsamūs tiek ir tų požymių požiūriu, kurie pasirinkti kaip pardavimą skatinantys veiksniai.

5.6. Konkurencijos tarybos kreipimasis į atitinkamas institucijas dėl „Neste“ pateiktų dokumentų vertinimo pateikimo jokiu būdu nepaneigia Konkurencijos tarybos nekompetencijos išspręsti tam tikrą klausimą. Pareiškėjo nurodomuose Konkurencijos tarybos raštuose dėl papildomų duomenų pateikimo buvo siekiama atlikti kuo objektyvesnį ir išsamesnį tyrimą, todėl buvo kreipiamasi į atitinkamas institucijas. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, jog Konkurencijos taryba rėmėsi subjektyvia „Neste“ raštuose išdėstyta pozicija, tendencingai formuojančia nuomonę, jog „Neste“ reklaminiai teiginiai yra teisingi, nėra pagrįsti jokiais į bylą pateiktais įrodymais.

5.7. Reklaminiuose teiginiuose naudotas neapibrėžtas CO2 sumažinimo dydis, o „Neste“ degalai ir reklaminiu teiginiu skleidimo pradžioje išskirdavo atitinkamą kiekį mažiau CO2, konkretus dydis 20 proc. neturėjo žymaus poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui. Pareiškėjas nepaneigė Konkurencijos tarybos pateiktos išvados jokiais įrodymais ar duomenimis (skaičiavimais).

5.8. Biodegalų asociacijos nariai yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, todėl pareiškėjas nėra ir negali būti laikomas vartotojų teises atstovaujančia organizacija. Jis privalo įrodyti, jog tarp „Neste“ ir pareiškėjo narių yra susiklostę konkurenciniai santykiai bei kad yra veikiama toje pačioje geografinėje ir prekės rinkoje, ko nei skunde Konkurencijos tarybai, nei teismui nebuvo nurodoma.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti Biodegalų asociacijos skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą nutraukė, o kitą pareiškėjo Biodegalų asociacijos skundo dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė Konkurencijos tarybai skundą dėl UAB „Neste“ Lietuvos Respublikoje platinamų keturių rūšių degalų (dyzelinių degalų „Futura D“ ir „Pro Diesel“ bei benzino degalų „Futura 95“ ir „Futura 98“) reklamos. Pareiškėjo skunde nurodoma, jog „Neste“ reklaminiai teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi reklaminiais teiginiais „Neste“ reklamuoja visus savo platinamus degalus, o visi platinami degalai nėra „švaresni“ ir neišskiria „net iki 20 proc. mažiau CO2“. Pareiškėjo teigimu, dėl šių priežasčių „Neste“ reklaminiai teiginiai pažeidžia ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir privalo būti pripažinti klaidinančia reklama. 2018 m. gruodžio 5 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo (atsakymas į 2018 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. (5.5-36)6V-2890“ ir 2018 m. gruodžio 19 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo papildymo (atsakymo į 2018 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. (5.5-36)6V-2890 papildymas)“ „Neste“ pateikė Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją ir prašomus dokumentus. 2018 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (5.9-36)6V-3101 „Dėl atsisakymo pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą“ Taryba informavo pareiškėją, jog, remdamasi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu bei Konkurencijos tarybos darbo reglamento 15.6 papunkčiu, atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą pareiškėjo Pranešimo pagrindu.

8. Teismas pabrėžė, kad, priimant skundžiamą Sprendimą, Konkurencijos taryba gavo susijusius duomenis apie reklaminius teiginius „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai“, „Švaresni degalai. Švaresni plaučiai. Sumažink CO2 net iki 20 proc.“, „Siūlome degalus, kurie mažina taršą ir išskiria net iki 20 proc. mažiau CO2“ iš UAB „Neste Lietuva“. Todėl, nepaisant to, kad Konkurencijos taryba neinformavo trečiojo suinteresuoto asmens apie pareiškėjo skundą, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas nerinko duomenų apie minėtus reklaminius teiginius ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl atsakovo nepagrįsto atsisakymo pradėti tyrimą teismas pažymėjo, jog Konkurencijos taryba vadovavosi tyrimo metu iš „Neste“ gautais duomenimis, dėl kurių pagrįstumo atsakovui abejonių nekilo ir kurie patvirtino „Neste“ skleidžiamos reklamos atitiktį Reklamos įstatymui, o dėl dalies, kurios „Neste“ negalėjo pagrįsti, Taryba nusprendė, jog šie neatitikimai yra mažareikšmiai. Nors pareiškėjas pateikė reklamos eksperto reklamos vertinimą, tačiau šis vertinimas atkreipė dėmesį į reklamos etiškumą, jos sklaidos mastą, teisingumą, bet visiškai nepaneigė Sprendimo teiginio, kad minėta reklama galimai darė nereikšmingą įtaką vartotojams. Taigi pareiškėjas nepaneigė Sprendimo teisėtumo prezumpcijos.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog Konkurencijos taryba 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 1S-58 (2019) „Dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pradėjimo“ pradėjo nagrinėjimo procedūrą dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams, t. y. iš esmės dėl tų pačių reklaminių teiginių. Vadinasi, šiame tyrime ir bus galimai pasisakoma, be kita ko, dėl reklamos poveikio vartotojų elgsenai.

11. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti Biodegalų asociacijos skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą nutraukti, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, administracinės bylos dalį nutraukė.

12. Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą atmetė ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 2 591,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 13. Pareiškėjas Biodegalų asociacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir skundą tenkinti. Tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas minėtas reikalavimas – administracinę bylą nutraukti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti: bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme: 15 835,88 Eur advokatų / advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti; 74,33 būtinąsias išlaidas, 23 Eur žyminį mokestį bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

14. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas, nepateikdamas motyvų, sprendime pristatė Konkurencijos tarybos tyrimo eigą, pacitavo paaiškinimų dėl mažareikšmiškumo Reklamos įstatymo bylose nuostatas ir konstatavo, jog Taryba turėjo teisę atsisakyti pradėti tyrimą. Taip pat teismas nevertino ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punkto taikymo ir argumentų dėl mažareikšmiškumo nuostatų tinkamumo šiuo atveju, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikti faktai ir įrodymai, kuriais pagrindžiama, jog beveik metus laiko trukusi intensyvi „Neste“ reklaminė kampanija, gali būti laikoma mažareikšmiais.

15. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai dėl Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūros pradėjimo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama situacija, kuomet Konkurencijos taryba atsisakė pradėti pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo procedūrą ir atsisakyme pradėti tyrimą rėmėsi vien trečiosios šalies (skundžiamo reklamos davėjo) paaiškinimais. Minėtu atveju teismas nurodė, jog Konkurencijos tarybos išvados yra neobjektyvios, buvo padarytos tinkamai neįvertinus pareiškėjo nurodytus faktinius duomenis, remiantis išimtinai reklamos davėjo argumentais. Taip pat pažymėjo, jog, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, konstatuojama atlikus tyrimą, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros taikymui pakanka patikrinti pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą ir tik preliminariai įvertinti jų galimą neatitikimą Reklamos įstatymo reikalavimams.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl „Neste“ atlikto Reklamos įstatymo pažeidimo kvalifikavimo ir yra įsitikinęs, jog padarytas Reklamos įstatymo pažeidimas skleidžiant klaidinantį reklaminį teiginį „Sumažink CO2 net iki 20 proc.“ negali būti laikomas mažareikšmiu. „Neste“ pateikė įrodymus ir skaičiavimus dėl CO2 mažinimo tik dėl savo dyzelinių degalų „Pro Diesel“, pasižyminčių geriausiomis kokybinėmis savybėmis, tačiau nepateikė apskritai jokių paaiškinimų ar įrodymų, kad ir kiti „Neste“ degalai pasižymi CO2 mažinančiomis savybėmis. Kadangi Konkurencijos taryba šių teiginių neanalizavo, tai negalėjo konstatuoti, jog reklaminis teiginys atitinka mažareikšmiškumo požymius. Be to, pareiškėjas įrodymais pagrindė, kad „Neste“ skaičiavimai dėl degalų „Pro Diesel“ tariamo CO2 mažinimo iki 20 proc. yra neteisingi ir nepagrindžia reklaminio teiginio teisingumo net „Pro Diesel“ atžvilgiu. Kadangi reklaminis teiginys neatitinka tikrovės net ir „Pro Diesel“ atžvilgiu, todėl Tarybos turėjo būti pripažintas Reklamos įstatymo reikalavimus pažeidžiančia klaidinančia reklama. Nei Konkurencijos taryba, nei teismas nepaaiškino, kokiu būdu ir kaip buvo apskaičiuota ir nuspręsta, kad reklama neturėjo žymaus poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui arba poveikis buvo nežymus.

17. Pareiškėjo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nėra pagrindo tenkinti skundą, teismo procesas turėtų būti nutrauktas, nes Konkurencijos taryba priėmė nutarimą pradėti tyrimą ir konstatavo, kad „Neste“ galbūt pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, t. y. Konkurencijos taryba iš esmės tenkino pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl atsisakymas pradėti tyrimą tapo nebeaktualus ir nesukeliantis teisinių pasekmių.

18. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo nutraukti administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą arba Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas atsiėmė skundo dalį, kuria prašė įpareigoti Konkurencijos tarybą iš naujo vertinti jo skundą. Dėl to net ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jis pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi tokiu teismo sprendimu būtų panaikintas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą, bet nebūtų suformuluota jokių privalomų nurodymų Konkurencijos tarybai. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, atsakovo manymu, byla turi būti nutraukta.

20. Atsakovo vertinimu, tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių buvo atmestas jo skundas, nėra pagrindas pripažinti, jog sprendimas yra be motyvų. Nors teismo sprendimo motyvai yra glausti, tačiau teismas atsakė į pagrindinius argumentus.

21. Atsakovas nurodo, jog nei Reklamos įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato pareigos persiųsti skundo subjektui, dėl kurio reklaminių teiginių atitikties Reklamos įstatymui buvo kreiptasi į Konkurencijos tarybą. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, nors Konkurencijos taryba ir neinformavo trečiojo suinteresuoto asmens apie skundą, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas nerinko duomenų apie minėtus reklaminius teiginius, o todėl, esą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas, pakankamumui pradedant pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą taikomi kriterijai negali būti tokie patys griežti, kokie yra taikomi duomenims, kurie renkami atliekamo tyrimo metu ir kurių pagrindu priimamas nutarimas Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalyje numatyta tvarka. Ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, konstatuojama atlikus tyrimą, pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros taikymui pakanka patikrinti pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą ir tik preliminariai įvertinti jų galimą neatitikimą Reklamos įstatymo reikalavimams.

23. Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, kad visi „Neste“ parduodami degalai mažina CO2. „Neste“ nurodė, jog į visus degalus, kurie yra parduodami „Neste“ degalinėse, yra pilami multifunkciniai priedai, kurių dėka mažiau teršiamas oras ir į aplinką išmetama mažiau CO2. Konkurencijos taryba nustatė, kad „Neste“ reklaminiai teiginiai buvo pagrįsti pateiktais duomenimis ir buvo nustatytas tik mažareikšmis galimas jų neatitikimas Reklamos įstatymo reikalavimams, nes savo reklaminių teiginių teisingumo visu reklamos skleidimo laikotarpiu „Neste“ pagrįsti negalėjo.

24. Konkurencijos taryba pažymi, jog priimant Sprendimą buvo vertinami duomenys, kurie Konkurencijos tarybai buvo žinomi sprendžiant dėl skundo nagrinėjimo procedūros pradėjimo, todėl vertinant Sprendimo teisėtumą nėra pagrindo remtis duomenimis, kurie Konkurencijos tarybai nebuvo pateikti.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą dėl 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo pateiktų gausių paaiškinimų bei įrodymų, tačiau konkrečiai nenurodė, kokių jo pateiktų įrodymų bei argumentų teismas neįvertino bei kokią įtaką jų vertinimas turėtų priimto sprendimo teisėtumui. Teismas pakankamai išsamią įrodymų visumos analizę atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles ir sprendime aiškiai pagrindė padarytas išvadas, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus. Be to, pareiškėjas pats netiesiogiai pripažino, kad Taryba tinkamai atliko tyrimą, kadangi byloje atsisakė savo reikalavimo įpareigoti atsakovą pradėti pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą.

27. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1000-492/2017, tačiau pateikia cituojamai praktikai visiškai priešingą argumentą, nurodydamas, kad Konkurencijos taryba privalėjo patikrinti pareiškėjo nurodomų faktų tikrumą ir pradėti nagrinėjimo procedūrą, kurios metu būtų ištyrusi tiek „Neste“, tiek pareiškėjo pateiktus argumentus. Konkurencijos taryba patikrino pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai priėjo prie išvados, kad jie nepaneigia „Neste“ pateiktų įrodymų. Pareiškėjui palankaus sprendimo nepriėmimas negali būti laikomas pretekstu pripažinti Konkurencijos tarybos atliktus veiksmus netinkamais.

28. „Neste“ pateikė duomenis, kurie patvirtino skleidžiamų duomenų atitikimą tikrovei, t. y., jog „Pro Diesel“ degalai išmeta iki 20 proc. mažiau CO2 bei nurodė CO2 sumažinimo skaičiavimo metodiką. Todėl Taryba neturėjo pagrindo abejoti pateiktų duomenų teisingumu. Tuo tarpu pareiškėjas nepagrindė Konkurencijos tarybos pateiktos išvados neteisingumo jokiais įrodymais ar duomenimis (skaičiavimais), todėl teismui nebuvo pagrindo nesutikti su atsakovo pateikta išvada.

29. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, šiuo atveju byla nenutrauktina ir bylinėjimosi išlaidos pareiškėjo naudai taip pat nepriteistinos, nes pareiškėjo nurodytu pagrindu (ABTĮ 103 str. 1 p.) byla negali būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, kadangi ji priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Be to, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimo procedūrą todėl, kad gavo naujų duomenų, kurie nebuvo pateikti anksčiau. Atsižvelgus į tai, Konkurencijos tarybos pranešimas dėl atsisakymo pradėti tyrimą nenaikintinas, kadangi atsakovas priėmė sprendimą pagal tuo metu jai pateiktus duomenis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (5.9-36)6V-3101 „Dėl atsisakymo pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą“, kuriuo atsisakyta pradėti pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Tarybą pradėti pažeidimo tyrimą pagal jo 2018 m. lapkričio 28 d. Tarybai pateiktą skundą (pranešimą) pagrįstumo.

31. Pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. su skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (5.9-36)6V-3101 bei įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą.

32. Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. pateikė Tarybai papildomą medžiagą, kurią išnagrinėjusi, Taryba 2019 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-58 (2019) „Dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pradėjimo“.

33. Atsižvelgę į tai, pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti, o bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Tarybą pradėti pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą nutraukti. Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, sutiko su bylos dalies nutraukimu. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, sutiko su bylos dalies nutraukimu.

34. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nagrinėtą administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pradėti Biodegalų asociacijos skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą nutraukė, likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir skundą tenkinti. Tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas minėtas reikalavimas – administracinę bylą nutraukti. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo nutraukti administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą arba pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

36. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-102-756/2020 ir kt.).

37. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vadinasi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-354-552/2020).

38. Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

39. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-809-556/2018).

41. Šiame kontekste analizuodama nagrinėjamos administracinės bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą pareiškėjas savo skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (5.9-36)6V-3101, kuriuo atsisakyta pradėti pareiškėjo pranešimo nagrinėjimo procedūrą, bei įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą.

42. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina, kad Konkurencijos taryba tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba – dėl šio įstatymo 5 (klaidinančios reklamos) ir 6 (lyginamosios reklamos) straipsnių nuostatų.

43. Reklamos įstatymo 25 straipsnio, įtvirtinančio šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo tvarką, 5 dalyje nurodyti pagrindai, kuriems esant atsisakoma pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu.

44. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 27 straipsnyje įtvirtinta priežiūros institucijos nutarimų ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimų apskundimas inter alia (be kita ko) numatant, kad pareiškėjas, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu arba jos įgalioto pareigūno sprendimu, priimtu pagal šio įstatymo 25 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

45. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje skundo į pirmosios instancijos teismą metu teisminės gynybos besikreipęs pareiškėjas materialiąją reikalavimo teisę akivaizdžiai turėjo.

46. Kita vertus, pastebėtina, kad aptartas priežiūros institucijos nutarimų ir jos įgaliotų pareigūnų sprendimų apskundimo reglamentavimas skirtas asmenims efektyviai ginti jų teises, galimai pažeistas atsisakymu pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas asmens teises apginti galėtų tik tuo atveju, jei patenkinus skundą pasikeistų to asmens teisių ir pareigų apimtis, darytina išvada, kad administracinio akto, kuriuo atsisakoma pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą, panaikinimas kartu nesprendžiant priežiūros institucijos įpareigojimo veikti klausimo ipso facto (savaime) būtų beprasmis.

47. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2019 m. gegužės 14 d. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą Nr. 1S-58 (2019) „Dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pradėjimo“ pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės buvo patenkintas (apeliacinio skundo 76 p.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas būtų savitikslis, teisių ir pareigų apimties negalintis pakeisti, taigi, iš esmės beprasmis procesas.

48. Apibendrinant, šioje nutartyje aptartos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėjo materialioji reikalavimo teisė šioje byloje yra išnykusi, todėl byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes, pasak jo, Konkurencijos taryba 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 1S-58 (2019) „Dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pradėjimo“ pradėjo nagrinėjimo procedūrą dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams, t. y. iš esmės dėl tų pačių reklaminių teiginių, tik tada, kai jau buvo ši administracinė byla pradėta nagrinėti teisme. Vadinasi, pasak pareiškėjo, reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pradėti Biodegalų asociacijos skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą atsakovė įvykdė geruoju.

50. Pirmosios instancijos teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutiko, nurodydamas, kad priimtame sprendime konstatavus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (5.9-36)6V-3101) teisėtumą ir pagrįstumą, darytina išvada, jog Konkurencijos taryba 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 1S-58 (2019) „Dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pradėjimo“ priėmė ne geruoju, o todėl, kad gavo naujų papildomų duomenų. Todėl pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas. Tuo metu atsižvelgęs į tai, kad ši byla trečiajam suinteresuotam asmeniui baigėsi sėkmingai pilna apimtimi ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisė 2 591,79 Eur.

51. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo priteisti: bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme: 15 835,88 Eur advokatų / advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti; 74,33 būtinąsias išlaidas, 23 Eur žyminį mokestį bei išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Toks prašymas iš esmės grindžiamas argumentu, kad, pareiškėjo manymu, Taryba po Skundo padavimo geranoriškai patenkino Skundo reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Tarybos atstovė teigė, jog Taryba tyrimą pradėjo gavusi pareiškėjo informaciją, kad mineralinis dyzelinas (su kuriuo UAB „Neste Lietuva“ lygino savo degalus) Lietuvos vartotojams nėra parduodamas, pareiškėjas pabrėžė, kad mineralinio dyzelino be biodegalų dalies platinimo draudimas Lietuvos rinkoje šiltuoju metų laikotarpiu yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, taigi, ši aplinkybė negali būti laikoma nauja aplinkybe, kurią Taryba sužinojo tik iš pareiškėjo papildyto pranešimo medžiagos. Kitaip tariant, kadangi Taryba patenkino pareiškėjo reikalavimus po administracinės bylos inicijavimo, būtent ši institucija, pareiškėjo manymu, yra atsakinga už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

52. Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 1S-58(2019) „Dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pradėjimo“ buvo pradėta nagrinėjimo procedūra ne dėl to, kad Taryba siekė geranoriškai išpildyti pareiškėjo skunde pateiktą reikalavimą iš naujo įvertinti jo skundą, bet dėl 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų, iš kurių galima spręsti, kad UAB „Neste Lietuva“ degalai yra lyginami su mineraliniu dyzelinu, kuris galutiniam vartotojui Lietuvoje nėra parduodamas. Šie papildomi įrodymai Tarybos buvo įvertinti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, todėl pareiškėjas, Tarybos nuomone, neturi pagrindo remtis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi ir reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidas.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 yra pažymėjusi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

56. ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017).

57. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus skundą. Pritartina Tarybos pozicijai, kad 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 1S-58(2019) „Dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros pradėjimo“ buvo pradėta nagrinėjimo procedūra 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų pagrindu, kurie vertinti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės (konkrečiai, kad UAB „Neste Lietuva“ degalai yra lyginami su mineraliniu dyzelinu, kuris galutiniam vartotojui Lietuvoje nėra parduodamas).

Skundžiamo Sprendimo formuluočių lingvistinė analizė leidžia pagrįstai spręsti, kad atsisakydama pradėti tyrimą Taryba apskritai nenagrinėjo UAB „Neste Lietuva“ reklamuotos produkcijos lyginamuoju aspektu būtent su mineraliniu dyzelinu. Tokią išvadą pagrindžia ir Tarybos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų dėl pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. pateiktų papildomų įrodymų laikymo naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis lingvistinė analizė: teiginys „<...> pateikė papildomus duomenis, kurie nebuvo pateikti skunde, <...>, iš kurių galima spręsti, kad UAB „Neste Lietuva“ degalai yra lyginami su mineraliniu dyzelinu, kuris galutiniam vartotojui Lietuvoje nėra parduodamas“ atskleidžia, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis buvo laikytas ne tik mineralinio dyzelino galutiniam vartotojui neprieinamumo faktas, bet ir tai, kad UAB „Neste Lietuva“ degalai buvo lyginami būtent su tokiu galutiniam vartotojui neprieinamu mineraliniu dyzelinu.

Pagaliau ir 2019 m. spalio 29 d. Tarybos nutarimo „Dėl degalinių tinklo reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ 63 punkte daroma išvada, kad „UAB „Neste Lietuva“ Reklaminės kampanijos metu skleista reklama, kurioje buvo nurodoma, jog naudojant „Neste“ degalus yra išmetama iki 20 proc. mažiau CO2 dujų, įvertinus tai, kad šioje reklamoje nebuvo nurodoma, jog „Neste“ degalų savybės yra lyginamos su įprastinių (mineralinių) degalų savybėmis, yra neišsami ir neatitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų“ leidžia šio tyrimo rezultatą – konstatuotą pažeidimą – akivaizdžiai susieti būtent su tais duomenimis, kuriuos 2019 m. kovo 18 d.

Taryba gavo iš pareiškėjo, taigi, kuriuos ši institucija laikė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir kurių pagrindu pradėjo tyrimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nauja aplinkybe nelaikytinos informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą draudimą šiltuoju metų laikotarpiu Lietuvos rinkoje platinti mineralinį dyzeliną be biodegalų dalies šiuo atžvilgiu laikytini nepagrįstais.

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nutraukimas dėl to, jog ginčijami raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Teismui nutraukus bylą, teisė į teisminę gynybą laikoma realizuota, ir pareiškėjas su tapačiu reikalavimu nebeturės teisės kreiptis į teismą. Analogiškos teisinės pasekmės iškyla ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p., 103 str. 2 p.). Tiek nutraukus bylą, kai ginčijami raštai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tiek teismui sprendimu skundą atmetus, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė dar sykį teisme iškelti tapatų klausimą prarandama (ABTĮ 15 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-34-502/2020).

59. Apibendrindama šioje administracinėje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad ginčijamas Sprendimas nebuvo panaikintas ar kaip nors kitaip pripažintas jo neteisėtumas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

60. Kadangi trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Neste Lietuva“ apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija pasisakys šiuo aspektu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiama dėl apeliacinės instancijos teisme trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų.

61. Pažymėtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrinusi administracinių teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, yra pažymėjusi, kad sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kai nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-144-662/2020).

62. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamu klausimu svarbias bylos aplinkybes. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarybą su prašymu pradėti tyrimą būtent dėl trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Neste Lietuva“ veiksmų, galimai pažeidusių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo nuostatas. Tarybai ginčijamu Sprendimu atsisakius nagrinėti pareiškėjo Pranešimą jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (5.9-36)6V-3101 bei įpareigoti Konkurencijos tarybą pradėti pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ savo iniciatyva įsitraukęs į bylos nagrinėjimą atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad pareiškėjo skundo patenkinimas panaikinant ginčijamą Sprendimą ir įpareigojant Tarybą pradėti pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą būtų priešingas trečiojo asmens interesams.

63. Tarybai paaiškėjusių naujų aplinkybių pagrindu pradėjus pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Tarybą pradėti pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą nutraukti, likusioje dalyje skundą tenkinti. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pradėti pareiškėjo skundo (pranešimo) nagrinėjimo procedūrą nutraukė, o likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas laikė, kad ši byla trečiajam suinteresuotam asmeniui baigėsi sėkmingai pilna apimtimi, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

64. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir skundą tenkinti, konstatavo, jog administracinio akto, kuriuo atsisakoma pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą, panaikinimas kartu nesprendžiant priežiūros institucijos įpareigojimo veikti klausimo ipso facto (savaime) būtų beprasmis, todėl tokiomis aplinkybėmis skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas būtų savitikslis, teisių ir pareigų apimties negalintis pakeisti, taigi, iš esmės beprasmis procesas.

65. Atsižvelgdama į tai, ir akcentuodama ginčijamo Sprendimo pobūdį trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir hipotetinio tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo atveju, kartu nesprendžiant priežiūros institucijos įpareigojimo veikti klausimo, trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų apimtis liktų nepakitusi nepaisant tokio proceso rezultato. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis negalima vertinti, kad nutraukus šią administracinę bylą buvo apgintos (patenkintos) trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neste Lietuva“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

66. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti sprendimo dalį, kuria pareiškėjo prašymas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (5.9-36)6V-3101 atmestas, panaikinant ir bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Biodegalų asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (5.9-36)6V-3101 panaikinimo, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo Biodegalų asociacijos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė