2024-07-03 Nr. BB-3535-1-01-1-38710-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2520/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38710-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. M. (D. M.) gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo ir nuosprendžio vykdymo sustabdymo klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo D. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą D. M. nutraukti, nukentėjusiosios L. N. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį), D. M. padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus nustatė remdamiesi prielaidomis. Apygardos teismas teigdamas, kad priežastinis ryšys tarp nuteistojo padaryto KET 127 punkto pažeidimo (tikėtinai nustatyto greičio viršijimo) ir padarinių kilimo (R. M. mirties) nebuvo atsitiktinis, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką (2024 m. kovo 12 d. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-17-489/2024), netinkamai suformulavo neatsargios kaltės, pasireiškusios nusikalstamu pasitikėjimu, turinį, atmetė prašymą paskirti kompleksinę teismo medicinos, eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizę, nesiėmė reikšmingų priemonių pareikštam kaltinimui išsamiai ir nešališkai paneigti, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pripažįstant nuteistąjį D. M. kaltu dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, grindžiamas ginčijant teismų atliktą įrodymų (2023 m. sausio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2471(22)/11-2674(22), specialisto H. Vaitiekūno paaiškinimų) vertinimą bei padarytas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir pateikiant gynybos poziciją, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kito automobilio vairuotojo R. M. veiksmai – netikėtas išvažiavimas į pagrindinį kelią iš šalio jo esančios teritorijos (šiurkštus KET 102 punkto pažeidimas), o D. M. veiksmuose nėra priežastinio ryšio su kilusiais padariniais bei netinkamai konstatuota jo kaltė (nepagrįsta papildomais įrodymais). Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant, nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Taigi kasatoriaus nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad pagal nustatytas aplinkybes teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Paduotame kasaciniame skunde iš esmės atkartojami nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, o apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir nuteistajam inkriminuotų veiksmų kvalifikavimu, taip pat dėl atmesto gynybos prašymo paskirti kompleksinę ekspertizę nutarties 4-14 punktuose atsakyta, pateikiant motyvuotas išvadas. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio nuostatas, nors šis straipsnis apibrėžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, o šiuo atveju buvo priimta nutartis. Teisinių argumentų, duodančių pagrindą manyti, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir surašant procesinį sprendimą, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), kasaciniame skunde nenurodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir juos pagrindžiantys teisiniai argumentai (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 372 straipsnio 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas