2022-08-03 Nr. AB-19913-3-62-3-00768-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3395-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00768-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 22S55153 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), yra nevedęs, turi 6 seseris, 3 brolius, jie visi gyvena (duomenys neskelbtini). Jis dirbo dviejuose darbuose, pagrindiniame ir papildomame. Jokiai partijai nepriklauso, neturėjo tam laiko.

3. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) prašydavo pinigų iš jo, grasindavo, kad jei nemokės pinigų, jį nužudys. Jis viską išpardavė, kad turėtų pinigų mokėti (duomenys neskelbtini), tačiau jam baigėsi pinigai. Jis turėjo verslą, pardavinėjo cigaretes, jie buvo trise, tačiau jie dirbdavo nuostolingai, kiti du verslo partneriai iš jo taip pat reikalavo pinigų, kurių jis neturėjo. Jis skolinosi pinigų iš kitų, tačiau ir jie po to iš jo reikalavo juos grąžinti. Todėl dėl šių aplinkybių jis turėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini).

4. Anot pareiškėjo, kai į (duomenys neskelbtini) atvyko NATO, (duomenys neskelbtini) visuomenė pasidalino į dvi dalis: vieni už (duomenys neskelbtini), kiti už vyriausybę. Jis palaikydavo vyriausybę, perduodavo jiems informaciją, dėl to (duomenys neskelbtini) į jį nusitaikė. (Duomenys neskelbtini) pasirodė. Kada į (duomenys neskelbtini) atvyko NATO jis nežino. Jis perduodavo savo tėvui informaciją, kiek (duomenys neskelbtini) narių buvo pastebėta, kiek jie turi ginklų su savimi. Tėvas perduodavo tą informaciją toliau vyriausybei. Tėvas nedirbo vyriausybėje, tiesiog perduodavo jai informaciją. (duomenys neskelbtini) nariai skambindavo ir grasino nužudyti. Jie ne tik skambindavo, bet ir ateidavo į jo teritoriją. Kai atvykdavo į namus, elgdavosi labai grubiai, naudojo fizinį smurtą, surišdavo, reikalavo pinigų. Kiekvieną mėnesį, (duomenys neskelbtini) nariai jį reketuodavo nuo 2021 m. vasaros iki kol išvyko. Grėsmė - (duomenys neskelbtini), jie prašinėjo pinigų, prašinėjo juos remti, apsiginti nuo (duomenys neskelbtini) pasidarė neįmanoma. Bandė visais būdais apsiginti, bet galiausiai šeima pasiūlė išvykti, nes taip bus geriau jo saugumui. Taip pat (duomenys neskelbtini) nariai duodavo kyšius policininkams, kad tie netrukdytų jiems. Jis tai suprato iš to, kaip policija atmetinėjo skundus. Policija nepadėdavo, nereagavo į jo skundus.

5. Pareiškėjas manė, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas buvo priverstas išvykti iš kilmės valstybės, neturėdamas realiai pasirinkimo likti, nes tokiu atveju jam grėsė realus susidorojimo, persekiojimo pavojus. Atsakovas šias aplinkybes vertino paviršutiniškai, formaliai, nurodydamas, kad pareiškėjo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją.

6. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o prieglobsčio prašytojo istoriją įvardijo kaip nei pagrįsta kitais (be jo pasakojimo) įrodymais, nei savaime sklandžia ar detalia, ir dėl to konstatavo, kad ji nėra tikėtina.

7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog atsakovas Sprendime konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas buvo nenuoseklus, apsiribojo abstrakčia, viešai prieinama informacija, o asmuo savo pasakojimu nesugebėjo įrodyti esamos „pagrįstos“ baimės elementų, prieglobsčio prašytojo pasakojimas pasižymėjo patikimumo trūkumais bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai. Pareiškėjas manė, kad tokį vertinimą atsakovas padarė nepagrįstai.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ilgalaikis ir sistemingas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų nesugebėjimas užtikrinti, kad smurtas (taip pat ir vykdomas (duomenys neskelbtini)) šalyje baigtųsi ar būtų iš esmės pažabotas, valstybės negebėjimo fundamentaliai suteikti apsaugą nuo tokios žalos, prisideda prie pareiškėjo nurodyto persekiojimo ir grėsmės asmeniui realumo.

9. Pareiškėjas taip pat nesutiko su skundžiamo Sprendimo dalimi, kuria atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, Sprendimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nusprendė įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį.

10. Pareiškėjas manė, kad prieglobstis jam nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybėje realią pareiškėjui kylančią grėsmę.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime patirti (duomenys neskelbtini) persekiojimą dėl bendradarbiavimo su vyriausybe, taip pat (duomenys neskelbtini) reketavimą. Migracijos departamentas, įvertinęs šiuos pareiškėjo prašymo motyvus, pirmiausia, nustatė, kad prieglobsčio prašytojo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

13. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir grindžiamas schemine istorija, tam tikrų įvykių seka, tačiau bandant išsiaiškinti šių įvykių detales prieglobsčio prašytojas pradeda painiotis.

14. Atsakovas nurodė, kad užsieniečio teigimu, tai veiklai vadovavo jo tėvas, kuris turėjo ryšius su vyriausybe, jo tėvas perduodavo vyriausybei surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini). Tačiau užsienietis nenurodė, kokių veiksmų jis pats ar jo tėvas ėmėsi savo situacijai pagerinti. (duomenys neskelbtini)

15. Aptaręs kilmės šalies informaciją, Migracijos departamentas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas buvo nenuoseklus, apsiribojo abstrakčia, viešai prieinama informacija, o asmuo savo pasakojimu nesugebėjo įrodyti esamos „pagrįstos“ baimės elementų. Atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas pasižymėjo patikimumo trūkumais bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai, jis pagrįstai buvo įvertintas kritiškai bei nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybę.

16. Anot atsakovo, prieglobsčio prašytojo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją. Kadangi persekiojimo vykdytojo identifikavimas yra svarbus vertinant prieglobsčio prašytojui prieinamą apsaugą, o persekiojimo motyvas yra būtinasis „pabėgėlio“ apibrėžimo elementas, nurodyti trūkumai yra esminiai bei turi tiesioginės įtakos sprendimui dėl prieglobsčio prašytojo pripažinimo/nepripažinimo pabėgėliu ir pabėgėlio statuso jam suteikimo.

17. Atsakovo nuomone, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam kylančias grėsmes ir jų realumą.

18. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdo tam tikrą veiklą (duomenys neskelbtini), visgi, įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir jo individualias aplinkybes (nenustatyta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė nustotų teikti pagalbą savo informatoriams, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje būtų paplitusi turto prievartavimo iš civilių gyventojų praktiką, vykdoma (duomenys neskelbtini) narių, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių patikimų duomenų apie (duomenys neskelbtini) tariamai patirtą persekiojimą), ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas prieštarauja kilmės valstybės informacijai, o jo baimė patirti (duomenys neskelbtini) persekiojimą dėl individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija), nėra visiškai pagrįsta. Atsakovas pažymėjo, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti duomenų pareiškėjas skunde nepateikė, o vien nesutikimas su ginčijamu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsakovas darė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

19. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taigi, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų pareiškėjas skunde nepateikė.

20. Atsakovas pažymėjo, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Įvertinęs prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, atsakovas teigė, kad nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

21. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą).

22. Dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 23. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

24.1. 2021 m. lapkričio 18 d. Valstybės apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai kartu su kitais asmenimis sulaikė užsienietį M. A., neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos sieną ir prisistačiusiu (duomenys neskelbtini) piliečiu. Sulaikytas asmuo pėsčiomis atvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

24.2. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad siekia prieglobsčio, nes jis palaikė vyriausybę, perduodavo jiems informaciją apie (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) prašydavo pinigų iš jo, grasindavo, kad jei nemokės pinigų, jį nužudys. (duomenys neskelbtini) nariai skambindavo ir grasino nužudyti, net ateidavo į jo teritoriją, į namus, elgdavosi labai grubiai, naudojo fizinį smurtą, surišdavo, reikalavo pinigų. Kiekvieną mėnesį, (duomenys neskelbtini) nariai jį reketuodavo nuo 2021 m. vasaros iki kol išvyko. Jis viską išpardavė, kad turėtų pinigų mokėti (duomenys neskelbtini), tačiau jam baigėsi pinigai. Jis turėjo verslą, pardavinėjo cigaretes, tačiau dirbdavo nuostolingai. Skolinosi pinigų iš kitų asmenų, verslas sunkiai sekėsi, todėl dėl šių aplinkybių jis turėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad kylanti grėsmė yra (duomenys neskelbtini), nes jie prašinėjo pinigų, prašinėjo juos remti, apsiginti nuo (duomenys neskelbtini) pasidarė neįmanoma. Jis bandė visais būdais apsiginti, bet galiausiai šeima pasiūlė išvykti, nes taip bus geriau jo saugumui. Taip pat (duomenys neskelbtini) nariai duodavo kyšius policininkams, kad tie netrukdytų jiems. Jis tai suprato iš to, kaip policija atmetinėjo skundus. Policija nepadėdavo, nereagavo į jo skundus.

24.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Kadangi pareiškėjas prieglobsčio suteikimą iš esmės siejo su tuo, kad (duomenys neskelbtini) nėra žmogaus teisių, teisingumo, buvo jam grasinama, šalyje yra labai žemi gyvenimo standartai, nėra darbo, jis nesijautė saugus, neturėjo normalaus darbo, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t.y. ekonominės priežastys.

26. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

27. Teismas akcentavo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas apklausos teisme metu vienintelę priežastį dėl ko galėtų patirti persekiojimą nurodė tai, kad jis palaikė savo vyriausybę, perduodavo jiems informaciją apie (duomenys neskelbtini), kuris prašydavo pinigų iš jo, grasindavo, taip pat naudojo fizinį smurtą. Be to, Migracijos departamentas tyrimo metu nerado ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis pats buvo persekiojamas arba jam buvo kaip nors grasinama.

28. Teismas pažymėjo, kad apklausų bei teismo posėdžio metu, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė prasta bendra politine, pilietine, ekonomine situacija kilmės valstybėje. Kad turėtų pinigų mokėti (duomenys neskelbtini), jis viską išpardavė, tačiau pardavinėti cigaretes nesisekė, jis toliau dirbdavo nuostolingai, skolinosi pinigų iš kitų asmenų, verslas sunkiai sekėsi, todėl dėl šių aplinkybių jis turėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas, dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertinęs pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

29. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo teiginius surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ESPA informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei informacija iš žiniasklaidos priemonių. Todėl, teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas, vertindamas saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), rėmėsi tik ESPA gairėmis ir nesirėmė aktualiausia informacija.

30. Įvertinęs surinktą kilmės šalies informaciją, teismas darė išvadą, kad ji įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje. Tyrimo metu nerasta duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) 2021 metų antroje pusėje butų paplitusi turto prievartavimo iš civilių gyventojų praktiką, vykdoma (duomenys neskelbtini) narių. ESPA duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš saugesnių miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį asmenį nuo persekiojimo. Teismas pabrėžė, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi aktualiomis ESPA (duomenys neskelbtini) parengtomis gairėmis, kurių duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokios informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento surinktus duomenis.

31. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Taigi teismas darė išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, niekaip nesusijusios su pareiškėjo asmeniniais išgyvenimais.

32. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas savo paaiškinimais Migracijos departamento pareigūnui bei teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų, jog jam būtų suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba Vakarų Europoje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo galutinis kelionės tikslas yra patekti į Vakarų Europą.

33. Teismo vertinimu, pagal byloje sutrinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Teismo įsitikinimu, duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

34. Iš ginčijamo Sprendimo teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybę Migracijos departamentas nustatė įvertinęs tai, kad: pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas, įvertinus tai, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų, bei kadangi yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti. Teismas pažymėjo, kad be to pareiškėjas nėra turėjęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar kitų ryšių su Lietuvos Respubliką, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiui.

35. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Anot teismo, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

36. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 37. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

39. Pareiškėjas teigia, kad nurodė realius grasinimo atvejus ir tai, kokios aplinkybės lėmė, kad asmenys, susiję su (duomenys neskelbtini), jam grasino. Šiuos grasinimus pareiškėjas suvokė ir nuoširdžiomis pastangomis apibūdino kaip realius ir pagrįstus tikrais ketinimais.

40. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pareiškėjo pasakojimo aplinkybes vertino paviršutiniškai, formaliai, nurodydamas, kad pareiškėjo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją.

41. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o prieglobsčio prašytojo istoriją įvardijo kaip nei pagrįsta kitais (be jo pasakojimo) įrodymais, nei savaime sklandžia ar detalia, ir dėl to konstatavo, kad ji nėra tikėtina. Pareiškėjui turi būti sudaromos galimybės pateikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kurios atsakovui kelia abejones vertinant pareiškėjo prašymą, o tokios galimybės nebuvo paaiškintos pareiškėjui.

42. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog atsakovas Sprendime konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas buvo nenuoseklus, apsiribojo abstrakčia, viešai prieinama informacija, o asmuo savo pasakojimu nesugebėjo įrodyti esamos „pagrįstos“ baimės elementų, prieglobsčio prašytojo pasakojimas pasižymėjo patikimumo trūkumais bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai. Pareiškėjas nurodo apie jam gręsianti smurtą ir persekiojimą jo gyvenamojoje aplinkoje, t.y. pagrindžia objektyvia padėtimi kilmės valstybėje. Pareiškėjo nuomone, svarbu paminėti, kad ilgalaikis ir sistemingas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų nesugebėjimas užtikrinti, kad smurtas (taip pat ir vykdomas (duomenys neskelbtini)) šalyje baigtųsi ar būtų iš esmės pažabotas, valstybės negebėjimo fundamentaliai suteikti apsaugą nuo tokios žalos, prisideda prie pareiškėjo nurodyto persekiojimo ir grėsmės asmeniui realumo.

43. Pareiškėjas pažymi, kad vien tai, jog jis atvyko neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų ar siekia sutrikdyti grąžinimo į kilmės valstybę procesą. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento nustatytas draudimo atvykti laikotarpis yra neproporcingas.

44. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kovotojai atėmė iš artimųjų visas santaupas, kankino, o vėliau ir nužudė asmenis, kurie pasipriešino. Pareiškėjas bijodamas persekiojimų savo šalyje, buvo priverstas išvykti iš savo kilmės šalies. Pareiškėjo persekiojimas yra grindžiamas tiek jo paties, tiek jo artimųjų persekiojimo aspektu. Pareiškėjas teigia, kad negali pasinaudoti savo kilmės šalies valstybės apsaugos ir ten grįžti bijodamas realaus persekiojimo, nes kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) pajėgos ir vykdo politinių aponentų bei civilių asmenų, atsisakiusių bendradarbiavimo persekiojimą bei represijas.

45. Anot pareiškėjo, atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires.

46. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

47. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Sprendimą, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

48. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

49. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo, kad nurodė realias aplinkybės ir pagrindė savo prieglobsčio prašymą. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė baime patirti (duomenys neskelbtini) persekiojimą dėl bendradarbiavimo su vyriausybe, taip pat (duomenys neskelbtini) reketavimą. Migracijos departamentas, įvertinęs šiuos pareiškėjo prašymo motyvus, pirmiausia, nustatė, kad prieglobsčio prašytojo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

Visų pirma, tariamas persekiotojas ((duomenys neskelbtini) grupuotė) nėra valstybinis subjektas. Atsakovas pažymi, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais) prieglobsčio prašytojas nepateikė.

Anot atsakovo, turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir grindžiamas schemine istorija, tam tikrų įvykių seka, tačiau bandant išsiaiškinti šių įvykių detales prieglobsčio prašytojas pradeda painiotis. Užsienietis nurodė, kad jis perduodavo savo tėvui informaciją, kiek (duomenys neskelbtini) narių buvo pastebėta, kiek jie turi ginklų su savimi, o tėvas toliau perduodavo tą informaciją vyriausybei.

Pareiškėjas teigė, kad dėl to (duomenys neskelbtini) nariai jam skambino ir grasino nužudyti, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių detalių. Užsienietis teigė, kad neprisimena, kada paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) nariai skambino jam ir grasino, nurodė, kad tai buvo maždaug prieš 5-6 mėnesius. Aprašytas epizodas (nepriklausomai nuo jo tikrumo) neturėjo tikėtino poveikio nei prieglobsčio prašytojo gyvenimui kilmės šalyje iki išvykimo, nei apsisprendimui išvykti iš kilmės šalies. Atsižvelgus į tai, šis epizodas pagrįstai buvo vertinamas kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės. Paklaustas, kokių veiksmų, išskyrus grasinimus telefonu, dėl jo veiklos dar ėmėsi (duomenys neskelbtini), užsienietis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nariai ateidavo pas jį į namus, sumušdavo jį ir reikalavo kiekvieną mėnesį jiems mokėti.

Anot atsakovo, šioje pasakojimo dalyje pastebimas svarbus pasakojimo prieštaravimas/nenuoseklumas. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) vykdomas turto prievartavimas iš civilių gyventojų yra pajamų gavimo būdas, nepriklausomai nuo tų gyventojų politinių pažiūrų. Užsieniečio teigimu, jis buvo reketuojamas nuo 2021 metų vasaros, mokėdavo jiems pinigus, kol galiausiai liko be pinigų. Tačiau, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad asmenys šnipinėja ir perduoda vyriausybei informaciją apie jų narius ir turimą ginkluotę, kaip keršto būdą pasirinktų – reketavimą.

Užsieniečio teigimu, tai veiklai vadovavo jo tėvas, kuris turėjo ryšius su vyriausybe, jo tėvas perduodavo vyriausybei surinktą apie (duomenys neskelbtini) informaciją. Tačiau užsienietis nenurodė, kokių veiksmų jis pats ar jo tėvas ėmėsi savo situacijai pagerinti. Be to, kelia pagrįstų abejonių, kad valstybė niekaip nebandė jiems padėti, nors, paties užsieniečio teigimu, jo tėvas turėjo ryšių su vyriausybe. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini).

50. Atsakinėdamas į klausimus, užsienietis vietoj patikslinimų apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės šalyje, vengė tikslių, konkrečių atsakymų. Pavyzdžiui, prieglobsčio prašytojas keletą kartų kartojo, kad problemos prasidėjo po to, kai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas pasižymėjo patikimumo trūkumais bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai, jį pagrįstai Migracijos departamentas įvertino kritiškai bei nebuvo laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybę. Prieglobsčio prašytojo abstrakti istorija savaime neleidžia nei nustatyti potencialų persekiotoją, nei, atitinkamai, identifikuoti jo motyvus, tikslus ir galimybes persekioti prieglobsčio prašytoją.

51. Migracijos departamentas teigia, kad jis pagrįstai konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pažymi, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas skunde nepateikė, o deklaratyvūs skundo teiginiai, kad pareiškėjui yra nesaugu gyventi kilmės valstybėje, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

52. Atsakovas pabrėžia, kad nors tyrimo metu ir buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdo tam tikrą veiklą (duomenys neskelbtini), visgi, įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir jo individualias aplinkybes (nenustatyta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybė nustotų teikti pagalbą savo informatoriams, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje būtų paplitusi turto prievartavimo iš civilių gyventojų praktiką, vykdoma (duomenys neskelbtini) narių, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių patikimų duomenų apie (duomenys neskelbtini) tariamai patirtą persekiojimą), todėl ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas prieštarauja kilmės valstybės informacijai, o jo baimė patirti (duomenys neskelbtini) persekiojimą dėl individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, nėra visiškai pagrįsta. Pareiškėjas nepateikė jokių šias išvadas galinčių paneigti duomenų, o vien nesutikimas su ginčijamu Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu.

53. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taigi, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų pareiškėjas skunde nepateikė.

54. Atsakovas akcentuoja, kad remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Įvertinus pateiktus skaičius, atsakovas konstatuoja, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Anot atsakovo, įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Migracijos departamentas daro išvadą, kad ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

55. Migracijos departamento vertinimu, skundžiamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Pareiškėjas skunde nepateikė šias aplinkybes paneigiančių argumentų. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Kartu atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

56. Be kita ko, Migracijos departamentas pabrėžia, kad aplinkybę, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo pareiškėjo tikslas ir pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas, turėdamas laisvo judėjimo teisę, 2022 m. liepos 15 d. išėjo ir jo apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo, taigi, jo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55153, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui M. A. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

59. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

61. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iki 3 metų, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, tyrimą atliko paviršutiniškai, nepagrįstai nenustatė pareiškėjui realiai kylančių grėsmių, surinkti duomenys neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, draudimo atvykti terminas yra neproporcingas. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes – apie tai, kad persekiojamas buvo ne tik jis pats, bet ir jo giminaičiai.

63. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

64. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

65. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

66. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

67. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

68. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

69. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio grindžia tuo, kad yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės, grupuotė grasina jį nužudyti, kadangi jis perduodavo savo tėvui informaciją, kiek (duomenys neskelbtini) narių buvo pastebėta, kiek jie turi ginklų, o tėvas šią informaciją perduodavo vyriausybei. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo grasinama jį nužudyti, minėta grupuotė smurtaudavo prieš jį (mušė su dideliais batais, surišdavo jį), nuo (duomenys neskelbtini) jis buvo reketuojamas susimokėti, ko pasėkoje pardavė viską ką turėjo ir pinigų nebeliko. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad policija jų negina, atmeta jų skundus. Pareiškėjas teigė, kad persikėlimas šalies teritorijoje neišgelbėtų jo, nes visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra nesaugu.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, Sprendimo turinį, kitą bylos (taip pat Migracijos departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovas atliko paviršutinišką prieglobsčio prašytojo prašymo tyrimą, atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjo paaiškinimuose yra esminių turinio ir formos trūkumų. Teisėjų kolegija pritaria atsakovui, kad mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad asmenys šnipinėja ir perduoda vyriausybei informaciją apie jų narius ir turimą ginkluotę, kaip keršto būdą pasirinktų – reketavimą. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos kaip bandė nuo persekiotojų apsisaugoti. Teisėjų kolegijai taip pat kelia pagrįstų abejonių, kad, kaip teigia pareiškėjas, valstybė niekaip nebandytų jiems padėti, nors, paties užsieniečio teigimu, jo tėvas turėjo ryšių su vyriausybe. Įvertinusi pareiškėjo apklausos transkripciją, teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjo pasakojimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, yra abstraktaus pobūdžio, iš esmės grindžiamas schemine istorija, faktais kurie sutinkami viešuose šaltiniuose, pareiškėjas nedetalizavo savo pasakojimo konkrečiomis įvykiais ir jų aplinkybėmis (nurodant konkrečias datas, vietoves, asmenis ir pan.), kas galėtų suponuoti išvadą, kad pareiškėjas dalinasi asmenine istorija, bet visos apklausos metu apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, todėl savaime nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės.

71. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jam turi būti sudaromos galimybės pateikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kurios atsakovui kelia abejones vertinant pareiškėjo prašymą, o tokios galimybės nebuvo paaiškintos pareiškėjui. Teisėjų kolegija pastebi, kad priešingai nei tvirtina pareiškėjas, kaip matyti iš pareiškėjo apklausos transkripcijos, Migracijos departamento pareigūnė paaiškino pareiškėjui, kad apklausos tikslas yra susidaryti kuo detalesnį ir išsamesnį vaizdą, kodėl pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies ir kodėl negali grįžti, todėl ji prašė pareiškėjo pasakoti kuo detaliau, nurodė, kad, jei pareiškėjas kalbės apie tam tikrus įvykius, tai prašė nurodyti laiką, vietą, kur tai įvyko, jei kalbės apie žmones, kad nurodytų jų vardus. Taip pat pareigūnė paaiškino prieglobsčio prašytojo pareigas bendradarbiauti su Migracijos departamentu, teikti visus turimus dokumentus, galinčius patvirtinti savo pasakojimą, jeigu juos turi, pareigą teikti tikrovę atitinkančią informaciją ir paaiškinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepateikė ir teisėjų kolegija nenustatė jokių duomenų ir įrodymų, kad Migracijos departamentas kaip nors ribojo pareiškėją jo pasisakymuose, nepriėmė įrodymų, kuriuos jis teikė. Todėl tai, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, prieštaringas bei nenuoseklus yra nulemta ne to, kad jam nebuvo išaiškinta ko iš jo tikimasi, o pačio pareiškėjo apsisprendimo ir galėjimo papasakoti realius faktus bei pateikti juos pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėju, kad jam Migracijos departamentas neišaiškino ko iš jo tikimasi apklausos metu ir tai kaip nors galėjo nulemti pareiškėjo prašymo išnagrinėjimą netinkamai.

72. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo pasakojimas turėtų būti laikomas patikimu, kadangi jį patvirtina kilmės šalies informacija. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad dalies pareiškėjo pasakojimo sutapimas su kilmės šalies informacija savaime nenulemia pareiškėjo pasakojimo patikimumo ir nesąlygojo tarptautinės apsaugos taikymo. Pažymėtina, kad pasakojimo patikimumą lemia visų byloje nustatytų aplinkybių visuma (pasakojimo neprieštaringumas, nuoseklumas, sutapimas su kitų liudytojų pasakojimais, sutapimas su kilmės šalies informacija ir pan.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimo pripažinimu nepatikimu lėmė nustatyti esminiai pasakojimo trūkumai. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimą tik iš dalies patvirtina kilmės šalies informacija. Remiantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros ataskaita, (duomenys neskelbtini).

73. Įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl sutiktina su atsakovu, kad pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai nepagrįsta.

74. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstos baimės objektyvųjį faktorių, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga, kuri yra būtina prieglobsčio prašymo suteikimui. Teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui suteikti.

75. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

76. Migracijos departamentas išvadą dėl užsieniečio neatitikimo papildomos apsaugos suteikimo kriterijų padarė atsižvelgdamas į informaciją dėl kilmės valstybės ir atskirose jos teritorijose vyraujančio smurto laipsnio. Migracijos departamentas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau įvertinęs Sprendime pateiktus skaičius apie saugumo incidentus, aukas, sužeistus ir žuvusius civilius, atsakovas sprendė, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Teisėjų kolegija sutinka su šia atsakovo išvada ir konstatuoja, kad pareiškėjo gyvenamajame regione beatodairiško smurto lygis neatitinka papildomos apsaugos taikymo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

77. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė.

78. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijas nesugeba užtikrinti saugumo šalyje, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad kilmės šalies informacija iš esmės patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. pastangas suvaldyti saugumo padėtį šalyje. (Duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas tvirtina, kad policija netyrė jo skundų dėl (duomenys neskelbtini) grupuočių veiksmų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

79. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus apie artimųjų persekiojimą ir reketavimą. Kadangi šie argumentai nebuvo nurodyti prašyme dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo, apklausoje, pareiškėjas jų nedetalizavo, nepaaiškino, kodėl jų nenurodė anksčiau, todėl teisėjų kolegija šių argumentų plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako.

80. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta deklaratyviais ir dėl to nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo skunde.

81. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento nustatytas draudimo atvykti laikotarpis yra neproporcingas. Pažymėtina, kad Sprendime Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Migracijos departamentas šiuos sprendimus motyvavo tuo, kad asmuo kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį, asmuo neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus asmens prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, asmuo neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

Pirmosios instancijos teismas Migracijos departamento nustatytą draudimo atvykti laikotarpį pripažino neproporcingu ir sutrumpino iki trijų metų, konstatavęs, kad Migracijos departamentas Sprendime nenurodė argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Teismas, vertindamas nustatyto draudimo atvykti laikotarpio pagrįstumą, vadovavosi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka).

82. Tvarkos 5 punktas nustato, kad įvertinus duomenų visumą, gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai, jeigu tai būtų proporcinga ir protinga. Tvarkos 44 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 2 metai, jeigu užsienietis buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas ir nustatoma viena iš šių aplinkybių (Tvarkos 44.3. punktas): pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka (Tvarkos 44.3.1. papunktis); užsienietis buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę arba naudojosi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu dokumentu (Tvarkos 44.3.2. papunktis); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo atsiimtas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31), nustatyta tvarka (Tvarkos 44.3.3. papunktis); per pastaruosius 2 metus iki prašymo suteikti prieglobstį pateikimo Lietuvos Respublikoje dienos užsienietis buvo grąžintas arba išsiųstas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kur buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (Tvarkos 44.3.4. papunktis); antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje galioja kitos Šengeno valstybės užsieniečio atžvilgiu pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais (Tvarkos 44.3.5. papunktis); užsienietis savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar jis atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus (Tvarkos 44.3.6. papunktis).

Tvarkos 44.4. punktas numato 3 metų taikymą, jeigu užsienietis buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas ir: nustatomos dvi ar daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje (Tvarkos 44.4.1. papunktis); arba per pastaruosius 2 metus iki prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos jis jau buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas arba išsiųstas (Tvarkos 44.4.2. papunktis).

83. Teisėjų kolegijos pastebi, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį iki 3 metų, iš esmės pritaikydamas Tvarkos 44.4 punktą, kuris taikomas kai užsienietis buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas ir: nustatomos dvi ar daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje (Tvarkos 44.4.1. papunktis); arba per pastaruosius 2 metus iki prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos jis jau buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas arba išsiųstas (Tvarkos 44.4.2. papunktis). Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nenurodė kokių aplinkybių pagrindu taikė minėtą punktą (kurios iš Tvarkos 44.4 punkto sąlygų taikytinos nagrinėjamu atveju). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą iš esmės, nustatė tik vieną iš sąlygų, t. y. pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka (Tvarkos 44.3.1. papunktis). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Tvarkos 44.3.1. punkte įtvirtinta taisyklė ir pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

84. Atsižvelgus į tai, kad Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį į dvejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kitoje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

85. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, tačiau Migracijos departamentas nustatė neproporcingus laikotarpius draudimui atvykti bei įspėjimo įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, o šių atsakovo klaidų neištaisė pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo ir Migracijos departamento sprendimų dalys dėl draudimo atvykti ir duomenų įvedimo į SIS sistemą keistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55153 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55153 rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi M. A. 2 (dvejiems) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas