8e4c96c3-0d88-4d69-9be4-e71aa1085684 · Å iaulių apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00222-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.10.4. (S) Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U T A R T I S 2023 m. sausio 13 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Daiva Domeikienė, sekretoriaujant A.i Ačienei, nutarimÄ ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei J. G., skundÄ padavusiam asmeniui – D. L., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal D. L. skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 21 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-740-2022 (toliau – Skundžiamas nutarimas) D. L. nubaustas 5500 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį dėl to, kad A. S. ir U. Č. 2022 m. rugpjūčio 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai atliko darbuotojų, mobiliu įrankiu tikrinančių įėjimo į renginį bilietus, darbus, tačiau tarp jų ir darbdavio – D.

L., MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – MB (duomenys neskelbtini) ir darbo funkcijų – bilietų tikrinimo), paklÅ«stant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobÅ«džiui, nebuvo pasiraÅ¡ytos darbo sutartys, nustatyta tvarka nepraneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ , tuo D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinį nusižengimÄ padarė pakartotinai.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu D. L. pateikė skundÄ , kuriuo teismo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 21 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 2.1. Skunde nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo iÅ¡tirtos, įvertintos visos faktinės aplinkybės, taip pat galimai padaryto pažeidimo metu dalyvavusių asmenų veiksmai, tinkamai nustatant kaltÄ administracinio nusižengimo padarymu asmenį.

Nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nenustačius esminio nelegalaus darbo požymio, t. y. leidimo dirbti fakto. Skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl privalo būti panaikintas, o administracinio nusižengimo byla nutraukta. 2.2. Pažymėjo, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu D. L. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, D. T. vykusiame renginyje mokėsi fotografuoti (dėl to dėl D.

T. nelegalaus darbo įrodymų nesurinkta, Å¡is epizodas iÅ¡ bylos buvo paÅ¡alintas), kitų dviejų merginų, nurodytų kaip neva dirbusių bilietų prie įėjimo tikrinimo darbus, nepažįsta, tikrinti bilietų ar atlikti kitokius darbus jis jų neprašė, dėl atlyginimo ar dalyvavimo renginyje nesitarė. D. L. manymu, nutarime nurodyti asmenys galimai nelegaliai dirbę 2022-08-24 renginyje – A. S. bei U. Č., į renginį atvyko kartu su renginyje pasirodymÄ atlikusiais V. B. bei J. J.. Taip pat D.

L. nurodė, jog matė, kad nutarime nurodytos merginos – A. S. bei U. Č., padėjo pasirodymÄ atlikusiems V. B. bei J. J.. D. L., kaip MB (duomenys neskelbtini) direktorius, nei koks kitas mažosios bendrijos atsakingas darbuotojas nepavedė jokių Å¡ios bendrijos tÄ vakarÄ vykdomų, su darbu susijusių darbo funkcijų, A. S. bei U. Č., į renginį jų nekvietė, nenurodė bei nedavė leidimo dirbti darbuotojų pareigose ir vykdyti darbo funkcijas – tikrinti bilietus, neiÅ¡davė prietaiso – įrangos bilietų tikrinimui, taip suteikiant nurodytiems asmenims – A.

S. bei U. Č. galimybę dirbti. A. S. bei U. Č. paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, jog įrangÄ bilietų tikrinimui gavo iÅ¡ Ticket Market atstovės. Å ie duomenys byloje nenustatyti ir neiÅ¡tirti. Byloje taip pat nebuvo duomenų, jog A. S. bei U. Č. bÅ«tų buvę pažadėta, o vėliau ir sumokėta už neva atliktÄ darbÄ . Visas Å¡ias aplinkybes D. L. nurodė ir į bylÄ pateiktame paaiÅ¡kinime bei bylos nagrinėjimo metu, tačiau administracinio nusižengimo byloje esantys prieÅ¡taravimai nebuvo vertinami, todėl Å¡ios aplinkybės dar kartÄ patvirtina, jog administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neiÅ¡samiai ir nenustatytos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. 2.3.

Nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje esantys A. S. bei U. Č. paaiškinimai prieštarauja D. L. paaiškinimams, todėl tikslinga šiuos asmenis apklausti teismo posėdyje, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes, atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su nagrinėjama byla. A. S. bei U. Č. paaiškinimuose nurodoma, jog tikrinti bilietus jų paprašė D. L., tačiau šiuos paaiškinimus D. L. vertina kaip neatitinkančius tikrovės. Taip pat A. S. bei U. Č. paaiškinimuose minimas „Ž.“, dėl kurio vaidmens byloje nėra jokių duomenų.

A. S. bei U. Č. paaiÅ¡kinimai nėra iÅ¡samÅ«s, nėra duomenų apie galimo susitarimo dėl darbo funkcijų atlikimo turinį, apmokėjimÄ už darbÄ , supažindinimÄ su darbo tvarka. Taigi objektyvių duomenų apie tai, kad A. S. bei U. Č. privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai, nustatytu laiku bÅ«ti darbo vietoje, kad Å¡alis siejo pavaldumo santykiai, kad darbdavys mokėjo atlyginimÄ už darbÄ , byloje nėra. Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , pagrindiniai įrodymai Å¡ios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, todėl nesant pakankamai surinktiems duomenims apie pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, bÅ«tinas papildomas bylos aplinkybių tyrimas teisme. 2.4.

Paminėjo, jog esminis ginčas Å¡ioje byloje kyla dėl to, ar tarp MB (duomenys neskelbtini) ir A. S. bei U. Č. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Pasak D. L., pakartotinai nurodoma, jog tarp jo ir A. S. bei U. Č. tokio pobÅ«džio santykiai susiklostę nebuvo, kadangi jokių darbų pagal kokį nors D. L. ar kito MB (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens nurodymÄ A. S. bei U. Č. paklusdama MB (duomenys neskelbtini) nustatytai darbo tvarkai, neatliko, jokio atlygio negavo, darbo nedirbo su darbdavio žinia, ir/ar iÅ¡ anksto susitarus dėl darbo sÄ lygų - vietos, laiko, ir užmokesčio.

Skundžiamame nutarime nėra nustatyta, jog esama visų darbo sutarties požymių. Nutarimas grindžiamas iÅ¡vadomis, padarytomis remiantis iÅ¡imtinai tik Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus atstovų suraÅ¡ytu protokolu, esant neiÅ¡samiems ir prieÅ¡taringiems neva nelegaliai dirbusių asmenų bei pažeidėjo paaiÅ¡kinimams. Administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjusi institucija, konstatuodama D. L. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , netinkamai įvertino įrodymus.

Asmuo gali bÅ«ti nubaustas administracine tvarka tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbÄ pripažįstant nelegaliu, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019). Tik esant Å¡ių požymių visetui galima konstatuoti, jog darbas buvo atliekamas nelegaliai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei aptartas faktines aplinkybes, D. L. mano, jog nėra neabejotinų duomenų, jog jo veikoje yra visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo (ANK 95 str. 2 d.) sudėties požymiai.

3. NutarimÄ ne teismo tvarka priėmusi institucija – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo teismo prašė palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ministerijos 2022 m. spalio 21 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-740-2022 nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Nurodė, jog su skundu nesutinka ir mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes.

Administracinės nuobaudos tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, iÅ¡tirta objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, administracinė nuobauda D. L. paskirta pagrįstai. 3.1. Pažymėjo, jog ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ . ANK 95 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui bÅ«tina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegalus darbas yra tuomet, kai dirbama kito asmens naudai, atlygintinai, darbdaviui nesudarant darbo sutarties raÅ¡tu ir nepraneÅ¡us Sodrai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki darbo pradžios.

Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio nuostatas kilti. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai bei liudytojų – pareigÅ«nų, užfiksavusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo buvimÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti, kad buvo dirbama paklÅ«stant nustatytai darbo tvarkai ir susitarus dėl atlyginimo. 3.2.

D. L. atlikdamas darbdaviui MB (duomenys neskelbtini) atstovaujančio asmens, įmonės direktoriaus, funkcijas, neužtikrino tvarkos ir leido minėtoms darbuotojoms dirbti nepasiraÅ¡ius darbo sutarties ir apie darbuotojų priėmimÄ Ä¯ darbÄ nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios, t. y. leido nelegaliai dirbti Å¡ios bendrovės naudai. Pažymėta, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas.

Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio nuostatas kilti. Darbuotojos savo paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai nurodė, kad D. L. praÅ¡ymu tikrino bilietus, savanoriavo, už dalyvavimÄ renginyje. Tokiais savo veiksmais D. L. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, padarė pažeidimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 2 dalyje, kuris bylos ne teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai laikytas visiÅ¡kai įrodytu.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokiems pat darbiniams veiksmams atlikti buvo susitarta su L. D., K. D. ir K. D., juos įdarbinant įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, o tai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti. Pažymėta, kad darbdavys privalėjo užtikrinti, kad visas bendrijoje dirbamas darbas bÅ«tų legalus.

Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingÄ savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmÄ . Tam gali bÅ«ti pasitelkiama į darbo vietÄ patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasiraÅ¡ant ar panaÅ¡iai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi bÅ«ti tiek, kad bÅ«tų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė. D. L. aptariamu laikotarpiu buvo MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl bÅ«tent jis ir buvo atsakingas už tinkamÄ bendrovės vadovui priskiriamų funkcijų atlikimÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys, Å¡iuo atveju bendrijos vadovas savo pasyviais veiksmais visiÅ¡kai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios darbuotojos dirbo MB (duomenys neskelbtini) naudai. Tokia iÅ¡vada atitinka teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

MB (duomenys neskelbtini) direktorius turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrijos veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius raÅ¡ytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigÄ (2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas byloje Nr. AN2-475-843/2021).

4. Teismo posėdžio metu D. L. prašė teismo tenkinti jo skundÄ . Nurodė, jog tÄ dienÄ , kai vyko renginys, D. jo paprašė pafotografuoti renginyje. Jis jai leido fotografuoti, nes ji buvo pradėjusi fotografavimo kursus, o kitos merginos atvyko su J. J. ir jis jų tikrai nepažįsta ir joms dirbti nesiÅ«lė. Tuo metu jis buvo įdarbinęs du žmones ir jie dirbo prie bilietų platinimo su kontrolinėmis juostelėmis. Jis nežino, ko tos dvi merginos ten atėjo. Jos buvo J. J. pažįstamos, jų jis nepažįsta.

Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog renginys vyko rugpjūčio 24 d. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Tuo metu vyko (duomenys neskelbtini) renginys ir J. J. kalbino V. B.. Jis, kaip tarpininkas, telefonu kalbėjo su J. J. vadybininku. PasiÅ«lė daryti renginį, nes turi vietÄ . Jie pasirašė sutartį dėl jų atvykimo ir pradėjo bilietų platinimÄ , reklamos pirkimÄ . Jis yra atsakingas už viskÄ , pradeda renginį, pasiraÅ¡o sutartį, rÅ«pinasi scenos, garso, Å¡viesų, tualetų nuoma, darbuotojų atradimu, jų įdarbinimu ir iÅ¡darbinimu.

ViskÄ daro kaip mažosios bendrijos direktorius. Jam reikalingi žmonės, kurie galėtų pastovėti prie bilietų platinimo, skenavimo ir kontrolės. Jis įdarbino 2 asmenis – D. P. ir dar vienÄ asmenį. Jų pareigos buvo pagalbinio darbuotojo ir jie skenavo bilietus ir dėjo kontrolines juosteles ant rankų. Vienas asmuo skenavo bilietus, o kitas dėjo juosteles. Bilietus skenavo su „Tiket market“ bilietų skenavimo aparatu. Skenavimo aparatÄ jis perdavė D. P.. Renginio metu jis buvo už scenos.

Jis nesirÅ«pino kaip D. ir kitas asmuo atliko savo darbÄ . Jis rÅ«pinosi atlikėjais. Å ie asmenys buvo įdarbinti vienam renginiui. Jiems sumokėjo 50 eurų neatskaičius mokesčių. Jis nežino kaip prie įėjimo į renginį atsirado dvi merginos, kurios skaitytuvu tikrino bilietus. TÄ vakarÄ tas merginas matė. Jos buvo kartu su J. J. ir jas prieÅ¡ renginį matė už scenos. Joms jokių praÅ¡ymų neiÅ¡reiÅ¡kė ir vėliau nebendravo. Po darbo inspekcijos patikrinimo su jomis nebendravo. Jų paaiÅ¡kinimus skaitė, bet jis jų nepažįsta ir jų nieko neprašė.

Jis nežino iÅ¡ kur merginos gavo skaitytuvus. Po įvykio su niekuo nebendravo ir aplinkybių nesiaiÅ¡kino. D. už darbÄ sumokėjo per buhalterę. Dirbti turėjo D., nes jis jį įdarbino. Ž. yra J. J. vadybininkas. Su juo bendravo visÄ vakarÄ . Su juo pasirašė sutartį, kad jis atvažiuos padaryti renginį. Neatsimena, gal ir buvo iÅ¡ Ž. pasiÅ«lyta pagalba, bet neatsimena. Gal ir buvo kažkoks pokalbis, bet neatsimena. Su Ž. paskutinį kartÄ bendravo spalio mėnesį, bet ne apie šį renginį.

Ž. S, kai jie pasirašė sutartį, dirbo MB (duomenys neskelbtini). K. D. tÄ dienÄ dirbo jo įmonėje ir ji dirbo su kontrolinėmis juostelėmis, taip pat dirbo K. draugė L. . Tam renginiui įdarbino tris asmenis. Jeigu yra parduota virÅ¡ 800 bilietų, tada įdarbina 3 asmenis. Jie buvo įdarbinti skenuoti bilietus ir lankytojams uždėti apyrankes. 2020-12-20 yra nubaustas už analogiÅ¡kÄ veikÄ ir jam skirta 1100 eurų bauda, baudÄ iÅ¡ieÅ¡ko antstolis. Sekančiame teismo posėdyje atsakydamas į teismo klausimus papildė, jog T. ir G. dirbdavo renginiuose, bet Å¡iame renginyje jų tikrai nebuvo.

Ä®darbinti buvo tik D. , L. ir K. . Jis pasirÅ«pino kontrolinėmis juostelėmis ir skaitytuvais. Skaitytuvus Å¡iam renginiui nuomojosi iÅ¡ Å iaulių arenos. Neprisimena kur tiksliai padėjo įrangÄ , ji bÅ«na tai maÅ¡inoje, tai pačioje viloje, tai užkulisiuose. D. su juo dirba jau 3 metus ir viskÄ Å¾ino, o K. ir L. dirbo jau antrame renginyje ir jiems trims jų funkcijos buvo aiÅ¡kios ir nieko aiÅ¡kinti nereikėjo. Darbuotojai turėjo iÅ¡skirtines korteles su personalo užraÅ¡u. Jas jis padalina prieÅ¡ renginį, o renginio pabaigoje atsiima.

Tas korteles kiekvienam renginiui turi skirtingas, kad jų kažkas nenusikopijuotų. Šiame renginyje kortelė galėjo būti violetinė. Darbuotojams korteles padalino jis, o kas neturi, ateina pas jį jų pasiimti. Kortelės yra kontroliuojamos ir būna už scenos. A. ir U. turėjo tas korteles, nes jos atvažiavo kartu su J. J. ir buvo jo svečiai. Kortelės joms buvo reikalingos, kad galėtų ateiti į užkulisius. Jis joms perdavė tas korteles. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog turėjo daugiau nei 30 renginių, iš jų 25-28 kartus dalyvavo darbo inspekcija ir jie visada prikibdavo prie kiekvieno renginio ir jį nubausdavo.

Jam atrodo, arba tai yra korumpuota, arba konkurencija. Šiuo atveju ir kitais atvejais pas jį žmonės nedirbo nelegaliai, žmonės būna visada įdarbinti. Tikisi kituose renginiuose nebesutikti inspekcijos.

5. Teismo posėdžio metu nutarimÄ ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių teritorinio skyriaus, atstovė prašė teismo skundÄ atmesti ir palikti galioti SkundžiamÄ nutarimÄ . Baigiamojoje kalboje nurodė, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ , 2022-10-21 buvo priimtas nutarimas, kuriuo D. L. buvo pripažintas pažeidęs ANK 95 str. 2 d. ir atitinkamai jam paskirta nuobauda – bauda. Institucijos nuomone, asmuo sutiko ir leido asmenims savo organizuojamame renginyje dirbti nesudarius sutarties ir nepraneÅ¡us Sodrai, atitinkamai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, taip pat 43 str. 1 d.

Šioje situacijoje jis pažeidė šias nuostatas ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokius pažeidimus atlieka nuolat. Jų institucija jį, kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovas, yra nubaudusi dėl nelegalaus darbo renginio metu. Jis baustas kaip juridinis asmuo ir fizinis asmuo. Taip pat organizavo renginius bendrovės MB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tik šios bendrovės yra pasikeitęs vadovas, vadovavo D. L. mama. MB (duomenys neskelbtini) taip pat buvo bausta, surašyti protokolai ir nagrinėjamos bylos.

MB (duomenys neskelbtini) bendrovėje D. L. pats yra vadovas ir vykdė visus dalykus. Taigi, pažeidimai yra tęstiniai, pastovÅ«s ir netgi patys liudytojai liudiję byloje ne kartÄ minėjo (duomenys neskelbtini) ir dirbo Å¡ioje bendrovėje. Pastebėtina, kad bendrasis pavadinimas per visas maÅ¾Ä sias bendrijas daugiausiai buvo (duomenys neskelbtini).

6. Teismo posėdžio metu liudytoja D. T. nurodė, jog D. L. „turėjo“ Facebook ir iÅ¡ nuotraukų matė, kad jis daro renginius. Balandžio mėnesį ji pradėjo fotografuoti ir jo paprašė, kad leistų pas jį renginyje pasimokyti fotografuoti. BÅ«dama renginyje Å¡nekėjo su D. , kitų asmenų nepažinojo. Renginio metu atvyko darbo inspekcija. Ji fotografavo įeinančius žmones. Tada prie jos priėjo daug žmonių ir pradėjo klausinėti. Ji labai pasimetė ir pasakė, kad savanoriauja. Mažajai bendrijai jokios funkcijos neatliko, tai buvo jos praktika, buvo labiau naudinga jai, o ne D. i. Balandžio mėnesį įsigijo fotoaparatÄ ir fotografavo daugiau sau. Kelias nuotraukas nusiuntė D. i, bet nežino ar jis jas kur nors publikavo.

7. Liudytoja U. Č. nurodė, jog D. L. žino kaip pažįstamÄ iÅ¡ vieno renginio. Jie 2022 m. rugpjūčio 24 d. atvyko į Å iaulius pasižiÅ«rėti renginio. Ji buvo su dar viena mergina ir, pamačiusios žmonių skaičių, pasiÅ«lė savo pagalbÄ , kad galėtų nemokai pažiÅ«rėti renginį. Ji tuo metu ir iki Å¡iol gyvena Kaune. Ä® Å iaulius atvyko kartu su J. J.. Jis jas kaip pažįstamas pasikviečia į savo renginius ir įtraukia į sÄ raÅ¡Ä . Ji kaip žiÅ«rovė vyko pasižiÅ«rėti jo renginio.

Buvo įtraukta į sÄ raÅ¡Ä ir renginyje dalyvavo be bilieto. Tas sÄ raÅ¡as derinamas su prodiuseriais. Tai buvo pats pirmas renginys (duomenys neskelbtini) ir ji atvyko kaip svečias. Yra nemažai dirbusi renginiuose ir iÅ¡ draugiÅ¡kumo D. i pasisiÅ«lė paskenuoti bilietus, kad žiÅ«rovai greičiau sueitų ir nevėluotų renginys. Ji paklausė, ar nereikia pagalbos tam, kad renginys prasidėtų laiku. Ji nežino kurioje vilos vietoje buvo siÅ«lydama savo pagalbÄ . Jos pasiÅ«lymÄ padėti girdėjo draugė A.

S.. PagalbÄ siÅ«lė D. L., nes jis buvo vienas iÅ¡ to renginio organizatorių. Jis joms prisistatė kaip vienas iÅ¡ renginio organizatorių ir turėjo kortelę. Jis yra smulkaus sudėjimo, Å¡viesių plaukų, su akiniais. Jį matė pirmÄ kartÄ . Gali bÅ«ti, kad tai tas pats asmuo esantis salėje. D. pasakė, kad jeigu jos nori, gali jam pagelbėti, bet jis jų nevertė. PagalbÄ jos pasiÅ«lė kol dar nebuvo prasidėjęs renginys, bet žmonės jau rinkosi prie vartų. Joms kažkas iÅ¡ organizatorių davė skaitytuvus, pamokė kaip su jais elgtis.

Neatsimena kas davė skaitytuvÄ . Negali pasakyti, ar D. jai davė skaitytuvÄ . Bilietų tikrinime patirties turėjo, bet Å¡iuo įrenginiu naudojosi pirmÄ kartÄ . Gavusi skaitytuvÄ , atsistojo prie vilos vartų įėjimo ir skenavo bilieto kodÄ . Tikrinti bilietus pradėjo gal maždaug 19.20 val., gal 19.30 val., maždaug 40 min. prieÅ¡ renginį. Iki joms prisijungiant, bilietus tikrino kitos merginos, jos taip pat dirbo su apyrankėmis. Nežino, ar joms pradėjus tikrinti bilietus, jau buvo pradėta įleisti asmenis.

Nežino kiek laiko praėjo iki atvyko darbo inspekcija, gal 15-30 min. Tuo metu ji dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. D. L. mažojoje bendrijoje ji nedirbo. Kartu su ja skaitytuvu bilietus tikrino jos draugė A. S.. Ä® Å iaulius iÅ¡ Kauno atvyko kartu. Atvykus darbo inspekcijos atstovams, vyras pirma priėjo prie jos draugės A., o tada prie jos ir paprašė dokumento. Ji neprisimena kÄ jam aiÅ¡kino, prisimena, kad liepė paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ . PaaiÅ¡kinime nurodė, kad atvyko į renginį ir padėjo nuskenuoti bilietus, kad vėliau galėtų jį nemokamai pasižiÅ«rėti.

Nepasakys, ar nurodė kokiu pagrindu skenavo bilietus. Tuo metu nurodė teisingas aplinkybes ir suvokė, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Ji nežino ar suprato, kad yra filmuojama, bet ji buvo nufotografuota. Jos pasisiūlė atlikti funkcijas, kurias atliko. Dabar ji mano, kad jos pasisiūlė, kaip buvo prieš tris ar keturis mėnesius nežino, gal jų paprašė ir jos iš draugiškumo atliko tas funkcijas. Teisme duoti parodymai teisingi, nes mano, kad ji pasisiūlė atlikti tas funkcijas.

PaaiÅ¡kinime minėjo Ž. S.. Ž. yra J. J. prodiuseris. Ž. bendravo su D. dėl renginio. Ž. jos nieko neprašė, jos tiesiog kartu su juo atvyko. D. buvo renginio organizatorius, o jos atvyko tiesiog pasižiÅ«rėti renginio. Nežino, kodėl paaiÅ¡kinime nurodė Ž.. Ž. pokalbio negirdėjo, bet žinojo, kad jos atliks bilietų tikrinimo funkcijas. Vėliau jis arba pamatė jas dirbančias, arba kažkas jam pasakė. Nežino, ar D. matė jÄ dirbančiÄ , bet galimai matė. TÄ vakarÄ prie įėjimo ji pažinojo tik A., kitų dirbusių asmenų nežino, nes jų nepažįsta.

Kiti asmenys klijavo apyrankes. Ji į renginį atvyko kartu su A.. Vyko iÅ¡ Kauno. A. tuo metu iÅ¡ Vilniaus atvyko į KaunÄ ir kartu su ja vyko į renginį. Tarp jų su D. L. nėra jokių santykių. Kažkiek teko su juo pakalbėti dėl atvykusios darbo inspekcijos, bet ne daug. D. pasakė, kad į įrenginius užsuka darbo inspekcija. Apie padarytus pažeidimus nekalbėjo. Ji mano, jog pažeidimo nebuvo, nes jai nebuvo sumokėti pinigai. Buvo pasisiÅ«lyta draugiÅ¡kai. Su D. L. jie yra nei bloguoju, nei geruoju.

Ji jo neapkalba ir teismui nemeluoja, nes su Å¡iuo asmeniu visiÅ¡kai nebendrauja. Nežino, kodėl tokius paaiÅ¡kinimus duoda D., bet ji pati nesugalvojo ir nepasiėmė skaitytuvo. Ji supranta, kad yra įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės. Ji tiksliai prisimena, kad su D. L. susitarė, jo ar jos iniciatyva, kad prie įėjimo skaitytuvu tikrins bilietus. Tik neprisimena, kas jai padavė skaitytuvÄ ir neatsimena, ar skaitytuvÄ padavė D.. Su A. S. bendrauja iki Å¡iol, jos yra draugės. Su A. Å¡io įvykio nesureikÅ¡mino.

Renginio metu apie įvykį nekalbėjo, o kÄ kalbėjo po to, neprisimena.

8. Liudytoja A. S. nurodė, jog D. L. matė vienÄ kartÄ per renginį. Ji iÅ¡ Vilniaus atvažiavo į KaunÄ ir su draugais atvažiavo į renginį (duomenys neskelbtini) Å iauliuose. Jos neturėjo ten nei dirbti, nei savanoriauti. Buvo labai daug žmonių ir susidarė didelė eilė. Jie buvo kartu su J. J., V. B., Ž. S., U. Č. ir, pamatę didelę eilę žmonių, nusprendė prieiti ir padėti, kad žmonės greičiau sueitų į renginį. Jos pasisiÅ«lė paskenuoti bilietus. Maždaug po 20-25 min. prisistatė vyriÅ¡kiai, kurie buvo iÅ¡ darbo inspekcijos.

Jų klausinėjo, kÄ jos čia daro, ar dirba, kas paprašė jų tai daryti, ar savanoriauja. JÄ ir U. pasivedė į Å¡alį, jos pateikė paaiÅ¡kinimus. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad jos niekas nevertė to daryti, kad ji nesavanoriauja ir nėra susijusi su D. . Nurodė, kad kartu su draugais atvyko pasižiÅ«rėti renginio ir pasisiÅ«lė padėti nuskenuoti bilietus. Dirbo 2 merginos ir vienas vaikinas. Jos priėjo prie merginų ir pasiÅ«lė savo pagalbÄ .

Jie sutiko, nes vieni dėjo apyrankes, o kiti skenavo bilietus. SkaitytuvÄ padavė merginos. Kaip suprato, prie vartų dirbę asmenys buvo arba savanoriai, arba iÅ¡ D. komandos. Ji suprato, kad D. buvo renginio organizatorius. Po renginio D. tik nuvežė juos į kavinę ir viskas, daugiau nebendravo. Darbo inspekcijos pareigÅ«nams rodė savo kortelę ir paaiÅ¡kino, atrodo, tÄ patį kaip ir dabar. Sakė, kad atvažiavo pažiÅ«rėti renginio. PaaiÅ¡kinimuose nenurodė kas jos prašė tikrinti bilietus, tik nurodė D. vardÄ , nes prašė pasakyti, kas yra renginio organizatorius.

Renginys vyko rugpjūčio mėnesį ir tuo momentu pasakė kaip pasakė, o dabar nuosekliai visko papasakoti negali, nes praėjo daug laiko. Kiek prisimena, skaitytuvÄ jai padavė kažkas iÅ¡ savanorių. Kažkokio leidimo tikrinti bilietus nebuvo. D. matė, kad jos skenuoja bilietus. Nežino, ar vyko pokalbis dėl bilietų tikrinimo, su D. iÅ¡ viso labai mažai kalbėjo. Prie vartų funkcijas atliko kartu su drauge U. . Ji yra aktyvi ir mėgsta dalyvauti renginiuose, pažįsta J. J. ir tiesiog norėjo padėti, nes buvo labai didelis žmonių kiekis.

Dar buvo laiko iki renginio ir abi su U. bendru sutarimu nutarė eiti padėti. Ji asmeniÅ¡kai su D. nebendravo. Atlygio už darbÄ negavo. Renginį galėjo žiÅ«rėti nemokamai, nes jau ir taip buvo atvykusi. Prie vartų buvo 2 merginos, viena lieknesnė, kita stambesnė ir iÅ¡ kažkurios gavo skaitytuvÄ . D. visÄ laikÄ buvo netoliese, ji asmeniÅ¡kai jo nematė, bet jis tikrai jas turėjo matyti.

9. Liudytoja K. D. nurodė, jog D. L. žino, nes pas jį dirbo. Yra dirbusi pas D. L. renginyje (duomenys neskelbtini). Dirbo vienÄ dienÄ . Ji yra jo brolio draugė, todėl jis jai ir pasiÅ«lė padirbėti renginyje. D. yra įmonės direktorius ir jie pasirašė sutartį, kad per renginį reikės priimti žmones ir uždėti apyrankes. Tiksliai datos nepasakys, gal renginys vyko rugsėjo pradžioje. Gali bÅ«ti, kad buvo įdarbinta rugpjūčio 24 d. Ji tikrino žmonių lapelius. Dirbo kartu su D. ir dar kažkuo.

D. žino, nes kartu tÄ dienÄ dirbo. Daugiau jokių ryÅ¡ių neturi. Kitų dirbusių asmenų nepažįsta. Ji neatsimena kiek žmonių dirbo, bet ji stovėjo prie vartų ir dar kažkas. Ji stovėjo vidinėje vartų pusėje ir turėjo uždėti apyrankes, o D. su skaitytuvu tikrino bilietus. Yra dirbusi keliuose koncertuose, buvo J. S. koncertas ir pasikalbėjimai su J. J.. Renginyje su J. J. ji dėjo apyrankes, o D. skenavo bilietus. Suleidžiant žmones dar dirbo kiti asmenys. L. D. pažįsta, ji yra jos draugė ir viename renginyje kartu dirbo.

L. irgi dėjo apyrankes. Su skaitytuvu dirbo kitos merginos. Buvo sutarta, kad ji stovės prie vartų ir suleis žmones, uždės apyrankes. Jai nebuvo nurodyta dirbti su skaitytuvu. Su skaitytuvu dirbti mokėjo, nes D. parodė kaip juo naudotis ir D. mokėjo su juo dirbti. D. nenurodė kuris turi dėti apyrankes, kuris skenuoti, jie susitarė tarpusavyje. Ji įprastai dėdavo apyrankes. Kai atėjo darbo inspekcija buvo labai daug žmonių, buvo grÅ«stis ir skaitytuvÄ paėmė ir ji. Nežino ir nematė kas atnešė skaitytuvus, jie tiesiog buvo prie juostelių.

Skaitytuvai, atrodo, buvo 2. D. ne visÄ laikÄ skenavo bilietus, nes buvo dar dvi merginos. Ji jų nepažįsta, jos tiesiog atėjo ir viskas. Ji su jomis asmeniÅ¡kai nebendravo. Iki atvykus darbo inspekcijai jos turėjo skaitytuvus ir turėjo darbuotojo korteles. TokiÄ kortelę turėjo ir ji. IÅ¡ tų kortelių atskirdavo kas yra darbuotojai. Neatsimena kas buvo užraÅ¡yta ant kortelių. Kortelę jai davė D.. L. ir D. taip pat turėjo darbuotojo kortelę. Jai dirbant prie vartų, D. viskÄ organizavo, bet jo nematė.

Jai bÅ«nant prie vartų D. nematė, bet prieÅ¡ atvykstant inspekcijai jis buvo atėjęs pasižiÅ«rėti, ar jie yra savo darbo vietoje. Prie vartų jie atėjo anksčiau, kol dar nebuvo suleidžiami žmonės. D. visada prieÅ¡ renginį ateina pažiÅ«rėti, ar jie yra vietose. Nematė D. prie vartų bendraujančio su tomis merginomis. D. turėjo žinoti, kad tos merginos skenuoja bilietus, jeigu jos turėjo darbo korteles ir pasirašė sutartį. Už viskÄ buvo atsakingas D. ir jis organizavo jų darbÄ .

10. Liudytojas D. P. nurodė, jog pažįsta D. L.. Žino, jog yra pakviestas dėl reginio, vykusio šių metų rugpjūčio mėnesį, Frenkelio viloje. Jį įdarbino D. L. įmonė. Jis jį įdarbino vienai dienai. Yra dirbęs daugelyje renginių ir būdavo įdarbinamas tik tam renginiui. (duomenys neskelbtini) įmonėje buvo įdarbintas tik vienam renginiui. Yra dirbęs ir (duomenys neskelbtini) įmonėje, toms pačioms funkcijoms. Su D. L. pradžioje susitarė žodžiu, o vėliau pasirašė dokumentus.

Sutarė kiek valandų reikės dirbti ir sutarė sumÄ . Dėl darbo pobÅ«džio nesitarė. Jis buvo kaip pagalbinis darbininkas. (duomenys neskelbtini) yra dirbęs kelis kartus. Renginį su J. J. prisimena. Kartu prie bilietų dirbo T., G., K., pavardžių neatsimena. Kitų asmenų nebuvo. Dirbo su 2 vaikinais ir 2 merginomis, bet įvykis vyko seniai ir gali kažkÄ sumaiÅ¡yti. TÄ dienÄ jis pasirašė dokumentus, stovėjo prie įėjimo ir klijavo apyrankes. Nežino kas skenavo bilietus. Jis bilietų neskenavo.

Atvykęs į renginį pradžioje su D. nesusitiko, nes jis buvo užsiėmęs. Darbo priemonės jau buvo paruoštos ir padėtos ant stalo. Jis buvo antroje eilėje ir dėjo apyrankes, o prieš jį priekyje skenavo bilietus. Prieš jį stovėjo merginos ir skenavo bilietus, jis jų nepažįsta ir nežino iš kur jos atsirado. Manė, kad jos irgi yra dirbančios. Jie tarpusavyje susitaria kas kokias funkcijas atliks, bet jis atėjo pavėlavęs ir jau visi buvo susirinkę. To renginio metu jis bilietų neskenavo.

Tų merginų, kurios skenavo bilietus, nepažino. Jie turėjo ant kaklo korteles su darbuotojo ženklu. Jas jam padavė kažkas, kas buvo prie stalo. Visa įranga rÅ«pinasi pagrindinis organizatorius – D.. Nežino, ar kiti asmenys galėjo atlikti šį drabÄ . Jam dedant apyrankes D. nematė, nes jis buvo užsiėmęs su atlikėjais. Matė atvykusius darbo inspekcijos pareigÅ«nus ir suprato, kad vyksta eilinė patikra. Tik vėliau sužinojo, kad inspekcija kažkÄ rado. Gauna užmokestį už atliktÄ darbÄ .

Nežino, ar tos merginos galėjo dirbti neatlygintinai, ar jos turėjo darbuotojo ženklÄ , iÅ¡ kur merginos gavo skaitytuvus, nes jis prie jų tik prisijungė. Kartu su juo buvo T., G., bet gal maiÅ¡o renginius. K. tikrai buvo.

11. Liudytoja L. D. nurodė, jog D. L. jis yra jos draugės vaikino brolis. VasarÄ , rugpjūčio 24 dienÄ , ji dirbo renginio metu ir dėliojo apyrankes žiÅ«rovams. TÄ dienÄ ji dirbo gal 3-4 valandas. Buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini). JÄ Ä¯darbino direktorė, bet jos pavardės nepamena. Su D. darbiniais klausimais nebendravo ir jis jos neįdarbino. Rugpjūčio 24 dienÄ dirbo (duomenys neskelbtini) renginyje su J. J. ir V. B.. Neprisimena su kuo bendravo įsidarbindama. Su D. renginyje bendravo. Jis jiems paaiÅ¡kino kÄ reikia daryti, paaiÅ¡kino dėl atlyginimo ir ateidavo patikrinti, ar dirba savo darbÄ .

Su D. prieš renginį bendravo (duomenys neskelbtini). Renginyje dirbo su K. D., ji yra jos draugė. D. paaiškino, kad turės dėti apyrankes, jas jai perdavė. Jie turėjo darbuotojo korteles ant kaklo. Jiems buvo perduotos tik apyrankės. Sutarė dėl atlyginimo, kad ant popieriaus parašyta 50 eurų, o į rankas gavo 40 eurų su trupučiu. Dar dirbo vienas vaikinas ir K. . Bilietus tikrino vaikinas. Jo pavardės negali nurodyti, ji jo nepažįsta. Bilietus jis tikrino su skaitytuvu. Tikriausiai jis vienas tikrino bilietus.

Kitų asmenų dirbančių su skaitytuvu neprisimena. Nežino iš kur buvo gautas skaitytuvas. D. buvo atėjęs pasižiūrėti, ar darbas vyksta sklandžiai, ar visi jie vietoje. Viskas vyko sklandžiai kol nepasirodė darbo inspekcija. Darbo inspekcija juos apklausė dėl darbo ir dėl sutartų pinigų. Pažeidimų, atrodo, nebuvo nustatyta. Labai trumpai matė dvi merginas su skaitytuvu tikrinančias bilietus. Jas matė labai trumpai ir jų nepažįsta. Jos rankose turėjo skaitytuvus, bet neprisimena iš kur juos gavo.

D. yra jos draugės K. D. vaikino brolis. D. L. brolis yra K. L.. Su juo bendrauja, bet labai artimų santykių nepalaiko. Iki Å¡io posėdžio su D. L. apie posėdį nebendravo, tik kalbėjo su drauge. Draugės klausė, ko teisme jos klausinėjo. Supranta, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Kokį darbÄ turi atliki ir kiek laiko turi dirbti rÅ«pinosi D. L., ne kitas asmuo. Ji suprato, kad yra įdarbinta D. L..

12. Liudytojas Ž. S nurodė, jog jį su D. sieja darbiniai santykiai. Žino kodėl yra pakviestas liudyti. Byla apie renginį, kuris vyko rugpjūčio gale Å iauliuose. Jie, kaip įmonė, turėjo sutartį atlikti koncertinę programÄ , todėl jie ir atvyko į Å iaulius. Sutarties pagrindu buvo pasiraÅ¡yta sutartis už tam tikrÄ honorarÄ atvažiuoti ir padaryti koncertinę programÄ . Užsakovas buvo (duomenys neskelbtini) ir viskas buvo atlikta tvarkingai. PrieÅ¡ renginį atvyko darbo inspekcijos pareigÅ«nai ir buvo kažkokių nesklandumų, kad kažkas nelegaliai dirba, bet jis į Å¡iuos reikalus nesikiÅ¡o.

Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog renginį organizavo D. įmonė ir ji atliko visus darbus. Jie parengė scenÄ ir atliko visus jų keliamus techninius reikalavimus. Jie atliko reklamos kÅ«rimÄ , pardavė bilietus, parengė scenÄ ir panaÅ¡iai. Jis nebuvo atsakingas už bilietų tikrinimÄ ir dalyvių suleidimÄ Ä¯ renginį. Jų reikalas buvo kokybiÅ¡kai atlikti renginį, o organizatorius rÅ«pinosi viskuo kitu. Bilietus tikrino daug žmonių ir kiek žino, buvo jo kolegės A. S. ir U. Č..

Negali pasakyti, kaip jos pradėjo tikrinti bilietus. Jos norėjo pamatyti renginį ir atvažiavo kaip kolektyvo pažįstamos jo pasižiūrėti. Jis joms neišsakė jokių prašymų eiti tikrinti bilietų. Prašymų iš D. taip pat negirdėjo. Jam paskambino U. arba A. ir pasakė, kad turi problemų. Jis atėjo pasiaiškinti ir klausė, kas nutiko. Jis bendravo su darbo inspekcijos atstovais. Jiems prisistatė, jį informavo, kad jis yra įrašinėjamas, gal jis paklausė kodėl merginos negali padėti, bet smulkiau pokalbio neprisimena.

Su D. apie šį įvykį kalbėjo po renginio. Jis pasakė, kad dažnai taip vyksta, nes yra konkurencija. Su merginomis apie įvykį nekalbėjo ir jos neaiÅ¡kino, kaip atsidÅ«rė prie bilietų tikrinimo. Žino kas yra MB (duomenys neskelbtini), yra jos dalininkas. Å i mažoji bendrija sudarė susitarimÄ su (duomenys neskelbtini) dėl renginio. Mažajai bendrijai atstovavo jis ir kitų atstovų nebuvo. Merginos mažajai bendrijai nepriklausė ir viskÄ , kÄ jie darė, dėl to turi subrangos sutartį.

Merginas jie pažinojo ir žino iki dabar, jos yra draugės. Nežino kaip jos atsirado prie bilietų ir jie joms nieko nesakė, kad eitų ir kažkÄ darytų. Yra darę daug renginių ir nebÅ«na taip, kad kažkas Å¡iaip sau ateina iÅ¡ gatvės ir tikrina bilietus. Merginos darbiniais santykiais su MB (duomenys neskelbtini) nėra susijusios. Bilietų skaitytuvų jis neturėjo ir jų nevaldė. Jie atvažiavo tik atlikti koncertinę veiklÄ , visus kitus darbus atliko organizatorius. Negali pasakyti, ar A.

S. ir U. Č. pažinojo D., bet mano, kad nepažinojo. Merginoms teisę įeiti į renginį suteikė jis, nes jos atvažiavo kartu su jais. Neprisimena, ar merginos turėjo akreditacines korteles. Žino, kad D. jam siūlė tas korteles, bet jis jų nesidėjo. Nežino kas už tas korteles buvo atsakingas, bet jos buvo ne jų. Dėl organizacinių klausimų bendravo tik su D.. Nežino, kaip paaiškinti U. paaiškinimus, duotus darbo inspekcijai. Su merginomis nebuvo pokalbio dėl bilietų tikrinimo.

Mano, jog skundÄ pateikęs asmuo kalba nesÄ mones, nes jeigu renginyje bÅ«tų buvusios kažkokios jo funkcijos, jis jas atliktų, bet sutartyje to nebuvo nurodyta. D. jis nepažįsta, jie tik turėjo darbinius santykius dviejuose renginiuose ir viskas. Skundas netenkintinas.

13. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksÄ Ä¯galiotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi bÅ«ti ir motyvuotai įvertintos. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pažymėtina, jog administracine tvarka nubaustam asmeniui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

14. D. L., MB (duomenys neskelbtini) direktorius, skundžiamu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-740-2022 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5500 eurų bauda.

15. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba (2) nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali bÅ«ti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi Å¡ie požymiai:

1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;

3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

16. Skundu D. L. praÅ¡o panaikinti SkundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nurodo, jog administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi nei jis, kaip MB (duomenys neskelbtini) direktorius, nei joks kitas mažosios bendrijos atsakingas darbuotojas A. S. bei U. Č. nepavedė jokių MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 24 d. renginyje (duomenys neskelbtini), vykusiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdomų, su darbu susijusių darbo funkcijų, nenurodė ir nedavė leidimo dirbti darbuotojų pareigose ir vykdyti darbo funkcijas – tikrinti bilietus, neiÅ¡davė prietaiso – įrangos bilietų tikrinimui, taip suteikiant – A.

S. bei U. Č. galimybę dirbti, į renginį jų nekvietė. Taigi, iš skundo turinio ir D. L. parodymų teisme matyti, jog D. L. neginčija faktinių aplinkybių, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. renginyje (duomenys neskelbtini), vykusiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), A. S. bei U. Č. mobiliu įrankiu (skaitytuvu) tikrino įėjimo į renginį bilietus, tačiau teigia, jog nagrinėjamoje situacijoje nenustatytas vienas iš nelegalaus darbo – darbo sutarties požymių, jog darbas dirbtas darbdaviui ir A.

S. bei U. Č. susitarus, darbuotojos dirbo paklusdamos darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirbo atlygintinai.

17. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. renginyje (duomenys neskelbtini), vykusiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), A. S. bei U. Č. mobiliu įrankiu (skaitytuvu) tikrino įėjimo į renginį bilietus, tai yra dirbo MB (duomenys neskelbtini) naudai. Tai patvirtina byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai: 2022 m. rugsėjo 27 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1036-0266, patikrinimo metu darytas vaizdo ir garso įraÅ¡as, A.

S. ir U. Č. paaiškinimai teikti įvykio vietoje, bei parodymai duoti teisme, VSDFV informacinės sistemos duomenys, liudytojų K. D., D. P., L. D., Ž. S. parodymai teisme, bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. L. teikti paaiškinimai. D. L. pozicija, jog šie tarp MB (duomenys neskelbtini) ir A. S. bei U. Č. susiklostę santykiai neturi darbo sutarties požymių, kadangi nebuvo darbdavio ir A. S. bei U. Č. susitarimo, byloje nenustatyta, jog darbuotojos dirbo paklusdamos darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirbo atlygintinai, vertintina kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

18. Teismo vertinimu, liudytojų A. S. ir U. Č. pirminiai paaiÅ¡kinimai patikrinimo metu (2022-08-24) ir vėlesni parodymai teisme patvirtina susitarimÄ dėl aptariamo darbo tarp jų ir D. L. buvus. Pirminiuose paaiÅ¡kinimuose A. S. nurodė, jog tikrinti bilietus skaitytuvu jos paprašė renginio organizatorius D., ji atlyginimo už darbÄ negaus, už pagalbÄ dalyvaus renginyje. U. Č. paaiÅ¡kino, jog tikrinti bilietus skaitytuvu jos paprašė D. ir Ž., ji atlyginimo už darbÄ negaus, už pagalbÄ dalyvaus renginyje.

Kad bÅ«tent tokius paaiÅ¡kinimus patikrinimo vietoje davė liudytojos, patvirtina patikrinimo metu darytas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Vėliau teisme liudytojos iÅ¡ esmės patvirtino savo pirminius parodymus. Liudytoja U. Č. nurodė, jog ji D. pasisiÅ«lė paskenuoti bilietus, kad žiÅ«rovai greičiau sueitų ir nevėluotų renginys. Ji jo paklausė, ar nereikia pagalbos tam, kad renginys prasidėtų laiku. Jos pasiÅ«lymÄ padėti girdėjo draugė A. S.. PagalbÄ siÅ«lė D. L., nes jis buvo vienas iÅ¡ to renginio organizatorių.

D. pasakė, kad jeigu jos nori, gali jam pagelbėti, bet jis jų nevertė. Posėdžio metu tikslindama parodymus, liudytoja nurodė, jog Å¡iuo metu ji mano, kad jos pasisiÅ«lė, kaip buvo įvykio metu, nežino, gal jų paprašė ir jos iÅ¡ draugiÅ¡kumo atliko tas funkcijas. Liudytoja A. S. nurodė, jog pasisiÅ«lė paskenuoti bilietus. Jos priėjo prie merginų ir pasiÅ«lė savo pagalbÄ . Jie sutiko, nes vieni dėjo apyrankes, o kiti skenavo bilietus. SkaitytuvÄ padavė merginos. Kaip suprato, prie vartų dirbę asmenys buvo arba savanoriai, arba iÅ¡ D. komandos.

Ji suprato, kad D. buvo renginio organizatorius. Patikslino, jog pirminiame paaiÅ¡kinime nenurodė kas jos prašė tikrinti bilietus, tik nurodė D. vardÄ , nes prašė pasakyti, kas yra renginio organizatorius. Po to patikslino, jog renginys vyko rugpjūčio mėnesį ir tuo momentu pasakė kaip pasakė, o dabar nuosekliai visko papasakoti negali, nes praėjo daug laiko. Kiek prisimena, skaitytuvÄ jai padavė kažkas iÅ¡ savanorių. Kažkokio leidimo tikrinti bilietus nebuvo. D. matė, kad jos skenuoja bilietus.

Nežino, ar vyko pokalbis dėl bilietų tikrinimo, su D. iÅ¡ viso labai mažai kalbėjo. Prie vartų funkcijas atliko kartu su drauge U.. Ji asmeniÅ¡kai su D. nebendravo. D. visÄ laikÄ buvo netoliese, ji asmeniÅ¡kai jo nematė, bet jis tikrai jas turėjo matyti.

19. Pažymėtina, jog nelegalaus darbo konstatavimui bÅ«tinas vienas iÅ¡ požymių, jog darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, ir Å¡io fakto konstatavimui neturi reikÅ¡mės, kas inicijavo susitarimÄ dėl darbų atlikimo, ar darbdavys, ar darbuotojos, tai yra ar liudytojos pasisiÅ«lė jį atlikti, ar D. L. jų paprašė. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai patvirtina, jog D. L. žinojo apie jų atliekamÄ darbÄ , leido jį atlikti, liudytojos jį atliko bendrovės naudai. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A.

S. ir U. Č. parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog liudytojos galėtų apkalbėti D. L. ar duoti melagingus parodymus. Matyti, jog pačios liudytojos savo darbÄ klaidingai suvokė kaip leidžiamÄ veiklÄ , savanoriavimÄ , tačiau pagal Lietuvos Respublikos savanoriÅ¡kos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį savanoriÅ¡ka veikla yra savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sÄ lygos nustatomos savanorio ir Å¡ios veiklos organizatoriaus susitarimu. Å iuo atveju, A.

S. ir U. Č. darbÄ atliko pelno siekiančios mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) naudai, todėl jų veikla negali bÅ«ti laikytina savanoriÅ¡ka.

20. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklÄ , priima sprendimÄ mažajai bendrijai tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, steigti mažosios bendrijos filialus ir atstovybes, tvirtina mažosios bendrijos filialų ir atstovybių nuostatus, priima sprendimÄ dėl Å¡ių filialų ar atstovybių vadovų paskyrimo, mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir iÅ¡moka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu iÅ¡mokamÄ pelnÄ , sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais.

Taigi, bendrovės vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, o tai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Pažymėtina, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad visas įmonėje dirbamas darbas bÅ«tų legalus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingÄ savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmÄ . Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi bÅ«ti tiek, kad bÅ«tų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.

21. Teisme liudytojas Ž. S nurodė, jog kaip MB (duomenys neskelbtini) atstovas su MB (duomenys neskelbtini) atstovu D. L. pasirašė susitarimÄ dėl renginio. Renginį organizavo D. įmonė (duomenys neskelbtini) ir ji atliko visus darbus: parengė scenÄ , sukÅ«rė reklamÄ , pardavė bilietus, parengė scenÄ ir panaÅ¡iai. Jis nebuvo atsakingas už bilietų tikrinimÄ ir dalyvių suleidimÄ Ä¯ renginį. Jie atvažiavo tik atlikti koncertinę veiklÄ , visus kitus darbus atliko organizatorius. Bilietų skaitytuvų jis neturėjo ir jų nevaldė. Žino, jog jo pažįstamos A. S. ir U. Č. renginio metu tikrino bilietus, tačiau jis joms jokių praÅ¡ymų eiti tikrinti bilietų neiÅ¡sakė, negirdėjo, ar juos iÅ¡sakė D.. A. S. ir U. Č. darbiniais santykiais su MB (duomenys neskelbtini) nesusijusios.

22. Remiantis Å¡io liudytojo parodymais bei kita bylos medžiaga, byloje neabejotinai nustatyta, jog A. S. ir U. Č. atliktus darbus – bilietų tikrinimÄ , organizavo ir už juos buvo atsakinga bendrovė (duomenys neskelbtini), todėl už jų atlikimÄ niekaip negali bÅ«ti atsakinga MB (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent bendrovės atstovas Ž. S. Minėta, jog D. L., mažosios bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, yra atsakingas už tai, jog bendrovėje bÅ«tų dirbamas tik legalus darbas, todėl jo atsakomybės neÅ¡alintų ir tai, jei aptariamus darbus atlikti liudytojų bÅ«tų paprašęs taip pat ir Ž. S.

23. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nustatant darbo atlygintinumo faktÄ nėra bÅ«tinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT/25-942/2018). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje konkretaus susitarimo dėl atlyginimo dydžio nebuvimas nėra kliÅ«tis konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

24. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sutinka su Skundžiamame nutarime pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Sprendžia, jog D. L. veiksmuose pagrįstai nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. 2020 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu D. L. nubaustas 1 200 Eur bauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, byloje nėra duomenų, jog paskirta bauda sumokėta. Teisme D. L. nurodė, jog savanoriškai baudos nesumokėjo, ji išieškoma antstolio. Atsižvelgiant į tai, D. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kaip padaryta pakartotinai (ANK 40 str.).

25. ANK 95 straipsnio 2 dalyje padaryto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tÅ«kstančių iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

26. Skundžiamu nutarimu D. L. paskirta 5500 Eur bauda, tai yra sankcijoje numatytos baudos vidurkis, atsižvelgus į D. L. padaryto pažeidimo pavojingumÄ , jo asmenybę ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas – D. L., mažosios bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas. Teismo vertinimu, D. L. paskirta nuobauda nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

27. Apibendrindamas anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-740-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, D. L. skundas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: D. L. skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimÄ Nr. VDI-ANR_N-740-palikti nepakeistÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per bet kuriuos Å iaulių apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėja Daiva Domeikienė