Legislator Case Law & Legislation
8e4c0fa6-2c12-4dc0-9207-d273d893dfe0 AI generated

8e4c0fa6-2c12-4dc0-9207-d273d893dfe0 · Kauno apygardos teismas

Case Number 8e4c0fa6-2c12-4dc0-9207-d273d893dfe0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-245/2015Teisėjas Raimundas Klimaitis             Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00032-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistiesiems A.

Legislator headnote

AI generated

8e4c0fa6-2c12-4dc0-9207-d273d893dfe0 · Kauno apygardos teismas: Buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes kai buvo iÅ¡klausytos visos proceso Å¡alys, bylos teisminio nagrinėjimo pabaigoje, prokurorė teismui pateikė dar vienÄ Ä¯rodymÄ - liudytojo policijos darbuotojo tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuris neaiÅ¡ku iÅ¡ kur atsirado. Jis nuo pat pirmos apklausos pripažino, kad nusikaltimus darė vienas, brolis jam nepadėjo. Teigia, kad jo fizinę jėgÄ ir iÅ¡tvermę teisėjas vertino subjektyviai. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad jis anksčiau yra teistas, nors teistumai jau iÅ¡nykę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-245/2015Teisėjas Raimundas Klimaitis             Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00032-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistiesiems A.

K., K. K., gynėjoms advokatėms Loretai DaukÅ¡ienei, Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. K. ir K. K. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: K. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (7 nusikaltimai), ir jam skirtos bausmės:- pagal BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (A.

P. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (B. M. R. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (A. A. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės dalinai sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinas sulaikymas nuo 2014-04-15 iki 2014-04-17 ir suėmimas nuo 2012-04-17 iki 2014-12-08.A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d. (7 nusikaltimai), ir jam skirtos bausmės:- pagal BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (B.

M. R. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (A. A. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams. - pagal BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas) – laisvės atėmimas trims metams.Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės dalinai sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinas sulaikymas nuo 2014-04-15 iki 2014-04-17 ir suėmimas nuo 2012-04-17 iki 2014-12-08.Priteista iÅ¡ K.

K. ir A. K. solidariai 5230 Lt (penki tūkstančiai du šimtai trisdešimt litų) (1514,71 Eur) Marijonai A. A., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 2700 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai litų) (492,35 Eur) A. P., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 600 Lt (šeši šimtai litų) (173,77 Eur) D. M., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteista iš K. K. ir A. K. solidariai 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) (72,41 Eur) B. M. R., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteista iš K.

K. ir A. K. solidariai 700 Lt (septyni Å¡imtai litų) (202,73 Eur) A. A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteista iÅ¡ K. K. ir A. K. solidariai 490 Lt (keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt litų) (141,91 Eur) V. K., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteista iÅ¡ K. K. ir A. K. solidariai 3020 Lt (trys tÅ«kstančiai dvideÅ¡imt litų) (874,65 Eur) V. J., a.k. (duomenys neskelbtini)Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : K. K. ir A. K. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. sausio 27 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpdami durų pakabinamÄ spynÄ , įsibrovė į M.

A. A. priklausantį garaÅ¾Ä , t. y. patalpÄ ir pagrobė: benzininį trimerį - 1000 Lt vertės; elektrinį grÄ Å¾tÄ â€žSkil“ - 200 Lt vertės; akumuliatorinį suktukÄ â€žSkil“ - 300 Lt vertės, elektrinį Å¡lifuoklį „Skil“ - 200 Lt vertės, suvirinimo aparatÄ - 300 Lt vertės, benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl 170“ - 1000 Lt vertės, benzininį pjÅ«klÄ â€žStihl 261“ - 2000 Lt vertės, kirvį „Fiskars“- 180 Lt vertės, kastuvÄ â€žFiskars“ - 80 Lt vertės, ir tuo nukentėjusiajai padarė 5210 Lt turtinę žalÄ .   Be to, jie 2014 m. sausio 27 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę durų pakabinamÄ spynÄ , įsibrovė į A.

P. priklausantį garaÅ¾Ä , t. y. patalpÄ , ir pagrobė: benzininį pjÅ«klÄ â€žHusgvarna 55“- 2100 Lt vertės; kampinį Å¡lifuoklį „Bosch“- 200 Lt vertės; kampinį Å¡lifuoklį „Makita“ - 200 Lt vertės, apsauginį suvirinimo skydelį „Kemp“ - 200 Lt vertės, bei 600 Lt vertės D. M. priklausantį oro kompresorių, tuo padarydami nukentėjusiajam A. P. 2700 Lt turtinę ir nukentėjusiajam D. M. 600 Lt turtinę žalÄ . Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę duryse esantį pakabinamos spynos tvirtinimo lankelį, įsibrovė į B.

K. priklausantį Å«kinį pastatÄ , t. y. patalpÄ , ir pagrobė kirvį ,,Fiskars“, tuo nukentėjusiajam padarė 160 Lt turtinę žalÄ . Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, išėmę lango stiklÄ Ä¯sibrovė į B. M. R. Å«kinį pastatÄ , t. y. patalpÄ , iÅ¡ kur pagrobė akumuliatorinį suktuvÄ ,,Hitachi“ ir tuo nukentėjusiajam B. M. R. padarė 250 Lt turtinę žalÄ .Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę duryse esantį pakabinamos spynos tvirtinimo lankelį įsibrovė į A.

A. K. priklausantį Å«kinį pastatÄ , t. y. patalpÄ , ir pagrobė savaeigę rausvos spalvos benzininę žoliapjovę, tuo nukentėjusiajai A. A. K. padarė 700 Lt turtinę žalÄ . Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę durų pakabinamos spynos lankelį, įsibrovė į V. K. priklausantį garaÅ¾Ä , t. y. patalpÄ , ir pagrobė dvi plastikines 20 l. talpos talpas su 40 l. žymėtu dyzelinu, 140 Lt vertės, žalios spalvos elektrinį grÄ Å¾tÄ , 50 Lt vertės, ir juodos spalvos plastikinę dėžę su įvairiais raktais, 300 Lt vertės, ir iÅ¡ viso nukentėjusiajam padarė 490 Lt turtinę žalÄ .Be to, jie 2014 m. kovo 4 d., naktį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nukirpę pakabinamos spynos tvirtinimo lankelį įsibrovė į V.

J. priklausantį garaÅ¾Ä , t. y. patalpÄ , ir pagrobė benzininį kultivatorių MTDT/380, gamyklinis Nr. 21B-382A678, 1500 Lt vertės, ir benzininę savaeigę žoliapjovę McCULLOCH M53-875DWA, 1500 Lt vertės, iÅ¡ viso nukentėjusiajam padarė 3000 Lt turtinę žalÄ .A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nuosprendį panaikinti, nes yra nubaustas per griežtai. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas palaikė visus prokurorės kaltinimus ir praÅ¡ymus, todėl priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ .

Buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes kai buvo iÅ¡klausytos visos proceso Å¡alys, bylos teisminio nagrinėjimo pabaigoje, prokurorė teismui pateikė dar vienÄ Ä¯rodymÄ - liudytojo policijos darbuotojo tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuris neaiÅ¡ku iÅ¡ kur atsirado. Jis nuo pat pirmos apklausos pripažino, kad nusikaltimus darė vienas, brolis jam nepadėjo. Teigia, kad jo fizinę jėgÄ ir iÅ¡tvermę teisėjas vertino subjektyviai. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad jis anksčiau yra teistas, nors teistumai jau iÅ¡nykę.

K. K. jis duodavo parduoti daiktus, tačiau nesakydavo iÅ¡ kur jie gauti. Sakydavo, jog draugai parveža iÅ¡ užsienio ir duoda jiems parduodant užsidirbti. K. K. advokatė S. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos (7 nusikaltimai) padarymo, panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų vertindamas įrodymus, neteisingai juos vertino dėl ko priėmė neteisėtÄ nuosprendį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Pažymima, kad K. K. neneigė aplinkybės, kad jis laikė bei pardavinėjo daiktus, kuriuos jam patikėdavo brolis A. K., broliui dažnai skolindavo automobilį „Crysler Voyager“, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis žinojo, jog daiktai yra vogti arba kad jis pats būtų dalyvavęs nusikalstamos veikos daryme. Liudytojų V. J. ir D. M. parodymų negalima vertinti kaip neginčijamų faktų, tai tik jų išsakyta nuomonė. Aplinkybė, kad spynos buvo nukirptos skirtingomis žirklėmis, nėra pagrindas laikyti, kad veika buvo padaryta skirtingų asmenų.

Liudytoja E. G. girdėjo Å¡vilpimÄ , tačiau nematė nei kas Å¡vilpia, nei kokiam asmeniui, todėl neaiÅ¡ku, kaip tai susiję su A. K. padarytais nusikaltimais. Teismas labai tendencingai vertino A. K. telefoninių skambučių ir SMS žinučių dėl daiktų pardavimo reikÅ¡mę. Å iuose duomenyse nėra pasakyta tai, kÄ teismas nurodė nuosprendyje. Paros laikas, kada buvo susiraÅ¡inėjama, Å¡iai situacijai neturi reikÅ¡mės. Skunde taip pat abejojama liudytojo Z. S. tarnybinio praneÅ¡imo turinio teisingumu.

Stebimasi, kad jis teismui pateiktas tik paskutinę bylos nagrinėjimo dienÄ . Neteisingai vertinti ir liudytojos S. D. parodymai. Tai, kad kaltinamasis neprisiminė tam tikrų aplinkybių, nėra pagrindas kritiÅ¡kai vertinti liudytojos parodymus. Teismo vertinimas, kad darbo dienÄ , t. y. iÅ¡ pirmadienio į antradienį, liudytoja negalėjo nevesti vaikų į darželį ir K. K. žmona negalėjo neiti į darbÄ , yra nepagrįstas ir subjektyvus. Ar pirmadienis yra darbo diena, gali lemti tik darbo pobÅ«dis, darbo laikas, juolab, kad abi moterys buvo bedarbės. Jei teismas K.

K. laikytų kaltu, jam skirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, paskirta pažeidžiant bausmės skyrimo, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Apylinkės teismas neatsižvelgė į K. K. asmenybę, nevertino jo amžiaus bei Å¡eiminės padėties. Nors nuteistasis, bÅ«damas labai jaunas, buvo teistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs. Jis gyvena Å¡eimoje, kaime, augina tris mažamečius vaikus. Akivaizdu, jog K. K. finansinė padėtis yra labai sunki, o paskyrus jam realiÄ beveik 5 metų laisvės atėmimo bausmę, nepilnamečiai vaikai liktų be pagrindinio Å¡eimos maitintojo.

Advokatės teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia Å¡velninti bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjos advokatės prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.Nuteistųjų A. K. ir K. K. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Nuteistasis A. K. iÅ¡ esmės skundžiasi tik dėl per griežtos bausmės paskyrimo, o nuteistasis K. K. neigia dalyvavęs nusikalstamų veikų daryme, praÅ¡o peržiÅ«rėti pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jį iÅ¡teisinti arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).Dėl A. K. skundoApelianto teigimu, jam skirta bausmė nėra tinkamai individualizuota, neatsižvelgta į tai, kad ankstesni teistumai jau iÅ¡nykę, be to, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. K. už tyčinę savanaudiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (septyni nusikaltimai) realiÄ laisvės atėmimo bausmę, Å¡is teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti nusikaltimai yra apysunkiai (BK 11 str. 4 d.), apelianto kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į tai, kad nėra nustatyta A.

K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad A. K. anksčiau teistas du kartus ir nors teistumas yra iÅ¡nykęs, tačiau tai jį charakterizuoja neigiamai. Be to, apygardos teismas įvertina ir nuteistojo baustumÄ administracine tvarka – baustas tris kartus. Ä®vertinęs paminėtas nuteistÄ jį A. K. apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskiriant griežčiausiÄ BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 641 str. nuostatų, nes byla nebuvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl mažinti paskirtos bausmės vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prisipažinimas kaip lengvinanti aplinkybė negali bÅ«ti suvokiama ir vertinama vien formaliai iÅ¡sakytais teiginiais apie sutikimÄ su inkriminuota veika.

Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Be to, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turi bÅ«ti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2014).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. K. nebuvo nuoÅ¡irdus, pirmųjų apklausų metu jis savo kaltę visiÅ¡kai neigė, tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams surinkus pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų, jo pozicija pasikeitė, t. y. nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimus, tačiau neigė juos įvykdęs su bendrininku – broliu K. K.. Tokia pati pozicija iÅ¡liko ir bylos nagrinėjimo metu: nuteistasis neigia bendrininkavimo faktÄ , nors surinktų įrodymų visetas liudija prieÅ¡ingai.

Taigi, prisipažinimas yra tik dalinis, tikslaus visų nusikaltimų padarymo mechanizmo A. K. neatskleidė, todėl BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybe nesivadovauta pagrįstai. Kitų jo atsakomybę švelninančių aplinkybių bylos medžiagoje nėra. Nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jiems buvo ruoštasi iš anksto, apgalvota, kokių priemonių reikės norint nuimti garažų spynas (naudotos specialios žnyplės metalui kirpti), taigi nusikaltimai nėra spontaniški, tai labiau pragyvenimo šaltinis, nes A.

K. niekur nedirba, nors yra jauno amžiaus ir neturintis sveikatos problemų. Apygardos teismas atmeta apelianto teiginį, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes teisminio bylos nagrinėjimo pabaigoje prokuroras pateikė dar vienÄ Ä¯rodymÄ â€“ policijos darbuotojo tarnybinį praneÅ¡imÄ , apie kurį anksčiau jam nebuvo žinoma. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2014-11-24 teisiamojo posėdžio metu prokuroras paprašė prie bylos prijungti tarnybinį praneÅ¡imÄ ir apklausti liudytojÄ Z.

S.. Ä®rodymų tyrimas dar nebuvo užbaigtas, todėl prokuroras turėjo teisę teismui teikti duomenis, susijusius su bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, Å¡is tarnybinis praneÅ¡imas neatsirado neaiÅ¡ku iÅ¡ kur, kaip teigia apeliantas. 2014-07-16 suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas nurodytas ir kaltinamajame akte, kuris buvo pasiraÅ¡ytinai įteiktas A. K.. Taigi informacija apie tai, kad nuteistuosius konvojavę pareigÅ«nai girdėjo jų pokalbį, t. y. kad A. K. vienas prisiims kaltę ir neigs K. K. dalyvavimÄ nusikaltimų daryme, nes Å¡is turi Å¡eimÄ ir vaikų, apeliantui nebuvo nauja ar netikėta.

Nuteistuosius į Å akių rajono apylinkės teismÄ vežė du pareigÅ«nai, o kaltinamajame akte nurodytas tik vieno jų tarnybinis praneÅ¡imas, todėl prokuroras teismui pateikė ir antrojo pareigÅ«no tÄ pačiÄ dienÄ virÅ¡ininkui suraÅ¡ytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ . Be to, pastarasis pareigÅ«nas – tyrėjas Z. S., buvo apklaustas ir teismo posėdžio metu, A. K. galėjo jam tiesiogiai užduoti klausimus. Z. S. patvirtino, kad nuteistųjų pokalbį girdėjo aiÅ¡kiai, vienas iÅ¡ nuteistųjų sėdėjo už pertvaros, kitas – ant sėdynės, automobilis yra naujas, todėl nėra jokių trikdžių girdėti vežamų asmenų pokalbius.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡io asmens parodymais, nes byloje nėra duomenų, kad pareigÅ«nas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi. Remiantis iÅ¡dėstytu, pagrindo Å¡velninti paskirtÄ bausmę nėra. Neteisėti veiksmai nebuvo vienkartiniai, A. K. sistemingai nusikalsta, todėl valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad paveiktų asmenį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .

Nagrinėjama situacija yra daugiau tipinė nei iÅ¡skirtinė, socialinės aplinkybės nuteistojo nevertė nusikalsti, padaryti nusikaltimai nėra nežymiai pavojingi. Dėl K. K. skundoNuteistasis K. K. praÅ¡o jį arba iÅ¡teisinti, arba suÅ¡velninti skirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Apelianto teigimu, jis vagysčių nedarė, apie jas nieko nežinojo, tiesiog laikė ir perpardavinėjo daiktus, kuriuos jam patikėdavo brolis A. K.. Apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto kaltės įrodytumas yra pakankamas ir abejonių nekelia.

Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatÄ , kad apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų laikėsi. Skundžiamas nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų analize, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti argumentuotai, teismo iÅ¡vados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui.

K. K. kaltė įrodyta šių įrodymų visuma: pareigūnų Z. S. ir M. B. tarnybiniais pranešimais, nukentėjusiųjų parodymais, liudytojos E. G. parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, kita rašytine bylos medžiaga. Nors tiesioginis įrodymas yra tik policijos pareigūnų konvojavimo metu girdėtas nuteistųjų pokalbis, tačiau visa eilė netiesioginių įrodymų taip pat padeda įrodyti apelianto kaltę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

Pirmosios instancijos teismas logiškai aiškino, jog konkretūs pavogti daiktai (kompresorius, žoliapjovė, kultivatorius) yra itin sunkūs, vienas asmuo tokių daiktų nepaneštų, juolab, kad A. K. pripažino, jog brolio automobilį pastatydavo į aikštelę ir tik tuomet eidavo ieškoti tinkamos vietos vagystei įvykdyti. Taigi, jis su automobiliu neprivažiuodavo prie pat nusikaltimo vietos, mašina būdavo paliekama pakankamai toli, todėl fizinių galimybių įvertinimas nagrinėjamu atveju yra svarbus.

Nukentėjusysis D. M. pažymėjo, kad iš jo garažo pavogtas kompresorius yra sunkus, vienas asmuo jį galėtų panešti tik apie dvidešimt metrų, o nuo jo garažo iki aikštelės, kurioje A. K. buvo palikęs automobilį, yra apie vieno kilometro atstumas. Analogiškai teigė ir kitas apvogtas asmuo – V. J., t. y. kad pavogti daiktai yra sunkūs, jei jie būtų stumiami ar tempiami, jis būtų girdėjęs, todėl daiktai turėjo būti nešami. Liudytoja E. G. tiesiogiai taip pat nematė nei A.

K., nei K. K., besibraunančių į svetimas patalpas, tačiau vienÄ rytÄ , anksti ryte eidama į darbÄ , iÅ¡girdo žmogaus Å¡vilpimÄ . IÅ¡ viso girdėjo tris Å¡vilpimus po tris kartus. Prie stotelės matė transporto priemonę Crysler Voyager, t. y. tÄ pačiÄ maÅ¡inÄ , į kuriÄ bÅ«davo pakraunami pavogti daiktai. Toje vietovėje buvo įvykdytos vagystės, o jų darymo metu iÅ¡girstas Å¡vilpimas rodo, kad įvykio vietoje buvo ne vienas asmuo. Savaime aiÅ¡ku, kad tai galėjo bÅ«ti žmogaus reagavimas į tam tikrus įvykius. Šiuo atveju Å¡vilpimas buvo sutartinis ženklas, kadangi Å¡vilpimas turėjo identifikuojančius požymius, tai yra, liudytoja E. G. girdėjo tris Å¡vilpimus po tris kartus.

Å vilpiama buvo tada, kai minėta liudytoja pasirodė nusikaltimų darymo teritorijoje, kur stovėjo ir nusikaltimams daryti transporto priemonė. Todėl tai laikytina ne prielaida, o faktine aplinkybe. Ä® nukentėjusiesiems priklausančias patalpas (garažus, Å«kinius pastatus) paprastai bÅ«davo patenkama nuimant spynÄ , t. y. jÄ perkerpant specialiomis metalui kirpti tinkamomis žnyplėmis, tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų Nr. 11-1292(14) ir 11-1061 (14), 11-1256(14) matyti, kad buvo naudojamos kelios skirtingos žnyplės, kadangi K.

K. namuose atliktos kratos metu rastos metalui kirpti skirtos žirklės „Wagner“ atitiko ne visų tyrimams pateiktų pakabinamų spynų lankelius. Taigi, vagysčių metu buvo naudojami skirtingi įsilaužimo įrankiai. Kitos metalui kirpti skirtos žirklės tyrimo metu nebuvo rastos, o jau minėtos žirklės „Wagner“, rastos ne pas A. K., kuris pripažįsta vienas padaręs nusikalstamas veikas, bet pas K. K.. Apelianto teiginiai, kad brolis jam duodavo įvairius daiktus pardavimui, šiam nieko nežinant iš kur jie gauti, vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

IÅ¡ K. K. telefono pokalbių iÅ¡klotinės (t. 3, b. l. 9-24; t. 5, b. l. 103-150; t. 6, b. l. 1-21) matyti, kad jis susiraÅ¡inėja su broliu A. K. apie darbÄ , nors abu bylos duomenimis oficialiai niekur nedirba. Klausiama „kada lekiam dirbti?“ „lekiam rimtai nes po to savaitgalis“, pokalbio iniciatorius yra K. K.. Kalbama apie bendrÄ darbÄ , susitariama kelintÄ valandÄ susitikti, taip pat tariamasi dėl kuro į automobilį užpylimo, praÅ¡oma paimti striukę, pirÅ¡tines ir Å¡viečiantį žiebtuvėlį.

K. K. su A. K. detaliai aptarinėjo ir oro sÄ lygas, pažymėdavo, kai naktį yra numatomas lietus, tuomet į „darbÄ â€œ neidavo. Kad „darbas“ vykdavo naktį, įrodo ir K. K. žinutės, jog jis nori miego, jaučiasi aptingęs, bet iÅ¡ pokalbių visumos matyti, kad A. K. sutinka su pasiÅ«lymu „dirbti“, atraÅ¡o K. K. SMS, kad „nei vieno cento neturi nuo penktadienio, visai basas“. KitÄ dienÄ K. K. iÅ¡siuntinėja SMS žinutes įvairiais numeriais, siÅ«lydamas daiktus, kuriuos vėliau nukentėjusieji atpažino kaip savo.

Atkreiptinas dėmesys, jog vogti daiktai buvo bandomi realizuoti labai greitai, K. K. siÅ«lydamas parduoti vogtus daiktus, labai daug bendravo telefonu, nors kitomis dienomis telefonu bendraudavo nedaug. Jei K. K. bÅ«tų tiesiog pardavinėjęs nežinia iÅ¡ kur gautus daiktus, jis nebÅ«tų turėjęs priežasties skubėti. Å iuo atveju iÅ¡kart po nusikaltimų padarymo buvo bandoma pavogtus daiktus perleisti tretiesiems asmenims ir tai taipogi netiesiogiai patvirtina faktÄ , jog K. K. ne tik žinojo, iÅ¡ kur yra paimti pardavinėjami daiktai, bet ir pats dalyvavo juos vagiant.

Be to, K. K. nuo policijos pareigÅ«nų buvo pasislėpęs, bute, kuriame yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesirodė, buvo pakeitęs telefono numerį. Vis dėlto, nustačius galimÄ paieÅ¡komo asmens buvimo vietÄ , jis buvo sulaikytas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Slapstymasis nuo policijos pareigÅ«nų tai pat patvirtina, kad buvo bandoma iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.Pirmosios instancijos teismas liudytojos S. D. parodymus vertino kaip pagalbÄ K. K. iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliantas nesutinka su tokiu parodymų vertinimu, tačiau apygardos teismas prieÅ¡ingos iÅ¡vados nei apylinkės teismas nepriėjo.

S. D. parodė, kad su K. K. Å¡eima bendrauja Å¡eimomis. Nusikaltimų padarymo metu, t. y. 2015-03-04, jie kartu Å¡ventė ir vartojo alkoholį. K. K. tik valandai buvo iÅ¡vykęs paskolinti savo automobilio. Taigi Å¡ie parodymai nėra patikimas alibi, nes S. D. pripažino, jog kuriam laikui K. K. buvo iÅ¡vykęs. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats apeliantas Å¡ios versijos ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, ji atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.Ä®vertinus surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumÄ , konstatuojama, kad K.

K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 178 str. 2 d. (7 nusikaltimai) numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, veikos pavojingumÄ visuomenei, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas tris kartus ir nors teistumai iÅ¡nykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę). Kadangi nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupėje, todėl skirta didesnė nei bausmės vidurkis bausmė.Apelianto Å¡eiminė padėtis, t. y. kad jis augina tris mažamečius vaikus, nėra pagrindas Å¡velninti jo teisinę padėtį.

Nuteistajam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, Å¡eima neliks be pagrindinio maitintojo, nes iki sulaikymo K. K. oficialiai niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo. Vaikų motina yra jauno amžiaus, darbinga, todėl gali pilnai pasirÅ«pinti savo vaikais, be to, esant poreikiui, įstatymo nustatyta tvarka vaikams gali bÅ«ti skiriama socialinė parama. Tačiau A. K. ir K. K. bausmės paskirtos pažeidžiant bausmės skyrimo teisingumo ir proporcingumo principus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iÅ¡ bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Pagal bendrÄ taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Kolegija sutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšimi-terminuotu laisvės atėmimu. Pirmos instancijos teismas subendrindamas bausmes, prie griežčiausios bausmės pridėjo tik po minimaliÄ bausmės dalį už kitus nusikaltimus, todėl K.

K. ir A. K. subendrinta bausmė negali bÅ«ti dar labiau Å¡velninama. Apylinkės teismas nuteistiesiems A. K. ir K. K. už kiekvienÄ tyčinio nusikaltimo padarymÄ skirdamas laisvės atėmimo bausmes ir už kiekvienÄ nusikaltimÄ nustatydamas vienodÄ , tokį pat bausmės dydį, baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė netinkamai, nevertino padarytų nusikaltimais pasekmių dydžio, todėl skyrė bausmes nepakankamai individualizuodamas, nesivadovaudamas aukÅ¡tesnių teismų suformuota praktika (BPK 328 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kad nėra įvertintas kiekvienos nusikalstamos veikos pavojingumas, nusikaltimu padarytos sukeltos pasekmės - pagrobto turto vertė, kuri kiekvienu atveju yra skirtinga ir svyruoja nuo 160 litų iki 5210 litų, atsižvelgiant į veikų padarymo aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu bausmių skyrimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, paskirtųjų bausmių trukmę mažina sankcijos ribose (BK 54 str. 2 d., BK 61 str. 2 d.).

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Pagal teismų praktikÄ teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Baudžiamasis įstatymas nenumato kažkokių ypatingų aplinkybių nustatymo taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

Å ios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2012; 2K-348/2013). Kiekvienu individualiu atveju labai svarbu nustatyti, jog realus padaryto nusikaltimo pavojingumas buvo mažesnis, negu rūšinis kvalifikuotos vagystės pavojingumas. Å iuo atveju tokios aplinkybės teisėjų kolegija nenustatė. Vagysčių mastas buvo pakankamai didelis, pavogti daiktai nėra menkaverčiai, K.

K. nebendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais, nesistengė atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ . K. K. proceso metu nepatyrė neproporcingų jo teisių suvaržymo, baudžiamosios bylos nagrinėjimas nebuvo užsitęsęs. Nusikaltimų darymo pateisinimas sunkia finansine padėtimi nėra tinkamas. K. K. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turėjo visas galimybes legaliai įsidarbinti ir sÄ Å¾iningai užsidirbti pragyvenimui. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A.

K. ir K. K., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ 2015-03-02 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-952 matyti, kad advokatė Loreta DaukÅ¡ienė, pateikusi advokato orderį Nr. 402224, teikia antrinę teisinę pagalbÄ A. K. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 37,64 Eur (t. 9, b. l. 149). IÅ¡ 2015-03-02 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-954 matyti, kad advokatė Marytė Vietaitė, pateikusi advokato orderį Nr. 390861, teikia antrinę teisinę pagalbÄ K. K. ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 133,17 Eur (t. 9, b. l. 151).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistųjų A. K. ir K. K. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nei A. K., nei K. K. oficialiai niekur nedirba, yra suimti, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas apsunkintų ir taip sunkiÄ jų finansinę padėtį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,n u s p r e n d ž i a: nuteistųjų A. K. ir K. K. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.K. K., pripažintam kaltu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (M.

A. A. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“trims metams, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ dviem metams 10 mėnesių, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ dviem metams 6 mėnesiams, padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (B.M. R. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ dviem metams 6 mėnesiams, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A.

A. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ dviem metams 11 mėnesių, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ dviem metams 10 mėnesių, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. J. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ trims metams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios pridedant Å¡velnesnes ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti – laisvės atėmimÄ keturiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. K., pripažintam kaltu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (M. A. A. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“trims metams, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A. P. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ dviem metams 9 mėnesiams, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (B. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ dviem metams 5 mėnesiams, padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (B.M.

R. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ dviem metams 5 mėnesiams, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A.A. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ dviem metams 10 mėnesių, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. K. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ dviem metams 9 mėnesiams, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V.

J. apvogimas), paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ â€“ trims metams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios pridedant Å¡velnesnes ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti – laisvės atėmimÄ keturiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                     Kęstutis Dargužis Teisėjai                                                                                                                                  Danutė Giačaitė                                                                                                                                                Viktoras PreikÅ¡as