8e49c8ea-4e0a-4fc9-8dcc-13e9269e879d · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-126-908/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18906-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 2.4.6.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei, nuteistajai L.

J. ir jos gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijus Fomkin), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jÄ bÅ«ti savo namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. L. J. nuteista už tai, kad ji 2020 m. gegužės 16 d., apie 18.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te, žodinio konflikto metu tyčia pastÅ«mė D. N., kuri krisdama atsitrenkė į sienÄ , taip padarė jai poodinę kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje rankoje. Taip L. J. sukėlė D. N. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistoji L. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės argumentuojamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu ji davė nuoseklius parodymus, pagrindžiančius, jog nukentėjusioji D. N. užrakino jÄ balkone, po to puolė, pastÅ«mė jÄ , dėl to ji atsitrenkė į sienÄ , tada nagais įsikabino jai į rankÄ , dėl to ji jautė stiprų skausmÄ .

Skunde teigiama, kad bÅ«tent apeliantė iÅ¡kvietė policijÄ , atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kas atsitiko, ir parodė sužalotÄ rankÄ . Nukentėjusioji D. N. pripažino, kad užrakino jÄ balkone. Be to, aplinkybę, kad ji buvo sužalota, patvirtina policijos pareigÅ«no D. S. parodymai, specialisto iÅ¡vada. Nors ji po įvykio nuvyko kÅ«no tyrimui atlikti, tačiau teismas nesirėmė specialisto iÅ¡vada ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis jÄ atmetė. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad ji kvietė policijÄ ir nurodė įvykio aplinkybes.

Nukentėjusioji D. N. patyrė sužalojimus, nes, stumdama jÄ , pati paslydo ir galimai susižalojo rankÄ .

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Å¡io kodekso pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji L. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu teigdama, jog ji nesmurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. N..

7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ spręsti, kokios iÅ¡vados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų nepadarė, tačiau nepagrįstai nesprendė nuteistosios L. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo klausimo.

9. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pažymėtina, kad Å¡i veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, kurį pirmiausia bÅ«tina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka Å¡io nusikaltimo sudėtį.

10. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistosios L. J. kaltė smurtavus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. N. ginčijama dviem aspektais: pirma, teigiant, jog nukentėjusioji D. N. smurtavo prieÅ¡ nuteistÄ jÄ L. J.; antra, darant prielaidÄ , kad nukentėjusioji D. N. pati susižalojo paslysdama ant laiptų, kai stÅ«mė nuteistÄ jÄ .

11. Pažymėtina tai, kad BPK 255 straipsnio 1 dalies pagrindu byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje (b. l.

80) matyti, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl L. J. kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiosios D. N. galimo smurtavimo prieÅ¡ nuteistÄ jÄ L. J. galėtų bÅ«ti vertinami tik bÅ«tinosios ginties aspektu, tačiau tam nėra pagrindo, nes nuteistoji L. J. viso baudžiamojo proceso metu (b. l. 30–32, 39–40, 113–114, 136, 159–160) iÅ¡ viso neigė smurtavusi prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. padariusi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , analogiÅ¡kos pozicijos nuteistoji L. J. laikosi ir apeliaciniame skunde. Pastebėtina, kad tam tikri nuteistosios L. J. gynėjo pasisakymai baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu (b. l. 159) apie nukentėjusiosios D. N. pastÅ«mimo priežastį prieÅ¡tarauja nuteistosios L. J. pozicijai.

12. Kaip minėta, apeliaciniame skunde taip pat daroma prielaida, kad nukentėjusioji D. N. pati susižalojo paslysdama ant laiptų, kai stÅ«mė nuteistÄ jÄ L. J.. Pirmiausia, pažymėtina, kad tokiÄ versijÄ nuteistoji L. J. pirmÄ kartÄ iÅ¡kėlė apeliaciniame skunde, todėl jos pozicija, prieÅ¡ingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, nėra nuosekli. Antra, tokia nuteistosios L. J. versija prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, pirmiausia, jos pačios parodymams (b. l. 30–32, 39–40, 113–114).

Apklausiama nuteistoji L. J. nurodė, kad nei prieÅ¡, nei po įvykio nematė nukentėjusiosios D. N. sužalojimų, nors į gynėjo patikslinantį klausimÄ atsakė, jog apÅ¡vietimas įvykio vietoje buvo geras; kad nesupranta, kaip atsirado nukentėjusiosios D. N. sužalojimai; kita vertus, prieÅ¡taraudama sau darė bendro pobÅ«džio prielaidÄ , jog nukentėjusioji D. N. pati susižalojo, tačiau to nekonkretizavo (įskaitant, nesiejo su jos paslydimu ant laiptų) ir negalėjo paaiÅ¡kinti tikslo tai daryti.

Be to, apklausiama nuteistoji L. J. laikėsi kitokios versijos, negu apeliaciniame skunde – jog nukentėjusioji D. N. ne paslydo ant laiptų, o vaidino, kad nuteistoji L. J. pastÅ«mė jÄ nuo laiptų Å¡aukdama, nors ir nekrito. Nuteistosios L. J. pozicijos nenuoseklumas duoda pagrindÄ abejoti jos parodymų patikimumu, tuo labiau, kad juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

13. Pažymėtina, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022, 8.3 papunktis).

14. Nukentėjusioji D. N. viso baudžiamojo proceso metu (b. l. 8–9, 17–18, 114–116) buvo kategoriÅ¡ka dėl to, kad nuteistoji L. J. pastÅ«mė jÄ nuo laiptų, dėl to ji krisdama atsitrenkė į sienÄ ir susižalojo rankÄ . Nukentėjusiosios D. N. parodymų patikimumu pirmiausia leidžia įsitikinti liudytojų A. ir D. N., D. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 131–133), iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji D. N. apie tai pasakė A. ir D. N. ir policijos pareigÅ«nams. Be to, nukentėjusiosios D. N. nurodytos jos sužalojimo aplinkybės (atsitrenkimas į sienÄ dėl nuteistosios L. J. pastÅ«mimo) atitinka specialisto iÅ¡vadoje (b. l.

14) nustatytÄ jos sužalojimų padarymo mechanizmÄ : sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip dviem trauminiais smÅ«giais ir dinaminiais poveikiais, kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių ir galimai briaunÄ turinčiais daiktais, suduodant ar atsitrenkiant. Tai taip pat rodo nukentėjusiosios D. N. parodymų patikimumÄ .

15. Nuteistosios L. J. parodymai prieÅ¡tarauja ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip jau minėta, pirmiausia, nuteistoji L. J. nurodė, jog, viena vertus, nei prieÅ¡, nei po įvykio ji nematė nukentėjusiosios D. N. sužalojimų (iÅ¡Â nukentėjusiosios D. N. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 114–116) taip pat matyti, kad prieÅ¡ įvykį ji neturėjo sužalojimų), kita vertus, prieÅ¡taraudama sau darė prielaidÄ , jog nukentėjusioji D. N. pati susižalojo.

Antra, liudytojų A. ir D. N. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 132–133) pagrindžia, kad iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusiosios D. N. ranka buvo paraudusi, nubrozdinta, todėl įvykio vietoje likusi nuteistoji L. J. negalėjo nematyti nukentėjusiosios D. N. sužalojimų. Tai netiesiogiai patvirtina pačios nuteistosios L. J. samprotavimai apie nukentėjusiosios D. N. susižalojimÄ , kurie paneigia jos prieÅ¡ingus parodymams. Trečia, tokie samprotavimai taip pat suponuoja, kad nuteistoji L.

J. turėjo matyti nukentėjusiosios D. N. rankos sužalojimų atsiradimo aplinkybes, tačiau jų nekonkretizavo, netgi apeliaciniame skunde. Kita vertus, iÅ¡ nuteistosios L. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 113–114) matyti, kad dėl stÅ«mimo į sienÄ atsitrenkė ji, o ne nukentėjusioji D. N.. Tai prieÅ¡tarauja jau minėtam specialisto iÅ¡vadoje nustatytam nukentėjusiosios D. N. sužalojimo mechanizmui – sudavimui ar atsitrenkimui į kietus bukus ribotÄ pavirÅ¡ių ir galimai briaunÄ turinčius daiktus ir paneigia apeliaciniame skunde daromÄ prielaidÄ , kad nukentėjusioji D.

N. pati susižalojo paslysdama ant laiptų, kai stÅ«mė nuteistÄ jÄ L. J.. Paminėtina ir tai, kad apklausiama nuteistoji L. J. parodė (b. l. 113–114), jog nukentėjusioji D. N., vaidindama, kad nuteistoji L. J. pastÅ«mė jÄ nuo laiptų, Å¡aukė „oi, oi, oi, aÅ¡ krentu!“, tačiau iÅ¡ netoliese buvusių liudytojų A. ir D. N. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 132–133) matyti, kad jie girdėjo tik, kaip nukentėjusioji D. N. kvietė juos vardu. Tai, vėlgi, atitinka ne nuteistosios L.

J., o nukentėjusiosios D. N. nurodytas įvykio aplinkybes.

16. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai paneigia nuteistosios L. J. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad nukentėjusioji D. N. susižalojo pati, ir sudaro pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai, t. y. kad nuteistoji L. J. pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ D. N., dėl to ji krisdama atsitrenkė į sienÄ ir susižalojo rankÄ , taip nuteistoji L. J. sukėlė nukentėjusiajai D. N. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Nors nuteistosios L. J. gynėjas baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu (b. l. 159) kėlė abejonių dėl tyčios buvimo nuteistosios L.

J. veikoje, tačiau pastebėtina, kad jis tai argumentavo nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuriam pasitvirtinus, akivaizdu, jog nukentėjusiosios D. N. pastÅ«mimas yra tyčinis nuteistosios L. J. veiksmas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistÄ jÄ L. J. pripažino kalta padariusia nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tai sudaro pagrindÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nuteistÄ jÄ L. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

17. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

18. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus). NusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

19. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai. Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobÅ«džio bylose teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, iÅ¡ viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvÅ«s smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikÅ¡me veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniÅ¡kumÄ , trumpalaikiÅ¡kumÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021, 14–16 punktai).

20. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas, visų pirma, vertina žalos dydį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai D. N. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikÅ¡mingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajai D. N. padaryto sužalojimo lokalizacijÄ ir pobÅ«dį (poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas deÅ¡inėje rankoje), taip pat liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimÄ (sugiję iÅ¡oriniai mechaniniai sužalojimai pasekmių nesukelia) (b. l. 14), darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog nuteistajai L. J. negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis.

21. Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų – objektyviųjų ir subjektyviųjų – veikos požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Nagrinėjamu atveju konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusioji D. N. uždarė balkono duris, kai jos vyro sesuo – nuteistoji L.

J. jame rÅ«kė, ir pastaroji negalėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ balkono. IÅ¡leista iÅ¡ balkono nuteistoji L. J. iÅ¡reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus ir pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ D. N., dėl to Å¡i krisdama per tris laiptus atsitrenkė į sienÄ ir susižalojo rankÄ , sutrenkė sėdmenis ir nugarÄ (b. l. 8–9, 113–116). Dėl poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo deÅ¡inėje rankoje nukentėjusiajai D. N. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 14). IÅ¡ nurodytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios L.

J. veiksmai buvo gana spontaniÅ¡ki, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus. Ne mažiau svarbu tai, kad policijÄ kvietė ne nukentėjusioji D. N., o nuteistoji L. J. (b. l. 5–6, 25–26), taip pat tai, jog nukentėjusioji D. N. nesikreipė medikų pagalbos, nes vertino, kad nukentėjo nežymiai, be to, atleido nuteistajai L. J. ir jokių pretenzijų neturi, sutiko susitaikyti, jog nuteistoji L. J. bÅ«tų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 17–18, 115).

22. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios L. J. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, jÄ vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas L. J. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Ä®vertinus tai, nuteistoji L. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokurorė baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu sutiko su tokiu sprendimu, tačiau prašė nuteistajai L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (b. l. 136).

23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nuteistosios L. J. padaryto nusikaltimo smurtinį pobÅ«dį, sprendžia, kad prokurorės praÅ¡oma skirti įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ turės teigiamos įtakos nuteistajai L.

J., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ . Tai sudaro pagrindÄ panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria L. J. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, L. J., padariusiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Å¡ios įmokos sumokėjimo terminÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. J. paskirta kardomoji priemonė, palikti nepakeistÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti L. J., kad teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sÄ skaitÄ (sÄ skaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (bÅ«tina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardÄ ir pavardę bei asmens kodÄ ).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė