8e49560e-d99d-45de-a6e4-e5469a69fa11 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Baudžiamoji byla Nr. PK-2703-1033/2016             Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00200-2016-9             Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1; 2.9.7. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2016 m. spalio 24 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, susipažinęs su pareiÅ¡kėjo A. B. skundu, paduotu privataus kaltinimo tvarka, kuriame praÅ¡oma pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ S. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

             Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiÅ¡kėjo A. B. privataus kaltinimo skundas, kuriuo jis praÅ¡o pradėti teisminį tyrimÄ S. B. atžvilgiu, įvykdžius BK 154 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir skirti jai bausmę Å¡io straipsnio sankcijos ribose; priteisti iÅ¡ S. B. pareiÅ¡kėjo naudai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; paskirti S. B. 2015-07-15 9:10 val. per EPP Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto ieÅ¡kinio skyriuje "Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės" nurodytų iÅ¡sireiÅ¡kimų, skundžiamų Å¡iuo privataus kaltinimo skundu, kalbinę iÅ¡vadÄ (ekspertizę), pavedant jÄ atlikti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai;

į teismo posėdį pakviesti liudininke advokatę V. G..             Skunde nurodoma, kad 2015-07-15 apie 9:10 val., per elektroninio komunikavimo įrenginį, kurio buvimo vietos dėl Lietuvos Respublikos BPK 407 str. pagrindu neatliekamo ikiteisminio tyrimo tokio pobūčio bylose nukentėjusiajam A. B. nėra galimybės nustatyti, pasinaudojant advokatei V. G. priklausančiu elektroninio paÅ¡to adresu per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalÄ (toliau - EPP) Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo iÅ¡siųstas advokatės V.

G. tuometinės klientės, baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens S. B. vardu suraÅ¡ytas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, kurio nagrinėjimui teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-31634-862/2015. IeÅ¡kinio skyrių "Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės" advokatės V. G. teigimu surašė S. B.. Teismui pateikto ieÅ¡kinio skyriuje yra pavartoti nukentėjusįjį vieÅ¡ai žeminantys, Å¡meižiantys ir niekinantys teiginiai bei iÅ¡sireiÅ¡kimai, kuriais siekiama pakirsti pasitikėjimÄ juo, o bÅ«tent: ieÅ¡kinio 4 lapo 2 pastraipoje S. B. nevengdama prasimanymų nurodė, kad pareiÅ¡kėjas "... grasino susidoroti su ieÅ¡kove (nagrinėjamoje byloje - KaltinamÄ ja) ir jos dukromis, vartodamas žodžius “iÅ¡naikinsiu šį gyvačių lizdÄ ", "susidorosiu su tavimi taip, kad nebeatsikelsi" <...>.

IeÅ¡kinio 4 lapo 3 pastraipoje, užgauliai ir įžeidžiančiai žemindama ir niekindama nukentėjusįjį, iÅ¡sakydama pastarojo atžvilgiu neigiamÄ ir nepagarbų jo, kaip žmogaus, įvertinimÄ S. B. nurodė, jog "...Galiausiai atsakovo (nagrinėjamos bylos kontekste - A. B.) psichinei bÅ«klei visai paÅ¡lijus, jis ėmė elgtis visiÅ¡kai nesuvokiamai ir amoraliai. Siekdamas kad S. B. su vaikais iÅ¡sikeltų, mėgino jų gyvenimÄ padaryti nepakeliamu. Ėmė Å¡lapintis į virtuvės kriauklę ant sudėtų indų, ant buto grindų iÅ¡mėtydavo savo drabužius, o jų liesti niekam nebuvo galima visÄ dienÄ iki kol atsakovas negrįždavo iÅ¡ darbo, mažiesiems vaikams ėmė sakyti jog jų mama yra “psichinis ligonis kuriÄ reikia uždaryti ligoninėje arba, “kalė, kuri tik, sugeba laiku ir vietoje iÅ¡sižergti”.

Savo elgesiu atsakovas ėmė tvirkinti S. B. nepilnametes dukras, kurios buvo priverstos stebėti, kaip jis po namus vaikšto vien su permatomais apatiniais drabužiais. Toks amoralus elgesys kartojosi nuolat...."; ieškinio 4 lapo 4 pastraipoje - "...atsakovas vis dar palaiko artimus santykius su kita moterimi, o tiksliau su jos šeima, dėl kurios būtent ir iširo prieš tai buvusi atsakovo santuoka. Atsakovo pomėgis “svingui", t.y. sekso formai, kuomet lytiniai santykiai vyksta daugiau nei tarp poros ...". Ieškinyje suformuluotos sakinių grupės yra, kaip aiškūs teiginiai, juose neišsakytos jokios prielaidos ar abejonės, jų tonas kategoriškas, o pavartoti žodžiai ir/ar junginiai parodo įvykusius veiksmus.

IÅ¡ teiginių konstatuojamojo pobÅ«džio bei iÅ¡ to, kad jais iki tol neiÅ¡sakyti duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys, galima teigti, jog apie nukentėjusįjį buvo paskleista informacija, t. y. tam tikros žinios. IeÅ¡kinyje S. B. iÅ¡sakydama minėtus teiginius ir pateikdama apie A. B. klaidingus faktus, priskyrė nukentėjusiajam bruožus ir poelgius, diskredituojančius, Å¡meižiančius ir įžeidžiančius jį kaip asmenį, kaip advokatÄ , kurie menkina jį ne tik jo paties bet ir visuomenės akyse.

Tokiais veiksmais S. B. tyčia paskleidė apie A. B. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ . Dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė ir Å¡iuo metu tebepatiria neigiamas emocijas, dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ir paniekinimÄ , advokato, kaip profesionalaus teisininko dalykinės reputacijos pablogėjimÄ darbinėje sferoje ir menkina kitų žmonių akyse, todėl visi Å¡ie iÅ¡gyvenimai daro jam itin didelę neturtinę žalÄ .

Taigi S. B. jį apÅ¡meižė ir įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 str. 1 dalyje. Skundas nepriimtinas ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui.Privataus kaltinimo bylų procesÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) XXX skyriaus nuostatos. Å ių kategorijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiÅ¡kiami tik dėl kai kurių Baudžiamojo kodekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas - nukentėjusysis.

Jo prerogatyva rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.).LR BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde privataus kaltinimo tvarka turi bÅ«ti nurodyta, be kitų aplinkybių, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės. Skundas, neatitinkantis BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).PareiÅ¡kėjas A. B. praÅ¡o teismo pradėti teisminį tyrimÄ S. B. atžvilgiu ir patraukti jÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str. 1 d.

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo ir yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BPK 407 str. nuostatas baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnyje, procesas pradedamas tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, Å¡iose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, iÅ¡skyrus BPK 409 str. numatytus atvejus.

Taigi, kaip matyti, pagal BK 154 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas, o pagal BPK 165 str. teismas nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga ir neturi įgaliojimų atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo A. B. praÅ¡ymas pradėti ikiteisminį tyrimÄ S. B. atžvilgiu, įvykdžius BK 154 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti tenkinamas. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas nenumato skundo trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, A. B. privataus kaltinimo skundÄ atsisakytina priimti ir jis grÄ Å¾intinas skundÄ padavusiam asmeniui.Be to, teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad nors jis skunde nurodė, jog S. B. jį apžmeižė paskleisdama tikrovės neatitinkančius faktus civilinėje byloje, tačiau vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas dar nesudaro Å¡meižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias Å¡ios informacijos savybes – neatitikimÄ tikrovės, žeminantį pobÅ«dį – ir norint paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-206-303/2016).Kaip matyti, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinė byla Nr. e2-31634-862/2015, kurioje pareiÅ¡kėjas galimai buvo apžmeižtas, Vilniaus miesto teisme dar nėra iÅ¡nagrinėta, galutinis teismo sprendimas nepriimtas.

Vertinti S. B. iÅ¡sakytų teiginių turinį civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl A. B. kaltės bei jų atitikimÄ tikrovei yra Å¡iÄ civilinę bylÄ nagrinėjančio teismo (teisėjo) prerogatyva. KiÅ¡tis į bylÄ nagrinėjančio teismo veiksmus draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Todėl tik iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ dėl santuokos nutraukimo ir nustačius, kad ieÅ¡kovės S. B. pateikti faktai buvo neteisingi, pareiÅ¡kėjas turės teisę kreiptis su skundu į teismÄ dėl, jo manymu, padarytų nusikalstamų veikų prieÅ¡ jį.

Tačiau prieš kreipiantis dėl proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka pareiškėjas turėtų įvertinti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, Nr. 2K-526/2009, Nr. 2K-262/2011, Nr. 2K-P-267/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-262/2013).

Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali bÅ«ti atlyginta ir pagal civilinį ieÅ¡kinį, todėl pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas įsitikinęs, kad jo teisės yra pažeistos, ir siekdamas jas apginti, turi teisę kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.) reikalaudamas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Be to, civiliniame procese jis gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebÅ«tina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog A.

B. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, todėl negali bÅ«ti priimtas ir grÄ Å¾intinas jį padavusiam asmeniui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas n u t a r i a :              Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo A. B. privataus kaltinimo skundÄ ir grÄ Å¾inti jį pareiÅ¡kėjui.Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                 Rolandas Bužinskas