2022-05-19 Nr. AB-13134-4-69-3-00280-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2595-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00280-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (komisijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams J. N. M., B. M. I. ir A. J., A. J., E. J., E. J., atstovaujamiems įstatyminių atstovų J. N. M., B. M. I.,

(duomenys neskelbtini) piliečių J. N. M., B. M. I. atstovui advokatei Ilonai Ivašauskaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Svetlanai Zabarauskienei,

vertėjams R. Z. ir A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių J. N. M., B. M. I. ir A. J., A. J., E. J., E. J., atstovaujamų įstatyminių atstovų J. N. M., B. M. I., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiams J. N. M., B. M. I. ir A. J., A. J., E. J., E. J., atstovaujamiems įstatyminių atstovų J. N. M., B. M. I..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiams J. N. M. ((duomenys neskelbtini)), B. M. I. ((duomenys neskelbtini)) ir jų nepilnamečiams vaikams A. J. ((duomenys neskelbtini)), A. J. ((duomenys neskelbtini)), E. J. ((duomenys neskelbtini)) ir E. J. (g(duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsieniečiai), paaiškėjus naujoms aplinkybėms, skirti 6 mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Skyrius Teikime nurodė:

2.1. 2021 m. liepos 11 d. apie 03.00 val. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasienio užkardą buvo pristatyta 13 asmenų grupė, kirtusių valstybės sieną Varėnos raj., (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini), keliu einančius nuo (duomenys neskelbtini). Tarp jų buvo Užsieniečiai, kurie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Sulaikymo metu, Užsieniečiai žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

2.2. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 11 d. ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdami su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Sulaikymo metu Užsieniečiai pateikė prieglobsčio prašymus. Tarnybos pareigūnai iš Užsieniečių priėmė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir atliko pirminius prieglobsčio prašytojų apklausos veiksmus.

2.3. Nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki šiol Užsieniečiai apgyvendinti Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, adresu – (duomenys neskelbtini).

2.4. Migracijos departamentas priėmė 2021 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 21M33075 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriame Užsieniečių išsiuntimą pavesta vykdyti Tarnybai. Užsieniečiai Sprendimą apskundė. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija priėmė 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 6K-1230, kuriuo Užsieniečių skundą atmetė kaip nepagrįstą. Užsieniečiai apskundė šiuos sprendimu. Vilniaus apygardos administraciniam teismas 2022 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies.

2.5. Kadangi per 6 mėnesius nuo Užsieniečių užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalimi, buvo priimtas Migracijos departamento 2022 m. sausio 12 d. sprendimas Užsieniečius įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, adresu Karaliaus Mindaugo g. 18, Ruklos mstl., Jonavos r. sav., nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

2.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1275-756/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą.

2.7. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, pasikeitė Užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai. Užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.8. Užsieniečiai piktnaudžiauja Lietuvos migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką jie atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, o prieglobsčio prašymus pateikė juos sulaikius. Taip pat Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl neskyrus minėtiems Užsieniečiams alternatyvios sulaikymo priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

II. 3. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimu Teikimą patenkino visiškai, nuspręsdamas: „(duomenys neskelbtini) piliečiams (duomenys neskelbtini) piliečiams J. N. M., (duomenys neskelbtini), B. M. I., (duomenys neskelbtini)ir jų nepilnamečiams vaikams A. J., (duomenys neskelbtini), A. J., (duomenys neskelbtini), E. J., (duomenys neskelbtini) ir E. J., (duomenys neskelbtini), paaiškėjus naujoms aplinkybėms, skirti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2022 m. kovo 28 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“

4. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas (115 str. 1 ir 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad Užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką jie atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, o tik sulaikyti pateikė prieglobsčio prašymus. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl, teismo vertinimu, neskyrus Užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas pažymėjo, kad Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką.

6. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad Užsieniečiai, siekdami išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar bandyti savarankiškai išvykti, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje. Užsieniečių atžvilgiu, teismo vertinimu, gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. kovo 28 d.

III. 7. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo dalį, kuria Užsieniečiams pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodyta:

8.1. Tarnyba netikrino, kaip Užsieniečiai elgėsi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė jame dirbančių asmenų, ar yra kokių nusiskundimų Užsieniečių elgesiu. Pirmosios instancijos teismas, pats patvirtinęs, kad Užsieniečiai nekelia grėsmės, nes būdami Lietuvos Respublikoje nepažeidinėjo įstatymų, nepagrįstai nesutiko Užsieniečiams taikyti apgyvendinimą, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Užsieniečių šeimą sudaro mažamečiai vaikai, todėl judėjimas už Pabėgėlių priėmimo centro ribų yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas. Nebuvo atsižvelgta į kriterijus, nustatytus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlio komisaro valdybos paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymo priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse, į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 23 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, susijusias su valstybės narių pareigą savo funkcijas vykdyti, užtikrinant vaiko interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausio vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Pagrindų šiuo atveju riboti nepilnamečių vaikų judėjimo galimybės nėra.

9. Skyrius atsiliepime į Užsieniečių apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą,

10. Atsiliepime į Užsieniečių apeliacinį skundą Skyrius dėsto faktines aplinkybes, kurias nurodė Teikime. Skyrius sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl to, kad Užsieniečiai piktnaudžiauja migracine sistema. Teigia, kad aplinkybes, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, pagrindžia Užsieniečiams pritaikytą judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumą. Akcentuoja, kad Užsieniečiams yra sudarytos tinkamos apgyvendinimo sąlygos, atitinkančios ir vaikų interesus, teikiamos būtiniausios paslaugos. Laikosi pozicijos, kad Užsieniečiai gali siekti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, slėptis, bandyti savarankiškai išvykti, todėl būtinas Užsieniečių laisvės judėti apribojimas, pritaikytas nagrinėjamu atveju.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Byloje kilo ginčas dėl Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami valstybės sieną, tik sulaikyti pateikė prieglobsčio prašymus, Užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, konstatavo, kad, neskyrus Užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės, yra didelė tikimybė, kad jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

13. Užsieniečiai laikosi pozicijos, kad Užsieniečiams pagrįstai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų, ypač siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta.

15. Nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos.

16. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

17. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, pavyzdžiui, ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

18. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

19. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

20. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktas – alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 14019 str. 2 d.).

21. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai, nėra, nes jų prieglobsčio byloje priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1275-756/2022, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimas (žr. Nutarties 2.6 p.) (Įstatymo 2 str. 2 d., 64 d.). Užsieniečiams atsisakyta suteikti prieglobstį ir jie išsiunčiami į kilmės valstybę.

22. Vadinasi, Užsieniečių atžvilgiu gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų (žr. Nutarties 15 p.).

V. 23. Nustačius, kad Užsieniečių šeimą sudaro nepilnamečiai vaikai, kuriems taip pat pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik Pabėgėlių priėmimo centre, kas de facto atitinka sulaikymo sąlygas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

24. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri įgyvendinta Įstatyme, 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai: a) esama pasislėpimo pavojaus, arba b) atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.

25. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/33), kuri įgyvendinta Įstatyme, konstatuojamosios dalies 20 punkte nustatyta, kad siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės.

26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2013/33 15 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, kitose šios direktyvos 8 straipsnio dalyse nustatomi svarbūs apribojimai, taikomi valstybėms narėms suteiktai teisei vykdyti sulaikymus. Iš tikrųjų iš minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Be to, šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsakymas sulaikyti galimas tik tada, kai jis atrodo būtinas ir kai atskirai įvertinamas kiekvienas konkretus atvejis, jeigu kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai registruotis institucijose, sumokėti piniginį užstatą arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos (2016 m. vasario 15 d. sprendimo J.N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, C-601/15, EU:C:2016:84, 61 p.).

27. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose. Valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. <...>. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą.

28. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą.

29. Europos prieglobsčio paramos organizacija teismų praktikos ir kitų tarptautinių dokumentų analizėje (Judicial analysis, Vulnerability in the context of applications for international protection, 2021) dėl prieglobsčio prašytojų, būtent pažeidžiamų asmenų, aiškinant Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, susijusias su šeimų sulaikymu, yra akcentuojamas būtinumas vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei kitais tarptautinių organizacijų dokumentais (4.8.5, 4.8.6 p., 98–100 psl.).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad Teismas privalo nustatyti, ar šeimos laisvės apribojimas, nustatytas tokios trukmės, kaip nagrinėjamoje byloje, buvo būtinas remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 2 dalimi, kitaip tariant, ar buvo pagrįstas atsižvelgiant į skubius visuomenės poreikius, o ypač, ar buvo proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Iš Teismo praktikos matyti, kad tais atvejais, kai yra nagrinėjama byla susijusi su šeima, institucijos, vertindamos proporcingumą, privalo atsižvelgti į vaiko gerovę. Todėl Teismas konstatuoja, kad yra visuotinis konsensusas, taip pat ir tarptautinėje teisėje, kad priimant visus sprendimus dėl vaikų, svarbiausi yra jų interesai. Iš tarptautinių ataskaitų matyti, kad vaiko teisių apsauga apima tiek šeimos gyvenimą kartu, tiek kiek tai yra įmanoma, tiek alternatyvių priemonių taikymo svarstymą, taip, kad nepilnamečių laisvės apribojimas būtų kraštutinė priemonė. Teismas pažymi, kad vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, o institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo Bistieva ir kiti prieš Lenkiją 77, 78, 85 p. (pareiškimo Nr. 75157/14)).

31. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo.

32. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Vaiko teisių konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

33. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

34. Apibendrinant darytina išvada, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis, nustatanti papildomas garantijas pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, ir užtikrinanti, kad jie gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos 2013/33 nustatytus tikslus, dėl galimybės sulaikyti šeimas (dėl būtinumo atidžiai vertinti kiekvieną atvejį) ir dėl jų apgyvendinamo, užtikrinant reikiamą privatumą. Sprendžiant dėl teisės į privatų gyvenimą apsaugos efektyvumo, turi būti atsižvelgiama ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šios srities bylose.

VI. 35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą ir bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nors Užsieniečių tapatybės nenustatytos, tačiau nėra pagrįstų duomenų, kurie įrodytų, jog Užsieniečiai, tarp kurių – nepilnamečiai vaikai, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, siektų išvykti iš Lietuvos Respublikos.

36. Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga aplinkybė, jog Užsieniečių laisvė laisvai judėti yra suvaržyta jau nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki šio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Tokia faktinė situacija kilusio ginčo kontekste vertintina kaip reikšminga, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vaiko gerovės negalima apriboti iki šeimos laikymo kartu, ir institucijos privalo imtis visų būtinų veiksmų, kiek tai yra įmanoma, kad būtų ribojamas sulaikymo taikymas šeimoms su vaikais ir būtų efektyviai saugoma teisė į privatų gyvenimą.

37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įstatymu, Direktyvos 2013/33 tikslais, šiai bylai reikšminga Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad šiuo konkrečiu atveju būtina Užsieniečiams, tarp kurių yra nepilnamečiai vaikai, taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kad tokia priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams.

38. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Užsieniečių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečių J. N. M., B. M. I. ir A. J., A. J., E. J., E. J., atstovaujamų įstatyminių atstovų J. N. M., B. M. I., apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„(duomenys neskelbtini) piliečiams (duomenys neskelbtini) piliečiams J. N. M., (duomenys neskelbtini), B. M. I., (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečiams vaikams A. J., (duomenys neskelbtini), A. J., (duomenys neskelbtini), E. J., (duomenys neskelbtini) ir E. J., (duomenys neskelbtini), skirti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2022 m. kovo 28 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė