2022-06-14 Nr. CB-4867-2-68-3-10237-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedAtsakovė nuosekliai įrodinėjo, kad ieškovo išmokėtos premijos savo darbuotojams negali būti vertinamos kitaip kaip priedų prie atlyginimo, viršijančių įstatymų nustatytą ribą, išmokėjimas darbuotojams, apeinant imperatyvius įstatymo, numatančio šių priedų ribas, reikalavimus, o ieškovo darbuotojai atliko darbus, kurie nėra susiję su jų darbo funkcijomis, ir už tokius darbus negali būti skiriama premija kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Skundžiamos nutarties 19 punkte apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su atsakove, kad ne visi darbai atitiko darbuotojų pareigybes. Tačiau teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nustatytos priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taigi, ieškovas neteisėtai paskyrė ir išmokėjo savo darbuotojams priemokas prie atlyginimo už darbus, nesusijusius su jų pareigų atlikimu.
Legislator headnote
AI generated2022-06-14 Nr. CB-4867-2-68-3-10237-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarties dalį (kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas priteisti iš atsakovės ieškovui Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui 16 546,35 Eur žalos atlyginimo) dėl 10 177,44 Eur žalos atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Full text
Nr. DOK-2958
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10237-2021-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. gegužės 30 d. paduotu atsakovės UAB „Sarteksas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 22 d. nutarties dalį (kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimas priteisti iš atsakovės ieškovui Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui 16 546,35 Eur žalos atlyginimo) dėl 10 177,44 Eur žalos atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad gaisro metu apdegė atsakovei priklausančios patalpos. Gaisro gesinimo metu užpylus vandeniu buvo apgadintos ieškovo patalpos. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nusprendė, kad ieškovas patyrė atkuriamosios vertės (remonto kaštų) metodu nustatytą 16 998,82 Eur žalą, ją teismas patikslino sumažindamas iki 16 546,35 Eur, už patirtą žalą atsakinga atsakovė.
Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės UAB „Sarteksas“ kasaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:
1. Atsakovė nuosekliai įrodinėjo, kad ieškovo išmokėtos premijos savo darbuotojams negali būti vertinamos kitaip kaip priedų prie atlyginimo, viršijančių įstatymų nustatytą ribą, išmokėjimas darbuotojams, apeinant imperatyvius įstatymo, numatančio šių priedų ribas, reikalavimus, o ieškovo darbuotojai atliko darbus, kurie nėra susiję su jų darbo funkcijomis, ir už tokius darbus negali būti skiriama premija kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis. Skundžiamos nutarties 19 punkte apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su atsakove, kad ne visi darbai atitiko darbuotojų pareigybes. Tačiau teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nustatytos priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taigi, ieškovas neteisėtai paskyrė ir išmokėjo savo darbuotojams priemokas prie atlyginimo už darbus, nesusijusius su jų pareigų atlikimu.
2. Nenagrinėdamas esminio atsakovės apeliacinio skundo argumento, jog priemokas prie atlyginimų ir premijas savo darbuotojams ieškovas paskyrė pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK nustatytus reikalavimus teismo procesinio sprendimo turiniui, kad teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo šią bylą neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma atsakovės apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
3. Ieškovė nepagrįstai įtraukė į darbų sąmatą darbus ir medžiagas, įrenginius, kuriems neturėjo įtakos kilęs gaisras ir jo pasekmių šalinimas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovės teiktų įrodymų ir paaiškinimų, visais byloje kilusiais klausimais rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais ir teiktais įrodymais. Priimdami skundžiamus procesinius sprendimus šioje byloje abiejų instancijų teismai pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmens lygybės įstatymui ir teismui, CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, bei buvo šališki šioje byloje, nes atsakovė pateko į žymiai nepalankesnę už ieškovą padėtį.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatui Edvinui Sergaičiui už atsakovę UAB „Sarteksas“ 229 (du šimtus dvidešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. gegužės 31 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas