2025-10-15 Nr. AB-16837-3-61-3-03741-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-952-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03741-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. C. M. N., N. S. T. ir jų nepilnamečio vaiko V. K. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. C. M. N., N. S. T. ir jų nepilnamečio vaiko V. K. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. C. M. N., N. S. T.(toliau – ir pareiškėjai) ir jų nepilnametis vaikas V. K. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) Administravimo ir protokolo skyriaus vyr. specialistės D. P. 2025 m. birželio 20 d. sprendimą atsisakyti registruoti individualų skundą ir įpareigoti Konstitucinį Teismą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų skundo registravimo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko skundą. Teismas taip pat grąžino sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo turinį, priėjo prie išvados, jog keliamo ginčo pobūdis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjai ginčija Konstitucinio Teismo Administravimo ir protokolo skyriaus vyr. specialistės elektroniniu paštu pateiktą laišką, kuriame pareiškėjų atstovui pateiktas paaiškinimas (informacija), jog pareiškėjų prašymas buvo pateiktas netinkamai, papildomai išaiškinta tvarka, kaip Konstituciniame Teisme yra teikiami prašymai. Teismas nurodė, kad šiuo atveju elektroniniu paštu pateiktas išaiškinimas dėl prašymų pateikimo Konstituciniam Teismui tvarkos yra susijęs su individualaus konstitucinio skundo pateikimo, registravimo procedūromis, o ne su viešojo administravimo veikla. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas elektroninis laiškas nėra laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu ir administraciniai teismai tokio pobūdžio bylų nenagrinėja (ABTĮ 18 str.).

Teismas nurodė, kad elektroniniame laiške pateikiama išskirtinai techninio, procedūrinio pobūdžio informacija apie tai, kaip turi būti pateikiamas prašymas Konstituciniam Teismui, todėl tokia elektroniniame laiške pateikiama informacija nelaikytina aktu, kuris gali būti ginčijamas administraciniuose teismuose.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis apriboja jų procesinę teisę ginčyti administracinį sprendimą, sukėlusį teisines pasekmes. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ribojama teisė ginti pažeistus interesus teisme ir paneigiama veiksminga teisinės gynybos priemonė.

Pareiškėjai pažymi, kad teismui pateikė prašymą ištirti sprendime nurodyto teisinio reglamentavimo, kuriuo atsakovas rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą, teisėtumą. Tokią savo teisę pareiškėjai gali realizuoti tik teikdami skundą dėl sprendimo, pagrįsto įstatymams prieštaraujančiu norminiu teisės aktu. Dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto apribojimo skųsti Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklą, kitų teismų teisėjų priimtus sprendimus, pareiškėjai nurodo, kad yra ginčijamas Konstitucinio Teismo administracijos sprendimas, nesusijęs su teisingumo vykdymu. Taip pat nėra draudžiama skųsti Seimo kanceliarijos ar Lietuvos Respublikos Prezidento administracijos sprendimų, priimtų jiems vykdant pavestas viešojo administravimo funkcijas.

Ginčijamą administracinį sprendimą, kuriuo atsisakyta registruoti pareiškėjų individualų skundą, atsakovas priėmė nepagrįstai apribodamas pareiškėjų teisę pateikti individualų skundą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtinančiu pasirašymo laiką ir pasirašančio asmens tapatybę. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjai nebegali pateikti individualaus skundo. Neregistravus pareiškėjų individualaus skundo, pateikto elektroninėmis ryšių priemonėmis, būtų nepagrįstai apribotos pareiškėjų procesinės teisės ir teisė į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu apribota pareiškėjų teisė ginti savo teisę į privatų gyvenimą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Be faktinio pagrindo, neteisėtai apribojus pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, pažeistos esminės pareiškėjų teisės, kurių negali ginti kitais būdais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. liepos 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko skundą, konstatavęs, kad ginčijamas elektroninis laiškas nėra laikytinas viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu ir administraciniai teismai tokio pobūdžio bylų nenagrinėja (ABTĮ 18 str.).

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad yra ribojama teisė ginti pažeistus interesus teisme, paneigiama veiksminga teisinės gynybos priemonė, apribota pareiškėjų teisė ginti savo teisę į privatų gyvenimą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje.

Įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Vadovaudamasi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir byloje esančia medžiaga, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju elektroniniu paštu pateiktas išaiškinimas dėl prašymų pateikimo Konstituciniam Teismui tvarkos yra susijęs su individualaus konstitucinio skundo pateikimo, registravimo procedūromis, o ne su viešojo administravimo veikla, todėl pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai nurodė, jog pareiškėjų keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. C. M. N., N. S. T. ir jų nepilnamečio vaiko V. K. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis