2016-12-23 Nr. AB-24565-3-61-3-02428-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-878-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02428-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. Č. padavė teismui skundą, prašydamas: 1) pripažinti, kad yra pažeistos pareiškėjo teisės dėl kalinimo sąlygų; 2) įpareigoti atsakovus skirti pareiškėjui izoliaciją ir skirtingą kalinimo sąlygų sudarymą teisės aktų nuostatų pagrindu; 3) priteisti iš atsakovų 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamento) 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 25-2691.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 31 straipsnio 1 dalį skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė. Teismas, įvertinęs skundo turinį, konstatavo, kad pareiškėjas skundė kitoms institucijoms (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Ministerija)) laikymo sąlygas ir pareigūnų veiksmus dėl izoliacijos jam neskyrimo Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas buvo persiųstas Departamentui, kuris išnagrinėjo pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta ikiteismine tvarka. Pareiškėjas, be kitų reikalavimų, teismui skundžia Departamento atsakymą. Teismo vertinimu, pagal pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką atsakovais byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, (dėl žalos atlyginimo) ir Kybartų PN (dėl skundžiamų šios įstaigos pareigūnų veiksmų ir neveikimo), o Departamentas byloje yra trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kaip skundą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija.

Teismas, nustatęs, kad Kybartų PN yra Vilkaviškio rajone, darė išvadą, jog ši teritorija priskirta Kauno apygardos teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritorijai. Teismas sprendė, kad skundas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o priskirtinas Kauno apygardos administraciniam teismui, nes Kybartų PN buveinė yra Kybartuose, Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o pareiškėjui išaiškino, kad skundas turi būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui.

II. Pareiškėjas E. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad Kybartų PN administracija su Ministerijos ir Departamento žinia, pritarimu bei jų pavedimu jau ketvirtus metus pareiškėją skiria gyventi su asmenimis, kurie kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, o už atsisakymą eiti gyventi į paskirtą būrį skiria nuobaudas. Pareiškėjo teigimu, jam turėtų būti skirta izoliacija, t. y. jis turėtų būti kalinamas atskirai nuo jam pavojų keliančių asmenų. Pareiškėjas pažymi, kad jis ne kartą kreipėsi į Ministeriją ir Departamentą, prašydamas panaikinti Kybartų PN administracijos skirtas nuobaudas, tačiau Ministerija ir Departamentas pritaria akivaizdžiai neteisėtiems Kybartų PN administracijos nusikalstamiems veiksmams ir neteisėtam neveikimui.

Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos administracinis teismas, kuris nagrinėja pareiškėjo skundus atsakovui Kybartų PN, yra šališkas, todėl nėra prasmės vėl ir vėl kreiptis į šį teismą, nes jo sprendimai yra iš anksto žinomi. Ministerija ir Departamentas, žinodami apie pareiškėjo situaciją, nenutraukia Kybartų PN administracijos neteisėtų veiksmų, t. y. elgiasi negarbingai, ignoruoja įstatymo nuostatas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Ministerija, gavusi pareiškėjo skundą, privalėjo ištirti nurodytus faktus ir pašalinti pažeidimus. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis sudaro dirbtines kliūtis pareiškėjui patraukti atsakomybėn tikruosius neteisėtų veikų organizatorius ir iniciatorius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. Č. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.); žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) (3 p.). ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame atsakovais nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, Ministeriją ir Departamentą, tačiau iš esmės skundėsi kalinimo Kybartų PN sąlygomis, Kybartų PN administracijos sprendimu neskirti pareiškėjui izoliacijos nuo kitų kalinių.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką atsakovais byloje turi būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, (dėl žalos atlyginimo) ir Kybartų PN (dėl skundžiamų šios įstaigos pareigūnų veiksmų ir neveikimo), o Departamentas byloje yra trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kaip skundą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi institucija, atsisakė priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas priskirtinas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas, atskirajame skunde prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, iš esmės tvirtina, kad Kybartų PN administracija su Ministerijos ir Departamento žinia, pritarimu bei jų pavedimu jau ketvirtus metus pareiškėją skiria gyventi su asmenimis, kurie kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, o už atsisakymą eiti gyventi į paskirtą būrį skiria nuobaudas. Pareiškėjo teigimu, jam turėtų būti skirta izoliacija, t. y. jis turėtų būti kalinamas atskirai nuo jam pavojų keliančių asmenų. Pareiškėjas pažymi, kad jis ne kartą kreipėsi į Ministeriją ir Departamentą, prašydamas panaikinti Kybartų PN administracijos skirtas nuobaudas, tačiau Ministerija ir Departamentas pritaria akivaizdžiai neteisėtiems Kybartų PN administracijos nusikalstamiems veiksmams ir neteisėtam neveikimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo priėmimo medžiagą ir išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, teisingai taikė ABTĮ normas.

Pritardama ir nekartodama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek atskirajame skunde nurodo galbūt neteisėtus Kybartų PN administracijos veiksmus (neveikimą), o Ministeriją ir Departamentą kritikuoja dėl to, jog šios institucijos pritaria pareiškėjo nurodytiems neteisėtiems Kybartų PN administracijos veiksmams (neveikimui). Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokio tarp jo ir Ministerijos ar Departamento kilusio ginčo, kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Departamentas pareiškėjo skundą dėl Kybartų PN pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurį Departamentui persiuntė Ministerija nagrinėti pagal kompetenciją, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatyta ikiteismine tvarka. Tačiau pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad Kauno apygardos administracinis teismas, kuris nagrinėja pareiškėjo skundus atsakovui Kybartų PN, yra šališkas, todėl nėra prasmės vėl ir vėl kreiptis į šį teismą, nes jo sprendimai yra iš anksto žinomi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie teismą, kuriam teismingas ginčas, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundo priėmimo klausimą spręsti ne pagal ABTĮ nustatytas bylų priskirtinumo tam tikriems teismams taisykles. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas ir Ministerija pritaria neteisėtiems Kybartų PN veiksmams, taip pat kad šios institucijos yra tikrosios neteisėtų veikų organizatorės ir iniciatorės, nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra priskirtinas Kauno, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, yra nepagrįsta ir (ar) neteisėta.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė