8e36f5e8-e8a5-4bd9-8579-28633e99b457 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D. Šiugždinytė                                                  Baudž.

byla Nr.1A-756-238/10;

Teisėjas A.Vieraitis                                                             Proceso

Nr. 1-56-1-00633-2009;

     Procesinio sprendimo kategorija:    Â

 (S)

                                2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei

Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems V. V., G. V., jų gynėjams advokatams Rasai

Kalkauskienei, Valerijui Karpovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. V. ir G. V. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės

teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo :

G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 286 straipsnį, skirta bausmė 25 BBD bauda, pagal LR BK 290 straipsnį, skirta bausmė 15 BBD bauda. Bausmės subendrintos vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 d., 5 d. 1 p. ir skirta subendrinta bausmė 25 (dvidešimt penkių) BBD bauda.

V. V. nuteista pagal LR BK 286 straipsnį, skirta bausmė 30 BBD bauda, pagal LR BK 290 straipsnį 15 BBD bauda. Bausmės subendrintos vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d. , 5 d. 1 p. ir skirta subendrinta bausmė 30 (trisdešimties) BBD bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                                                                n

u s t a t ė:

G. V. pagal LR BK 286 straipsnį, 290 straipsnį nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-11-14, įtartas administraciniu teisės pažeidimu ir dėl to vežamas pristatyti į (duomenys neskelbtini)  rajono policijos komisariatÄ , tarp

18.00 val. ir 18.15 val., kelyje(duomenys neskelbtini), tarnybiniame policijos automobilyje „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įžeidė savo pareigas ėjusius valstybės tarnautojus - (duomenys neskelbtini)

policijos komisariato vyr. postinį L. S. ir postinį R. K., apšaukė juos abu keiksmažodžiais bei kitais

įžeidžiančiais žodžiais bei du kartus L. S. spjovė į veidÄ , taip įžeidė jų garbę ir orumÄ , bei toliau, atvežtas į policijos įstaigos kiemÄ , (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡laipinamas iÅ¡ automobilio, siekdamas pabėgti ir iÅ¡vengti atsakomybės, pasiprieÅ¡ino vyr. postiniui L.

S., sudavė antrankiais surakintomis rankomis jam į veidÄ , padarė L. S. kraujosruvÄ veide ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .

V. V. pagal LR BK 286 straipsnį, 290 straipsnį nuteista už tai, kad ji, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, 2009-11-14 tarp 17.45 val. ir 18.15 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), taip pat kelyje (duomenys neskelbtini), įtarta administraciniu teisės pažeidimu ir dėl to vežama pristatyti į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ , tarnybiniame policijos automobilyje „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įžeidė savo pareigas ėjusius valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini). policijos komisariato vyr. postinį L. S. ir postinį R. K.,

apšaukė juos keiksmažodžiais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, taip įžeidė jų

garbę ir orumÄ , bei tuo pat metu, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, pasiprieÅ¡ino vyr. postiniui L. S., ranka du kartus sudavė į veidÄ , iÅ¡tempė už tarnybinės uniformos iÅ¡ automobilio, nagais subraižė rankas ir įkando jam į kojÄ , padarė L. S. kraujosruvas veide ir kairėje kojoje, nubrozdinimus abiejose plaÅ¡takose ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ .

          Apeliaciniu skundu nuteistieji G. V. ir V. V. prašo

nuosprendį panaikinti, priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis G. V. skunde teigia, jog nenorėjo vandeniu apipilti policijos

pareigÅ«nus, veiksmai buvo nukreipti į A. K., parodymai dėl Å¡ios aplinkybės nuoseklÅ«s. Apeliaciniame skunde nuteistieji teigia, jog jų veikas iÅ¡provokavo neteisėtas pareigÅ«nų elgesys. G. V. teigia, jog policijos pareigÅ«nų nurodymus vykdė, konfliktas prasidėjo tik tada, kai žmona bandė pasikalbėti su pareigÅ«nais. Nuteistasis teigia, jog  pareigÅ«nus iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais tuomet, kai jie parmetė žmonÄ ant žemės, surakino antrankiais. Nurodo, jog teismas nesiaiÅ¡kino, ar G. V. atžvilgiu pareigÅ«nai teisėtai panaudojo spec. priemones - antrankius, nes teigia, jog dėl Å¡ių veiksmų ir kilo konfliktas. Nuteistieji teigia, jog teismas nenurodo veikos kvalifikavimo pagal LR BK 290 str. ir 286 str. motyvų, nekonkretizuota iÅ¡vada dėl necenzÅ«rinių žodžių vartojimo, nenurodyta, kuris kaltinamasis, kokius žodžius pasakė, ar ne patys pareigÅ«nai iÅ¡provokavo kilusiÄ situacijÄ . Taip pat skunde teigiama, jog teismas tik formaliai atsižvelgė į aplinkybę, kad iÅ¡vežus nuteistuosius nepilnamečiai vaikai buvo palikti su močiute, kuriai pačiai reikalinga priežiÅ«ra. Taip pat apeliantai teigia, jog nuosprendyje nepasisakyta

dėl nuteistųjų veiksmų pobūdžio, intensyvumo ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių

jų veikas kvalifikuoti pagal LR BK 290 str. ir 286 str. Apeliantai teigia, jog procesas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes Å¡ios bylos ikiteisminį tyrimÄ ir bylos, kuri pradėta pagal nuteistųjų pareiÅ¡kimÄ dėl nukentėjusiųjų neteisėtų veiksmų, kontroliavo tas pats prokuroras.

          Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų  apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė  nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti.

          Nuteistųjų

V. V. ir G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

          Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė

apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai V. V. ir G. V. pripažino kaltais už nusikalstamų veikų padarymÄ ir

skyrė jiems bausmes.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK)

305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ esmės nuteistieji ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jų kaltė, vertinimÄ . Kolegija pažymi, kad BPK

20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys,

3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apeliantų kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistųjų nurodytus argumentus dėl jų nekaltumo. Teismas atliko įrodymų vertinimÄ ir jis pateiktas nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo

posėdžių protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų  patikrinimo ir vertinimo

taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Ä®vertinusi ir iÅ¡tyrusi visÄ bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo iÅ¡vados, kad V. V. ir G. V. padarė LR BK  286 straipsnyje ir 290 straipsnyje  numatytas nusikalstamas veikas pagrįsta. Apeliantai G. V. ir V. V. nuteisti už tai, kad pasiprieÅ¡ino ir įžeidė valstybės tarnautojus.

          Kolegija pažymi, kad pagal LR BK 286 straipsnį atsako tas asmuo, kuris panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

          Pagal LR BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautojÄ ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

          Objektyviai LR BK 286 straipsnyje numatyta veika pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais, kuriais prieÅ¡inamasi valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas, t.y. atsakomybė už pasiprieÅ¡inimÄ kyla tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas veikia teisėtai įstatymo ar kitais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose, o kaltininkas pasiprieÅ¡ina jam grasindamas pavartoti smurtÄ ar jį pavartodamas. PasiprieÅ¡inimo valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais. PasiprieÅ¡inimas galimas dviem alternatyviais bÅ«dais: 1) jis turi bÅ«ti padaromas panaudojant smurtÄ arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ . PasiprieÅ¡inimas smurtu reiÅ¡kia, kad kaltininkas panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ . Å i nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai prieÅ¡indamas valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtÄ arba grasina tuoj pat jį panaudoti.

          LR BK 290 straipsnyje numatyta veika pagal objektyviuosius požymius pasireiškia viešu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Asmens įžeidimas gali būti padaromas bet kokiu būdu: žodžiu, raštu, veiksmais ar pan. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento.

          Kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų kaltė, jiems įžeidus ir pasipriešinus valstybės tarnautojams, taip įvykdžius LR BK 286 straipsnyje ir BK 290 straipsnyje numatytus

nusikaltimus, įrodyta nukentėjusiųjų L. S., R. K. parodymais. Teismas turėjo pagrindo tikėti šių

nukentėjusiųjų parodymais apie nuteistųjų atliktus nusikalstamus veiksmus, nes šių nukentėjusiųjų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, neprieštaringi. Nukentėjusiųjų parodymai buvo vienodi ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai ir duomenys. Tai liudytojų V. B., E. K. parodymai teisme ir liudytojo A. K. parodymai tyrime, specialisto išvada, pranešimų apskaitos duomenys, kiti bylos duomenys.

          Nukentėjusieji

- policijos darbuotojai L. S., R. K. patvirtino faktÄ , kad nuteistieji juos įžeidė, pasiprieÅ¡ino, kad apeliantai juos apÅ¡aukė keiksmažodžiais, kitais įžeidžiančiais žodžiais, panaudojo fizinį smurtÄ ir sužalojo, nežymiai sutrikdydami sveikatÄ . Fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį - policijos darbuotojÄ L. S. ir jo sužalojimo faktas patvirtintas specialisto iÅ¡vada. Be to, tÄ aplinkybę, kad įvykio dienÄ buvo sužalotas L. S., patvirtino jį matę liudytojai V. B., E. K.. Byloje

nustatyta, kad iki konflikto su apeliantais pradžios nukentėjusysis L. S. buvo sveikas ir nesužalotas, o po konflikto - priešingai.

Nors apeliantai neigia fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį faktÄ ir jo sužalojimo galimybę, tačiau byloje esantys duomenys Å¡iÄ aplinkybę patvirtina.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistųjų V. V. ir G.

V. parodymai minimu klausimu per visÄ procesÄ nebuvo nuoseklÅ«s, nes

pirmojoje apklausoje G. V. pripažino kaip galimÄ L. S. apspjovimÄ , aktyvų prieÅ¡inimÄ si, bandymÄ iÅ¡trÅ«kti bei

netyčinį Å¡io bandymo metu smÅ«gį į veidÄ L. S., tačiau vėliau tokias aplinkybes paneigė. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

nurodė, jog teisingesni pirmieji parodymai, nes tada viskÄ geriau prisiminė. V. V. tyrimo pradžioje taip pat pripažino, jog L. S. sulaikoma prieÅ¡inosi-spardėsi, muistėsi, apspardė

automobilį ir sudavė ranka L. S. į veidÄ , vėliau Å¡ias aplinkybes paneigė, o teisiamajame posėdyje nurodė, jog pirmieji parodymai teisingesni, nes tuo metu viskÄ geriau prisiminė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kad apeliantai teisme nurodė, jog jų pirminiai parodymai yra teisingi, o juose pripažįstama fizinio smurto panudojimo prieÅ¡ policijos pareigÅ«nÄ galimybė, tai atitinka ir nukentėjusiųjų parodymus apie tai, duoda pagrindÄ tikėti tuo, jog iÅ¡ties apeliantai atliko kaltinime nurodytus ir teismo nuosprendyje nustatytus bei nurodytus nusikalstamus veiksmus, kuriuos apeliaciniame skunde neigia.

Kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje teismas nurodė, iÅ¡vardijo apeliantų kaltę patvirtinančius įrodymus, juos iÅ¡samiai analizavo, atliko vertinimÄ , detaliai argumentavo nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ . Teismo iÅ¡dėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai

byloje surinkti teisėtai, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis

patikrintas teisminio proceso metu. BylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad apeliantai įvykdė jiems inkriminuotas veikas. Atmestinas apeliantų skundo argumentas, kad teismas nenurodė BK 286 straipsnio ir BK 290 straipsnio kvalifikavimo motyvų, nes prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas iÅ¡samiai argumentavo nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo argumentus. Jie detaliai nurodyti nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.

Nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nenurodė, kokius konkrečius keiksmažodžius nuteistieji pasakė. Kolegija pažymi, kad necenzūriniai žodžiai oficialiuose dokumetuose, o tuo labiau nuosprendyje, negali būti vardijami.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų teiginys, kad jų veiksmus iÅ¡provokavo policijos darbuotojų netinkamas

elgesys. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nukentėjusieji nurodė, jog pagal praneÅ¡imÄ iÅ¡vyko į įvykio vietÄ pas nuteistuosius,

nes buvo gautas A. K. pranešimas, kad jo seserį V. V. muša sutuoktinis G. V.. Byloje esantys policijos pranešimų apskaitos duomenys patvirtina aplinkybę, kad tikrai

įvykio dienÄ policijoje buvo gautas ir įregistruotas telefoninis A. K. praneÅ¡imas apie vieÅ¡osios tvarkos trikdymÄ , triukÅ¡mÄ ,

konfliktÄ bute nuteistųjų gyvenamosios vietos adresu. Byloje nustatyta, kad

policijos darbuotojams (nukentėjusiesiems) atvykus į įvykio vietÄ , A. K. juos informavo, kad G. V. muÅ¡a V. V.. A. K. pabeldus į duris, jas

atidarė apeliantas G. V. ir vandeniu apliejo R. K.. Įvykio vietoje policijos darbuotojai G.

V. sulaikė, surakino antrankiais, iÅ¡vedė ir pasodino į automobilį tam, kad pristatytų į policijos komisariatÄ . Pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos darbuotojams V. V. patvirtino, jog jÄ muÅ¡a vyras ir pasakė raÅ¡ysianti pareiÅ¡kimÄ , vėliau pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yti atsisakė, o policijos

darbuotojams ruoÅ¡iantis iÅ¡važiuoti, V. V. sugriebė L. S. už uniformos, sudavė į veidÄ , keikėsi, tempė,

įžeidinėjo, nagais apdraskė rankas. Padedamas R. K., L. S. V. V. sulaikė, surakino antrankiais,

įsodino į automobilį, o laikoma prie grindų, ji įkando nukentėjusiajam L. S. į kairės kojos blauzdÄ . Po V. V. sulaikymo,

plūdosi keiksmažodžiais ir įžeidžiančiais žodžiais ir G. V.,

pakeliui į policijos įstaigÄ du kartus L. S. apspjovė. G. V. siekė bėgti, L. S. bandė sulaikyti

ir G. V. tyčia sudavė jam į veidÄ .

Nukentėjusysis L. S. paaiÅ¡kino, kad iki įvykio jis buvo sveikas, nesužalotas, sprendimÄ sulaikyti ir pristatyti

į policijos įstaigÄ nuteistuosius priėmė dėl aiÅ¡kių administracinių teisės pažeidimų

požymių - apipylimo vandeniu (G. V.), užpuolimo (V. V.). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. K..

Pirmosios instancijos teisme teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. K. parodymus duoti atsisakė. Tačiau iš jo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kurie pagarsinti pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis iškvietė policijos pareigūnus, nes G.

V. mušė jo seserį V. V.. Atvykus pareigūnams, G. V. apipylė juos vandeniu, po to jis buvo sulaikytas. V. V. iškeikė pareigūnus, todėl buvo sulaikyta ir ji, elgėsi

isteriÅ¡kai. Liudytojas A. K. nurodė, kad vežant apeliantus į policijÄ , jis vyko paskui policijos darbuotojus. Atvykęs į policijos komisariatÄ Â matė, jog vienam iÅ¡ vykusių pareigÅ«nų buvo sužalota lÅ«pa, Å¡is teigė, kad jam sudavė G. V.. Liudytojas V. B. patvirtino, jog policijoje priėmė A. K. praneÅ¡imÄ telefonu, kad muÅ¡ama

jo sesuo, todėl iÅ¡siuntė pareigÅ«nus L. S. ir R. K. patikrinti praneÅ¡imÄ . Å ie pareigÅ«nai pranešė, kad sulaikyti

VyÅ¡niauskai pasiprieÅ¡ino. Matė, kad  R. K. buvo Å¡lapias, jis pasakė, kad apliejo G. V.. Matė sumuÅ¡tÄ L.

S. lÅ«pÄ . Be to, jis pasakojo, kad V. V. jam įkando. Liudytoja E. K. paaiÅ¡kino, kad policijos komisariate matė abu nukentėjusiuosius, matė Å¡lapiÄ R. K. striukę, sumuÅ¡tÄ

L. S. lÅ«pÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡samius motyvus dėl surinktų byloje įrodymų vertinimo. Kadangi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iÅ¡ esmės sutapo, buvo nuoseklÅ«s, atitiko vieni kitus, o taip pat atitiko ir objektyvius byloje surinktus duomenis - specialisto iÅ¡vadÄ , teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes, o taip pat ir nuteistųjų kaltę. Kadangi nukentėjusiųjų parodymus iÅ¡ dalies atitiko nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos nuteistieji vėliau paneigė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai faktines bylos aplinkybes nustatė vadovaudamasis nukentėjusiųjų parodymais ir liudytojų parodymais, o tÄ dalį nuteistųjų parodymų, kurioje jie neigė atskirus nusikalstamos veikos veiksmus - apspjovimÄ , smÅ«gį į veidÄ , V. V. neigimÄ dėl smÅ«gių L. S. sudavimo, jo tampymo, apdraskytų rankų bei įkandimo į kojÄ , vertino kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji iÅ¡ esmės neneigė, jog prieÅ¡inosi, muistėsi, spardė automobilį, sudavė į veidÄ , taip pat duoda pagrindÄ tikėti bÅ«tent nukentėjusiųjų parodymais, nes motyvuotų parodymų keitimo aplinkybių ir priežasčių nuteistieji nenurodė.

Skunde teigiama, jog konfliktÄ iÅ¡provokavo nukentėjusieji. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡samius ir pagrįstus motyvus dėl teisėto pareigÅ«nų elgesio, t. y. dėl nuteistųjų sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigÄ . Teismas nurodė jog pareigÅ«nų veiksmai atitiko tiek administracinę teisenÄ reglamentuojančius teisės aktus, tiek Policijos įstatyme, pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose apibrėžtas jų kompetencijos ribas.

LR Policijos veiklos įstatymo 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048, 18 straipsnio 1 d. 2 p. numatyta, jog policijos pareigÅ«nas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimÄ , turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiÅ«rėti. AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯tvirtina ir policijos generalinio komisaro 2001-06-25 įsakymu Nr. 278 patvirtintų „Policijos įstaigų budėtojų padalinių darbo organizavimo instrukcijos“ 18.5.2. punktas, kuriame pasakyta, kad gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ar kitÄ informacijÄ , pamainos pareigÅ«nai, be Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme nustatytų policijos pareigÅ«nų teisių ir pareigų turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti keliÄ daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, apsaugoti įvykio vietÄ bei įrodymus, nustatyti įvykio liudininkus, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenis, padariusius neteisėtÄ veikÄ .

Be to, Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnis nustato, jog policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ , kai bÅ«tina užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Pagal Å¡io įstatymo 23 str. 4 d. imtynių veiksmų, dujų, antrankių panaudojimas yra laikomas fizinės prievartos panaudojimu. To paties įstatymo 24 straipsnis nustato, jog policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti fizinę prievartÄ gindamas save, kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi, sulaikydamas teisės pažeidimÄ padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo.

Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, buvo įtariama, jog prieš V.

V. smurtaujama, tai galimai daro jos vyras G. V., be to, G. V. apipylė vandeniu pareigÅ«nÄ be jokios priežasties, o tai neabejotinai yra neteistas veiksmas, dėl Å¡ių aplinkybių

pareigÅ«nai turėjo teisę sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ G. V., kad  iÅ¡aiÅ¡kintų aplinkybes dėl galimų teisės pažeidimų.

Be to, ir pati V. V. savo bute atvykusiems policijos darbuotojams nurodė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl sutuoktinio netinkamo elgesio (jos muÅ¡imo).

Byloje nustatyta, kad V. V. atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės tik po to, kai ji pradėjo neteisėtai elgtis. Nuteistosios veiksmai nukreipti prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus, vykdančius savo pareigas, taip pat turėjo neteisėtumo požymių, todėl nukentėjusieji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ sutramdyti besiprieÅ¡inančiÄ jÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes. Dėl Å¡ių aplinkybių atmestinas skundo argumentas, kad konfliktÄ ir jo eigÄ iÅ¡provokavo pareigÅ«nai, kad jie be pagrindo panaudojo specialiais priemones ir vežė apeliantus į policijos įstaigÄ , nes Å¡is argumentas prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ta aplinkybė, kad pareigÅ«nai siekė sutramdyti nuteistojo žmonÄ , t. y. veikė teisėtai, nedavė pagrindo nuteistajam G. V. įžeidinėti policijos pareigÅ«nus ar naudoti prieÅ¡ juos fizinį smurtÄ . Atsižvelgdama į Å¡ių aplinkybių visumÄ ,

teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų G. V. ir V. V. veiksmai pagal LR BK 286 straipsnį, 290 straipsnį,

kvalifikuoti teisingai, teismo išvados dėl įvykių aplinkybių, nuteistųjų kaltės pagrįstos išsamiai ištirtų, visapusiškai įvertintų bylos duomenų visuma ir neprieštarauja faktinėms  bylos aplinkybėms.

Nepagrįstas ir atmetamas skundo argumentas dėl proceso Å¡aliÅ¡kumo, nes skunde nurodyta aplinkybė, jog Å¡ioje byloje ikiteisminį tyrimÄ kontroliavo tas pats prokuroras, kuris tyrė VyÅ¡niauskų pareiÅ¡kimus dėl policijos darbuotojų veiksmų, negali bÅ«ti laikoma Å¡aliÅ¡kumo pagrindu. Be to, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko remiantis rungtyniÅ¡kumo principu, duomenų dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo byloje nenustatyta, tokių duomenų nenurodo skunde ir nuteistieji, todėl skundo argumentas dėl Å¡aliÅ¡kumo turi bÅ«ti atmetamas.

Apeliantai skunde nurodo, jog teismas tik formaliai atsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad nukentėjusieji iÅ¡vežė abu nuteistuosius į policijos įstaigÄ ir dėl to galimai be priežiÅ«ros liko jų vaikai. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡i aplinkybė nuteistųjų padarytos veikos aplinkybių nekeičia, nes jie kaltinti dėl pasiprieÅ¡inimo policijos pareigÅ«nams ir jų įžeidimo ir veikų kvalifikavimui Å¡i aplinkybė reikÅ¡mės neturi. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių ir nuteistųjų parodymų, namuose mažamečiai vaikai nebuvo palikti vieni, jie liko su močiute, iÅ¡ karto po to pareigÅ«nai paskambino vaiko teisių apsaugos specialistams, kad jie užtikrintų vaikų teises. Esant Å¡ioms aplinkybėms Å¡is skundo argumentas atmetamas. Â

Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo pobÅ«dį (vartotas fizinis smurtas, įžeidinėjo, spjovė, įkando), nuteistųjų asmenybę (charakterizuojami teigiamai, neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi du mažamečius vaikus, dirba). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkiančia aplinkybe laikė nuteistųjų apsvaigimÄ nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Teismas įvertino Å¡ių aplinkybių visumÄ ir skyrė bausmes – baudas, žymiai mažesnes nei Å¡ios bausmės vidurkiai už tokio sunkumo nusikaltimus. Kadangi veikos padarytos vienu metu, vieningais veiksmais, vieninga tyčia, jos sudaro idealiÄ sutaptį, todėl teismas pagrįstai bausmes subendrino vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimdamas Å¡velnesnę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai bei neÅ¡aliÅ¡kai įvertino įrodymus, teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų įvykių, vietos, laiko, nuteistųjų kaltės, pagrįstos iÅ¡samia bylos duomenų ir surinktų įrodymų analize. Nuteistųjų veikos pagal LR BK 286 straipsnį ir pagal LR BK 290 straipsnį kvalifikuotos teisingai. Bausmės skirtos teisingai.Â

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                               n

u t a r ė :

          Nuteistųjų

G. V. ir V. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                       Â

Danguolė Šiugždinytė

Teisėjai                                                                                         Valdas

Vitunskas

                                                                                                            Â

Gytis Večerskas

         Â