2020-09-30 Nr. AB-18183-3-62-3-02282-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1660-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02282-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Kauno TI netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas yra neįgalus, jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažeidimais bei kitomis sunkiomis ligomis. 2018 m. rugsėjo 7 d. atliekant kratą, iš jo buvo paimti insulino vaistai su švirkštu, skirti (duomenys neskelbtini)gydymui ir grąžinti praėjus 8 valandoms, kai smarkiai sukilo spaudimas. Po kratos buvo patalpintas į kamerą Nr. 208, kurioje rūkoma ir buvo užimtos visos lovų apatinių aukštų gulimos vietos. Jam atsisakius eiti į kamerą Nr. 208, buvo patalpintas į drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 146 ir ten laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. Kameroje langai neatsidarė, trūko oro, bloga ventiliacija, neveikė televizija, sanitarinis mazgas nepritaikytas negalią turintiems asmenims, nebuvo jokių rankenų ir atramų, kas kėlė didelius nepatogumus norint atlikti gamtinius reikalus. Sanitariniame mazge įrengtas metalinis unitazas, neturintis jokio medinio ar plastikinio padėklo. 2018 m. rugsėjo 10 d. apie 17 val. buvo perkeltas į kamerą, kuri iš dalies atitiko saugias sveikatai gyvenamosios aplinkos sąlygas.

3. Pareiškėjas teigė, kad Kauno TI pareigūnai neleido pasinaudoti liftu, vertė lipti laiptais, jis negalėjo pasivaikščioti gryname ore. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 3 d. nebuvo išduoti gydytojų paskirti medikamentai, tokie kaip (duomenys neskelbtini) (nuo kojų skausmo), dėl ko sutriko sveikata, atsirado nemiga. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė psichologinį sukrėtimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 7 d. atvykus į Kauno TI, buvo atlikta visuminė asmens krata, tačiau jokie daiktai bei medikamentai nepaimti. Atlikus kratą pretenzijų pareiškėjas neišreiškė. Kaip skunde patvirtino pats pareiškėjas, kameroje Nr. 208 jis nebuvo, buvo perkeltas į kamerą Nr. 146 ir tai įprasta dvivietė kamera, atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ginčui aktualiu laikotarpiu nėra nustatyta, kad pareiškėjo sveikata būtų pablogėjusi ar atsiradę naujų sveikatos sutrikimų. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Asmuo, kuris atsisako eiti pasivaikščioti gryname ore, pasirašo registracijos žurnale, o asmeniui atsisakius pasirašyti, atsisakymą parašais patvirtina du pareigūnai. Pareiškėjui teisė pasivaikščioti buvo užtikrinta, tačiau jis daugeliu atvejų atsisakė eiti pasivaikščioti ir tai patvirtina dviejų pareigūnų parašai. Kauno TI pasivaikščiojimo kiemai įrengti pastato viršutiniame aukšte, į kurį patekti asmenys gali tik laiptais. Liftų įrengimas tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenumatytas. Sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas negali lipti laiptais. Pareiškėjo fizinė ir psichinė būklė kalinimo Kauno TI metu nepablogėjo. Pareiškėjas konkrečiai neargumentuoja savo patirtos neturtinės žalos, neįrodo kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto. Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui G. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad kratos metu iš jo buvo paimti medikamentai, būtini jo sveikatai palaikyti, vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Teismas nustatė, kad pareiškėjui atvykus į Kauno TI buvo atlikta visapusiška krata, 2018 m. rugsėjo 7 d. užpildytas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. 66-3645. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog kratos ir daiktų patikrinimo metu iš pareiškėjo nebuvo paimta jokių daiktų, tarp jų ir medikamentų, pareiškėjas patikrinimo metu nurodė ir savo parašu patvirtino, kad pretenzijų nėra. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs Kauno TI pareigūnų veiksmus administracijai ar įstaigos direktoriui. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentą dėl netinkamos kratos atlikimo atmetė.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad jis neteisėtai buvo patalpintas į drausmės izoliatoriaus kamerą Nr. 146 ir ten buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d., kameroje langai neatsidarė, trūko oro, buvo bloga ventiliacija, sanitarinis mazgas nepritaikytas negalią turintiems asmenims, nebuvo jokių rankenų ir atramų, nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo perkeltas iš kameros Nr. 208 į kamerą Nr. 146, 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo perkeltas iš kameros Nr. 146 į kamerą Nr. 166; pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo kamera Nr. 146 yra dvivietė, joje įrengtas langas. Nors į bylą nėra pateikta konkrečių duomenų apie kameros oro judėjimo greitį, tačiau teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo netinkamas vėdinimas, nėra. Pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, jog kalinimo sąlygos neatitiko reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerose Kauno TI įrengti pilnai ar iš dalies atidaromi langai, be to, visose patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema. Teismas nenustatė, kad mechaninė ventiliacija neveikė, ar pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per atveriamus langus. Todėl vertino, kad pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, ir juos atmetė kaip nepagrįstus.

10. Dėl pareiškėjo nusiskundimo, kad Kauno TI kameroje Nr. 146 sanitarinio mazgo patalpa nepritaikyta neįgaliesiems, nebuvo atramų rankenų, teismas, vadovaudamasis BVK 173 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, nustatė, kad nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad serga (duomenys neskelbtini) pažeidimais, nurodė, jog dėl ligų sunku vaikščioti, nes nejaučia kojų pėdų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo sveikata nepablogėjo, nebuvo nustatyta naujų sveikatos sutrikimų. Teismas vertino, kad nėra abejonių dėl pareiškėjo skundo aplinkybių apie jo fizinę negalią visą ginčo laikotarpį, be to, nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Teismas įpareigojo Kauno TI pateikti teismui duomenis, ar pareiškėjui nustatytas neįgalumas susijęs su judėjimo negalia, tačiau atsakovo atstovas šių duomenų nepateikė, nenurodė, ar tualetas/sanitarinis mazgas buvo pritaikytas neįgaliajam, nepaneigė skundo aplinkybių, todėl teismas padarė išvadą, kad visą ginčo laikotarpį (iš viso 4 paras) pareiškėjo galimybės savarankiškai naudotis tualetu buvo apribotos. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas privalėjo sudaryti pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančias gyvenamąsias sąlygas, tačiau jų neužtikrinęs, atsakovo atstovas pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalį. Teismas pareiškėjo nusiskundimą dėl negalėjimo pasivaikščioti kasdien vieną valandą gryname ore nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 3 d., vertino kaip neatsiejamai susijusį su byloje nustatytu pažeidimu, t. y. nustatyto pažeidimo dalį.

11. Dėl pareiškėjo nusiskundimo, kad Kauno TI neaprūpino medikamentais, kurie paskirti gydytojų, teismas nustatė, jog pareiškėjas pagal jam diagnozuotas ligas reguliariai vartoja medikamentus, kuriuos skyrė gydytojas, taip pat ir vaistus (duomenys neskelbtini) bei kt. Kauno TI nepateikus teismui pagal nutartį duomenų, ar pareiškėjui buvo išduoti skunde nurodyti gydytojų paskirti medikamentai („(duomenys neskelbtini)“), teismas sprendė, kad visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 3 d., pareiškėjas nebuvo aprūpintas reikiamais medikamentais.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Kauno TI ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. (iš viso 3 paras) nesudarė jo sveikatą atitinkančių kalinimo sąlygų bei visu ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. spalio 3 d. (iš viso 26 paras) neužtikrino pareiškėjui galimybės pasivaikščioti gryname ore bei neišdavė gydytojų paskirtų medikamentų („(duomenys neskelbtini)“), todėl konstatavo, kad Kauno TI pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į aplinkybes, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl alkoholio vartojimo jam buvo paskirta nuobauda, ir vertino, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėjo kilti ir dėl alkoholio poveikio ar abstinencijos po jo vartojimo. Tačiau teismui nekilo abejonių, jog kalėdamas neįgaliesiems nepritaikytoje patalpoje, negalėdamas vieną valandą per parą pasivaikščioti gryname ore bei dėl jam neišduotų medikamentų lėtinėms ligoms gydyti, pareiškėjas patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, bei neigiamus padarinius jo sveikatai, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Todėl teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti iš viso 26 paras), sukeltus nepatogumus gyvenant neįgaliesiems nepritaikytose patalpose (3 paras) bei sukeltus nepatogumus visą ginčo laikotarpį (26 paras) negalint pasivaikščioti gryname ore, nusprendė, jog pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteistina 200 Eur neturtinės žalos.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta priteisti pareiškėjui pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Atkreipia dėmesį, jog duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nėra, be to, pareiškėjas kalinimo metu nei žodžiu, nei raštu nesiskundė Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl laikymo sąlygų. Pažymi, jog nenustatyta, kad Kauno TI pareigūnai ir kiti darbuotojai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

15. Teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo teisės savarankiškai pasinaudoti tualetu apribojimo 3 paras jam būnant kameroje Nr. 146. Atkreipia dėmesį, kad į bylą Kauno TI atstovas buvo pateikęs minėtos kameros ir sanitarinio mazgo nuotraukas. Pažymi, kad Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.5 punktu, kuriame nurodyta, kad sanitarinis mazgas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) nereglamentuojamas sanitarinių mazgų įrengimas. Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos, bei atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms, sanitariniai mazgai turi duris, praustuvus. Todėl neaišku, kokiais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė savarankiškai pasinaudoti tualetu. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas gali vaikščioti, judėti savarankiškai, o šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, taigi jis galėjo sanitariniais mazgais naudotis laisvai (nors ir jusdamas tam tikrus skausmus dėl savo ligų, kurių įtakai Kauno TI veiksmai neturėjo įtakos).

16. Atsakovo atstovas pažymi, kad jis pateikė išrašus iš pasivaikščiojimų registracijos žurnalo aktualiu laikotarpiu, iš kurių matyti, jog kamerose Nr. 146, Nr. 166 (kuriose buvo pareiškėjas) buvę asmenys buvo išvedami pasivaikščioti, o pareiškėjas ne kartą atsisakė pasivaikščiojimų. Kauno TI esantis liftas pramoninis ir nėra skirtas žmonių kėlimui (juo nesikelia nei suimtieji (nuteistieji), nei Kauno TI darbuotojai). Kauno TI pasivaikščiojimo kiemai įrengti pastato viršutiniame aukšte, į kurį patenkama laiptais. Pareiškėjo atveju, nei jo sveikatos istorijoje, nei iš faktinių aplinkybių nenustatyta, kad jis negali lipti laiptais, o kaip nurodo ir pats pareiškėjas skunde – vaikščioti ir lipti laiptais gali. Pareiškėjas dažniausiai pasivaikščioti atsisakė ir tai patvirtinta dviejų pareigūnų parašais. Taigi pareiškėjui teisė pasivaikščioti buvo užtikrinta, o pirmosios instancijos teismo argumentai dėl šios pareiškėjo teisės pažeidimo yra nepagrįsti.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims turi būti užtikrinta tokia pat sveikatos priežiūra kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pažymi, kad gydytojas kiekvieną kartą apsilankius asmeniui įvertina jo sveikatos būklę bei pagal ją nusprendžia skirti/neskirti vienų ar kitų vaistų. Taigi pareiškėjui Kauno TI buvo paskirtas gydymas pagal tuometinę jo būklę ir buvo visiškai pakankamas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra gavęs nuobaudą už piktnaudžiavimą alkoholiu, todėl tam tikrus sveikatos sutrikimus jam galėjo sukelti ir alkoholis arba abstinencija po jo vartojimo. Pažymi, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri turi teisę nuspręsti, jog žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta arba, kad pareiškėjui buvo paskirtas netinkamas gydymas. Pareiškėjui nesikreipus į minėtą komisiją, Kauno TI tokių duomenų negali pateikti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. vėl atvyko pas Kauno TI gydytojus, tačiau buvo įžūlus, pareiškė, jog „<...> susitiksime teisme“, todėl vadovaujantis nustatyta tvarka, pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, bei sukėlęs pavojų įstaigos darbuotojams, nebuvo konsultuotas. Svarbu ir tai, jog minėtų vaistų („(duomenys neskelbtini)“) negavimas/nesuteikimas niekaip negalėjo pakenkti pareiškėjo sveikatai, kadangi jie tik gali palengvinti vienos ar kitos ligos simptomus. Pažymi, kad pagal Kauno tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2005 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1A-80 (toliau – ir Taisyklės) 2.11 punktą suimtieji ir nuteistieji gali pateikti pasiūlymus, prašymus ir skundus dėl Sveikatos priežiūros tarnybos veiklos, tačiau tokių skundų pareiškėjas įstaigai nepateikė. Taigi akivaizdu, kad Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų paskirdami pareiškėjui gydymą, nes jam būtini vaistai buvo suteikti.

18. Atsakovo atstovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas realiai patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patirti nepatogumai (jeigu tokie buvo) truko trumpą laiką, nebuvo tęstiniai, tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas (jeigu būtų nustatytas teisių pažeidimas) turėtų būti pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas, nes teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Prašo pridėti prie bylos Taisykles, kadangi šių duomenų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame nurodoma, jog Kauno TI veiksmai realiai sukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų bei pasikeitus atstovams byloje.

19. Pareiškėjas G. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų (nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 3 d.), atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų, konstatavęs pažeidimus, kad pareiškėjui 3 paras (nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d.) nebuvo užtikrinta teisė savarankiškai naudotis tualetu, 26 paras (nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 3 d.) nebuvo užtikrintas pasivaikščiojimas kasdien vieną valandą gryname ore, ir 26 paras (nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 3 d.) pareiškėjas nebuvo aprūpintas reikiamais medikamentais („(duomenys neskelbtini)“).

22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo teisės savarankiškai pasinaudoti tualetu apribojimo 3 paras jam būnant kameroje Nr. 146; pareiškėjui Kauno TI buvo paskirtas gydymas pagal tuometinę jo būklę ir buvo visiškai pakankamas; taip pat jo teisė pasivaikščioti buvo užtikrinta; pareiškėjas, pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir sukėlęs pavojų įstaigos darbuotojams, nebuvo konsultuotas, ir vaistų („(duomenys neskelbtini)“) negavimas/nesuteikimas niekaip negalėjo pakenkti pareiškėjo sveikatai, kadangi jie tik gali palengvinti vienos ar kitos ligos simptomus, taigi Kauno TI nepažeidė jokių teisės aktų paskirdami pareiškėjui gydymą, nes jam būtini vaistai buvo suteikti. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas realiai patyrė papildomų neigiamų išgyvenimų, jautė dvasinį ar fizinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir pareiškėjo patirti nepatogumai (jeigu tokie buvo) truko trumpą laiko tarpą, nebuvo tęstiniai. Todėl, jeigu ir būtų nustatytas teisių pažeidimas, kaip pakankama satisfakcija turėtų būti tik pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

24. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017 ir kt.).

25. Nagrinėdama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017; kt.).

26. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno TI neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, jog Kauno TI, turėdamas realią informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, atsižvelgdamas į jo ribotas galimybes judėti savarankiškai naudotis tualetu, privalėjo sudaryti jo sveikatos būklę atitinkančias gyvenamąsias sąlygas, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad Kauno TI nei atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė duomenų, kad tualete kameroje Nr. 146 buvo įrengti porankiai, priešingai, byloje esančios nuotraukos (b. l. 26) patvirtina aplinkybę, kad tualetas nėra pritaikytas neįgaliems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo galimybės Kauno TI nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. savarankiškai ir patogiai naudotis tualetu buvo apribotos. Taip pat bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo visiškai teisingą ir atsakovo atstovo nepaneigtą išvadą, kad 26 paras (t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. spalio 3 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrintas pasivaikščiojimas kasdien vieną valandą gryname ore, kadangi Kauno TI pasivaikščiojimo kiemai įrengti pastato viršutiniame aukšte, į kurį patekti asmenys gali tik laiptais (šią aplinkybę patvirtina pats atsakovo atstovas). Kauno TI argumentus, kad liftų įrengimas tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenumatytas ir pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad pareiškėjas negali lipti laiptais, paneigia aukštesnės teisinės galios imperatyvus teisinis reguliavimas (BVK 173 str. 5 d., Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.) ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės (t. y. nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b. l. 6) ir jis serga (duomenys neskelbtini) pažeidimais, dėl ligų sunku vaikščioti, nes nejaučia kojų pėdų), kurių atsakovo atstovas procese nepaneigė.

27. Minėtu aspektu taip pat pastebėtina, kad neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d., ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas ar su niekuo negali būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi ar taip baudžiama. Valstybės, šios konvencijos šalys, imasi visų veiksmingų įstatymų leidybos, administracinių, teisminių ar kitų priemonių, kad lygiai su kitais asmenimis užkirstų kelią neįgaliųjų kankinimams ar žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su jais ar jų tokiam baudimui. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris yra suprantamas kaip pasireiškiantis tuo, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 str. 5, 6 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017 ir kt.).

28. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo teisių pažeidimą dėl jo neaprūpinimo reikiamais medikamentais („(duomenys neskelbtini)“), atsakovo atstovui nepaneigus šio nusiskundimo, nors pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo Kauno TI pateikti teismui duomenis, ar pareiškėjui buvo išduoti skunde nurodyti gydytojų paskirti medikamentai („(duomenys neskelbtini)“) (b. l. 62). Atsakovo atstovas šių duomenų nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad pareiškėjui nesikreipus į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, Kauno TI tokių duomenų negali pateikti; pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. vėl atvyko pas Kauno TI gydytojus, tačiau buvo įžūlus ir pažeidė vidaus tvarkos taisykles, todėl nebuvo konsultuotas, o vaistų ((duomenys neskelbtini)) negavimas/nesuteikimas niekaip negalėjo pakenkti pareiškėjo sveikatai, kadangi jie tik gali palengvinti vienos ar kitos ligos simptomus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo teiginiai nėra pakankami ir argumentuoti, kad būtų galima pripažinti, jog atsakovo atstovas pagrįstai nesivadovavo BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įtvirtinančiu, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Todėl minėtos nuostatos pažeidimas konstatuotas pagrįstai.

29. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgusi į gana ilgą pažeidimo laikotarpį (daugiau nei pusantrų metų), į tai, su kokiomis kliūtimis pareiškėjas susidūrė įkalinimo įstaigoje dėl jo apsunkinto judėjimo (sunkumai siekiant patenkinti iš esmės pagrindinius fiziologinius poreikius), ir į pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta pinigais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šio vertinimo nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, t. y. liko nepaneigti faktai, jog pareiškėjas (neįgalus asmuo), kalėdamas neįgaliesiems nepritaikytose Kauno TI patalpose, patyrė nepatogumus, išgyvenimus, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, taip pat nukentėjo pareiškėjo orumas. Visa tai lėmė būtent neteisėti apelianto veiksmai (neveikimas). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra priežastinis ryšys tarp nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, kad yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, gana ilgą kalinimo neįgaliesiems nepritaikytose patalpose trukmę, sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, į ginamų vertybių pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, ir į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytais neturtinės žalos vertinimo kriterijais ir motyvais, susijusiais su pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio įvertinimu, ir jų nekartodama, konstatuoja, kad priteista neturtinė žala yra adekvati nustatytiems pažeidimams ir jos mažinti ar visiškai nepriteisti žalos atlyginimo pinigais apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė