8e35aa30-e384-4097-a85a-6cb2dd7b61f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-514-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00721-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.2.; 2.5.29.2.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2397-436/2014 pagal ieÅ¡kovo „Swedbank“, AB ieÅ¡kinį atsakovui L. V. (trečiasis asmuo – BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“) dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl laidavimo instituto, pagrindiniam skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo.IeÅ¡kovas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo L.

V. priteisti: 1) 200 000 Lt skolos; 2) 5 proc. įstatyminių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; 3) 3 750 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) (toliau – bankas) ir UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ (toliau – kredito gavėjas arba trečiasis asmuo) 2007 m. vasario 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-015163-AK (pakeista ir papildyta 2009 m. vasario 13 d. susitarimu Nr. 07-015163-AK-1) (toliau – Kredito sutartis), pagal kuriÄ kredito gavėjui suteiktas 950 000 Lt kreditas, nustatant kredito grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2009 m. rugpjūčio 13 d.

Kredito sutartis užtikrinta hipoteka ir 2007 m. vasario 15 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-015163-LA1 (pakeista ir papildyta 2009 m. vasario 13 d. sutartimi Nr. 07-015163-LA1) (toliau – Laidavimo sutartis), sudaryta banko ir L. V., pagal kuriÄ L. V. ir Kredito gavėjas atsako kaip solidarÅ«s skolininkai, o laiduotojas bankui atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. Kredito gavėjas suteikto kredito laiku negrÄ Å¾ino. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kredito gavėjui iÅ¡kelta bankroto byla.

Joje patvirtintas banko 1 014 398,09 Lt finansinis reikalavimas. 2009 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tu Nr. SR-38249 laiduotojas buvo informuotas apie tai, kad nevykdoma kredito sutartis, tačiau savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį laiduotojas taip pat nevykdė. Nurodytais kredito gavėjo ir laiduotojo veiksmais pažeisti banko interesai, CK 6.76 straipsnis, 6.81 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis ir 6.918 straipsnis. Bankas pabrėžė, kad solidarioji prievolė suteikia teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, todėl bankroto bylos iÅ¡kėlimas kredito gavėjui bei bankui įkeisto turto įkeitimas neužkerta kelio reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį teismo prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Nurodė, kad nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo trečiajam asmeniui atsirandantys materialieji ar procesiniai padariniai taikomi ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir atsakovui. Jei pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ skolininkui yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o kreditoriui iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, tai ir laiduotojui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles už įmonę neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o kreditoriui iÅ¡ieÅ¡koti įmonės skolas iÅ¡ laiduotojo teismo ar ne ginčo tvarka.

Pažymėjo, kad kai kreditorius reiÅ¡kia reikalavimÄ prievolės neįvykdžiusios įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, solidariam bendraskoliui – laiduotojui, kuris taip pat yra ir tos įmonės vienas iÅ¡ dalyvių, toks kreditoriaus reikalavimas turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovui turi bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje. Kauno apygardos teismui priėmus ieÅ¡kinį ir užvedus naujÄ civilinę bylÄ , pažeidžiamas lis alibi pendens principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių Å¡alių vienu metu iÅ¡kelti ar nagrinėti daugiau kaip vienÄ civilinę bylÄ .

Dėl to, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Kredito gavėjas (trečiasis asmuo) procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį ir dublike) teismo prašė bylÄ nagrinėti savo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad aplinkybė, jog trečiajam asmeniui yra iÅ¡kelta bankroto byla, neužkerta ieÅ¡kovui kelio reikalauti prievolės (jos dalies) įvykdymo iÅ¡ solidariai atsakingo laiduotojo (atsakovo), taip pat nesudaro pagrindo reikalavimus pagal banko ieÅ¡kinį atsakovui nagrinėti trečiojo asmens bankroto byloje.

Galimas ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovo atžvilgiu tenkinimas nesudaro prielaidų BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimui, kadangi teisę tenkinti reikalavimÄ atsakovo sÄ skaita ieÅ¡kovui suteikia galiojantys sutartiniai laidavimo santykiai su atsakovu bei solidariosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančios teisės normos.Atsakovas atsiliepime į trečiojo asmens dublikÄ prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad laiduotojo solidarioji pareiga (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis), bet ne tuomet, kai pagrindiniam skolininkui draudžiama jÄ vykdyti (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalis).

Aplinkybė, kad trečiajam asmeniui yra iÅ¡kelta bankroto byla, užkerta ieÅ¡kovui keliÄ reikalauti prievolės (jos dalies, patvirtintos bankroto byloje) įvykdymo iÅ¡ solidariai atsakingo laiduotojo, užvedant kitÄ bylÄ . Be to, ieÅ¡kovas praleido 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 6.88 straipsnio 1 dalis), pagrindinės skolinės prievolės įvykdymo terminui suėjus 2009 m. rugpjūčio 13 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, t. y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 200 000 Lt (57 924 Eur) ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 3 750 Lt (1086,08 Eur) žyminio mokesčio.

Taip pat iÅ¡ atsakovo valstybei priteisė 13,09 Lt (3,79 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo 2007 m. vasario 15 d. Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, o atsakovas 2007 m. vasario 15 d. Laidavimo sutartimi įsipareigojo su kredito gavėju bankui atsakyti solidariai. Pagal laidavimÄ reglamentuojančias teisės normas, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).Teismas pažymėjo, kad bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, CK 6.81 straipsnio 1 dalis) iÅ¡plaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu, tačiau tik iki bankrutuojančio juridinio asmens (skolininko) likvidavimo ir iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro momento.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog tokia byla turi bÅ«ti nagrinėjama tik pagrindinio skolininko bankroto byloje, ir, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ pagrindiniam skolininkui (trečiajam asmeniui) pasibaigė pagrindinė prievolė. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto byloje yra patvirtintas ieÅ¡kovo finansinis reikalavimas, tačiau jis nėra patenkintas, todėl ieÅ¡kovas turi teisę atskiroje byloje reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo, juolab, kad dar nėra priimtas sprendimas pripažinti BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ veiklÄ pasibaigusiÄ ir Å¡i įmonė iÅ¡ Juridinių asmenų registro nėra iÅ¡registruota.Teismas nesutiko su apelianto argumentu, jog laidavimas CK 6.88 straipsnio 1 dalies pagrindu baigėsi ieÅ¡kovui per 3 mėnesius, skaičiuojamus nuo skolos įvykdymo termino pabaigos (2009 m. rugpjūčio 13 d.), ieÅ¡kovui nepateikus ieÅ¡kinio laiduotojui.

Å alims sutartyje sulygus, jog laidavimas baigiasi tik pasibaigus juo užtikrintai prievolei, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas negali bÅ«ti taikomas. Å iuo motyvu pirmosios instancijos teismas atmetė ir ieÅ¡kovo argumentÄ , kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, skaičiuotina nuo banko reikalavimo iki 2009 m. spalio 8 d. padengti už pagrindinį skolininkÄ visÄ Ä¯siskolinimÄ . Pagrindinė prievolė nėra įvykdyta, todėl laidavimas Å¡iuo atveju nėra pasibaigęs ir jis galioja, skola bankui nėra padengta, ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui atskiroje civilinėje byloje, nors ir yra iÅ¡kelta bankroto byla pagrindiniam skolininkui, pagrindinis skolininkas nėra iÅ¡registruotas, todėl ieÅ¡kinio senaties terminai negali bÅ«ti skaičiuojami, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai pagrįstas ir tenkintinas.Teismui nustačius, kad atsakovas, bÅ«damas pagrindinio skolininko laiduotojas, tinkamai nevykdė pagal laidavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to susidarė skola, CPK 6.37 straipsnio 2 dalies bei CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas L. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo „Swedbank“, AB ieÅ¡kinio reikalavimus apeliantui (atsakovui) atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo „Swedbank“, AB. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias apelianto sutartinės civilinės atsakomybės apimtį, atsiradimo pagrindÄ , netyrė ir neanalizavo visų įrodymų.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, prievolė pagal laidavimo sutartį pasibaigė kartu su 2007 m. vasario 15 d. Kredito sutarties numatytu galutiniu grÄ Å¾inimo terminu – 2009 m. vasario 15 d. Vadovaujantis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, kreditorius (bankas) turėjo per 3 mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo pareikÅ¡ti laiduotojui ieÅ¡kinį. Å iuo atveju ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014 metais, t. y. po 5 metų. 2011 m. kovo 4 d. trečiasis asmuo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, taigi ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo laiduotojui metu pagrindinio skolininko veikla jau buvo pasibaigusi.

Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo metu teismo sprendimu pripažinus BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ baigusia savo veiklÄ , ieÅ¡kovas prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies ir CK 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymÄ iÅ¡ atsakovo kaip solidaraus skolininko – laiduotojo, kuriam reikalavimas įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį pareikÅ¡tas iki skolininko likvidavimo, t. y., kad atsakovo atsakomybė pagal laidavimo sutartį baigėsi ir ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ pagal laidavimo sutartį turi bÅ«ti atmestas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iÅ¡ įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistÄ turtÄ gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko kito turto.

Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens prievolės įvykdymas užtikrintas ir žemės sklypo įkeitimu. Taip pat nevertino ir nepasisakė dėl prievolės užtikrinimo fakto trečiojo asmens įkeistu turtu. Ä®keitimu ar hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai yra tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ . Dėl to ieÅ¡kovas gali atgauti kredito sutarties pagrindu suteiktÄ paskolÄ , pasibaigus bankroto procedÅ«rai ir tik tada bus aiÅ¡ki laiduotojo atsakomybės apimtis.Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).

Å iuo konkrečiu atveju, ieÅ¡kovui neiÅ¡naudojus visų galimybių atgauti skolÄ iÅ¡ trečiojo asmens (įkeisto turto), nėra pagrindo teigti, kad yra iÅ¡naudotos visos teisinės priemonės atgauti skolÄ iÅ¡ trečiojo asmens. Be to, analizuojant laiduotojo solidariÄ jÄ prievolę, esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų daugetui, sistemiÅ¡kai turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir siejamos CK 6.78 straipsnio 3 dalies, 6.80 straipsnio 2 dalies ir 6.86 straipsnio nuostatos.Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nieko nepasisakė apie 2009 m. vasario 13 d. laidavimo sutartį, o skolÄ kildina iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos 2007 m. vasario 15 d. laidavimo sutarties, tokiu bÅ«du eliminuodamas vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl laidavimo santykių, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad banko ir apelianto 2007 m. vasario 15 d. pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis buvo pakeista 2009 m. vasario 13 d. laidavimo sutartimi.Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs apelianto pareigÄ atsakyti bankui, netinkamai suformulavo savo sprendimÄ dėl Å¡alių teisinių santykių ir jų pagrindu atsiradusių teisių bei pareigų teisinį įvertinimÄ , todėl tokie teismo veiksmai lemia teismo sprendimo negaliojimÄ .Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nevertino aplinkybės, jog Laidavimo sutartimi Å¡alys bendru susitarimu nustatė kredito grÄ Å¾inimo terminÄ â€“ 2009 m. vasario 15 d., kuris laikytinas atskaitos taÅ¡ku, skaičiuojant terminus.

Nagrinėjamu atveju pats ieÅ¡kovas nesavalaikiai kreipėsi į teismÄ , suėjus tiek įstatyme, tiek sutartyje nustatytiems terminams, todėl tokiu bÅ«du prisiėmė ir visus galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io apelianto argumento nepasisakė.              BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ apeliacinio skundo pozicijÄ laiko nepagrįsta bei praÅ¡o apeliacinio skundo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais:Nagrinėjamu atveju reikalavimui pagal laidavimo sutartį pareikÅ¡ti nėra taikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas, nes laidavimo prievolė nėra terminuota. Byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo nėra iki galo ir tinkamai įvykdęs kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieÅ¡kovui, todėl atsakovo solidarioji skolinė prievolė pagal laidavimo sutartį nėra pasibaigusi. Pagrindinio skolininko prievolė laikoma pasibaigusia (tuo pačiu metu paprastai baigiasi ir laidavimas), jei užbaigus bankroto bylÄ skolininkas likviduojamas ir iÅ¡registruojamas iÅ¡ Juridinių asmenų registro.

Nagrinėjamu atveju teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl trečiojo asmens pabaigos, atitinkamai įmonė nėra iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro.IÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovo naudai įkeisto pagrindinio skolininko turto bÅ«tų svarbus sprendžiant dėl laiduotojo (atsakovo) atsakomybės už skolininkÄ tik tuo atveju, jei Å¡alys laidavimo sutartimi bÅ«tų susitarusios dėl subsidiarios laidavimo prievolės (CK 6.80 straipsnio 2 dalis, 6.86 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad laiduotojo prievolė bankui yra solidarioji, neturi įtakos aplinkybė, kad reikalavimo laiduotojui pareiÅ¡kimo metu nebuvo įvykdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovui įkeisto trečiojo asmens turto, be to, ieÅ¡kinys atsakovui (kaip laiduotojui) pareikÅ¡tas tik dėl dalies neįvykdytos prievolės.              IeÅ¡kovas „Swedbank“, AB atsiliepime į apeliacinį skundÄ teismo praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Nurodė, kad pateiktame apeliaciniame skunde nėra pateiktų jokių naujų motyvų, kurie nebuvo nurodyti atsakovo procesiniuose dokumentuose ir tuo pačiu nėra nurodyta jokių naujų motyvų, dėl kurių išsamiai nepasisakė teismas. Atsižvelgiant į tai, kad bankas su apeliaciniu skundu nesutinka tokiais pačiais motyvais, kokie yra nurodyti skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, ieškovas jų nebekartoja. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apelianto apeliaciniame skunde nustatytas ribas.IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas „Swedbank“, AB ir trečiasis asmuo UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ 2007 m. vasario 15 d. sudarė kredito sutartį Nr. 07-015163-AK, kuri pakeista ir papildyta 2009 m. vasario 13 d. susitarimu Nr. 07-015163-AK-1 (toliau – Kredito sutartis).

Pagal Kredito sutartį bankas UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ suteikė 950 000 Lt kreditÄ , galutinį kredito grÄ Å¾inimo terminÄ nustatant 2009 m. rugpjūčio 13 d. Å alių sulygta, kad kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas:

1) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu;

2) L. V. laidavimu;

3) G. K. laidavimu;

4) finansiniu užstatu su nuosavybės teisės perdavimu. Kredito sutarties 8.5 punktu Å¡alys susitarė, kad bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliÅ¡kumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti.2007 m. vasario 15 d. bankas ir L. V. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 07-015163-LA1, kuri pakeista ir papildyta 2009 m. vasario 13 d. sutartimi Nr. 07-015163-LA1 (toliau – Laidavimo sutartis). Laidavimo sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad laiduotojas laiduoja už kredito gavėjÄ ir įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį.

Laidavimo sutartyje apibrėžiant laiduotojo atsakomybę, sulygta, kad kredito gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjas bankui atsako kaip solidarūs skolininkai (3.1 punktas); laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas (3.2 punktas) bei visu savo turtu (3.3 punktas). Remiantis Laidavimo sutarties 10.1 punktu (naujos redakcijos – 9.1 punktu), sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo.UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ neįvykdė savo įsipareigojimų bankui pagal Kredito sutartį.Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ iškelta bankroto byla.

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. balandžio 8 d., 2010 m. balandžio 21 d. nutartimis patvirtintas banko 1 1014 398 Lt (293 789,99 Eur) finansinis reikalavimas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 250 219,92 Eur „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės likvidacijos procedÅ«ros metu realizavus įkeisto turto dalį, kreditoriui pervesta 43 570,07 Eur, gautų iÅ¡ hipoteka įkeisto turto.Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.„Swedbank“, AB 2014 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 200 000 Lt skolos, 5 proc. procesinių palÅ«kanų bei 3 750 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ laiduotojo L.

V.. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tu Nr. SR-38249 laiduotojas buvo informuotas apie tai, kad nevykdoma Kredito sutartis, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi, todėl kreipiamasi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laiduotojo L. V., kaip solidaraus skolininko. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , nurodydamas, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, t. y. laidavimo pabaigÄ , jo santykį su įkeitimu ir kt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris priimtas vadovaujantis aktualia teismų praktika ir tinkami įvertinus svarbias bylai nagrinėti aplinkybes. Dėl laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pabaigos             Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad prieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, prievolė pagal laidavimo sutartį pasibaigė kartu su 2007 m. vasario 15 d.

Kredito sutartyje numatytu galutiniu grÄ Å¾inimo terminu, t. y. 2009 m. vasario 15 d. Å i data laikytina atskaitos taÅ¡ku, nuo kurios turi bÅ«ti skaičiuojami terminai. Bankas, vadovaudamasis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi privalėjo per 3 mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo pareikÅ¡ti laiduotojui ieÅ¡kinį, tačiau jį pareiÅ¡kė tik 2014 m., t. y. po 5 metų. Be to, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas jau po teismo nutarties UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priėmimo (2011 m. kovo 4 d.), t. y. tada, kai įmonė jau buvo laikoma baigusia savo veiklÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodo, kad reikalavimas priteisti skolÄ pagal laidavimo sutartį turi bÅ«ti atmestas CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu.             Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko teisiÅ¡kai nepagrįstais.             Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Tačiau CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.

Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).             Byloje esantys duomenys (Laidavimo sutartis) patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys sulygo, jog laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko prievolių bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo (10.1 punktas (naujos redakcijos – 9.1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog Å¡alims sutartyje sulygus, jog laidavimas baigiasi tik pasibaigus juo užtikrintai prievolei, CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas negali bÅ«ti taikomas.             Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui metu, UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ veikla teismo sprendimu jau buvo pasibaigusi, todėl bankas prarado teisę CK 6.6 straipsnio 4 dalies ir CK 6.81 straipsnio 1 dalies pagrindu gauti prievolės įvykdymÄ iÅ¡ atsakovo kaip solidaraus skolininko.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , jeigu užbaigus bankroto bylÄ skolininkas likviduojamas ir iÅ¡registruojamas iÅ¡ Juridinių asmenų registro (Ä®BÄ® 32 straipsnio 5-6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laidavimas laikomas pasibaigusiu esant juridinių faktų sudėčiai – teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos (Ä®BÄ® 32 straipsnio 4 dalis) bei įmonės iÅ¡registravimui iÅ¡ Juridinių asmenų registro (Ä®BÄ® 32 straipsnio 5,6 dalys). Teismo nutartis, kuria įmonė (pagrindinis skolininkas) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto yra ankstesnė, palyginti su įvardytomis, bankroto proceso stadija, todėl jos metu kreditoriui iÅ¡lieka teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu laiduotojui, nes nėra pasibaigusi pagrindinio skolininko prievolė kreditoriui, taigi tuo pačiu ir laidavimas.             IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir bylos faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto byla iÅ¡kelta 2009 m. rugsėjo 4 d.

Nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama – 2011 m. kovo 4 d. Su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreiptasi 2014 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimas dėl įmonės pabaigos dar nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu laiduotojui metu pagrindinis skolininkas dar nebuvo likviduotas ir jo prievolės nebuvo pasibaigusios, todėl laikytina, kad ir Å¡alutinė laidavimo prievolė taip pat buvo galiojanti, t. y. bankas turi (turėjo) teisę reikalavimo tenkinimÄ pagal neįvykdytÄ Kredito sutartį nukreipti į laiduotojÄ .

             Dėl solidariosios atsakomybės bei laidavimo ir įkeitimo, kaip prievolės įvykdymÄ užtikrinančių priemonių, tarpusavio santykioApeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos sprendimÄ , apeliaciniame skunde nurodo, kad laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo iÅ¡naudotos visos teisinės priemonės atgauti skolÄ iÅ¡ trečiojo asmens (įkeisto turto). Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens prievolės įvykdymas užtikrintas ir žemės sklypo įkeitimu.

Taip pat nevertino ir nepasisakė dėl prievolės užtikrinimo fakto trečiojo asmens įkeistu turtu. Ä®keitimu ir hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai yra tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba parduodant įkeistÄ turtÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas gali atgauti kredito sutarties pagrindu suteiktÄ paskolÄ pasibaigus bankroto procedÅ«rai ir tik tada bus aiÅ¡ki laiduotojo atsakomybės apimtis.              Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia nurodo, kad pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai.

Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Laidavimo sutartyje. Teismų praktikoje pažymima, kad nors laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis), tačiau solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas tas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK normos laidavimÄ ir įkeitimÄ reglamentuoja netapačiai, bet jų vienas kitam neprieÅ¡pastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).Atsižvelgiant į tai, teisiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad pagrindinei prievolei esant užtikrintai hipoteka, bankas, bÅ«damas kreditorius, pirmiausia privalo savo reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ turtÄ ir tik tada, likusiÄ nepadengtÄ reikalavimo dalį, iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ laiduotojo.

TokiÄ apelianto pozicijÄ paneigia ir Kredito sutarties 8.5 punktas, kuriame nustatyta, kad bankas turi teisę pasirinkti, kokiu eiliÅ¡kumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti. Å i Kredito sutarties nuostata apeliantui buvo žinoma, nes jis, kaip UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“ atstovas, pasirašė SusitarimÄ Nr. 07-015163-AK-1, taip pat, bÅ«damas laiduotojas, patvirtino, kad jam yra žinomos visos Kredito sutarties sÄ lygos. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bankas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį laiduotojui ne dėl visos sumos, o tik dėl 200 000 Lt sumos suteikto ir negrÄ Å¾into kredito priteisimo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorius neturi pareigos pirmiausia visais bÅ«dais bandyti iÅ¡siieÅ¡koti skolos iÅ¡ pagrindinio skolininko, ir, tik nepavykus patenkinti reikalavimo iÅ¡ jo, iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus nukreipti į laiduotojÄ , nes tokia veiksmų seka bÅ«dinga subsidiariai, bet ne solidariajai atsakomybei. CK 6.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybei esant solidariajai (kaip ir nagrinėjamu atveju), taisyklė, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , netaikoma.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųApeliacinio teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, rėmėsi tik 2007 m. vasario 15 d. Laidavimo sutartimi, tačiau nieko nepasisakė apie 2009 m. vasario 13 d. Laidavimo sutartį, nors pastarÄ ja buvo papildyta ir pakeista 2007 m. vasario 15 d. Laidavimo sutartis, laikytina teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes sulyginus sutarties nuostatas, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad jos yra įtvirtintos ir 2009 m. vasario 13 d.

Laidavimo sutartyje. Be to, apeliantas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, nepagrindė, ar Å¡i aplinkybė darė įtakÄ ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apibendrinusi pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė Danguolė Martinavičienė Danutė MilaÅ¡ienė