2022-08-03 Nr. AB-19921-3-62-3-00857-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3488-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00857-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, užsienietė, prieglobsčio prašytoja), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 22S24141 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje jos tėvai ir dėdė ją vertė ištekėti už vyresnio vyro. Pareiškėja, atsisakiusi paklusti, sulaukė spaudimo, smurto ir pažeminimo iš artimųjų bei visuomenės. Pareiškėja nurodė, kad grįžti į savo kilmės šalį negali, nes bijo persekiojimo ir galimo susidorojimo. Jos vyresnė sesuo, atsisakiusi ištekėti už vyresnio vyro, buvo dėdės nužudyta ir sudeginta. Pareiškėjai kilmės šalyje bus nesaugu, nes prekybos žmonėmis nusikaltimų mastas pareiškėjos kilmės šalyje nuolat auga ir vienišos moterys tampa žiaurių prekybos žmonėmis nusikaltimų aukomis. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes bei priežastis, paskatinusias ją išvykti iš kilmės valstybės, tačiau atsakovas jas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino. Prieglobsčio prašytoja nurodė detales apie jos patirtą persekiojimą, tačiau jos nebuvo teisingai įvertintos ir pripažintos svarbiomis. Nesutiko su išvada, kad jos pasakojimas neleidžia identifikuoti nei patirto smurto, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgiant į visą surinktą informaciją, pareiškėjos istorija negali būti vertintina kritiškai, nes ji nėra pramanyta. Pareiškėja priklauso pažeidžiamų asmenų socialinei grupei, nes yra vieniša moteris, kuri savo kilmės šalyje patyrė prekybos žmonėmis žiaurumus. Pareiškėjos pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojos nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jos pasakojimą patikimu įrodymu.

2.3. Taip pat buvo neįvertinti pareiškėjos išvykimo motyvai, nevertinti argumentai dėl pareiškėjos išsiuntimo, nesudaryta galimybė pareiškėjai savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertintas maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos pateikiama informacija nenuosekli, skundo argumentai nepagrįsti. Prieglobsčio prašytojos istorija savaime nesąlygojo pabėgėlio statuso jai suteikimo. Pasakojimo formos ir turinio trūkumai neleido identifikuoti tariamo persekiotojo (pareiškėjos tėvų ir dėdės) realaus egzistavimo ir jo keliamos grėsmės pareiškėjai, tam tikri pasakojimo epizodai kėlė pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojos istorijos tikrumo. Pareiškėjos pasakojimas savaime nesuteikė pagrindo manyti, kad, grįžusi į kilmės valstybę, ji patirtų persekiojimą. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, ji nenurodė kilmės šalyje bandžiusi kreiptis pagalbos į valstybines institucijas. Pagal kilmės valstybės informaciją, priverstinės santuokos (duomenys neskelbtini) yra kriminalizuotos, o teisėsauga yra pajėgi vykdyti savo funkcijas ir apsaugoti savo šalies piliečius.

3.3. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti sprendimo teisėtumą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad kilmės valstybėje ji yra verčiama ištekėti už vyresnio vyro ir dėl to sulaukė grasinimų mirtimi iš savo tėvų ir dėdės.

5.2. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, netekėjusi, paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) miestas, politinei partijai nepriklauso. Asmens dokumentų neturi, į (duomenys neskelbtini) atvyko be dokumentų. Kilmės šalį paliko dėl to, kad ją prievarta nori ištekinti už (duomenys neskelbtini) vyro, o jei nesutiks – nužudys. Teigė, kad dėdė vertė jos seserį tekėti už senyvo amžiaus vyro, o šiai atsisakius, sesuo buvo nužudyta.

5.3. 2021 m. lapkričio 5 d. apklausos Migracijos departamente metu pareiškėja nurodė, kad paliko savo šalį, nes ten yra paplitusios priverstinės vedybos. Jos šeimoje iš viso buvo 3 seserys ir vyresnioji sesuo buvo verčiama tekėti už vyresnio vyriškio. Sesuo tam priešinosi, pabėgo iš namų. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) jos dėdė buvo užmuštas ir sudegintas. Pareiškėja, tęsdama pasakojimą pasitaisė, kad buvo nužudytas ne jos dėdė, bet sesuo. Anot prieglobsčio prašytojos, (duomenys neskelbtini) ji sužinojo, kad dėl to, jog sesuo nesutiko tekėti, dėdė užmušė ir sudegino jos seserį.

Prieglobsčio prašytojos dėdė yra žinomas ir įtakingas (duomenys neskelbtini), jis yra kariškis, politikas, dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytoja su jaunesne seserimi nuėjo į bažnyčią, o kai grįžo, tėvai ir dėdė pasakė, kad dabar jos privalo ištekėti už vyriškio (už to paties, už kurio turėjo tekėti vyresnioji sesuo). Pareiškėja teigė, kad nežino, kuo jis užsiima, bet jis turi daug pinigų, todėl joms buvo paskirta su juo susituokti. Anot pareiškėjos, jis veda tik jaunas merginas.

Teigė, kad jeigu ji ir jos sesė nesutiks už jo ištekėti, bus užmuštos, taip, kaip buvo užmušta jų vyresnė sesuo. Joms buvo pasakyta, kad pagal papročius, tekėti už vyresnio vyro yra didelė garbė, o jei atsisakys, tai bus didelė gėda šeimai ir jos sulauks pasekmių. Po šio pokalbio prieglobsčio prašytoja su seserimi labai išsigando. Tą pačią dieną jos nuėjo pas pastorių ir papasakojo, kas atsitiko tėvų namuose. Jos viską paaiškino, pasakė, kad tėvų namuose joms gresia pavojus. Tą naktį ji praleido pas pastorių, o jaunesnė sesuo grįžo namo.

Sekančią dieną pastorius nuvedė ją pas draugą, pas kurį ji gyveno apie mėnesį. (duomenys neskelbtini) minėtas asmuo pasakė, kad jie kartu išvyksta iš šalies. Jis ją nusivežė ten, kur ji net nežinojo, kad tokia šalis yra – (duomenys neskelbtini), kur persėdo į kitą lėktuvą ir atvyko į (duomenys neskelbtini). Kelionės metu ją lydėjo pastoriaus draugas, kuris turėjo jos dokumentus. Nežino, ar turėjo (duomenys neskelbtini) vizą. (duomenys neskelbtini) gyvenanti pora (pastoriaus draugo pažįstami) parodė kelią iki Lietuvos sienos.

Už kelionę nieko nemokėjo, kelionę suorganizavo pastoriaus draugas ir palydėjo tik iki (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, ji turėjo bėgti iš šalies, nes jos dėdė yra žinomas visoje valstybėje. Jis labai pavojingas ir būtų ją radęs bet kur šalyje bei nužudęs.

5.4. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į pareiškėjos prašyme suteikti prieglobstį nurodytas priežastis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos kilmės šalis imasi priemonių, kovodama su pareiškėjos nurodytomis priežastimis, t. y. priverstinės santuokos yra kriminalizuotos, draudžiamas moterų išnaudojimas, seksualinis smurtas, nustatyta atsakomybė už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, vadžios institucijos imasi priemonių, jog seksualinio pobūdžio nusikaltimai nebūtų nebaudžiami, veikia nevyriausybinės organizacijos padedančios moterims, nukentėjusioms nuo seksualinio ar fizinio smurto šeimoje. Tad pareiškėja turi visas galimybes kreiptis į savo kilmės šalį dėl atitinkamos apsaugos jai taikymo.

8. Pareiškėjos įvardijamas persekiotojas (tėvai ir dėdė) nėra valstybinis subjektas ar šalies teritorijos dalį valdantis nevalstybinis subjektas. Šiuo atveju pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, pareiškėja nepateikė. Migracijos departamente vykusių apklausų ir teismo posėdžio metu pareiškėja nenurodė, jog kilmės valstybėje kreipėsi į teisėsaugos institucijas ar į nevyriausybines organizacijas dėl tariamo persekiojimo ir galimo susidorojimo, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjai kilmės valstybė, esant poreikiui, negali užtikrinti veiksmingos apsaugos.

9. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos pasakojimas yra abstraktus, nedetalus, neinformatyvus ir prieštaringas. Pareiškėja tik abstrakčiais ir bendro pobūdžio teiginiais nurodė aplinkybes apie tariamą jos persekiojimą ir grasinimus, apklausos metu painiojosi, pasakodama apie dėdę, kuris vertė ją tekėti už vyresnio vyro, ir nužudytą seserį. Iš pradžių pareiškėja teigė, kad jos dėdė buvo nužudytas (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nurodė, kad buvo nužudytas ne jos dėdė, o minėtas dėdė nužudė jos vyresniąją seserį, kuri atsisakė tekėti už aptariamo dėdės nurodyto asmens. Šie teiginiai prieštarauja vienas kitam, nėra nuoseklūs, todėl vertintini kritiškai. Tyrimo metu nerasta informacijos, apie moterų, atsisakiusių sudaryti priverstinę santuoką, nužudymo atvejus, todėl pasakojimo dalis apie sesers nužudymą vertintina kritiškai, o prieglobsčio prašytojos baimė dėl nužudymo, jai atsisakius susituokti su vyresnio amžiaus vyru, yra mažai tikėtina.

10. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą ir kilmės valstybės situaciją, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1–3 punktuose.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti terminai (draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką terminas 5 metus ir 3 metus į kitas Šengėno erdvės) yra neproporcingi, todėl sutrumpino juos iki 2 metų.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.

13. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjos pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

13.2. Atsakovas neatliko jokios analizės apie pažeidžiamų ir vienišų moterų padėtį pareiškėjos kilmės šalyje. Žinoma, kad pareiškėjos kilmės šalis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip gana pavojinga moterims, tačiau atsakovas apie tai net neužsimena. Atsakovas iš esmės neanalizavo paplitusios seksualinės prievartos ir priverstinės santuokos tradicijų problematikos pareiškėjos atžvilgiu, nevertino pareiškėjos nurodytų faktinių duomenų, todėl negalėjo tinkamai atskleisti pareiškėjai jos kilmės šalyje kylančios grėsmės.

13.3. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra neįrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

13.4. Pareiškėja yra neišsilavinusi moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas aspektas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojai.

13.5. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Kad jos kilmės šalyje nusistovėjusios tradicijos ir kriminogeninė situacija yra itin bloga, ką iš dalies pripažino ir atsakovas. Pareiškėjos pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą, patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai įrodo pareiškėjai kilusios grėsmės realumą. Pareiškėjos kilmės šalyje yra nustatytų faktų dėl prekyba žmonėmis atvejų, moterys išlieka smurto ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl kilmės šalyje vyraujančių tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o priverstinės santuokos atsisakiusios moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai.

13.6. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė teikią realią pagalbą nukentėjusioms nuo smurto moterims, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos.

13.7. Nors skundžiamame atsakovas remiasi Europos prieglobsčio paramos biuro išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo netaikė. Atsakovas šiuo aspektu nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo. Pareiškėja yra labai jauno amžiaus moteris, kuri bandyta prievarta ištekinti, neturi namų, šeimos ir artimųjų paramos, anksti patyrė žiaurų smurtą, dėl to yra labiau pažeidžiama, todėl jai turi būti suteikta papildoma apsauga.

13.8. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Taip pat panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 22S24141, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti ją į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dviejų metų.

16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjos prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

20. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

21. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

22. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

24. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

25. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

26. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

27. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog kilmės šalyje buvo verčiama susituokti su vyresniu vyru. Pareiškėjos vyresnioji sesuo, kuri atsisakė sudaryti santuoką prieš jos valią, buvo nužudyta dėdės, pareiškėjai buvo grasinama, kad jos laukia toks pat likimas.

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos ir atsakovo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu.

31. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėja nurodė, kad jos dėdė nužudė pareiškėjos sesę dėl to, kad ji atsisakė sudaryti santuoką su vyresniu asmeniu. Vėliau pareiškėja teigė, kad ją taip pat gali nužudyti jos dėdė. Tačiau Migracijos departamentas, iš esmės, nevertino šio pareiškėjos pasakojimo epizodo, nesiaiškino galimo nužudymo aplinkybių ir galbūt padaryto nusikaltimo pasekmių, t. y. nevertino galimo persekiotojo pavojaus pareiškėjai – apklausos metu nebuvo užduodami klausimai, susiję su jos sesers nužudymu ir galima grėsmė dėl dėdės, ypač įvertinus tai, kad, kaip nurodė pareiškėja, jos dėdė buvo įtakingas. Taip pat paminėtina, kad atsakovas vertino, kad pareiškėja yra pakankamai savarankiška, kadangi pati atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, jog apklausos metu pareiškėja paaiškino, kad išvykti iš šalies jai padėjo kiti asmenys, t. y. jie faktiškai suorganizavo tiek kelionę iš šalies, tiek susitarė dėl pareiškėjos apgyvendinimo kitoje šalyje. Be to, pirmosios instancijos teismo ir atsakovo nurodyti pareiškėjos pasakojimo neatitikimai, teismo įsitikinimu, negali būti laikomi pagrindu netikėti pareiškėjos istorija ar abejoti jos pastangomis pateikti tikrus faktus, kadangi apklausos metu pareiškėja iš karto pasitaisė ir nurodė nesupratusi klausimo.

32. Taip pat atsakovas, grįsdamas Sprendimą, nurodė, kad priverstinės santuokos pareiškėjos kilmės valstybėje yra draudžiamos. Tačiau pažymėtina, kad iš atsakovo surinktos medžiagos matyti, kad nors įstatymai kriminalizuoja priverstinę santuoką, tokia praktika ir toliau egzistuoja, vyksta nepilnamečių vaikų priverstinės santuokos, o jaunikio ar jo šeimos mokama nuotakos išpirka merginos šeimai prisideda prie priverstinių santuokų, kadangi nuotakų tėvai bando pasipelnyti. Pats atsakovas nustatė, kad kaltinamieji nuosprendžiai už šiuos nusikaltimus išlieka reti. Taip pat rasta nedaug informacijos apie moterų galimybę atsisakyti ankstyvos ar priverstinės santuokos bei apie tokio atsisakymo pasekmes. Priverstinės santuokos atsisakymo atveju egzistuoja nuobaudos, pagrįstos visuomenėje vyraujančiais papročiais; bausmė gali būti moralinė arba fizinė. Atsakovas nustatė, kad jei jauna mergina atsisako priverstinės santuokos, ji rizikuoja sulaukti žiaurių žodžių iš jos tėvų ir rizikuoja būti pašalinta iš šeimos. Be to, atsakovas rado duomenų, kad nepaisant to, jog egzistuoja įstatymas, draudžiantis priverstines santuokas, didelė problema yra silpna teisėsauga (dažnai dėl korupcijos): institucijos, atsakingos už įstatymo įgyvendinimą, nepateikia baudžiamojo persekiojo kaltininkams. Taip pat informacijos apie nevyriausybinių organizacijų teikiamą pagalbą nukentėjusioms nuo ankstyvos ar priverstinės santuokos nėra daug. Be to, situacija dar labiau pablogino Covid-19 pandemija, kadangi sumažėjo paslaugų teikėjų galimybės reaguoti į smurto atvejus. Atsižvelgus į tai, kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad prieglobsčio prašytojos galimybė kreiptis į teisėsaugos institucijas nėra apribota ir kad užsienietė turi realią galimybę gauti paramos paslaugas. Tai, kad, kaip nurodė atsakovas, priverstinių santuokų subjektai pareiškėjos kilmės šalyje yra nepilnametės mergaitės ir tai, kad tyrimo metu nerasta informacijos apie moterų, atsisakiusių sudaryti priverstinę santuoką, nužudymo atvejus, nekeičia padarytų išvadų, kadangi vertinant prieglobsčio prašymą vertintinos būtent individualios aplinkybės kilmės valstybės informacijos kontekste, o ne vien bendra situacija kilmės valstybėje.

33. Atsižvelgiant į tai, Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai klausimą, tyrimą atliko nepakankamai išsamiai, kas neleidžia ginčijamo administracinio akto pripažinti atitinkančiu jam keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai ir visapusiškai neįvertino visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Departamento Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 6 d. Sprendimą Nr. 22S24141 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė