8e29c692-a842-481a-9cd3-aa160485d09e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5972-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00611-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. F. (S. F.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas S. F. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–7) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, LukiÅ¡kių TI-K) 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas S. F. paaiÅ¡kina, kad nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Atvykus į LukiÅ¡kių TI-K jis nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygų teikimo įstaigoje tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kameros buvo nuolat perpildytos, todėl jis buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Kamerose įrengti staliukai buvo labai maži, o prie jų buvo pritvirtintos tik dvi kėdės, todėl vienu metu visi kameroje esantys asmenys pavalgyti negalėjo. Kamerose bÅ«davo tamsu, drėgna, trÅ«ko oro, nuo sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonus kvapas, nes jis nuo gyvenamosios patalpos buvo atitvertas tik 1,2 m aukščio sienele ir neturėjo atskiros ventiliacijos.

Pažymi, jog kamerose nebuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, todėl Å¡aukti pareigÅ«nus tekdavo daužant į duris. LukiÅ¡kių TI-K kiemeliai netvarkomi, nėra pastogės pasislėpti nuo lietaus. Pasivaikščioti pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ , o esant blogam orui – iÅ¡ viso buvo nevedamas. Pažymi, jog atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K jis nurodė, kad yra nerÅ«kantis, tačiau vis tiek buvo patalpintas į kameras kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Be to, teigia, kad jis nuolat buvo kilnojamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ ir tai sukėlė jam diskomfortÄ . Pažymi, jog jis buvo kalinamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį, nes buvo kalinamas kartu su asmenimis, kurie anksčiau yra atlikę laisvės atėmimo bausmes. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai užmigdavo, pablogėjo jo sveikata, patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir kt.

Lukiškių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 16–25). Lukiškių TI-K vadovaujasi 2010 m. balandžio 11 d. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, kuriame nustatytas 3,6 kv. m minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui.

Pažymi, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 straipsnio bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, jiems iÅ¡duodamas visas Å¡varos palaikymui reikalingas inventorius.

LukiÅ¡kių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra, iki 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.LukiÅ¡kių TI-K vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Nurodo, jog daugelis LukiÅ¡kių TI-K asmenų kaip stalÄ naudoja kameroje esančiÄ medinę spintelę, todėl visi kameroje esantys asmenys gali pavalgyti vienu metu. Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų.

Tualetas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o toks jo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti iškvietimo mygtukai, tačiau suimtieji bei nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja kameras, todėl jie ne visada veikia. Lukiškių TI-K pažymi, jog kamerose yra tiekiamas šaltas vanduo, langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.

Lukiškių TI-K nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuolat valomi ir barstomi, pasivaikščioti kalinamieji išvedami laikantis SVĮ 29 ir 10 straipsnių reikalavimų. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato kiemelio ploto, tenkančio vienam asmeniui, dydžio.Atsakovas taip pat nurodo, jog pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K jis iš karto pasirašytinai buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, teisėmis bei pareigomis ir draudimais. Tai, jog pareiškėjas buvo supažindintas su teisės aktų reikalavimais, patvirtina jo parašas asmens byloje.

PareiÅ¡kėjo perkėlimai yra vykdomi siekiant užkirsti keliÄ autoagresijos atvejams bei suteikti geresnes sÄ lygas, o tokie perkėlimai vykdomi griežtai laikantis SVÄ® 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio reikalavimų. LukiÅ¡kių TI-K nėra specialiai įrengtų kamerų rÅ«kantiesiems, tačiau skirstant asmenis į kameras yra atsižvelgiama į asmens pageidavimÄ bÅ«ti laikomu kartu su nerÅ«kančiaisiais. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .PraÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas grindžia Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, kuriais vadovaujantis, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimui nustatyta 0,06 Eur suma.

Teismui pateikti 32 A4 formato lapai įrodomosios medžiagos. Atsižvelgiant į tai LukiÅ¡kių TI-K turėtų bÅ«ti priteista 1,92 Eur (32 x 0,06) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs LukiÅ¡kių TI-K.Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 16), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamÄ laikotarpį (t. y. nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d.) – iÅ¡ viso 155 dienas, 11 dienų vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusiÄ laikotarpio dalį – 144 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytose kamerose yra pagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog kamerose bÅ«davo tamsu, drėgna, trÅ«ko oro, nuo sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonus kvapas, nes jis nuo gyvenamosios patalpos buvo atitvertas tik 1,2 m aukščio sienele ir neturėjo atskiros ventiliacijos.Higienos normos 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 p. kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa;

ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde neneigė, jog sanitarinio mazgo patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara, o Lukiškių TI-K nurodė, kad visi sanitariniai mazgai atskirti 1,5 m sienele, teismas vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis pripažįsta, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus.

Negalima sutikti su pareiÅ¡kėju, kad sienelės buvo tik 1,2 m aukščio, nes iÅ¡ teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų turinio (b. l. 29–49) matyti, jog toks pažeidimas niekada nebuvo nustatytas. LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros patalpos įrengti nėra galimybių, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas laikytinas nepagrįstu.Pagal Higienos normos 24 p., kameros vėdinamos per langus. Minėta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontÄ , taigi ir įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , o natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka Higienos normos reikalavimus.

Tinkamai kameras vėdinant per langus, iÅ¡vengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Ä®vertinus patikrinimo aktus, matyti, kad ginčo laikotarpiu tam tikrais atvejais apÅ¡vietos, Å¡ilumos ir drėgmės pažeidimai buvo užfiksuoti, tačiau jie buvo nežymÅ«s (b. l. 29–49) ir esant galimybei paÅ¡alinami. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į administracijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu jam kalint konkrečioje kameroje buvo neužtikrinti apÅ¡vietimo bei drėgmės kiekio reikalavimai.Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas.

Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį Nr. VLN-P-2013/255 su UAB „Dezinfa“ (b. l. 50–53), kuri nuolat atliko kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus, o 2015 m. sausio 2 d. sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 54–56), kuri taip pat atlieka kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog rÅ«kantieji yra kalinami kartu su nerÅ«kančiaisiais.Visų pirma teismas pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

LVAT laikosi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas bei pareiÅ¡kėjų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013).Nagrinėjamu atveju, nei atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , nei kitoje atsakovo pateiktoje medžiagoje nėra įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius dėl draudimo rÅ«kyti kamerose neįgyvendinimo, todėl, vadovaujantis minėta LVAT praktika, negalima teigti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija tinkamai įgyvendino šį draudimÄ .

Tačiau, LVAT taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas (2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013; 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si dėl apgyvendinimo su nerÅ«kančiais asmenimis. Taigi, teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K galimai ne visada buvo tinkamai užtikrintas draudimas rÅ«kyti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščioti jis buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ , o pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamai įrengti. Remiantis SVÄ® 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, todėl Å¡iuo atžvilgiu pažeidimas nėra nustatytas. Be to, įvertinus atsakovo atsiliepime pateiktÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trÅ«kumo nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų nenustatyta.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad jis tinkamai nebuvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygų teikimo įstaigoje tvarkÄ bei tai, jog kamerose nebuvo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai.Å iuo aspektu teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su jam taikomomis taisyklėmis pasiraÅ¡ytinai, tačiau teismas iÅ¡ dalies sutinka su pareiÅ¡kėju, jog per trumpÄ laiko tarpÄ pareiÅ¡kėjas galimai negalėjo tinkamai įsigilinti į jam taikomus ribojimus bei susipažinti su visomis jo teisėmis, todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau tai buvo padaryta ne visiÅ¡kai tinkamai.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog staliukai buvo labai maži, o prie jų buvo pritvirtintos tik dvi kėdės, todėl vienu metu visi kameroje esantys asmenys pavalgyti negalėjo.

Å iuo aspektu, sutiktina su pareiÅ¡kėju, jog dėl kamerų perpildymo kameroje esančio staliuko su dviem kėdėmis kalinamiems asmenims galėjo neužtekti, todėl Å¡i aplinkybė taip pat vertintina pareiÅ¡kėjo naudai, tačiau pažymėtina, jog kalinamiesiems yra galimybė valgyti atsisėdus ant lovų.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog jis buvo kalinamas pažeidžiant SVÄ® 10 straipsnį, nes buvo kalinamas kartu su asmenimis, kurie anksčiau yra atlikę laisvės atėmimo bausmes. Atsakovas teismui nepateikė jokių šį pareiÅ¡kėjo teiginį paneigiančių argumentų, o atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuolat kilnojamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ bei tai, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nuolat perpildytas, darytina iÅ¡vada, kad galimai tam tikrais laikotarpiais galėjo bÅ«ti pažeistas SVÄ® 10 straipsnis, todėl Å¡i aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai.Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuotas ploto, tenkančio vienam asmeniui pažeidimas bei tam tikri kameroms keliamų higienos reikalavimų pažeidimai, tai, kad pareiÅ¡kėjas galimai buvo laikomas su rÅ«kančiaisiais bei pažeidžiant SVÄ® 10 straipsnį, o taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, kalinimas netinkamomis sÄ lygomis truko gana ilgÄ laikÄ .

LukiÅ¡kių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, rodo, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 1 440 Eur.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemÄ , konstatuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ nepatyrė, todėl LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetamas. Be kita ko, pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo S. F. (S. F.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. F. (S. F.) 1 440 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                    Donatas Vansevičius