2025-04-17 Nr. BB-3048-1-01-1-28420-2022-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1321/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28420-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. K. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 8 d. nutarties priėmimo klausimus,

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui, kad būtų ištirtos bylai svarbios aplinkybės. Bylą dalyje dėl vagystės iš parduotuvės „Maxima“ (2022 m. rugpjūčio 11 d.) nutraukti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) bendrosios dalies normas) ir padarė esminius BPK pažeidimus. Teismai neteisingai kvalifikavo atskirus tris baudžiamuosius nusižengimus kaip vieną nesunkų nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalį), nes pagal nustatytas faktines aplinkybes tie trys atskiri nusižengimai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Pirmosios instancijos teismui netinkamai taikant BK 63 straipsnio 10 dalį buvo netinkamai taikyta BK 178 straipsnio 1 dalis, nes nesant tęstinės veikos nėra ir nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, nes pavogto turto vertė neviršija 5 MGL.

Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes neištyrė visų svarbių bylai aplinkybių ir padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio ir 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus, nes teismas būdamas šališkas neleido kaltinamajam duoti parodymų apie tai, kad iki 2022 m. spalio 27 d. žinojo, kad yra pripažintas įtariamuoju dėl vagystės iš parduotuvės „Rimi“. Kasatorius teigia, kad buvo pripažintas įtariamuoju dėl vagysčių iš parduotuvių „Rimi“ ir „Maxima“ 2022 m. spalio 24 d., o vagystė iš parduotuvės „Senukai“ padaryta 2022 m. spalio 27 d., todėl vagystė iš parduotuvės „Senukai“ negali būti pripažinta tęstine vagyste.

Pirmosios instancijos teismas būdamas šališkas ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus netyrė jo parodymų apie tai, kad jis alkoholinių gėrimų, kurie buvo pavogti iš parduotuvės „Rimi“ ir grąžto „Skil“, kuris buvo pavogtas iš parduotuvės „Senukai“ nepardavė, o butelį išgėrė, o kitą butelį jis turi ir pateiks teismui kaip įrodymą. Apeliacinės instancijos teismas atmetė jo prašymus duoti parodymus, atsisakė išklausyti gynybos liudytojų ir neleido liudytojams pateikti teisinančius įrodymus ir neapžiūrėjo alkoholinio gėrimo butelio.

Pirmosios instancijos teismas neištyrė vaizdo įrašų bei nepagrįstai nurodė, kad jis pavogė 4 butelius alkoholio, o ne 2. Kasatorius teigia, kad iš parduotuvės „Rimi“ su Julia pavogė du butelius, kurių kaina neviršija 150 Eur, todėl kasatorius galimai padarė ne baudžiamąjį nusižengimą, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje numatytą smulkią vagystę. Ikiteisminio tyrimo įstaiga pažeisdama BPK 166 straipsnį neteisėtai tęsė ikiteisminį tyrimą negavę parduotuvės „Maxima“ įgalioto atstovo pareiškimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nuteistasis siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

G. K. nesutinka su teismų sprendimu jo padarytas nusikalstamas veikas (3 vagystes iš parduotuvių) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius teigia, kad buvo pripažintas įtariamuoju dėl vagysčių iš parduotuvių „Rimi“ ir „Maxima“ 2022 m. spalio 24 d., o vagystė iš parduotuvės „Senukai“ padaryta 2022 m. spalio 27 d., todėl vagystė iš parduotuvės „Senukai“ negali būti pripažinta tęstine vagyste.

Pažymėtina, kad ginčijamos teismų išvados dėl veikų tęstinumo grindžiamos nesutikimu su faktinių aplinkybių nustatymu ir Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau -IBPS) duomenų neatitinkančių aplinkybių apie įtarimų pareiškimą traktavimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimai apie įtarimus dėl vagysčių iš parduotuvių „Rimi“, „Maxima“ ir „Senukai“ G. K. įteikti vieną dieną - 2022 m. lapkričio 30 d., t. y. jau po paskutinės vagystės iš parduotuvės „Senukai“, nes pagal IBPS duomenis G. K. nuo 2022 m. birželio 17 d. buvo paieškomas dėl ANK pažeidimų, todėl jo nurodomos aplinkybės neatitinka IBPS duomenų.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. K. BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 6 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, vėl gi iš esmės grindžiami subjektyviu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir nesutikimu su teismų išvadomis.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau nenurodyti jokie teisiniai argumentai, patvirtinantys teismų šališkumą. Šališkas ir neišsamus nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme grindžiamas prašymų netenkinimu, nemotyvuojant, kad tai galėtų turėti reikšmės veikų teisiniam vertinimui ir nuteistojo G. K. teisinei padėčiai.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga pažeisdama BPK 166 straipsnį neteisėtai tęsė ikiteisminį tyrimą negavę parduotuvės UAB „Maxima LT“ įgalioto atstovo pareiškimo, nes kaip matyti iš bylos medžiagos ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. gavus parduotuvės UAB „Maxima LT“ pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Darius Kantaravičius

Olegas Fedosiukas