2019-09-23 Nr. CB-9453-2-55-3-00113-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1571/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00113-2017-0 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 23 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 12 d. gautu atsakovo BAB banko „Snoras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti skundžiamos nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutarties pakeitimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 24 d. sutartį ieškovo Pabradės socialinės globos namų vardu atidaryta sąskaita atsakovo BAB banke „Snoras“ yra banko sąskaita, kurioje priimtos ir laikomos Pabradės socialinės globos namų patikėjimo teise (ar kitais pagrindais) valdomos Pabradės socialinės globos namų gyventojams nuosavybės teise priklausančios 64 144,28 Eur lėšos pagal pridedamą ieškovo parengtą sąrašą, kuris yra neatskiriama teismo sprendimo dalis. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai privalėjo taikyti CPK 45 straipsnį ir netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu, byloje nesant duomenų apie ieškovui suteiktus įgaliojimus atstovauti globos namų gyventojams procese, kuriuo jie siektų įgyti teisę į indėlių draudimo išmoką. Kaip pagrindu kasacijai remiamasi argumentais, kad teismai netinkamai taikė patikėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.955 straipsnio 1 dalis, CK 6.961 straipsnio 1 dalis), todėl nepagrįstai sprendė, jog veikimo patikėjimo teise fakto atskleidimui patvirtinti galima remtis liudytojų (buvusios banko darbuotojos) parodymais ir ieškovo buhalterinės apskaitos duomenimis; veikimo patikėjimo teise fakto atskleidimas žodžiu, esant ieškovo su atsakovu sudarytai rašytinei sutarčiai, negali būti laikomas atitinkančiu CK 6.955 straipsnio 1 dalies normą, kuri negali būti aiškinama plečiamai. Skunde akcentuojama, kad teismai nepaisė nuoseklios kasacinio teismo praktikos ir kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-684/2017, kurioje pateiktą išaiškinimą dėl veikimo patikėjimo teise fakto atskleidimo atsakovas laiko nepagrįstu, keliančiu grėsmę bankų sektoriaus veiklos stabilumui ir paneigiančiu CK 6.955 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą. Teismai, vertindami ieškovo veikimo patikėjimo teise faktą, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai). Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sąskaitoje esančių piniginių lėšų savininkus galima nustatyti pagal ieškovo į bylą pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau tokia išvada laikoma nepagrįsta ir neatitinkančia CK 6.961 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas