2021-06-09 Nr. AB-12588-3-62-3-01192-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-326-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01192-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pravieniškių PN-AK 1-iame sektoriuje nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pravieniškių PN-AK 1-ojo būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 11, Nr. 18, Nr. 17, Nr. 14 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankštose patalpose buvo laikoma nuo 4 iki 10 žmonių. Šį plotą dar labiau mažino patalpoje esantys baldai. Patalpose buvo šalta ir drėgna, kaupėsi pelėsis, nuo sienų byrėjo tinkas, nebuvo vėdinimo, naktinio apšvietimo, dieninis apšvietimas nepakankamas. Patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl to nebuvo galimybės išsimiegoti. Baldai buvo pritvirtinti prie grindų, dėl to kilo nepatogumų. Būryje neįrengta drabužių džiovinimo patalpa, todėl pareiškėjas asmeninius drabužius džiovino ant gulto. Patalpose nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, dėl ko kilus gaisrui nebūtų galimybės išsigelbėti. Neįrengtas kambarys maisto produktams laikyti, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlis, laisvalaikio kambarys. Sanitariniuose mazguose buvo drėgna ir šalta, kaupėsi pelėsis, grindys slidžios, apšvietimas silpnas. Sanitariniame mazge įrengtas tupimas tualetas, tarp tualetų nebuvo pertvarų, taip pat dušo. Prausykloje ne visi praustuvai veikė, todėl teko laukti eilėse. Laiptai slidūs, todėl kilo pavojus susižeisti.

2.2. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, gyvenimo kokybės ir sveikatos pablogėjimą, garbės ir orumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Eur sumą ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Ne visada visos miegamosios vietos Pravieniškių PN-AK būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Šiuo atveju gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pataisos įstaigoje nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti savo būrio patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje.

3.2. Pagal galiojančius teisės aktus įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Jei patalpos buvo nešvarios ar jose matėsi pelėsis, reiškia nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Pataisos namuose yra centralizuotas šildymas, užtikrinantis tinkamą temperatūros palaikymą patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, taip pat įrengta mechaninė vėdinimo sistema. Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis apšvietimo normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais, yra parengtas ir suderintas su atsakingų įstaigų pareigūnais personalo veiksmų planas. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurią du kartus per mėnesį vykdomas kenkėjų naikinimas. Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur nuteistieji gali skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos būrio kieme. 1-ame sektoriuje poilsio kambariai ir atskiros patalpos valymo priemonėms nebuvo įrengtos. Kiekviename būryje asmeniniam nuteistųjų maitinimui pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose – virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti. Privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros. Teisės aktai nenumato būriuose dušus atskirti sienelėmis.

3.3. Pareiškėjas skunde nepateikė faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad atsakovo atstovas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1-ojo būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 18, Nr. 17, Nr. 14, šių teiginių neįrodė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas minėtose būrio patalpose. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi.

6. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu 1-ojo būrio 7-oje gyvenamojoje patalpoje iš viso 79 paras minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta, nes vienam asmeniui šioje patalpoje trūko 0,04 kv. m ploto, t. y. buvo konstatuotas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas. Teismas taip pat pripažino, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad patalpose nebuvo vėdinimo, apšvietimas ir oro temperatūra netinkama, patalpose kaupėsi pelėsis ir drėgmė, veisėsi parazitai, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14, 16, 17, 37, 39 punktais. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą teismas nenustatė pažeidimų dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų.

8. Teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl neįrengto laisvalaikio kambario, nustatęs, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neįvykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8 papunktyje nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį. Tačiau teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neįrengtos drabužių džiovinimo patalpos, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo bei dezinfekcijos paslaugos. Teismas taip pat nurodė, kad nors byloje liko nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl patalpų maisto produktams laikyti neįrengimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji maisto produktus laiko šaldytuvuose ir virtuvėlėje.

9. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas argumentus dėl galimo priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog kilus gaisrui jis neturėtų galimybės išsigelbėti. Byloje nėra duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo. Teismas vertino, kad pataisos namuose visą parą budint ir dirbant apsaugos pareigūnams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai išdėstė savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su priešgaisrinės sistemos nebuvimu, nenurodė, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi.

10. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, privatumo pažeidimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu nebuvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Atsižvelgdamas į tai, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodyta, jog sanitariniame mazge tualetas gali būti tupimas, teismas sprendė, kad tupimo tualeto įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

11. Teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl dušo patalpų neaprūpinimo kilimėliais, nustatęs, kad įstaigoje buvo pradėta kilimėlių pirkimo procedūra. Tačiau teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad prausykloje blogai veikė sanitariniai įrenginiai, pataisos namuose laiptai slidūs, baldai pritvirtinti prie grindų, nėra valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlio ir kt., vertindamas, kad pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių neįrodė kaltų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

12. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo (dydžio), įvertinęs nustatytų pažeidimų (79 paras bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje trūko 0,04 kv. m ploto, neaprūpino pareiškėjo poilsio kambariu, dušo patalpos neaprūpino kilimėliais) mastą ir trukmę, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, ar kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų, teismas vertino, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati yra 150 Eur suma.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Teismas nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, formalūs, pareiškėjui nesukėlę jokių nepatogumų, išgyvenimų ir nepadarę jokios realios neturtinės žalos.

13.2. Teismas teisingai nustatė, kad gyvenamojo ploto normos trūkumas buvo 0,04 kv. m, bet toks plotas labai mažas, netgi sunkiai įsivaizduojamas. Pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečią žalą jam padarė būtent 0,04 kv. m ploto trūkumas, ir šie jo argumentai nepagrįsti, deklaratyvūs.

13.3. Analogiška situacija ir su kilimėlių nebuvimu. Kilimėlių nebuvo prie sėdimų patalpos vietų (suolelių), bet asmenys sėdi ant suolelių tik labai trumpą laiką, nusirengdami ar apsirengdami. Pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečią žalą jam padarė kilimėlių nebuvimas, todėl teismas privalėjo ir šiuos jo skundo argumentus atmesti.

13.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos pagrindą, jos dydžio nustatymą, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, priteisdamas pareiškėjui neturtinę žalą, kurios jis realiai nepatyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 79 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, neįrengtas laisvalaikio kambarys, dušai neaprūpinti kilimėliais, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 150 Eur kompensaciją.

16. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismo nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, nepadarę pareiškėjui realios neturtinės žalos.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo fakto, tačiau nesutinka su teismo sprendimu už nustatytus pažeidimus priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

19. Pažymėtina, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo į bylą pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamosios patalpos plotą (3,1 kv. m) nebuvo užtikrinta 2018 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. vasario 28 d. laikotarpiu, t. y. 79 paras (pareiškėjui teko 3,06 kv. m ploto), visą ginčo laikotarpį (nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, dušo patalpos neaprūpintos kilimėliais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai nebuvo mažareikšmiai ir formalūs, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų nepertraukiamą laikotarpį, bendras įkalinimo sąlygas pataisos namuose.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

22. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

23. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant minimalios gyvenamosios patalpos erdvės, neįrengus laisvalaikio kambario ir neaprūpinus dušų kilimėliai, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

24. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius