2013-04-08 Nr. AB-1038-3-61-3-00331-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 827/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00331-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.2; 9.5; 9.6; 9.10. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1‑5) prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (4.65)-46-4/067; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.29-31-1)-R-367; 3) įpareigoti mokesčių administratorių, kuriam tenka pareiga apskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną žemės mokesčio sumą, priimti sprendimą perskaičiuoti I. J. už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 22300/504811 dalį mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2008–2011 metų mokestinį laikotarpį; 4) įpareigoti mokesčių administratorių priimti sprendimą dėl 33 654,96 Lt žemės mokesčio permokos grąžinimo pareiškėjai, susidariusią dėl per didelės žemės mokesčio sumos sumokėjimo už 2008–2011 mokestinį laikotarpį, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 22300/504811 dalį.

Pareiškėja nurodo, kad ji yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturtė, kuriai 2011 metų mokestiniu laikotarpiu priklausė 22300/504811 (2,23 ha) šio žemės sklypo dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius 2004 metais neteisingai apskaičiavo šio sklypo vertę, t. y. 28 104 846 Lt vietoj 12 232 833 Lt ir šią klaidingą vertę įregistravo kadastro duomenyse, todėl už 2008–2011 metus mokesčių administratorius jai skaičiavo per didelį žemės mokestį. Paaiškėjus aplinkybei, jog žemės mokestis už 2008–2011 mokestinius metus buvo skaičiuojamas pagal kadastro duomenyse neteisingai apskaičiuotą žemės sklypo vertę, ji kreipėsi į mokesčių administratorius su prašymais perskaičiuoti ir grąžinti žemės mokesčio permoką už 2008–2011 metų mokestinį laikotarpį. Mokesčių administratoriai atsisakė tenkinti jos prašymus. Atsakovai priimdami sprendimus neatsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą mokesčių administratoriui reikalavimą – administruojant mokesčius vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Paaiškėjus aplinkybei, jog žemės mokestis už 2008–2011 mokestinius metus buvo skaičiuojamas pagal kadastro duomenyse neteisingai apskaičiuotą žemės sklypo vertę, būtų protinga ir teisinga perskaičiuoti žemės mokestį už šį laikotarpį ir grąžinti jai žemės mokesčio permoką. Neteisinga žemės sklypo vertė kadastro duomenyse atsirado dėl viešojo administravimo subjekto Palangos žemėtvarkos skyriaus kaltės, jam netinkamai pritaikius teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypo vertės apskaičiavimą. Vadovaujantis įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, žemės mokesčio permokos grąžinimas leistų operatyviai ir su mažiausiomis sąnaudomis tiek jai, tiek ir valstybei, atstatyti teisingumą ir ištaisyti viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų pasekmes.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 44, 45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos žemės mokestį apskaičiuoja ir žemės mokesčio deklaraciją žemės mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos. Žemės mokestis sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos (Žemės mokesčio įstatymo 11 str.). Žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis. Teisės aktai nustato, kad mokesčių administratorius žemės mokestį apskaičiuoja ir deklaraciją mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos; tam, kad mokesčių administratorius galėtų tinkamai apskaičiuoti mokestį, nekilnojamojo turto registro duomenys turi būti suformuoti kalendorinių metų birželio 30 dieną.. Inspekcija pagrįstai žemės mokestį skaičiavo remdamasi nekilnojamojo turto registro duomenimis iki 2011 m. birželio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-435 (toliau – ir Įsakymas) ir juo nustatyta 12 232 833 Lt neindeksuota sklypo vertė bus taikoma apskaičiuojant mokestį 2012 m., nes jis priimtas po 2011 m. birželio 30 d. Įsakymas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 21 d., todėl mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus nustatytą vertę taikyti atgaline data. Įstatymų leidėjas yra nustatęs specialią mokesčių permokų grąžinimo procedūrą, todėl skundžiant mokesčių administratoriaus veiksmą turi būti nustatytas veiksmas (sprendimas), kuriuo atsisakoma grąžinti permoką (ar jos dalį). Pareiškėja skundžia atsisakymą perskaičiuoti žemės mokestį už 2008 - 2011 m. atsižvelgiant į naujus žemės sklypo kadastro duomenis, t. y., jos nuomone, ji pradėjo mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo procedūrą (MAĮ 68 str.). Mokesčių administratorius taip pat nepasisakė dėl žemės mokesčio permokos grąžinimo. Tik išsprendus žemės mokesčio perskaičiavimo ir deklaracijos suformavimo klausimą, pareiškėja įgys teisę pradėti kitą mokesčių administravimo procedūrą – prašyti mokesčių administratoriaus išspręsti galimos mokesčio permokos grąžinimo klausimą. Pareiškėja to nepadarė, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 32, 33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Įsakymas dėl (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertės pakeitimo galioja nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. Nei Įsakyme, nei išraše nenustatyta, kad pakeista žemės sklypo 12 232 833 Lt vertė galioja nuo 2008 metų. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), žemės mokestis nuo pasikeitusios žemės sklypo vertės 12 232 833 Lt gali būti apskaičiuotas už 2012 metus. Inspekcija, apskaičiuodama pareiškėjos žemės sklypo žemės mokestį už 2008–2011 metus, nepažeidė teisės aktų nuostatų, žemės mokestį apskaičiavo teisėtai, pagrįstai, teisingai ir perskaičiuoti neturi teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu (b. l. 76–80) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturtė. Palangos žemėtvarkos skyrius apskaičiuodamas žemės sklypo vertę bei nustatydamas pataisos koeficientą teritorijos rekreaciniam – ekologiniam vertinimui vadovavosi 1998 m. gegužės 14 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 129 ir taikė ne tą koeficientą, todėl apskaičiuota žemės sklypo vertė sudarė 28 104 846 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. 16VĮ‑(14.16.2.)-435 „Dėl kadastro duomenų pakeitimo privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdamas į atliktus kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-1918 „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2011 m. rugsėjo 19 d. gautus žemės sklypo savininkų prašymus, pakeitė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir nustatė minėto žemės sklypo vertę (neindeksuota) – 12 232 833 Lt.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. spalio 17 d. gavo pareiškėjos prašymą, kuriame ji prašė perskaičiuoti minėto žemės sklypo mokėtiną žemės mokestį už 2008–2011 metus ir pateikti jai patikslintas žemės mokesčio deklaracijas. Inspekcija 2011 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (4.65)‑46‑41067 „Dėl žemės mokesčio apskaičiavimo“ informavo pareiškėją, kad žemės mokestis apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro pateiktus duomenis. Už priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turimą 22300/504811 dalį žemės mokestis apskaičiuotas nuo žemės sklypo vertės 28 104 846 Lt.

Vertė nustatyta 2011 m. birželio 30 d. būklei. Paaiškino, kad, įvertinus pateiktą valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją, išduotą 2011 m. rugsėjo 22 d., žemės sklypo vertė 12 232 833 Lt, nustatyta 2011 m. liepos 4 d. Žemės mokesčiui už 2012 m. apskaičiuoti bus naudota pasikeitusi žemės sklypo vertė – 12 232 833 Lt; vadovaujantis žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka, žemės mokesčio deklaracijos už 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. nebus tikslinamos.

Nesutikdama su pateiktu atsakymu, pareiškėja kreipėsi į VMI prie FM, kuri 2012 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (18.29-31-1)-R-367 „Dėl skundžiamo žemės mokesčio apskaičiavimo“ išaiškino pareiškėjai, kad Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakyme nurodyta, jog keičiami žemės sklypo kadastriniai duomenys ir pakeičiama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neindeksuota vertė, nustatant naują vertę – 12 232 833 Lt. Pačiame Įsakyme nenurodyta, nuo kada turi būti laikoma, jog šiuo įsakymu nustatytoji žemės sklypo neindeksuota vertė yra 12 232 833 Lt, todėl laikytina, kad vertė nustatyta nuo Įsakymo priėmimo dienos (t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 21 d.).

Paaiškino, kad mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Įsakymu (kuriame nenustatyta pakeistos žemės vertės taikymo pradžia) nustatytą vertę taikyti atgaline data, t. y. šiuo Įsakymu nustatytą 12 232 833 Lt neindeksuotą vertę taikyti apskaičiuojant 2008–2011 m. mokestinių laikotarpių žemės mokestį. Ši vertė bus taikoma nuo 2012 m. Teismas konstatavo, kad žemės mokestį reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas. Teismas vadovavosi šio įstatymo 1, 2, 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ 1.3, 1.4 punktais, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 1, 2 dalimis, Žemės mokesčio administravimo taisyklių 14, 15, 74, 91 punktais, MAĮ 87 straipsnio 6 dalimi.

Iš išdėstyto teisinio reguliavimo teismas priėjo prie išvados, kad pagrindinis šaltinis apskaičiuojant žemės mokestį Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio prasme yra Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys. Todėl ir perskaičiuodamas ir grąžindamas permokėtą mokestį, mokesčių administratorius privalo vadovautis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis. Palangos žemėtvarkos skyrius, nustatęs, kad apskaičiuojant žemės sklypo vertę buvo padaryta klaida, ją perskaičiavo ir Įsakymu pakeitė ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, nurodydamas, kad žemės sklypo vertė yra 12 232 833 Lt.

Įsakyme nėra nustatytas laikotarpis, nuo kurio nustatytoji žemės vertė yra 12 232 833 Lt, todėl laikytina, kad minėtas įsakymas įsigalioja jo pasirašymo dieną, todėl būtent nuo šios datos keičiami kadastro duomenys ir taikoma perskaičiuota žemės sklypo vertė, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašai galioja nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto duomenys arba dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir su juo susijusių juridinių faktų registracija, būtų pripažinti neteisėtais ar negaliojančiais, duomenų apie tai, jog pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centrą dėl Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės įrašų panaikinimo ar pakeitimo taip pat nėra.

Teismas konstatavo, kad nesant duomenų apie nuginčytą registraciją, įstatymų leidėjas mokesčių administratorių įpareigoja vadovautis tais duomenimis, kurie atvaizduoti nekilnojamojo turto registro institucijos, ir mokesčių administratorius neturėjo pagrindo pagal pateiktus valstybės įmonės Registrų centro duomenis apskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną žemės mokestį už 2011 m. ir perskaičiuoti už ankstesnius prašomus metus pagal naujai nustatytą vertę, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ nuostatas žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos valstybės įmonė Registrų centras pateikia teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms kasmet iki balandžio 1 dienos, o apie pasikeitimus, įvykusius nuo sausio 1 dienos iki liepos 1 dienos - iki rugsėjo 1 dienos.

Konstatavus, kad mokesčių administratorius žemės mokestį pareiškėjai už 2011 m. ir ankstesnius metus pagrįstai apskaičiavo remdamasis Nekilnojamojo turto registro pateiktais duomenimis, teismas neturi pagrindo įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti žemės mokestį už 2008–2011 metus ir grąžinti permoką pareiškėjai. Teisės aktai numato žemės mokesčio perskaičiavimą, kuris atliekamas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis. Pareiškėja, prašydama perskaičiuoti žemės mokestį, atsakovams pateikė žemės sklypo kadastro duomenis, kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 m. rugsėjo 22 d., todėl atsakovai pagrindo perskaičiuoti mokestį už ankstesnius metus, kai kadastro duomenys pakeisti tik nuo 2011 m. rugsėjo 22 d., neturėjo pagrindo.

Reikalauti permokėto mokesčio grąžinimo pareiškėja gali tik išsprendus kadastro duomenų pakeitimo už ginčo metus klausimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti bei įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti ir grąžinti žemės mokesčio sumą pareiškėjai.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 86–89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. įpareigoti mokesčių administratorių, kuriam tenka pareiga apskaičiuoti pareiškėjai mokėtiną žemės mokesčio sumą, priimti sprendimą perskaičiuoti pareiškėjai už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 22300/504811 dalį mokėtiną žemės mokesčio dydį už 2008–2011 metų mokestinį laikotarpį, bei įpareigoti mokesčių administratorių priimti sprendimą dėl 33 654,96 Lt žemės mokesčio permokos grąžinimo pareiškėjai, susidariusią dėl per didelės žemės nuomos mokesčio sumos sumokėjimo už 2008–2011 mokestinį laikotarpį, už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 22300/5048 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo ir netaikė Konstitucijos įtvirtintų teisingumo ir teisinės valstybės principų, t. y. kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija);

b) teismas tinkamai neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad Palangos žemėtvarkos skyrius nepagrįstai taikė koeficientą teritorijos rekreaciniam – ekologiniam vertingumui nustatyti 4, o ne 1,5 pagal žemės įvertinimo metodikos 11 priedą. Palangos žemėtvarkos skyrius nurodė, kad jis apskaičiuodamas didesnį koeficientą vadovavosi Palangos miesto tarybos 1998 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 129, o ne Žemės įvertinimo metodikos 11 priedo 6 punktu. Palangos miesto tarybos sprendimas Nr. 129 buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“. Šis nutarimas neteko galios Vyriausybei 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinus Žemės įvertinimo metodiką, todėl Palangos žemėtvarkos skyrius turėjo vadovautis 1998 m. gegužės 14 d. Palangos tarybos sprendimu Nr. 129 tik iki 1993 m. kovo 4 d., t. y. kol galiojo Vyriausybės nutarimas Nr. 909 ir nebuvo pradėta taikyti Žemės įvertinimo metodika, todėl Palangos žemėtvarkos skyrius, apskaičiuodamas žemės sklypo vertę 2004 metais, netinkamai pritaikė koeficientus nustatytus Žemės įvertinimo metodikoje;

3) teismas sprendimo aprašomojoje dalyje iš esmės sutinka, kad Nekilnojamo turto kadastre nurodyti duomenys, pagal kuriuos apskaičiuota pareiškėjai žemės mokestinė vertė, yra klaidingi, tačiau tuo pačiu teigia, jog teismas neturi pagrindo įpareigoti mokesčių administratorių perskaičiuoti žemės mokestį už 2008–2011 metus ir grąžinti permoką. Pareiškėja savo veiksmais nepažeidė mokestinių įstatymų reikalavimų, todėl neaišku, kodėl teismas daro išvadą, kad mokesčių mokėtojas privalo atsakyti už valstybinių institucijų neteisėtus sprendimus (neteisingai ir neteisėtai nustatyta žemės sklypo vertė). Toks teismo faktinių aplinkybių subjektyvus įvertinimas yra klaidingas ir negali būti teisėtu pagrindu atmesti pareiškėjos prašymą grąžinti permokėtą žemės mokestį.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad Įsakymas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 21 d., todėl mokesčių administratorius neturi įgaliojimų Palangos žemėtvarkos skyriaus nustatytą vertę taikyti atgaline data (LR įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 str. 3 d.). Pažymi, kad MAĮ, Žemės įstatymai ar kiti teisės aktai neįgalioja VMI prie FM kontroliuoti Nacionalinės žemės tarnybos, todėl atsakovas nepasisako dėl jos veiksmų. Be to, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų vertinimas.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 103) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcija nurodo, kad palaiko atsakovo VMI prie FM atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (4.65)‑46‑4/067 (b. l. 9) ir jį patvirtinusio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (18.29‑31‑1)‑R‑367 (b. l. 14, 15) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Vilniaus AVMI perskaičiuoti 2008–2011 metais mokėtiną žemės mokestį už jai priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 22300/504811 dalį (toliau – ir ginčo žemės sklypas), patikslinti šio laikotarpio žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas bei grąžinti jos nurodomą aptariamo mokesčio permoką.

Apibendrinant pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo (b. l. 1–5) ir apeliacinio skundo (b. l. 86–89) argumentus, taip pat susipažinus su skundžiamų vietos ir centrinio mokesčių administratorių sprendimų motyvais bei atsižvelgiant į nustatytas ir šio teismo baigiamojo akto aprašomojoje dalyje išdėstytas ginčo faktines aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir šio mokesčio apskaičiavimo deklaracijų tikslinimo, nustačius, kad ginčo žemės sklypo vertė, pagal kurią apskaičiuojamas žemės mokesčio dydis ir kuri mokesčio apskaičiavimo metu buvo nurodyta nekilnojamojo turto registre, buvo nustatyta klaidingai.

Dėl šių skundo reikalavimų pirmiausia primintina, kad, vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-470 redakcija), žemės mokestį apskaičiuoja ir žemės mokesčio deklaraciją žemės mokesčio mokėtojams pateikia teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija iš esmės yra mokesčių administratoriaus parengiamas ir mokesčių mokėtojui pateikiamas dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokesčio sumą už mokesčio įstatyme nustatytą laikotarpį, taip pat su mokesčio apskaičiavimu ar sumokėjimu susiję kiti duomenys. Būtent šioje deklaracijoje yra nustatytas tikslus konkretaus mokesčių mokėtojo prievolės dydis, kurią jis turi įvykdyti įstatyme nustatytu terminu (Žemės mokesčio įstatymo 11 str. 2 d. (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-470 redakcija), Mokesčių administravimo įstatymo 81 str. 1 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija).

Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos užpildymo, tikslinimo ir įteikimo mokesčių mokėtojams tvarka yra detalizuota Žemės mokesčio administravimo taisyklėse, patvirtintose Inspekcijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. VA-55 (toliau – ir Taisyklės; tekste remiamasi Inspekcijos viršininko 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. VA-52 patvirtinta Taisyklių redakcija). Žemės mokestį administruoja atitinkama apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir AVMI), kuri, be kita ko, mokesčių mokėtojams apskaičiuoja žemės mokestį, formuoja ir siunčia deklaracijas, taip pat jas patikslina ir vykdo kitas Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas mokesčių administravimo procedūras (Taisyklių 19 p.).

Taigi žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija yra dokumentas, kuriame apskaičiuojama ir nurodoma mokesčių mokėtojo mokėtina šio mokesčio suma. Pastebėtina ir tai, jog preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi (Mokesčių administravimo įstatymo 73 str. 1 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Tai reiškia, kad preziumuojamas ir tokioje deklaracijoje nurodytų mokėtinų mokesčių sumų apskaičiavimo teisingumas (mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio teisingumas).

Toliau nurodytina, kad mokesčių administratorius, kuriam įstatymų leidėjas pavedė apskaičiuoti konkretaus mokesčių mokėtojo mokėtino žemės mokesčio dydį bei parengti ir pateikti šio mokesčio apskaičiavimo deklaracijas, taip pat tenka pareiga pastebėjus, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, jį perskaičiuoti (Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 1 ir 2 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Ši pareiga išlieka per visą Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) nustatytą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties laikotarpį (šiuo klausimu pagal analogiją žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-595/2013). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į prieš tai minėtą aptariamų deklaracijų teisingumo prezumpciją ir įstatymų leidėjo AVMI pavestą užduotį rengti ir teikti mokesčių mokėtojams šias deklaracijas, ši pareiga perskaičiuoti neteisingai apskaičiuotus mokesčius apima ir pareigą patikslinti atitinkamo laikotarpio žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją.

Vadovaujantis minėtų Taisyklių 74 punktu, aptariama deklaracija gali būti tikslinama penkerius praėjusius kalendorinius metus, pradedant skaičiuoti nuo metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais deklaracija tikslinama. Mokesčio mokėtojo deklaraciją AVMI, be kita ko, tikslina, kai mokesčių mokėtojas pats kreipiasi į AVMI ir praneša (telefonu, el. paštu ar tradiciniu paštu) arba pateikia juridinę galią turinčius dokumentus apie tai, kad deklaracijoje įrašyti netikslūs duomenys. Tokiu atveju AVMI darbuotojai turi išsiaiškinti netikslių duomenų įrašymo deklaracijoje priežastis ir atitinkamai patikslinti deklaraciją (Taisyklių 79.5 p.).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja kvestionuoja jai pateiktose 2008–2011 metų žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijose nurodytus duomenis apie ginčo žemės sklypo vertę ir mokėtiną mokesčio sumą, paminėtina, jog Taisyklių 77.1 punktas numato, kad „tikslinant kelerių kalendorinių metų duomenis, turi būti suformuojamos ir mokesčių mokėtojui išsiunčiamos kiekvienų kalendorinių metų patikslintos deklaracijos“. „Kai ataskaitiniais kalendoriniais metais formuojamos tik ankstesnių kalendorinių metų patikslintos deklaracijos <...>, tai pildant ankstesnių metų patikslintas (ar pirmines) deklaracijas, turi būti užpildomas deklaracijos priedas ir pačios deklaracijos 1 eilutė „Apmokestinamų žemės sklypų plotas (ha)“, 2 eilutė „Apmokestinamų žemės sklypų vertė“, 3 eilutė „Apskaičiuota žemės mokesčio suma“ (kitos eilutės <...> nepildomos). Tik paskiausioje ataskaitinių metų patikslintoje (ar pirminėje) deklaracijoje turi būti įvertintos ir ankstesnių metų patikslintų (ar pirminių) deklaracijų permokos, nepriemokos ir delspinigiai <...>“ (Taisyklių 77.2 p,).

Taigi žemės mokesčio perskaičiavimas ir šio mokesčio apskaičiavimo deklaracijos duomenų, susijusių su žemės sklypo verte ir mokėtinomis žemės mokesčio sumomis, tikslinimas yra ne tik tiesiogiai susijęs su konkrečiam mokesčių mokėtojui tenkančių mokestinių prievolių apimtimi, bet ir yra vienas iš būdų pripažinti šio mokesčio permokos buvimą, ko iš esmės siekia pareiškėja. Vietos mokesčių administratoriui įvykdžius įstatyme numatytą pareigą perskaičiuoti mokėtinus mokesčius, kai nustatoma, jog jie buvo apskaičiuoti neteisingai, būtų pakeista ir pareiškėjai tenkanti mokestinė prievolė.

Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu, kurį patvirtino Inspekcija, Vilniaus AVMI atsisakė perskaičiuoti pareiškėjos 2008–2011 metais mokėtiną žemės mokestį už ginčo žemės sklypą bei patikslinti šio laikotarpio žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas. Šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, kuriame nurodyti reikalavimai perskaičiuoti aptariamą mokestį ir patikslinti šio mokesčio deklaracijas buvo grindžiami aplinkybe, jog ginčo laikotarpiu mokestis buvo apskaičiuotas remiantis klaidingai apskaičiuota ir nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo žemės sklypo verte.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 16VI‑(14.16.2.)-435 (b. l. 24) nustatytos ginčo žemės sklypo vertės. Nekvestionuojama ir pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad iki šio įsakymo priėmimo ginčo žemės sklypo vertė, pagal kurią jai apskaičiuotas mokėtinas žemės mokestis 2008–2011 metais, buvo nustatyta klaidingai, tai patvirtina ir byloje surinkti duomenys (b. l. 17, 18, 21–27). Tačiau atsakovai savo nesutikimą su pareiškėjos reikalavimais iš esmės grindžia (vienintele) aplinkybe, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie ginčo žemės sklypo vertę 2008–2011 metais nėra nuginčyti, o minėtu Palangos žemėtvarkos skyriaus sprendimu šio laikotarpio duomenys nebuvo pakeisti (atsakovų teigimu, jis galioja tik sprendžiant klausimą dėl ginčo žemės sklypo vertės po šio įsakymo priėmimo ir aktualus apskaičiuojant žemės mokestį už 2012 metus).

Šiuo klausimu pirmiausia pastebėtina, kad, vadovaujantis ginčo teisiniams santykiams aktualaus Žemės mokesčio įstatymo 1 ir 3 straipsniais (1992 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. I‑2675 redakcija), žemės mokesčio objektas yra privati žemė, o šio mokesčio tarifas metams – 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos – be medynų vertės). Žemės mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 8 str. (1992 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. I‑2675 redakcija).

Vykdydama šį įstatymų leidėjo pavedimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. rugpjūčio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 603 „Dėl žemės mokesčio“ (toliau – ir Nutarimas), kurio 1.2 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 506 redakcija) buvo nustatyta, kad žemės mokestis apskaičiuojamas nuo žemės kainos, kuri lygi žemės vertei, apskaičiuotai pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau – ir Metodika).

Iš to, kas išdėstyta matyti, kad aptariamo mokesčio bazė, t. y. suma, nuo kurios skaičiuojamas mokėtinas mokestis, yra konkretaus žemės sklypo (mokesčio objekto) kaina, kuri prilyginama šio sklypo vertei, nustatytai pagal Metodikoje įtvirtintas taisykles. Paminėtina ir tai, kad minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 2.2 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1813 redakcija) nustatė, jog pagal Metodiką žemės vertę (bylai aktualiu atveju) apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.

Toliau nurodytina, kad Nutarimo 1.3 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 279 redakcija) taip pat buvo nustatyta, kad „žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos valstybės įmonė Registrų centras pateikia teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms kasmet iki balandžio 1 dienos. Nekilnojamojo turto registro duomenis apie naujai nuosavybės teise įgytą žemę arba pasikeitimus, įvykusius nuo sausio 1 dienos iki liepos 1 dienos, valstybės įmonė Registrų centras pateikia valstybinėms mokesčių inspekcijoms iki rugsėjo 1 dienos“.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną žemės mokestį vietos mokesčių administratorius rėmėsi tuo metu minėtame registre nurodyta ginčo žemės sklypo verte. Kita vertus, išplėstinei teisėjų kolegijai, kaip minėta, nekyla abejonių dėl to, kad šiame registre nurodyta ginčo žemės sklypo vertė buvo apskaičiuota neteisingai, ši aplinkybė iš esmės yra konstatuota kompetentingų institucijų sprendimuose, jos nekvestionuoja ir atsakovai. Byloje taip pat yra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 9 d. raštas (b. l. 27), kuriame iš esmės informuojama apie žemės sklypo vertę ginčui aktualiu laikotarpiu, jei ši vertė būtų buvusi nustatyta teisingai.

Šios aplinkybės lemia, jog nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas – pagal kuriuos duomenis dėl žemės sklypo (mokesčio objekto) vertės yra skaičiuotinas mokėtinas žemės mokestis, t. y., ar pagal nekilnojamojo turto registre nurodytą žemės sklypo vertę, ar pagal vertę, nustatytą pagal Metodikoje įtvirtintas taisykles.

Kaip teisingai pastebi atsakovai, vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu ir šiuo metu galiojančiu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu (2001 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-391 redakcija), „visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Kita vertus, taip pat būtina pabrėžti, kad. kaip minėta, įstatymų leidėjas mokesčio bazę eksplicitiškai sieja ne su nekilnojamojo turto registre nurodyta verte, bet su žemės sklypo kaina, kuri, kaip vykdydama įstatymų leidėjo pavedimą nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, lygi žemės vertei, apskaičiuotai pagal minėtą Metodiką. Kadangi esminius mokesčio elementus, kuriems priskiriama ir mokesčio bazė, nustatančios įstatymų nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, darytina išvada, jog nustačius, kad nekilnojamojo turto registro duomenys apie žemės sklypo (mokesčio objekto) vertę neatitinka vertės, nustatytos pagal Metodiką, žemės mokestis turi būti apskaičiuojamas pagal pastaruoju būdu nustatytą vertę.

Tokio aiškinimo negali paneigti minėtos Nutarimo 1.3 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 279 redakcija) nuostatos, kurios pripažintinos ne aptariamą mokesčio bazę apibrėžiančiomis (nustatančiomis), bet įtvirtinančiomis Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-470 redakcija), nustatančios, kad „teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos žemės mokestį apskaičiuoja ir žemės mokesčio deklaraciją žemės mokesčio mokėtojams pateikia iki kalendorinių metų spalio 1 dienos“. įgyvendinimo tvarką. Aptariamoje Nutarimo nuostatoje minima bendra taisyklė dėl žemės mokesčio apskaičiavimo pagal nekilnojamojo turto registro duomenis neužkerta mokesčių administratoriaus galimybės ir nepaneigia jo pareigos, esant, pavyzdžiui, kompetentingo subjekto sprendimui dėl žemės vertės pagal Metodiką nustatymo ir (ar) kitiems objektyviems duomenims, mokestį apskaičiuoti taikant įstatyme nustatytą mokesčio bazę. Juk įstatymus lydinčiuose teisės aktuose, koks ir yra aptariamas Nutarimas, nustatančiuose mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarką, negali būti teisės normų, įtvirtinančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustato įstatymas, ir konkuruojančių su įstatymo normomis (šiuo klausimu, pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą).

Be to, pabrėžtina, kad minėtoje Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatoje įtvirtinta prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta. Išplėstinei teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ginčo teisiniams santykiams aktualūs nekilnojamojo turto registro duomenys apie ginčo žemės sklypo vertę, pagal kurią pareiškėjai buvo apskaičiuotas mokėtinas žemės mokestis, buvo klaidingi. Kaip minėta, vietos mokesčių administratoriui tenka pareiga apskaičiuoti mokėtiną žemės mokestį, jis atsako už apskaičiavimo teisingumą, jam tenka pareiga, nustačius, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, jį perskaičiuoti.

Galiausiai, būtent mokesčių administratoriui tenka pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčių sumas (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX‑2112 redakcija). Todėl žemės mokesčio mokėtojui kreipusis į AVMI dėl žemės mokesčio perskaičiavimo ir šio viešojo administravimo subjekto rengiamų aptariamo mokesčio apskaičiavimo deklaracijų tikslinimo, kartu pateikiant informaciją, kad šis mokestis buvo apskaičiuotas (deklaracija parengta) pagal klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis, ir objektyvius įrodymus apie registro duomenų klaidingumą (kaip yra nagrinėjamu atveju), šis vietos mokesčių administratorius negali atsisakyti perskaičiuoti mokėtiną mokestį ir atlikti kitus susijusius veiksmus vien remdamasis aplinkybe, kad nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti.

Šiame baigiamajame teismo apie aptartos vietos mokesčių administratoriaus pareigos apskaičiuojant (perskaičiuojant) žemės mokestį bei rengiant, teikiant ir tikslinant šio mokesčio apskaičiavimo deklaracijas implikuoja ir pareigą užtikrinti, kad mokestis būtų apskaičiuotas įstatyme nurodytam mokesčio mokėtojui taikant įstatyme nustatytą mokesčio tarifą ir nuo įstatyme nustatytos šio mokesčio bazės. Šiuo tikslu vietos mokesčių administratorius turi būti aktyvus, veikti taip, kad būtų užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, nustatančios, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kylantys reikalavimai viešojo administravimo subjektų veiklai, paisoma mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, protingumo, mokesčių visuotinio privalomumo, apmokestinimo aiškumo ir turinio viršenybės prieš formą principų (Mokesčių administravimo įstatymo 7–10 str. (2004 m. balandžio 13 d.

įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), užtikrinamas teisingas mokesčių apskaičiavimas.

Todėl turėdamas objektyvius duomenis, kurie sudaro prielaidas paneigti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpciją, vietos mokesčių administratorius privalo šiuos duomenis įvertinti, esant būtinybei – kreiptis į kitas institucijas dėl duomenų (pvz., į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinius padalinius) pateikimo, atlikti kitus būtinus veiksmus, kad būtų užtikrinta, jog mokestis bus apskaičiuotas (perskaičiuotas) teisingai ir laikantis atitinkame mokesčio įstatyme nustatytų apmokestinimo sąlygų ir reikalavimų.

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, jog Vilniaus AVMI skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjos 2008–2011 metais mokėtiną žemės mokestį už ginčo žemės sklypą bei patikslinti šio laikotarpio aptariamo mokesčio apskaičiavimo deklaracijas vien remdamasis nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl jis (sprendimas) naikintinas. Vietos mokesčių administratorius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl 2008–2011 metais mokėtino žemės mokesčio už ginčo žemės sklypą perskaičiavimo bei šio laikotarpio aptariamo mokesčio apskaičiavimo deklaracijų tikslinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti vietos mokesčių administratorių grąžinti jos nurodytas sumas (galimai susidariusią žemės mokesčio permoką) grindžiamas neteisingai jai apskaičiuotu mokėtinu žemės mokesčiu ginčui aktualiu laikotarpiu. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju klausimas dėl šio pareiškėjos reikalavimo tenkinimo yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su pirmuoju pareiškėjos reikalavimu dėl jai mokėtino žemės mokesčio perskaičiavimo ir atitinkamų mokestinių laikotarpių šio mokesčio apskaičiavimo deklaracijų tikslinimu. Kadangi klausimas dėl mokėtino žemės mokesčio perskaičiavimo ir deklaracijų tikslinimo yra perduodamas vietos mokesčių administratoriui spręsti iš naujo, šiam viešojo administravimo subjektui perduodamas klausimas ir dėl pareiškėjos prašymo grąžinti jos nurodytas aptariamo mokesčio sumas.

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams aktualias materialinės teisės aktų normas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos I. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (4.65)-46-4/067 „Dėl žemės mokesčio apskaičiavimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (18.29-31-l)-R-367 „Dėl skundžiamo žemės mokesčio apskaičiavimo“.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą perskaičiuoti I. J. už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 22300/504811 dalį mokėtiną žemės mokestį už 2008–2011 metų mokestinius laikotarpius bei, nustačius žemės mokesčio permoką, išspręsti klausimą dėl šios permokos grąžinimo (įskaitymo) pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius