8e22f46a-019d-40cc-bfec-8080c1c40fbe · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-812-718/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11925-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, kaltinamajam J.

S., jo gynėjui advokatui Robertui Skėriui, nukentėjusiajam A. K., nukentėjusijo A. K. ir nukentėjusiojo M. J. atstovui advokatui D. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", operatoriumi, teistas: 1) 2015-01-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. 10 MGL dydžio ( 380 Eur) bauda; 2) 2016-12-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje bei per 3 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-28 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje bei per 3 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , ir 10 MGL dydžio ( 380 Eur) bauda. 2017-09-22 iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro, bauda iÅ¡ieÅ¡kota 2017-09-27, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis J. S. vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , tai yra: J. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019-03-23, apie 03.20 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) matant paÅ¡aliniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, priekabiu elgesiu priėjęs prie M.

J. ir A. K. sukėlė konfliktÄ , kurio metu kumščiu sudavė M. J. į veidÄ , po ko Å¡iam nukritus ant grindinio, jis vienÄ kartÄ spyrė gulinčiam M. J. į galvÄ , padarydamas jam veido sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu deÅ¡inio kampo ir kairio kaklelio srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Po to jis kumščiu sudavė A. K. į veidÄ , o Å¡iam nukritus veidu žemyn ant grindinio, jis apžergė A. K. per liemenį ir kumščiu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gius jam į pakauÅ¡io sritį, rankomis sugriebęs už plaukų ne mažiau 10 kartų daužė A.

K. galvÄ Ä¯ grindinį, tuo padarydamas A. K. nosies kaulų lūžimÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Tokiu bÅ«du J. S. vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo M. J. ir A. K.. Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, 2021-10-01 teisiamojo posėdžio metu pripažino mušęs A. K., patvirtino savo duotus parodymus, duotus 2021-06-16 teisiamojo posėdžiu metu, atsisakė atsakyti į klausimus. 2021-06-16 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad susirėmė, susistumdė įvykio metu su nukentėjusiuoju A.

K.. Trenkė A. K. į veidÄ ir buvo prispaudęs A. K. prie asfalto. Nepripažino trankęs A. K. galvÄ Ä¯ grindinį. Neigė mušęs kitus nukentėjusiuosius. Nurodė, kad jis buvo bare su A. I., G. K., M. M., gėrė alų. Prie jų kompanijos priėjo kita vaikinų kompanija, t. y. A. K., D. S. ir M. J., ir pasiÅ«lė lenkti rankas. G. K. sutiko. Jie varžėsi rankų lenkime. Po to jau nenorėjo varžytis, o kitos kompanijos vaikinai dar norėjo lenkti rankas, todėl pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ .

Jie nenorėjo eiti į laukÄ , todėl pasiÅ«lė vaikinams iÅ¡eiti patiems. Vaikinai buvo konfliktiÅ¡ki, demonstravo jėgÄ , išėjo į laukÄ , o jie toliau gėrė alų. Apsaugos darbuotojas 10 minučių neleido jiems iÅ¡eiti. Po 10 minučių jie išėjo į laukÄ , nes norėjo sėsti į taksi ir vykti į kitÄ barÄ , bet tie kiti vaikinai-A. K., D. S. ir M. J., laukė jų už „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Kadangi jis ėjo pirmas, A. K. jam trenkė su galva į nosį.

Nuo smūgio jis beveik nugriuvo, bet užsikabino ir laikėsi už A. K.. Taip jie susistumdė, o po to abu nukrito. A. K. labai blaškėsi, šūkavo, todėl jis laikė A. K. prirėmęs prie asfalto, nes bijojo gauti nuo A. K., pastarasis buvo stambesnis. Dėl D. S. ir M. J. bei dėl kitų savo draugų nieko negali pasakyti, nes jie buvo jam už nugaros, muštynių jis nematė. Matė tik, kad G. K. ant žemės gulėjo, o A. I. pakėlė G. K.. Nurodė, kad iš jų kompanijos iškalbingiausias yra A.

I., todėl mano, kad liudytojas R. J., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kalbėjo apie A. I.. Prie jo priėjo M. M., pasakė, kad jis kruvinas, todėl jis nuėjo į Å¡alį. Atvykę policijos pareigÅ«nai juos sulaikė, o jį iÅ¡vežė. Nurodė, kad jis buvo iÅ¡gėręs tris bokalus alaus, nustatytas 1 promilės girtumas. Jo draugams taip pat. Kitos kompanijos vaikinai buvo labiau apsvaigę, buvo konfliktiÅ¡ki, norėjo pademonstruoti savo jėgÄ . ProblemiÅ¡kiausias buvo A. K.. Jis, kaltinamasis, tÄ vakarÄ vilkėjo juodÄ striukę su gobtuvu, be kailio, tamsiai mėlynais džinsais ir sportiniais batais.

G. K. vilkėjo pilkÅ¡vÄ striukę. Nesutinka su nukentėjusiojo M. J. civiliniu ieÅ¡kiniu, nes nebuvo prisilietęs prie M. J., buvo susirėmęs tik su A. K.. Su A. K. 3000 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, sutinka atlyginti 500 eurų neturtinės žalos. Su ligonių kasos ieÅ¡kiniu sutinka. A. K. iki Å¡iol žalos neatlygino, nes neturėjo jo kontaktų. Jei bÅ«tų turėjęs, bÅ«tų gal dalimis atlyginęs. Po teismo sprendimo galėtų atlyginti dalį žalos. Nurodė, kad dirba, bet sunkiai pragyvena, nes jo pajamos minimalios, t. y. 500-600 eurų, kai dirba naktinėse pamainose, prie algos prisideda 50 eurų.

Gyvena vienas, nuomojasi butÄ , moka automobilio lizingÄ , 86 eurus per mėnesį ( t.4, b.l. 169-170, 5 t., b.l. 57). Ä®vertinus tÄ aplinkybę, kad kitos sudėties teismo 2021-07-02 nutartis buvo panaikinta, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo ankščiau apklausti liudytojai ir nukentėjusieji pakartotinai nekviečiami, o jų pirmiau duoti parodymai paskelbti ir iÅ¡tirti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka ( BPK 276 straipsnio 5 dalis). Nukentėjusysis M. J., apklaustas 2020-10-13 teisiamajame posėdyje, parodė, kad su draugais A.

K. ir D. S. užsuko į barÄ . A. K. su vienu asmeniu iÅ¡ kitos keturių asmenų kompanijos lenkė rankas. Konflikto nebuvo. Jis sėdėjo nuo jų atokiau, prie baro, kai pamatė, kad tarp jo draugų ir kitos kompanijos kažkas įvyko. Jie ėmė Å¡aukti ant A. K.. D. S. siÅ«lė eiti į laukÄ . Jis su savo draugais išėjo lauk. D. S. paprašė apsaugos darbuotojo sulaikyti kitos kompanijos vaikinus. Jis su savo draugais nuėjo už pastato, kad bÅ«tų saugiau, klausė draugų, kas čia įvyko, kažkas kažkam nepatiko, nes A.

K. nėra konfliktiÅ¡kas. Netrukus kitos kompanijos keturi asmenys, kurie konfliktavo, išėjo iÅ¡ pastato. Tie asmenys buvo agresyviai nusiteikę, Å¡aukė, juos provokavo, ir bare ir lauke sakė jiems :„ateikit čia“. Ä®vyko konfliktas tarp jų trijų asmenų kompanijos ir kitos keturių asmenų kompanijos. Jis iÅ¡girdo žodžius, atsisuko ir kaltinamasis jam pirmam trenkė į veidÄ , pataikė kažkur į barzdos sritį. Nuo smÅ«gio jis nukrito, tada dar gavo spyrį į veidÄ . Žandikaulio lūžis įvyko nuo spyrio.

Tada jis atsistojo ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kad jam daugiau nekliÅ«tų. Nuėjo į taksi ir grįžo namo. Ryte pasižiÅ«rėjo, kad dantis įstrigęs burnoje. Nuvyko į ligoninę, iÅ¡ ten jį iÅ¡vežė į KlaipėdÄ , nes jam nustatė rimtÄ traumÄ . Palaikė savo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl turtinės žalos paaiÅ¡kino, kad ilgÄ laikÄ , apie pusę metų negalėjo eiti į darbÄ . Dirba (duomenys neskelbtini)-vadybininku.

Ligos paÅ¡alpos negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. Patyrė dideles gydymo iÅ¡laidas. Gydėsi žandikaulį, yra nervas pažeistas, nutirpęs. Turtinės žalos didžioji dalis yra negautos pajamos 5000 eurų, vaistai, drabužių valymas. Drabužiai po muÅ¡tynių buvo kruvini. Jis buvo nukritęs ant žemės, paltas iÅ¡sipurvino. Dėl neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad sužalojimo pasekmės gali jausti ilgai, nes jam vienoje pusėje išėmė kaulÄ , nes iÅ¡ kaulo buvo likusios tik skeveldros.

Nesupranta, kaip jam sutvarkė žandikaulį, bet ilgÄ laikÄ buvo sutinęs. Jam darė tris operacijas, ėmė skeveldras, ėmė metalus. Ligoninėje jis praleido apie mėnesį. Liko randas. Jautė fizinį skausmÄ . IlgÄ laikÄ negalėjo valgyti, iÅ¡ karto per mėnesį numetė daug svorio. Valgė trintÄ maistÄ per Å¡iaudelį. Ä® miestÄ negalėjo iÅ¡eiti. Bendravimas su draugais, kolegomis nutrÅ«ko, kol viskas susitvarkė. Dėl sveikatos iÅ¡gyvena. Ä®vykio metu jis buvo iÅ¡gėręs vienÄ bokalÄ alaus.

Nurodė, kad atpažinti asmenis ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukos buvo labai sunku, nes tyrėja rodė nespalvotas nuotraukas, kuriose buvo 16 metų vaikai. Kaltinamasis įvykio metu buvo su juoda pūkine striuke. Kitas asmuo iš jų kompanijos buvo su šviesia pūkine striuke. Tvirtina, kad jam sudavė kaltinamasis. Kas jį prieš tai pastūmė, nežino- buvo rankų miškas, visi agresyvūs, gavo jis į krūtinę, viršutinę dalį. Bet nuo pastūmimo jis nenukrito. Kai J. S. trenkė viskas ir prasidėjo ( t.4, b.l. 100-106).

Nukentėjusysis D. S., apklaustas 2020-10-13 teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019-03-23 su draugais A. K. ir M. J. užėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, prisėdo prie staliuko. Pastebėjo, kad A. K. priėjo prie kitos kompanijos staliuko. Pažymėjo, kad A. K. visada vaikÅ¡to ramus, nėra konfliktiÅ¡kas. Kitoje kompanijoje buvo A. I., J. S., G. K.. A. K. lenkė rankomis su G. K.. A. K. pralaimėjo G. K.. Pralaimėjęs atnešė du bokalus alaus ir A. K. pasiÅ«lė laužti su kaire ranka.

Kažkas tiems vaikinams nepatiko ir jie ėmė provokuoti konfliktÄ , bet į laukÄ eiti aiÅ¡kintis nesiÅ«lė. Jis norėjo nusivesti A. K., nuraminti kitÄ kompanijÄ vaikinų. M. M. stojosi ir norėjo kibti A. K. į atlapus. Buvo A. I., J. S.. M. M. ramino, jis buvo pats ramiausias. Pamatęs, kad tie kiti vaikinai nerimsta, jis paėmė striukes ir su M. J. ir A. K. ėjo išėjimo link. Pakeliui paprašė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo sulaikyti kitos kompanijos vaikinus, nes jie buvo agresyviai nusiteikę ir jis bijojo bÅ«ti užpultas.

Užėję už baro kampo užsidėjo savo striukes. Tuo tarpu atbėgo keturių vyriÅ¡kių kompanija, Å¡aukdama :„ateikite čia“, ir jie pribėgo. PrieÅ¡ jį stovėjo M. M., jam iÅ¡ deÅ¡inės stovėjo M. J., prieÅ¡ais M. J. stovėjo G. K., J. S. stovėjo G. K. iÅ¡ kairės, A. I. stovėjo Å¡alia J. S.. G. K. pirmas smÅ«giavo į krÅ«tinės sritį M. J., iÅ¡ karto stumtelėjo M. J.. Gindamasis M. J. smÅ«giavo į veidÄ G. K., po smÅ«gio G. K. gulėjo ant žemės. Tada M.

J. gavo smÅ«gį iÅ¡ J. S.. Jam, D. S., į krÅ«tinę ir į galvÄ smÅ«giavo M. M., pataikė ir į rankas, nes jis gynėsi. Nuo kaltinamojo J. S. jis negavo smÅ«gių. Jis užsidengė veidÄ , atstÅ«mė M. M.. Matė, kaip kaltinamasis trenkė M. J.. Apsigynęs nuo M. M., pastebėjo ant grindinio gulinčius M. J. ir A. K.. Prie jo stovėjo kaltinamasis ir 4-5 kartus spyrė M. J. į galvÄ , veido sritį. Tuo tarpu jį puolė M. M., A. I. ir G. K.. Kelis mostus jam į rankÄ pataikė. Po to jis iÅ¡girdo ;„policija“ ir konfliktas baigėsi.

Jis nubėgo prie gulinčio A. K., pamatė kraujuojantį A. K., matė, kaip prieÅ¡ tai J. S. buvo „užsėdęs“ A. K., daužė A. K. galvÄ , paskui jÄ laikė. Matė, kad M. J. buvo nukritęs, nejudėjo. Netrukus M. J. dingo. Sulaukė greitosios medicininės pagalbos, policijos. Jis A. K. palydėjo į priėmimÄ . Nurodė, kad jis buvo iÅ¡gėręs du bokalus alaus, nebuvo apsvaigęs. Mano, kad juos ta kompanija norėjo pamokyti, tik nežino už kÄ . Jis užpuolikų kompanijos nepažinojo, tačiau įsidėmėjo jų veidus ir po įvykio internete susirado iÅ¡ pradžių M.

M., po to - kitus jo draugus. Susitikęs su tyrėja iÅ¡vardijo jai visus muÅ¡tynių dalyvius, parodė jų nuotraukas, nes jis buvo nufotografavęs juos, kai atvyko policija, ir padarė keletÄ fotonuotraukų. Nuotraukas perdavė tyrėjai. Ikiteisminio tyrimo metu, turėjo su kiekvienu įtariamuoju akistatÄ . IÅ¡ pradžių buvo jo parodymai, pateiktos nespalvotos fotonuotraukos, kas leido nesunkiai atpažinti kaltinamÄ jį. Jis jį ir parodė. Pažymėjo, kad konflikto iniciatoriai buvo visi, ne vienintelis J.

S., A. I. buvo agresyvus. M. M. tik palaikė draugus. Jis gynėsi nuo M. M., nes M. M. keletÄ smÅ«gių pataikė jam. Dėl įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, bet pretenzijų jis neturi ( t.4. b.l. 100-106). Nukentėjusysis A. K., apklaustas 2020-10-13, 2021-10-01 teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad su D. S. ir M. J. nuvažiavo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Jau buvo iÅ¡gėrę alkoholio. Prisiminė, kad buvo prie staliuko, daugiau nieko neprisiminė, kad lenktų rankÄ , neprisiminė.

Po to atsimena, kad buvo ligoninės priimamajame skyriuje. Nurodė, kad jo praÅ¡oma atlyginti 3000 eurų neturtinė žala yra dar per maža, nes jis galėjo ir numirti nuo tokio galvos daužymo ar tapti neįgaliu. Be to, jis patyrė pažeminimÄ , liko sužalojimai ant veido, jam buvo sulaužyta nosis, visas veidas ir akys buvo mėlynos. Nedarbingas buvo apie mėnesį, kol viskas užgijo, dirbo nuotoliniu bÅ«du, iÅ¡ namų. Jautė skausmÄ , fizinį ir psichologinį. Jam buvo atlikta viena operacija dėl nosies lūžio, tiesino pertvarÄ , nes po įvykio negalėjo kvėpuoti.

Jam buvo nustatyta pertvaros deformacija. Dėl įvykio patyrė nemalonius iÅ¡gyvenimus. Jam buvo apribotos bendravimo galimybės, negalėjo apie mėnesį bendrauti su kitais asmenimis, kol viskas užgijo, tik po mėnesio galėjo pažiÅ«rėti į veidÄ . DvasiÅ¡kai blogai jautėsi, džiaugėsi, kad gyvas liko. Gailėjosi, kad buvo girtas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų galėjęs apsiginti. Nurodė, kad tai vienintelis toks įvykis jo gyvenime, nes toks elgesys jam nebÅ«dingas ( t.4, b.l. 100-106, t.5, b. l. 58).

Liudytojas M. M., apklaustas 2020-10-27 teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis, kaltinamasis, G. K. ir A. I. atėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Užsisakė alaus. Å alia jų stovėjo kita kompanija asmenų, kurie pasiÅ«lė jiems lenkti rankomis. G. K. lenkė rankomis. Kai nustojo lenkti rankomis, iÅ¡siskirstė, kita kompanija išėjo į laukÄ , o jų kompanija toliau gėrė alų. Po kurio laiko jo draugai išėjo parÅ«kyti į laukÄ , o jis su mergina liko viduje. Vėliau išėjo irgi parÅ«kyti, nes A.

I. buvo jį pakvietęs, pasakęs, kad už „(duomenys neskelbtini)“ Å¡ono susitiks. Jis, užėjęs už „(duomenys neskelbtini)“ kampo, atsistojo prie lango ir bandė prisidegti cigaretę. Tuo momentu iÅ¡girdo kritimo garsÄ ir atsisukęs pamatė gulintį ant žemės G. K.. Paties veiksmo jis nematė, bet suprato, kad G. K. gavo smÅ«gį. Taip pat matė, kad kaltinamasis J. S. atsigulęs ant nukentėjusiojo A. K., bet nedaužė jo. Nukentėjusiojo veidas lyg buvo sužalotas. Jis bandė atitraukti kaltinamÄ jį nuo nukentėjusiojo.

Pats jis nieko nedarė, t. y. nesudavė niekam jokių smūgių ir pats jokių smūgių negavo. Pažymėjo, kad buvo nemažai išgėrę alkoholio. Mano, kad konfliktas galėjo įvykti dėl rankų lenkimo, gal kažkas pralaimėjo. Lauke jis matė J. S. dešinėje pusėje, G. K. - kitoje pusėje, o A. I. - kairėje pusėje. Nematė, kad kas iš jo draugų suduotų kam nors smūgį. Ar kas sudavė J. S., nematė. Įvykio metu jis buvo su pilka striuke ( t.4, b.l. 117-121). Liudytojas A.

I. 2020-10-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Jis su G. K., J. S. ir M. M. sėdėjo bare „(duomenys neskelbtini)“, lenkė tarpusavyje rankomis. Kažkuriuo metu prie jų priėjo asmuo iÅ¡ kitos kompanijos, pasiÅ«lė lenkti rankas. G. K. lenkė rankomis ir laimėjo abi kovas. Po to G. K. susipyko su savo prieÅ¡ininku. Abi kompanijos susipyko tarpusavyje. Vienas asmuo iÅ¡ kitos kompanijos pasakė iÅ¡eiti į laukÄ , pasiaiÅ¡kinti. Jie į tai sureagavo. Jis, J. S. ir G.

K. išėjo į laukÄ . M. M. pasiliko viduje, bet jis netrukus iÅ¡kvietė M. M.. Kita kompanija laukė jų lauke už „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Jie priėjo prie tos kompanijos, norėjo paklausti, kas jiems nepatiko bare. Lauke jis su M. M. rÅ«kė, kairėje pusėje stovėjo G. K., prie jo stovėjo aukščiausias žmogus, deÅ¡inėje – J. S. su žemiausiu nukentėjusiuoju ir kažkÄ labai aiÅ¡kinosi dėl to, kas įvyko bare, Å¡aukė vienas ant kito. Tada jis poros metrų atstumu pamatė, kaip G.

K. iÅ¡ nugaros buvo smogta į veidÄ , į deÅ¡inės akies sritį, bet nematė, kas sudavė smÅ«gį ir sužalojo akį. Jis pribėgo prie krentančio G. K., bet nepagavo jo. G. K. nukrito. Jis nustÅ«mė užpuolikÄ ir pakėlė G. K., o tada laukė policijos. Užpuolikas dar kartÄ bandė smogti, bet jis dar kartÄ nustÅ«mė užpuolikÄ , tačiau nematė, kas smogė. Tai buvo pirmi smÅ«giai. J. S. buvo užsigulęs kitÄ asmenį ir neleido jam keltis. Nukentėjusysis buvo aukščiausias.

Tikslių smūgių jis nematė, nes buvo apie 8 metrų atstumu, buvo blogas apšvietimas, tamsu, be to, buvo išgėręs alaus. Jis pats niekam jokių smūgių nesudavė ir nebuvo sužalotas. Iš jo draugų niekas nesudavė smūgių. Atvykę policijos pareigūnai priėjo prie sužeistojo ir kaltinamojo. Kažkas iš aplinkinių nurodė J. S.. Po konflikto visi sėdėjo taksi automobilyje ( t.4, b.l. 117-121). Liudytojas G. K., apklaustas 2020-10-27 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, bet bendrauja retai.

Nurodė, kad jis sėdėjo bare „(duomenys neskelbtini)“ su J. S., M. M. ir A. I., gėrė alų. Su Å¡alia sėdėjusia kita trijų draugų kompanija lenkė rankas. Lenkė jis ir vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų. Kadangi visi buvo iÅ¡gėrę, įvyko konfliktas. Tada jų kompanija išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Paskui juos išėjo ir kitų asmenų kompanija. Lauke toliau tęsėsi konfliktas. Lauke jis Å¡nekėjo su žemesniu vyru, o tyrėja sakė, kad nuo aukščiausio vyro gavo smÅ«gį į kairę veido pusę.

Nuo smÅ«gio jis nukrito ir gulėjo ant žemės, o kai atsikėlė, jau buvo atvykusi policija ir iÅ¡sivežė visus į komisariatÄ . Jis smÅ«gių nespėjo suduoti, nes gavo smÅ«gį ir nukrito. Po smÅ«gio ant jo veido matėsi sužalojimas. Tuo metu nepagalvojo raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes buvo iÅ¡gėręs. Jautėsi nukentėjęs, buvo mėlynė, nes reikėjo porÄ savaičių gydytis. Ä®vykio metu vilkėjo pilkÄ striukę ( t.4, b.l. 117-121). Liudytojas E. B., apklaustas 2020-10-27 teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis įvykio metu sėdėjo automobilyje, dirbo pavežėju.

Buvo 10-15 metrų nuo įvykio, Å¡viesa buvo blanki, kadangi buvo naktis. Vyrai iÅ¡ skirtingų kompanijų ėjo vienas prieÅ¡ kitÄ , apsižodžiavo, bet jis negirdėjo, kÄ jie tarpusavyje kalbėjo. Aplinkui buvo daug žmonių. Matė, kad žmogus gulėjo ant žemės, kaltinamasis pribėgo, primušė, trankė galvÄ Ä¯ grindinį. Kaltinamojo draugų kompanijoje buvo 4 asmenys. IÅ¡ viso besimuÅ¡ančiųjų buvo 5-6. Viena kompanija buvo blaivesnė, kita – visiÅ¡kai girti. Vieni iÅ¡ blaiviųjų kompanijos pradėjo, kiti iÅ¡ neblaiviųjų kompanijos gynėsi.

Blaiviųjų kompanijoje buvo kaltinamasis, labiau girti buvo nukentėjusieji. Neblaivi kompanija išėjo iÅ¡ klubo, kaltinamasis su draugais ėjo link „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)gatve. Jie apsižodžiavo, iÅ¡ blaiviųjų kompanijos prasidėjo veiksmai, bet kas kam trenkė, negali pasakyti. IÅ¡ blaiviųjų kompanijos pribėgo vienas, ir tas, kuris gulėjo jau ant grindinio, gavo smÅ«gį į galvÄ . Pribėgo dar kaltinamasis, spyrė dar kartÄ . Ne vienas mušė. Mušė du asmenys iÅ¡ blaiviųjų kompanijos.

Pagrindinis buvo kaltinamasis, bet buvo ir dar kažkas. Prisimena, kad vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų gulėjo ant grindinio. Vaizdas buvo toks: nukentėjusiajam paėmė už plaukų ir daužė į grindinį apie 10-15 kartų. Vaizdas buvo kraupus. Ä® galvÄ smÅ«gių buvo suduota apie 15 kartų. Po to įnešė jį į greitosios medicininės pagalbos automobilį, veido nesimatė, tik siluetas. Jis iÅ¡lipo, kai nukentėjusį pradėjo talžyti. Pirminį veiksmÄ stebėjo iÅ¡ automobilio.

Automobilyje sėdėjo su kolega. Tarėsi su kolega, kÄ daryti. Kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, žmonės sakė :„kÄ daryti, muÅ¡a?“ Nukentėjusysis, gulintis ant grindinio, gavo koja į galvÄ smÅ«gį nuo kaltinamojo, tada jis apsižergė ir pradėjo muÅ¡ti. IÅ¡ nukentėjusiųjų kompanijos asmenų kaltinamojo kompanijos asmenys taip pat Å¡iek tiek gavo, nes gynėsi. Jie, iÅ¡ esmės, buvo dviese. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t.4, b.l. 117-121). 2019 m. liepos 12 d. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. B. parodė, kad 2019 m. kovo 23 d. apie 3.20 val., teikė pavežėjo paslaugas, sėdėjo automobilyje „Opel Zafyra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusėje. Priekyje, maždaug už 20 metrų, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato kampo, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad nuo „(duomenys neskelbtini)“ pastato ateina keturių vyriÅ¡kių kompanija, link „(duomenys neskelbtini)“ pastato link minėtų vyriÅ¡kių ėjo trijų vyriÅ¡kių kompanija. Jie eidami vieni link kitų kažkÄ Å¡Å«kavo, tiksliai kÄ sakė, negirdėjo. 3-ių vyriÅ¡kių iÅ¡vaizdos neįsidėmėjo. Daugiau stebėjo 4-is vyriÅ¡kius, nes vienas iÅ¡ jų mušė 3 vyriÅ¡kius.

Pirmas vyriškis, kuris mušė buvo apie 180-185 cm ūgio, apie 25-28 metų amžiaus, veidas pailgas, plaukai trumpai kirpti tamsūs, pamatęs atpažinti galėtų, nes stebėjo jo veiksmus. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos trumpa pūkine striuke su „Nike“ logotipu, džinsai mėlynos spalvos. Antras vyriškis 180-185 cm ūgio, apie 25-28 metų amžiaus, veido neįsidėmėjo, apsirengęs juodos spalvos ilga striuke, trečias vyriškis 180-185 cm ūgio, apie 25-28 metų amžiaus, veido neįsidėmėjo, apsirengęs šviesiai pilkos ar rudos spalvos, medžiagine striuke, ketvirtas vyriškis 180-185 cm ūgio, apie 25-28 metų amžiaus, veido neįsidėmėjo, apsirengęs šviesiai pilkos ar rudos spalvos, pūkine striuke.

Abi asmenų kompanijos priartėjo viena prie kitos ir pradėjo rankomis smÅ«giuoti viena link kitos. Kas smÅ«giavo pirmas, nematė, viskas įvyko labai greitai, be to, negali nurodyti, ar smÅ«giavo vieni kitiems visi vyriÅ¡kiai, ar tik dalis jų. Matė, kad smÅ«giavo rankomis tiek iÅ¡ vienos, tiek iÅ¡ kitos kompanijos vyriÅ¡kiai. Kai abi kompanijos pradėjo smÅ«giuoti, nematė, kad jie pataikytų vieni kitiems. Be to, trys vyriÅ¡kiai iÅ¡ pirmos kompanijos pasirodė girti, jų smÅ«giai ėjo į „orÄ â€œ.

Tada jis, liudytojas, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ir, stovėdamas Å¡alia jų, žiÅ«rėjo, kas vyksta toliau. Labai gerai matė, pirmas vyriÅ¡kis iÅ¡ 2-os kompanijos, kurį jis gali atpažinti, apsirengęs juodos spalvos „Nike“ striuke, kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į virÅ¡utinę kÅ«no dalį vyriÅ¡kiui iÅ¡ 1-os kompanijos. Minėtas vyriÅ¡kis nenukrito. Tada pirmas vyriÅ¡kis iÅ¡ 2-os kompanijos priÅ¡oko prie antro vyriÅ¡kio iÅ¡ 1-os kompanijos ir kumščiu sudavė į galvÄ , po ko vyriÅ¡kis nukrito ant grindinio, bei gulinčiam vienÄ kartÄ spyrė į galvÄ .

VyriÅ¡kis liko gulėti ant grindinio. Tada tas pats pirmas vyriÅ¡kis iÅ¡ 2-os kompanijos, priÅ¡oko prie trečio vyriÅ¡kio iÅ¡ 1-os kompanijos ir kumščiu sudavė į galvÄ , po ko jis nukrito ant grindinio ant pilvo. Tada pirmas vyriÅ¡kis iÅ¡ 2-os kompanijos apsižergė nukritusį trečiÄ vyriÅ¡kį per juosmenį ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į pakaušį, po to abiem rankomis sugriebė vyriÅ¡kiui už plaukų ir ne mažiau 10 kartų daužė galvÄ veidu į grindinį.

Po to jis pats atsistojo ir lyg niekur nieko stovėjo Å¡alia. Tuo metu, kai pirmas vyriÅ¡kis iÅ¡ 2-os kompanijos daužė minėtus tris vyriÅ¡kius, jo draugai stovėjo, žiÅ«rėjo, nieko nedarė. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. VyriÅ¡kio, kuris pirmas nukrito ant grindinio, jau nebuvo, kada ir kur jis nuėjo, nematė. O paskutinis vyriÅ¡kis, kurį daužė ant grindinio dar gulėjo ant jo, bandė keltis, tačiau jam nepavyko. Policijos pareigÅ«nams nurodė pirmÄ vyriÅ¡kį iÅ¡ 2-os kompanijos kaip pagrindinį, kuris sudavė smÅ«gius.

Atpažinti galėtų tik pirmÄ vyriÅ¡kį iÅ¡ 2-os kompanijos (t. 2, b. l. 105-106). Liudytoja L. G., apklausta 2020-10-27 teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji ėjo iÅ¡ baro „(duomenys neskelbtini)“ į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė ant grindinio gulintį žmogų. Jo viena dalis buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Buvo baro apsaugos darbuotojai, saugos tarnybos vyrai, pareigÅ«nai, greitoji medicininė pagalba. Paties įvykio ji nematė. Priėjo prie nukentėjusiojo.

Å alia nukentėjusiojo buvo jo draugas, pavadino jį „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiojo draugas buvo be smurtinių žymių. Mergina padavė servetėlę. Mano, kad ta mergina turėjo matyti visÄ Ä¯vykį. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas jiems pasakė: „Jums tai paskutinis kartas buvo Å¡iame bare“ ( t.4, b.l. 117-121). Liudytojas R. J., apklaustas 2021-04-06 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ vakarÄ dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju.

Pastebėjo, kad prie vieno stalo sėdėjo kaltinamasis ir dar keli vyrai, jie lenkė rankas. Prie jo priėjo vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų, sakė, kad gali bÅ«ti konfliktas. Jis priėjo pasidomėti, kas ten vyksta, bet nesuprato, nes vyrai buvo iÅ¡gėrę. IÅ¡ tos kompanijos dar nupirko jiems alaus, jie tuo buvo nepatenkinti. Abi pusės buvo iÅ¡gėrusios, lenkė rankas. Brendo konfliktas. Viena kompanija susiruošė eiti namo. Jis nukentėjusiųjų kompanijÄ praleido, o kitÄ kompanijÄ jis kurį laikÄ sulaikė.

Taip daro todėl, kad neįvyktų konfliktas, be to, iÅ¡ nukentėjusiųjų kompanijos to prašė vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių. Netrukus pro langÄ Å¾mogus pasakė, kad ten konfliktas. Kai jis išėjo į laukÄ , pamatė, kad kažkuris iÅ¡ vyriÅ¡kių kompanijos guli, spyris buvo Å¡viesiam. Jis vyriÅ¡kius prasklaidė ir skambino greitajai medicininei pagalbai, policijai. Buvo chaosas, bet jis matė, kaip aukÅ¡tesnis vyras tiksliai smÅ«giavo iÅ¡ kojos vienam vyrui. Tiksliai neatsiminė, ar spyrė į galvÄ pargriuvusiam žmogui, o kaltinamasis iÅ¡ rankos smÅ«giavo.

Kompanijoje buvo idėjinis vadas, bet kitas, ne kaltinamasis, kuris nekonfliktavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t.4, b.l. 143-145). 2019 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad 2019 m. kovo 29-osios naktį dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Matė, kad bare prie netoliese esančių staliukų buvo dvi kompanijos. Prie vieno staliuko buvo 3-4 vyriškių kompanija, atsimena, kad jie buvo su krepšinio komandos „Žalgiris“ atributika.

Prie kito staliuko buvo 4-5 jaunuolių kompanija. Abi kompanijos vartojo alkoholinius gėrimus, kad būtų labai apsvaigę nuo alkoholio, neatrodė. Apie 3.00 val., pastebėjo, kad vyriškis su „Žalgirio“ atributika ( šaliku) buvo priėjęs prie minėtų jaunuolių kompanijos ir kad tarp jų vyksta kažkoks žodinis konfliktas. Priėjęs prie jų pasakė, kad jeigu jie konfliktuos, kompanijas išprašys iš baro. Jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, nes tai matėsi iš veidų išvaizdos.

VyriÅ¡kiai su „Žalgirio“ atributika pasakė, kad jie ir Å¡iaip ruošėsi iÅ¡eiti. Jie pasiėmė savo daiktus ir išėjo iÅ¡ baro. IÅ¡einant iÅ¡ baro vienas iÅ¡ jų paprašė prilaikyti jaunuolius, nes jie buvo agresyvÅ«s. Jaunuoliai norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ paskos, tačiau, matydamas, kad jie nusiteikę agresyviai, neleido eiti iÅ¡ paskos. Maždaug po 3-4 minučių, išėjo į laukÄ ir apsižvalgė. Lauke prie įėjimo durų nebuvo pirmiau išėjusių vyriÅ¡kių, tada leido iÅ¡eiti kitiems jaunuoliams.

Maždaug po 5 minučių į barÄ Ä¯bėgo baro klientas ir pasakė, kad lauke vyksta muÅ¡tynės. IÅ¡bėgo į laukÄ . (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“ pastato pamatė, kad ant grindinio (duomenys neskelbtini) gatvėje be sÄ monės guli vyriÅ¡kis, vilkintis rÅ«bus su „Žalgirio“ atributika, kuris anksčiau bare buvo priėjęs prie jaunuolių staliuko. MuÅ¡tynės jau buvo nurimusios, jų eigos nematė. Suprato, kad muÅ¡tynės vyko tarp minėtų kompanijų, nes matė, kad vienas iÅ¡ jų guli, jo draugas, kuris jo prašė prilaikyti jaunuolius, buvo Å¡alia.

Be to, aplink buvo keletas paÅ¡alinių žmonių. Vienas taksi vairuotojas parodė į 2-os kompanijos vaikinÄ , apsirengusį tamsios spalvos pÅ«kine striuke, ir sakė, kad Å¡is jaunuolis gulinčio vyriÅ¡kio galvÄ daužė į grindinį. Tuo momentu, kai lauke pamatė gulintį vyriÅ¡kį ant grindinio, pastebėjo, kad 2-os kompanijos jaunuolis apie 190 cm Å«gio, liekno kÅ«no sudėjimo, plaukai Å¡viesiai rudi, apsirengęs Å¡viesiai rudos ar pilkos spalvos pÅ«kine striuke, veido neįsidėmėjo, visu kÅ«nu agresyviai nusiteikęs norėjo prieiti prie gulinčio vyriÅ¡kio, tačiau jį prilaikė kažkas iÅ¡ jo draugų.

Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai. Jiems paaiÅ¡kino situacijÄ ir nuėjo. MuÅ¡tynių jis nematė (t. 2, b. l. 121-122). Liudytojas D. U., apklaustas 2021-06-16 teisiamajame posėdyje, parodė, kad prieÅ¡ dvejus metus su draugais buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Jau buvo trečia valandÄ nakties, kai jis, sėdėdamas prie lango, pamatė muÅ¡tynes tarp dviejų grupių žmonių. Nukentėjusiųjų asmenų grupė buvo mažesnė. Matė, kaip kaltinamasis nenustojo daužyti nukentėjusiojo, nors jis buvo jau ant žemės. Kaltinamasis, sugriebęs nukentėjusįjį ant žemės, daužė kumščiu į veidÄ , paėmė už pečių ar galvos, kratė jį.

IÅ¡ viso jis matė keturis ar penkis asmenis besimuÅ¡ančius. Kai muÅ¡tynės baigėsi, jis išėjo į laukÄ , prašė kviesti policijÄ . Tuo metu apsauga jau kvietė policijÄ . Po 5 minučių atvyko policija. Atstumas nuo jo iki muÅ¡tynių buvo apie 15 metrų, vieta buvo tamsi, nors Å¡vietė gatvės Å¡viestuvai. Turėjo Å¡viesiÄ striukę. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės, kol atsigavo. Buvo kraujo bala po jo galva. Buvo kumščiavimasis į galvÄ . Ar nukentėjusysis gynėsi, negalėjo nurodyti.

Puolantieji stumdėsi, kumščiavosi, smÅ«giavo į galvÄ nukentėjusiajam parkritus ant žemes, vienas iÅ¡ puolančiosios pusės toliau smÅ«giavo į galvÄ gulinčiam nukentėjusiajam, daužė galvÄ Ä¯ grindinį. Tai atrodė kaip paėmimas gulinčio ir trenkimas į grindinį, ne kaip spaudimas, labiau kaip trenkimas į grindinį. Nemano, kad siekė prispausti. Tai atrodė kaip nesustabdomas smurtavimas. Užpuolikų pusėje buvo bent du asmenys, skirtingus asmenis jie puolė. Ne tÄ patį vienÄ , kaip kompanijos susitikusios, įsivėlusios į vienÄ konfliktÄ ( t.4, b.l. 168-178).

RaÅ¡ytiniai bylos duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. IÅ¡ 2019 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. Ž. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2019 m. kovo 23 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, vyksta muÅ¡tynės, sužeisti du asmenys. Atvykus į įvykio vietÄ , panaudojus kovinių imtynių veiksmus buvo sulaikyti asmenys, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai G.

K. ir J. S.. 2019 m. kovo 23 d., 9.09 val., iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad buvo pristatytas A. K., diagnozė: galvos sumušimas, galimas nosikaulio lūžis. 2019 m. kovo 23 d., 12.08 val., iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad M. J. padaryti sužalojimai: smegenų sukrėtimas, galimas žandikaulio lūžis, danties nuskėlimas, smakro kirstinė žaizda. G. K. nustatytas 1,52 promilių neblaivumas.

J. S. nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 1). Iš 2019 m. birželio 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Užfiksuota, kaip balsas už kadro sako: „su juoda striuke man už nugaros“, „jisai gulėjo, jį daužė“. Vyriškis, apsirengęs tamsiais rūbais, ranka rodo į keturių vyriškių grupę ir sako: „tas su juoda striuke“. Iš keturių vyriškių kompanijos du vyriškiai apsirengę tamsios spalvos striukėmis, kiti du – šviesesnės spalvos striukėmis.

VyriÅ¡kas balsas sako: „visi keturi vienÄ daužėt?“. VyriÅ¡kas balsas sako: „Visi keturi daužė, ne aÅ¡ vienas.“, „Visi keturi, ne jis vienas.“ (t. 1, b. l. 62-67). IÅ¡ 2019 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. nustatytas nosies kaulų lūžimas, hematoma gavosi sumuÅ¡us veidÄ , galimai spardant. Nosies kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . A.

K. sužalotas mažiausiai vienu ar dviem smÅ«giais. A. K. paimtame kraujyje rasta 3,08 promilių etilo alkoholio, kas rodo, kad jis buvo labai girtas, apsinuodijęs alkoholiu (t. 1, b. l. 89). IÅ¡ 2019 m. birželio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. J. buvo nustatytas veido sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu deÅ¡inio kampo ir kairio kaklelio srityse. DvigubÄ apatinio žandikaulio lūžimÄ M.

J. galėjo patirti ir vieno trauminio kontakto pasekoje. Dėl žandikaulio lūžimo M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 94-95). IÅ¡ 2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. J. atpažino J. S., nurodydamas, kad jis buvo užpuolęs. Tačiau parodė, kad iÅ¡ Å¡ios nuotraukos negali nurodyti, kokiu numeriu jį nurodė apklausoje (t. 2, b. l. 15-19). IÅ¡ 2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis M.

J. atpažino M. M., kurį apklausoje nurodė antru vaikinu. Nurodė, kad M. M. sudavė jam smÅ«gį į žandikaulį, po ko jis nukrito ant grindinio ir prarado sÄ monę (t. 2, b. l. 21-25). IÅ¡ 2019-09-24 liudytojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad M. J. parodė, jog jam į deÅ¡inį žandikaulį smÅ«giavo aukÅ¡tas vaikinas apsirengęs pilka, dygsniuota striuke, šį vaikinÄ apklausoje nurodė kaip antrÄ asmenį. Asmens parodymo iÅ¡ nuotraukų metu, atpažindamas vaikinÄ , kuris jam sudavė į žandikaulį apsiriko, nurodydamas ne tÄ vaikinÄ , kadangi vaikinai nuotraukose buvo jauno amžiaus ir labai panaÅ¡Å«s. Konflikto metu buvo 4 vaikinai, iÅ¡ kurių du buvo aukÅ¡ti, du žemesni.

Jam sudavė vienas iš aukštų vaikinų, kurį pirmos apklausos metu nurodė antru numeriu (t. 2, b. l.

39) IÅ¡ 2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo užfiksuota, kad nukentėjusysis M. J. atpažino G. K., kuris su trimis draugais užpuolė jį, M. J., su draugais (t. 2, b. l. 27-31). IÅ¡ 2019 m. balandžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. J. atpažino A. I., kuris su trimis draugais užpuolė jį, M. J., su draugais (t. 2, b. l. 33-37). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 24 d. akistatos tarp M. J. ir G. K. matyti, jog M.

J. nurodė, kad muÅ¡tynes prie baro iniciavo iÅ¡ baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjusi keturių vaikinų kompanija, jie buvo užpulti netikėtai, kad G. K. smÅ«giavo jam į žandikaulį. G. K. teigė, kad muÅ¡tynes inicijavo bare buvę trys vyriÅ¡kiai, kad jis pirmas gavo smÅ«gį į veidÄ ir kad M. J. jis nesmÅ«giavo, kad gatvėje jam kažkas iÅ¡ kairės pusės smÅ«giavo į veido kairę pusę, po ko jis nukrito ir prarado sÄ monę (t. 2, b. l. 42-43). IÅ¡ 2019 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis D.

S. atpažino J. S., kaip savo apklausoje įvardinęs ketvirtÄ asmenį, kuris keturis kartus spyrė gulinčiam A. K. į galvÄ (t. 2, b. l. 60-64). IÅ¡ 2019 m. kovo 28 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog peržiÅ«rėtos fotonuotraukų iÅ¡ įvykio vietos. Užfiksuota, kad pirmoje fotonuotraukoje priekinėje dalyje stovi penki vyriÅ¡kiai, iÅ¡ kurių vienas stovi nugara. DeÅ¡inėje pusėje kairiu Å¡onu stovi trys vyriÅ¡kiai. Pirmas vyriÅ¡kis apsirengęs pilkos spalvos pÅ«kine striuke, tamsiomis kelnėmis.

Antras vyriškis apsirengęs tamsios spalvos pusilge striuke ir tamsiomis kelnėmis. Trečias vyriškis apsirengęs juodos spalvos pūkine striuke ir mėlynos spalvos kelnėmis. Kairėje fotonuotraukos pusėje priekiu pasisukęs stovintis vyriškis apsirengęs šviesios spalvos trumpa striuke, tamsios spalvos kelnėmis. Antroje ir trečioje fotonuotraukoje užfiksuoti tie patys keturi vyriškiai (t. 2, b. l. 69-74). Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. akistatos tarp D. S. ir J. S. matyti, kad D. S. nurodė, kad muštynes prie baro iniciavo iš baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjusi keturių vaikinų kompanija, jie buvo užpulti netikėtai, muštynių pradžioje jis matė, kad J.

S. kartu su A. K. mojuoja rankomis vienas kito link, vėliau pamatė, kad A. K. guli ant žemės, veidu į grindinį, o Å¡alia stovintis J. S. 3-4 kartus spyrė A. K. į galvÄ . J. S. akistatos metu teigė, kad vyriÅ¡kių kompanija bare „(duomenys neskelbtini)“ pakvietė jį ir jo draugų kompanijÄ lauke iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius, pirmas smÅ«gį jam sudavė stambokas vyriÅ¡kis, su kuriuo jis vėliau mušėsi, kaip suprato stambokas vyriÅ¡kis yra A. K., kuris sudavė jam į kaktÄ , jis A.

K. sudavė du kartus kumščiu į galvÄ , po ko A. K. nukrito, o jis apsižergė A. K., jis jį spausdavo žemyn, kad A. K. neatsikeltų, ir tuo metu A. K. veidu trenkdavosi į grindinį, A. K. jis į galvÄ nespyrė (t. 2, b. l. 77-78). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 19 d. akistatos tarp D. S. ir M. M. matyti, kad D. S. nurodė, kad muÅ¡tynes prie baro iniciavo iÅ¡ baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjusi keturių vaikinų kompanija, jie buvo užpulti netikėtai, M. M. jam pirmas ranka sudavė ne daugiau kaip keturis kartus į galvÄ , pataikė tik vienÄ kartÄ Ä¯ kairę galvos pusę, o likusius tris smÅ«gius sudavė į rankÄ , kuriÄ jis buvo pakėlęs prie galvos, gindamasis nuo M.

M. jis keletÄ kartų ranka sudavė į galvÄ , pataikė į M. M. į rankÄ , po to jis koja atspyrė M. M. nuo savęs ir M. M. nugriuvo ant grindinio. M. M. akistatos metu teigė, kad nematė, kas pradėjo muÅ¡tynes, jis muÅ¡tynėse nedalyvavo, jis niekam nesudavė ir jam niekas nesudavė (t. 2, b. l. 83-84). IÅ¡ 2019 m. lapkričio 5 d. akistatos tarp D. S. ir G. K. matyti, kad D. S. nurodė, kad muÅ¡tynes prie baro iniciavo iÅ¡ baro „(duomenys neskelbtini)“ išėjusi keturių vaikinų kompanija, G.

K. buvo kartu su jais, kad muÅ¡tynių metu G. K. kartu su A. I. keletÄ smÅ«gių rankomis sudavė M. J. į krÅ«tinės virÅ¡utinę dalį, M. J. nukrito, po to G. K. kartu su A. I. puolė jį, jis rankomis prisidengė veidÄ , pajuto keletÄ smÅ«gių. G. K. akistatos metu teigė, kad muÅ¡tynes inicijavo vyrų kompanija iÅ¡ baro „(duomenys neskelbtini)“, D. S. buvo kartu su jais, kad jis lauke kalbėjo su akistatoje esančiu asmeniu ir pajuto, kaip kažkas sudavė į veido kairę pusę, jis nukrito ir prarado sÄ monę, jis niekam smÅ«gių nesudavė (t. 2, b. l. 89-90).

IÅ¡ 2019 m. lapkričio 5 d. akistatos tarp D. S. ir A. I. matyti, kad D. S. nurodė, kad muÅ¡tynes iniciavo vaikinų kompanija buvusi bare „(duomenys neskelbtini)“, A. I. buvo vienas iÅ¡ jų, A. I. kartu su G. K. keletÄ smÅ«gių sudavė M. J. į krÅ«tinės virÅ¡utinę dalį, po to jis nematė jų veiksmų, nes gynėsi nuo M. M., po to pamatė, kad A. I. su G. K. puolė jį, jis rankomis prisidengė veidÄ , pajuto keletÄ smÅ«gių. A. I. akistatos metu teigė, kad muÅ¡tynes inicijavo bare vyrų kompanijoje buvęs stambiausias vyras, jis lauke rÅ«kė su M.

M., G. K. kalbėjo su akistatoje esančiu vyriÅ¡kiu, tada aukščiausias vyriÅ¡kis sudavė G. K. į veidÄ , G. K. nukrito, jis aukščiausiÄ vyriÅ¡kį keletÄ kartų atstÅ«mė nuo G. K., po to pamatė, kad J. S. yra apsižergęs stambiausiÄ vyriÅ¡kį, kuris gulėjo ant žemės ir paspausdavo vyriÅ¡kį, kad jis muÅ¡tynėse nedalyvavo ir niekam nesudavė nei vieno smÅ«gio (t. 2, b. l. 95-96). IÅ¡ 2019 m. liepos 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad E. B. atpažino asmenį, kuris vienÄ kartÄ smogė vienam vyriÅ¡kiui, paskui vienÄ kartÄ smogė kitam vyriÅ¡kiui, kuris po smÅ«gio nuvirto ant žemės ir vienÄ kartÄ jam spyrė į galvÄ bei trečiam vyriÅ¡kiui smogė į galvÄ , po ko jam nuvirtus, jis jį apžergė ir keletÄ kartų sudavė bei daug kartų, suėmęs jo galvÄ trenkė į grindinį.

Tai fotonuotraukose pažymėtas 5 numeriu asmuo J. S. (t. 2, b. l. 109-114). Iš 2019 m. kovo 23 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad G. K. 2019 m. kovo 23 d., 3.58 val., nustatytas 1,52 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 148). Iš 2019 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo peržiūrėtos G. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos fotonuotraukos, darytos po įvykio. Fotonuotraukoje užfiksuota G. K. sužalota dešinė akis (t. 2, b. l. 164-167). Iš 2019 m. lapkričio 14 d. prokurorės nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas įtariamųjų M.

M., G. K. bei A. I. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę (t. 3, b. l. 18-29). IÅ¡ 2019 m. kovo 23 d. pristatyto asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad J. S. 2019 m. kovo 23 d., 4.09 val., nustatytas 1,14 promilių neblaivumas (t. 3, b. l. 47). Veikų kvalifikavimas Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

IÅ¡ to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta vieÅ¡osios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymÄ , turto sunaikinimÄ apima BK 284 straipsnio sudėtis ir Å¡ie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veikÄ pagal kitus straipsnius.

Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnį privalo bÅ«ti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«džiu, kilusiais padariniais. IÅ¡analizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas J. S. pasitvirtino tik iÅ¡ dalies. IÅ¡ nagrinėjamu atveju konstatuotos situacijos matyti, kad kaltinamojo J.

S. veiksmai pirmiausia buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, kÄ kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko vieÅ¡oje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) kur bet kuriuo metu galėjo bÅ«ti ir buvo paÅ¡aliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl Å¡iuo atveju vietos priskyrimas vieÅ¡ajai vietai abejonių nekelia.

Kaip minėta, vieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie.

Kaltinamasis ir nukentėjusieji iki įvykio buvo nepažįstami. Kaltinamasis J. S. neigė pirmas užpuolęs nukentėjusįjį, nurodė, jog konfliktÄ iÅ¡provokavo A. K. pirmas jam suduodamas į veido sritį. Pripažino, kad sudavė A. K. į veidÄ ir jie susirėmė, apsistumdė, o Å¡iam nukritus ant grindinio, siekdamas iÅ¡vengti A. K. tolimesnių smÅ«gių, kadangi A. K. labai blaÅ¡kėsi, Å¡Å«kavo, prirėmė A. K. prie asfalto. Kaltinamojo kaltę patvirtina iÅ¡nagrinėti ir įvertinti bylos duomenys: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vados ir kt.

Teisiamojo posėdžio metu apklausus nukentėjusiuosius bei liudytojus nustatyta, jog konfliktÄ pradėjo J. S., tai yra jis buvo konflikto iniciatorius, jis elgėsi agresyviai, naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius. Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieÅ¡ fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.).

Ä®vykio metu nukentėjusiajam A. K. kaltinamojo J. S. veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nustatytas nosies kaulų lūžimas, hematoma, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 89). Ä®vykio metu nukentėjusiajam M. J. kaltinamojo J. S. veiksmais taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M.

J. nustatytas veido sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu deÅ¡inio kampo ir kairio kaklelio srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 94-95). BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi bÅ«ti tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. ChuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – Å¡ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.

Tik tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis J. S. tyčia vieÅ¡oje vietoje smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. K. ir M.

J. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jų sveikatÄ , kadangi dėl A. K. nosies kaulų lūžio, hematomos nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl M. J. veido sumuÅ¡imo su minkÅ¡tųjų audinių patinimo, dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo deÅ¡inio kampo ir kairio kaklelio srityse nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip minėta, kaltinamasis J. S. dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iÅ¡ dalies teigė, jog prie baro „(duomenys neskelbtini)“ konfliktÄ iÅ¡provokavo A.

K., pirmas suduodamas smÅ«gį jam į veido sritį ( nosį), todėl kaltinamasis kumščiu sudavė A. K. į veidÄ ir jie susirėmė, apsistumdė, o Å¡iam nukritus ant grindinio, siekdamas iÅ¡vengti A. K. tolimesnių smÅ«gių, kadangi A. K. labai blaÅ¡kėsi, Å¡Å«kavo, prirėmė A. K. prie asfalto. Kaltinamasis neigė, kad apžergęs A. K. per liemenį smÅ«giavęs jam į pakauÅ¡io sritį ir rankomis sugriebęs už plaukų A. K. galvÄ daužęs į grindinį. Kaltinamasis J.

S. nurodė, kad kito nukentėjusiojo, tai yra M. J. atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad, atsimena, kad buvo ligoninės priimamojo skyriuje, įvykio aplinkybių neprisimena dėl neblaivumo. Nukentėjusysis M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad bÅ«damas lauke, iÅ¡girdo žodžius, atsisuko ir kaltinamasis jam pirmam trenkė į veidÄ , pataikė į barzdos sritį. Nuo smÅ«gio jis nukrito ir gavo nuo kaltinamojo spyrį į galvÄ .

Žandikaulio lūžis įvyko nuo spyrio. Tada jis atsistojo ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kad jam daugiau nekliÅ«tų, iÅ¡važiavo namo. Nukentėjusysis D. S. parodė, kad jie buvo lauke, kai pribėgo keturių vyriÅ¡kių kompanija, Å¡aukdama : „ateikite čia“. G. K. iÅ¡ karto stumtelėjo M. J., pirmas smÅ«giavo į krÅ«tinės sritį M. J.. Gindamasis M. J. smÅ«giavo į veidÄ G. K., po smÅ«gio G. K. nukrito ant žemės. Tada J. S. smogė M. J.. Pats nuo kaltinamojo smÅ«gių negavo.

Jam į krÅ«tinę ir galvÄ smÅ«giavo M. M., jis užsidengė veidÄ ir atstÅ«mė M. M.. Apsigynęs nuo M. M., pastebėjo ant grindinio gulinčius M. J. ir A. K.. Matė, kaip kaltinamasis 4-5 kartus spyrė M. J. į galvÄ , veido sritį. Tuo metu jį puolė M. M., A. I. ir G. K.. Vėliau matė, kaip J. S. buvo užsėdęs A. K. ir laikė prispaudęs A. K. galvÄ . Po to jis iÅ¡girdo žodį „policija“ ir konfliktas nurimo. Jis nubėgo prie gulinčio A. K., pamatė kraujuojantį A.

K.. Sulaukė greitosios medicininės pagalbos, policijos, A. K. palydėjo į ligoninės priėmimÄ . Pažymėjo kad konflikto iniciatoriai buvo visi, ne vienas J. S., A. I. buvo agresyvus. Jis pats gynėsi nuo M. M., nes M. M. keletÄ smÅ«gių pataikė jam. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad M. J. M. M. įvardino kaip asmenį, kuris jam sudavė smÅ«gį į žandikaulį, po ko jis nukrito ant grindinio ir prarado sÄ monę (t. 2, b. l. 25), tačiau papildomos apklausos metu M.

J. parodė, kad asmens parodymo iÅ¡ nuotraukos metu, atpažindamas vaikinÄ , kuris jam sudavė į žandikaulį apsiriko, nurodydamas ne tÄ vaikinÄ (t. 2, b. l. 39). Be to, 2020-10-13 teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, jog atliekant asmens atpažinimÄ pagal nuotraukÄ , nuotraukos buvo nekokybiÅ¡kos, nespalvotos, įtariamųjų nuotraukos parinktos jaunesnio amžiaus nei konflikto metu, dėl Å¡ių priežasčių jam buvo sunku iÅ¡ bendrų bruožų atpažinti jam trenkusį į veidÄ asmenį.

M. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog bÅ«tent kaltinamasis J. S. jam trenkė kumščiu į barzdos sritį, nugriuvusiam spyrė į galvÄ . Liudytojas M. M. parodė, kad užėjęs už „(duomenys neskelbtini)“ kampo, atsistojo prie lango ir bandė prisidegti cigaretę. Tuo momentu iÅ¡girdo kritimo garsÄ ir atsisukęs pamatė gulintį ant žemės G. K.. Paties veiksmo jis nematė, bet suprato, kad G. K. gavo smÅ«gį. Taip pat matė, kad kaltinamasis J. S. buvo atsigulęs ant nukentėjusiojo A.

K., bet jo nedaužė. Nukentėjusiojo veidas buvo sužalotas, kruvinas. Jis bandė atitraukti kaltinamÄ jį nuo nukentėjusiojo. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad J. S. apžergęs nugriuvusį vyriÅ¡kį jį purtė pakeldamas aukÅ¡tyn, žemyn (t. 2, b. l. 178-179). Liudytojas A. I. parodė, kad trijų vyrų kompanija laukė jų lauke už „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Jie priėjo prie tos kompanijos norėdamas paklausti, kas jiems nepatiko bare. J. S. su žemiausiu nukentėjusiuoju kažkÄ aiÅ¡kinosi kas įvyko bare, Å¡aukė vienas ant kito.

Tada jis poros metrų atstumu pamatė, kaip G. K. iÅ¡ nugaros buvo smogta į veidÄ , į deÅ¡inės akies sritį, bet nematė, kas sudavė smÅ«gį ir sužalojo akį. Jis pribėgo prie krentančio G. K., bet nepagavo jo. G. K. nukrito. Jis nustÅ«mė užpuolikÄ ir pakėlė G. K., o tada laukė policijos. Užpuolikas dar kartÄ bandė smogti, bet jis dar kartÄ nustÅ«mė užpuolikÄ , tačiau nematė, kas smogė. Matė kaip J. S. buvo užsigulęs kitÄ asmenį ir neleido jam keltis.

Ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė, kad matė kaip J. S. buvo apžergęs vyriÅ¡kį, laikė jį už striukės ties pečių juosta. VyriÅ¡kis bandydavo keltis, o J. S. jį spusteldavo žemyn. Kad vyriÅ¡kis veidu daužtųsi į grindinį, nematė, tačiau mano, jog iÅ¡ inercijos galėjo taip atsitikti (t. 3, b. l. 8). Liudytojas G. K. parodė, kad išėjus į laukÄ parÅ«kyti paskui juos išėjo ir kita asmenų kompanija. Lauke tęsėsi konfliktas. Lauke jis Å¡nekėjo su žemesniu vyru, o nuo aukščiausio vyro gavo smÅ«gį į kairę veido pusę.

Nuo smūgio jis nukrito ir gulėjo ant žemės, o kai atsikėlė, jau buvo atvykusi policija. Jis smūgių nespėjo suduoti, nes gavo smūgį ir nukrito. Byloje nustatyta, kad patirtus sužalojimus nukentėjusieji A. K. ir M. J. patyrė būtent nagrinėjamo įvykio metu. Nukentėjusiųjų parodymus visiškai patvirtina specialisto išvados, kuriose konstatuota, jog nukentėjusiųjų kūno sužalojimai ir galimi jų padarymo mechanizmai atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 89, 94-95).

Nukentėjusiųjų parodymus dėl smurtinių veiksmų jų atžvilgiu patvirtino ir liudytojas E. B., kuris stebėjo įvykį sėdėdamas automobilyje. E. B. parodė, kad skirtingų vyrų kompanijos priartėjo viena prie kitos, kaltinamojo draugų kompanija pirmoji pradėjo smÅ«giuoti. Kaltinamasis pribėgo prie jau gulinčio vyriÅ¡kio ir spyrė jam. Matė, kaip vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų gulėjo ant grindinio, o kaltinamasis koja spyrė jam į galvos sritį, tada kaltinamasis apsižergė nukentėjusįjį, paėmė už plaukų ir apie 10-15 kartų galvÄ daužė į grindinį.

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad kaltinamasis kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į virÅ¡utinę kÅ«no dalį vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų (D. S.), tačiau vyriÅ¡kis nenukrito. Tada kaltinamasis priÅ¡oko prie antrojo nukentėjusiojo (M. J.) ir kumščiu sudavė į galvÄ , po ko vyriÅ¡kis nukrito ant grindinio bei gulinčiam vienÄ kartÄ spyrė į galvÄ . VyriÅ¡kis liko gulėti ant grindinio. Po to kaltinamasis priÅ¡oko prie trečiojo nukentėjusiojo (A. K.) ir kumščiu sudavė į galvÄ , po ko jis nukrito pilvu ant grindinio.

Tada kaltinamasis apsižergė nukritusįjį vyriÅ¡kį per juosmenį ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į pakaušį, po to rankomis sugriebė vyriÅ¡kiui už plaukų ir ne mažiau 10 kartų daužė galvÄ veidu į grindinį (t. 2, b. l. 105-106). Be to, liudytojas D. U. taip pat patvirtino matęs, kaip kaltinamasis sugriebęs nukentėjusįjį A. K. ant žemės daužė kumščiu į veidÄ , paėmęs už pečių ar galvos, kratė jį. Nors kaltinamasis neigė apžergęs A.

K. per liemenį smÅ«giavęs jam į pakauÅ¡io sritį ir rankomis sugriebęs už plaukų A. K. galvÄ daužęs į grindinį, tačiau nukentėjusysis D. S., liudytojai M. M., E. B. bei D. U. patvirtino tÄ faktÄ , jog kaltinamasis užgulęs A. K. naudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį, kumščiu sudavė jam į pakauÅ¡io sritį, rankomis sugriebęs už plaukų daužė A. K. galvÄ Ä¯ grindinį. Specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog A. K. nustatytas nosies kaulų lūžimas, hematoma gavosi sumuÅ¡us veidÄ , galimai spardant, mažiausiai vienu ar dviem smÅ«giais, atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo J. S. neteisėtų veiksmų (suduotų smÅ«gių) ir nukentėjusiajam A. K. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis A. K. galėjo patirti ne Å¡io įvykio metu. Kaltinamasis J. S. neigė naudojęs nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu bet kokį fizinį smurtÄ , tačiau nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių duomenų visetas patvirtina, jog J.

S. vienÄ kartÄ smogė M. J. į galvÄ bei Å¡iam nukritus ant grindinio gulinčiam M. J. vienÄ kartÄ spyrė į galvÄ . Nukentėjusysis M. J. 2020-10-13 teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis J. S. kumščiu sudavė smÅ«gį į barzdos sritį, po kurio jis nukrito ant grindinio ir laikinai prarado sÄ monę. Nurodė, kad nuo smÅ«gio nukritęs gavo spyrį į veidÄ , žandikaulio lūžis įvyko nuo spyrio. Ä®vykį stebėjęs liudytojas E. B. parodė, kad matė kaip kaltinamasis kumščiu sudavė vienÄ kartÄ M.

J. į galvÄ , po ko jam nukritus ant grindinio J. S. vienÄ kartÄ spyrė M. J. į galvÄ . Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas E. B. atpažino J. S. kaip asmenį, kuris vienÄ kartÄ smogė vienam vyriÅ¡kiui, paskui vienÄ kartÄ smogė kitam vyriÅ¡kiui, kuris po smÅ«gio nuvirto ant žemės, ir vienÄ kartÄ jam spyrė į galvÄ , bei trečiam vyriÅ¡kiui smogė į galvÄ , po ko jam nuvirtus, jis jį apžergė ir keletÄ kartų sudavė bei daug kartų, suėmęs jo galvÄ trenkė į grindinį (t. 2, b. l. 109-114).

IÅ¡ to matyti, kad liudytojas E. B. nurodė, kad J. S. mušė ne tik A. K., bet ir M. J.. Å ias įvykio aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis D. S., kuris parodė, jog M. J. ginantis nuo G. K. ir pataikius G. K. kumščiu į veido sritį bei nukritus, kaltinamasis J. S. kumščiu sudavė M. J. į veidÄ , po to, nukritusiam ant žemės, spyrė. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. nustatytas veido sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu deÅ¡inio kampo ir kairio kaklelio srityse, sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , padaryti paveikus nukentėjusiojo M.

J. veidÄ kietu buku daiktu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo J. S. neteisėtų veiksmų (suduotų smÅ«gių) ir nukentėjusiajam M. J. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis M. J. galėjo patirti ne Å¡io įvykio metu ir ne nuo neteisėtų kaltinamojo J. S. veiksmų. Tai, kad nukentėjusysis M. J. iÅ¡ karto po įvykio parodymo atpažinti iÅ¡ asmens nuotraukų metu neatpažino kaltinamojo, nukentėjusysis nurodė, kad atpažinti asmenis ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ nuotraukos buvo labai sunku, nes tyrėja rodė nespalvotas nuotraukas, kuriose buvo 16 metų vaikai.

Nukentėjusysis 2020-10-13 teisme duodamas parodymus, matydamas kaltinamÄ jį, nurodė, kad jam smÅ«gius sudavė kaltinamasis. Kitų asmenų pastÅ«mims neturėjo įtakos jo sužalojimui. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamasis tyčia sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam M. J. ir nukritusiam spyrė į galvÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų (suduotų smÅ«gių) ir nukentėjusiajam M.

J. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys. Liudytojas R. J., baro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, parodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad vyriÅ¡kiai su „Žalgirio“ atributika ( Å¡aliku) išėjo iÅ¡ baro, o iÅ¡einant iÅ¡ baro vienas iÅ¡ jų (D. S.) paprašė prilaikyti kitos kompanijos jaunuolius, nes jie buvo agresyvÅ«s. Jaunuoliai norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ paskos, tačiau jis, matydamas, kad jie nusiteikę agresyviai, neleido eiti iÅ¡ paskos, tik po kelių minučių, išėjęs į laukÄ ir apsižvalgęs, supratęs, kad pirmiau išėjusių vyriÅ¡kių nėra, leido iÅ¡eiti kitos kompanijos jaunuoliams.

Po 5 minučių į barÄ Ä¯bėgęs baro klientas pasakė, kad lauke vyksta muÅ¡tynės, ir jis, iÅ¡bėgęs į laukÄ , pamatė, kad ant grindinio (duomenys neskelbtini) gatvėje be sÄ monės guli vyriÅ¡kis su „Žalgirio“ atributika ( Å¡aliku), iÅ¡ to suprato, kad įvyko muÅ¡tynės tarp minėtų kompanijų, nes matė, kad vienas iÅ¡ jų guli, jo draugas, kuris jo prašė prilaikyti jaunuolius ( D. S.), buvo Å¡alia. Å is liudytojas taip pat nurodė, kad taksi vairuotojas parodė į 2-os kompanijos vaikinÄ , apsirengusį tamsios spalvos pÅ«kine striuke, ir sakė, kad Å¡is jaunuolis gulinčio vyriÅ¡kio galvÄ daužė į grindinį.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių liudytojai E. B., R. J. ir D. U. bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi ir galėtų apkalbėti kaltinamÄ jį. Nukentėjusieji ir kaltinamasis pripažino, kad iki įvykio jie vienas kitÄ nepažinojo. Nukentėjusiųjų parodymai sutampa su liudytojo E. B., kuris stebėjo įvykį sėdėdamas automobilyje, parodymais, liudytojo D. U. parodymai iÅ¡ dalies sutampa su kitų liudytojų parodymais. Tokius pat parodymus liudytojai davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Å ie liudytojų parodymai, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Bylos duomenys rodo, kad įvykio metu tarp kaltinamojo J. S. ir nukentėjusiųjų kilo konfliktinė situacija iÅ¡ esmės dėl menkavertės dingsties, dėl prieÅ¡ tai bare įvykusio rankų lenkimo. Nors kaltinamasis nurodė, kad konfliktÄ iÅ¡provokavo A. K., pirmas suduodamas jam į veido sritį, tačiau kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad konfliktÄ pradėjo ne nukentėjusieji, o bÅ«tent kaltinamasis, kuris pasivijo iÅ¡ baro išėjusius nukentėjusiuosius.

Tam, kad bÅ«tų galima padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, bÅ«tina iÅ¡tirti visÄ konflikto dinamikÄ , kokioms aplinkybėms esant, kas ir dėl ko pradėjo naudoti fizinį smurtÄ . Pripažinti, kad kaltinamas asmuo veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis galima tada, kai nustatoma, jog pavojingas kėsinimasis prieÅ¡ asmenį buvo realus, akivaizdus ir egzistavo objektyviai, t. y. jau buvo prasidėjęs ir buvo pagrindo manyti, kad toks kėsinimasis pažeis besiginančiojo teises.

Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo. Kaltinamajam jokie kÅ«no sužalojimai nenustatyti, niekas nepatvirtino, kad jo atžvilgiu nukentėjusysis A. K. naudojo fizinį smurtÄ . PrieÅ¡ingai, pats kaltinamasis Å¡io nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nusiteikęs itin agresyviai, nes byloje nustatyta ( tÄ aplinkybę patvirtino liudytojai M. M. ir A. I., kaltinamojo draugai), kad M. M. prašė kaltinamojo nebespardyti A. K., bandė jį atitraukti nuo nukentėjusiojo. To neneigė ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi, anksčiau nurodyti įrodymai tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. IÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ , įvertinus bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iÅ¡Å¡Å«kį visuomenės tvarkai, siekiant save prieÅ¡pastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos.

Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo paskatos buvo chuliganiÅ¡kos. Kaltinamojo J. S. fizinio smurto naudojimas vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ nukentėjusiuosius kitų asmenų akivaizdoje yra neabejotinai įžūlÅ«s veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais Å¡iurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Jis nukentėjusiuosius sumušė siekdamas prieÅ¡ pastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į jį.

Matydami vieÅ¡oje vietoje muÅ¡amus vyrus, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir Å¡okiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužaloti A. K. ir M. J., bet ir sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Å itaip vieÅ¡oje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis Å¡iÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie J. S. padaryti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.

Taigi, J. S. tyčia, rodydamas aiÅ¡kų visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų niekinimÄ , dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – dėl menkavertės dingsties ir elgdamasis įžūliai, matant paÅ¡aliniams asmenims, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė M. J. į veidÄ , po ko Å¡iam nukritus ant grindinio, jis vienÄ kartÄ spyrė gulinčiam M. J. į galvÄ , padarydamas jam veido sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu deÅ¡inio kampo ir kairio kaklelio srityse, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Po to jis kumščiu sudavė A. K. į veidÄ , o Å¡iam nukritus veidu žemyn ant grindinio, jis apžergė A. K. per liemenį ir kumščiu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gius jam į pakauÅ¡io sritį, rankomis sugriebęs už plaukų ne mažiau 10 kartų daužė A. K. galvÄ Ä¯ grindinį, tuo padarydamas A. K. nosies kaulų lūžimÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Tokiu bÅ«du dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo M. J. ir A. K.. Šie kaltinamojo J.

S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad vieÅ¡oje vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas smÅ«gius nukentėjusiesiems, siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, numatė jog dėl to bus padaryti kÅ«no sužalojimai nukentėjusiesiems, ir Å¡ių padarinių norėjo.

Kaltinamajame akte apraÅ¡ant J. S. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagal 284 straipsnį, be viso kito buvo nurodyta aplinkybė, kad J. S. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį D. S. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tokiu bÅ«du sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. neigė sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam D. S. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Nors įvykį stebėjęs iÅ¡ Å¡alies liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis vienÄ kartÄ smÅ«giavo D.

S. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tačiau pats nukentėjusysis neigė nuo kaltinamojo gavęs smÅ«gį. D. S. parodė, jog jam į krÅ«tinę ir į galvÄ smÅ«giavo M. M., kuris pataikė į rankas, nes jis gynėsi. Po to jį puolė M. M., A. I. ir G. K., o tuo tarpu kaltinamasis J. S. kelis kartus spyrė M. J. į galvÄ , veido sritį. IÅ¡ to seka, kad jokiais kitais bylos įrodymais nepatvirtinti liudytojo E. B. parodymai, kuriuos paneigė pats nukentėjusysis D. S., negali bÅ«ti vieninteliais ir lemiamais kaltinamojo J.

S. kaltės įrodymais, nes šių parodymų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo matyti, kad atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, įtariamųjų M. M., G. K. bei A. I. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai jų kaltę pagrindžiančių duomenų.

Å is nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl kvestionuoti prokurorės priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pagrindo ( t.3, b.l. 18-29). Taigi, byloje nėra surinkta kitų J. S. kaltę įrodančių duomenų dėl smÅ«gio sudavimo D. S.. Akivaizdžiai prieÅ¡taringi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, o esant prieÅ¡taravimams Å¡ioje situacijoje bÅ«tina pažymėti tai, kad pagal vienÄ iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais bÅ«dais paÅ¡alinti neįmanoma, turi bÅ«ti vertintinos kaltinamojo naudai.

Bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos sprendžiant bylÄ aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ nekyla jokių pagrįstų abejonių (kasacinės nutartys Nr. 2K-40/2014; 2K-279/2008). Kaip jau minėta, dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylÄ nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės paÅ¡alinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali bÅ«ti priimamas. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis J.

S. vieÅ¡oje vietoje sudavė vienÄ smÅ«gį D. S. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tokiu bÅ«du sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad pats nukentėjusysis D. S. parodė, jog kaltinamasis J. S. jam nesmÅ«giavo į virÅ¡utinę kÅ«no dalį ir nesukėlė jam fizinio skausmo, minėtos aplinkybės iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinos. Å ių aplinkybių paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo nekeičia kaltinimo esmės ir kvalifikacijos, nes kaltinamasis J. S. naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius M.

J. ir A. K. ir nesunkiai sutrikdydamas jų sveikatÄ , kitų asmenų akivaizdoje, neabejotinai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, Å¡iurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintas bendrÄ sias taisykles. Bausmių skyrimas Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, ir bÅ«damas recidyvistas.

Kaltinamasis J. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ numatytÄ BK 284 straipsnyje, sudarančius idealiÄ jÄ sutaptį. Jis anksčiau teistas, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Kaltinamasis dirba, padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nebuvo nuoÅ¡irdus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali bÅ«ti skiriamos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės, nevirÅ¡ijančios sankcijose numatytų bausmių vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«du – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , apimant Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ pagal BK 284 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, darytina iÅ¡vada, kad J. S. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios Å¡iuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, jam skiriamas įpareigojimas visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. J. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina (tomas 3, b. l. 92-93).

Dėl civilinių ieškinių Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 698,72 Eur dydžio civilinį ieškinį J. S. dėl A. K. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 99-102). Nukentėjusysis A. K. dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 698,72 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

IÅ¡laidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u (1 t., b. l. 101-102). IeÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalÄ sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis J. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas, todėl iÅ¡ kaltinamojo J. S. priteisiama 698,72 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Be to, byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 1 878,65 Eur civilinis ieškinys dėl M. J. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 135-137). Nukentėjusysis M. J. dėl kaltinamojo J. S. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1 878,65 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 137).

IeÅ¡kinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalÄ sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis J. S., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas, todėl iÅ¡ kaltinamojo J. S. priteisiama 1 878,65 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje pareikÅ¡tas A. K. 3 000 Eur civilinis ieÅ¡kinys (1 t., b. l. 109-111), kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo J. S. priteisti 3 000 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtÄ neturtinę žalÄ . Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė sužalojimus, buvo atvežtas į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur apžiÅ«rint diagnozavo galvos sumuÅ¡imÄ , nosikaulio lūžį. 2019-06-05 dėl lūžusių nosies kaulų, apsunkinto kvėpavimo, nukentėjusiajam atlikta nosies operacija.

Gydymosi laikotarpiu nukentėjusysis jautė didelį diskomfortÄ , skausmÄ , negalėjo normaliai kvėpuoti, dėl ko buvo atlikta operacija, kas sukėlė papildomų nemalonių iÅ¡gyvenimų ir kasdienių nepatogumų. Dėl patirtų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiojo bendravimo galimybės, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, nukentėjusysis patyrė ne tik didelį fizinį skausmÄ , dėl nosies kaulų lūžimo, bet ir stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurių pasekmes jaučia iki Å¡iol.

Nukentėjusysis jaučia nerimÄ , baimę, bejėgiÅ¡kumÄ , dėl patirto smurto jaučiasi pažemintas ir itin pažeidžiamas, jo asmeninė savivertė sumažėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo J. S. padarytų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. K. buvo padarytas nosies kaulų lūžimas, hematoma, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis dar patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. K. diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, hematoma gavosi sumuÅ¡us veidÄ , galimai spardant, kas atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes. A. K. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 89,112). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimÄ , patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ fizinį skausmÄ , kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes.

Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo J. S. veiksmais nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam A. K. sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. K., teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumÄ â€“ sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jo pobÅ«dį, trukmę, į nukentėjusiojo patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ fizinį skausmÄ .

A. K. buvo atliekama operacija, kas sukėlė didelius fizinius skausmus bei dvasinius, moralinius iÅ¡gyvenimus dėl sveikatos bÅ«klės. Taip pat atsižvelgiama į J. S. tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį – nurodė, kad Å¡iuo metu dirba. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigÄ užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrÄ , kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo Å¡altiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo A.

K. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio A. K. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Atsižvelgtina į tai, kad turtinė žala nepadaryta.

Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, A. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau praÅ¡omos priteistinos sumos dydį mažina iki 2 000 Eur. Teismo nuomone, bÅ«tent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam A.

K.. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 144-147, 4 t. , b.l. 58-61), kuriuo jis prašė priteisti 4 176,81 Eur turtinę žalÄ ir 5 000 Eur neturtinę žalÄ . Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jam padarytÄ 4 176,81 Eur turtinę žalÄ sudaro Å¡ios iÅ¡laidos : 113,51 Eur gydymo laikotarpiu pirkti įvairÅ«s medikamentai, vaistai, tvarsčiai, 50,65 Eur kelionės iÅ¡ namų į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas, 32,80 Eur įvykio (užpuolimo) metu suteptų rÅ«bų valymas, 1,26 Eur medicininių dokumentų kopijos, 3 978,59 Eur patirti nuostoliai, laikotarpiu nuo 2019-03-23 iki 2019-07-12 negautos pajamos, nes buvo nedarbingas.

Nukentėjusysis pateikė tai pagrindžiančius dokumentus (1 t. b.l. 148-164). Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) iÅ¡laidas, kurios patirtos paÅ¡alinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo iÅ¡laidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir jÄ turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė. Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas iÅ¡laidas. Apie patirtų iÅ¡laidų pagrįstumÄ kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti iÅ¡laidų atlyginimÄ , Å¡ia teise turi naudotis sÄ Å¾iningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neiÅ¡laidauti.

Nukentėjusysis M. J. paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2019-03-23 iki 2019-07-12 buvo nedarbingas. Iki įvykio dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Už minėtÄ laikotarpį iÅ¡ darbovietės bÅ«tų gavęs 3 978,59 Eur. Jas paskaičiavo remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ ir atlyginimo ir mokesčių skaičiuokle ( t.1, b.l. 152-155). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Ä®statymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiÅ¡kam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos Å¡alies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos Å¡alies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis M. J. nuo 2019-03-23 iki 2019-07-12 (77 dienas) buvo nedarbingas (1 t., b. l. 152-161). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie asmens socialinį draudimÄ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-03-31 M. J. dirbo ir gavo atlyginimÄ iÅ¡ bendrovės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-153). Nukentėjusiojo pajamos neatskaičius mokesčių vidutiniÅ¡kai per 3 mėnesius sudarė 1 753,61 Eur, atskaičiavus mokesčius 1085,01 Eur arba 51,67 Eur per dienÄ ( 51,67×77=3 978,59 Eur).

Teismas sutinka, kad egzistavo realios M. J. galimybės gauti šias pajamas, tačiau priežastiniame ryšyje su kaltinamojo J. S. nusikalstama veika ši galimybė buvo prarasta. Todėl iš kaltinamojo J. S. priteisiama 3 978,59 Eur negautų pajamų nukentėjusiajam M. J., kuri yra paskaičiuota nedarbingumo laikotarpiui. Nukentėjusysis nurodė, kad ligos pašalpos negavo, nes įvykio metu buvo neblaivus. 2020-04-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nurodė, kad dėl 2019-03-23 smurto metu patirtų sužalojimų M.

J. iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡mokos nebuvo mokėtos ( t.1, b.l. 130). Be to, nukentėjusysis M. J. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5 000 Eur. Nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė neigiamas pasekmes, tai yra jautė didelį fizinį skausmÄ , buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas – dėl žandikaulio kaulų lūžių negalėjo kramtyti, valgyti normalaus, įprasto maisto. 2019-03-26 jis buvo operuotas, buvo paÅ¡alintas dantis, kas jam sukelia papildomus nepatogumus.

Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį diskomfortÄ , sukrėtimÄ , ilgÄ laikÄ iÅ¡gyveno ir iki Å¡iol iÅ¡gyvena nepatogumus, pablogėjo gyvenimo ir profesinės veiklos kokybė. Nukentėjusysis jaučia baimę, nerimÄ , bejėgiÅ¡kumÄ , dėl patirto smurto jaučiasi pažemintas, jo asmeninė savivertė sumažėjusi, jaučiasi moraliÅ¡kai sužlugdytas. Nukentėjusįjį M. J. kamuoja mintys ar sveikata tiek fizinė, tiek dvasinė atsistatys iki lygio buvusio prieÅ¡ sužalojimÄ ir ar bus galima gyventi pilnavertį gyvenimÄ , t. y. pilnai ir efektyviai kramtyti, valgyti įprastÄ maistÄ nejaučiant fizinio skausmo, taisyklingai kalbėti, atsikratyti nuolatinės baimės ir nerimo, dirbti.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Å iuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nukentėjusiojo M. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M.

J. nustatyti sužalojimai: veido sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimu, dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu deÅ¡inio kampo ir kairio kaklelio srityse. Atliktas chirurginis apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo osteosintezė, iÅ¡ lūžio linijos paÅ¡alintas 48 dantis bei paÅ¡alinta kairės pusės sÄ narinė galva pažeistu kremzliniu pavirÅ¡iumi tamsios spalvos (tomas 1, b. l. 94-95). Nukentėjusysis nuo 2019-03-23 iki 2019-07-12 buvo nedarbingas (1 t., b. l. 152-161). Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ , taip pat reikia atsižvelgti į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančiÄ teismų praktikÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiÅ¡kai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iÅ¡ viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine iÅ¡raiÅ¡ka vertinama individualiai.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusiajam M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam sužalojimai padaryti itin gyvybiÅ¡kai pavojingoje ir itin jautrioje kÅ«no vietoje – galvoje. StiprÅ«s smÅ«giai, suduoti į galvÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Nukentėjusysis M. J., be jokios abejonės, dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautė didelius skausmus, didelius fizinius nepatogumus, vienareikÅ¡miÅ¡kai atitinkamÄ laikÄ buvo sumažėjusi jo bendravimo galimybė, dėl tokio netikėto užpuolimo akivaizdžiai prarado ir saugumo jausmÄ .

Atsižvelgtina į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigÄ užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrÄ , kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo Å¡altiniu.

Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo M. J. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio M. J. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas.

Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, M. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau praÅ¡omos priteistinos sumos dydį mažina iki 2 500 Eur. Teismo nuomone, bÅ«tent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam M.

J.. Kitoje dalyje nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Dėl proceso išlaidų Nukentėjusiųjų M. J. ir A. K. atstovas advokatas D. L. prašo priteisti iš kaltinamojo po 1 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam M. J. ir A. K. jų turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas. Nukentėjusiųjų atstovo advokato prašymas priteisti po 1 000 Eur nukentėjusiųjų išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais.

Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, Å¡ios iÅ¡laidos yra realios. IÅ¡ teismui pateiktų kvitų (t. 4, b. l. 164-166) matyti, kad nukentėjusiųjų iÅ¡laidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jų atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro po 1 000 eurų. Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiųjų teisių gynimo teisminiame procese formų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusių ir civilinių ieÅ¡kovų turėtas advokato iÅ¡laidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusių ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nukentėjusiesiems A. K. ir M. J. priteistina po 1 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo J. S.. Kiti klausimai Daiktai, dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskai, esantys voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti bylos medžiagoje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298  straipsniais, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ė: J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas: - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams. - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du – griežtesne bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , apimant Å¡velnesnę bausmę paskirtÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir J. S. paskirti subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigoti J.

S. per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti (tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ J. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. J. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tus 698,72 Eur ir 1 878,65 Eur civilinius ieÅ¡kinius tenkinti.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. S. 698,72 Eur ir 1 878,65 Eur, iÅ¡ viso 2577, 37 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. S. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam A. K.. KitÄ A. K. ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl 4 176,81 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. S. 4 176,81 Eur turtinės žalos ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam M. J.. KitÄ M. J. ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. S. nukentėjusiesiems A. K. 1 000 Eur ir M. J. 1 000 Eur iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Daiktus, dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskus, esančius voke, pridėtame prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams. Teisėja Laimutė Venckuvienė