2018-09-06 Nr. AB-15352-3-61-3-02435-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-614-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02435-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno mieto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. raštą Nr. 62-5-1355, kuriuo buvo nurodyta, kad pareiškėjo 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesių pajamos sudaro 206,21 Eur, vidutinės trijų mėnesių pajamos yra 68,74 Eur, skirtumas tarp valstybės remiamų ir vidutinių pajamų yra 33,26 Eur, taip pat nurodyta, jog iš pareiškėjo gaunamų pajamų negalima atskaičiuoti sumokėtų alimentų, o skirti kiekvieną mėnesį pinigų dukros pragyvenimui ir išlaikymui nėra teisinio pagrindo; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 29031, kuriuo nuo 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas; 3) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui negautos socialinės išmokos skirtumą už 2017 m. balandžio mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 10 d., negautos socialinės išmokos skirtumą už 2017 m. gegužės mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 10 d., bei šią teismo sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai; 4) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui negautos socialinės išmokos skirtumą: už 2017 m. birželio mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 10 d., už 2017 m. liepos mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, už 2017 m. rugpjūčio mėn., 6 proc. metines palūkanas už pareiškėjui laiku nepervestas lėšų sumas, skaičiuoti nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjo mažametės dukros pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d.; 6) priteisti pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 7) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo tenkino iš dalies: panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632; klausimą dėl socialinės pašalpos už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius apskaičiavimo pareiškėjui grąžino Kauno miesto savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo; įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo apskaičiuoti socialinę pašalpą D. S. už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius, įskaitant pinigines lėšas dukrai išlaikyti į D. S. pajamas, ir išmokėti skirtumą tarp jam naujai apskaičiuotos priklausančios socialinės pašalpos už 2017 m. balandžio, gegužės mėnesius ir išmokėtos dalies (33.26 Eur); pripažino, kad buvo pažeista D. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyto dydžio socialinę pašalpą; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą; bylos dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. rašto Nr. 62-5-1355 „Dėl piniginės socialinės paramos“ panaikinimo nutraukė; priteisė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos D. S. 1.45 Eur išlaidų; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2018 m. liepos 16 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalies vykdymo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi jis apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkino.

III. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir priimti naują procesinį sprendimą – įpareigoti pirmosios instancijos teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalies vykdymo. Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šiam klausimui spręsti.

Pareiškėjas teigia, kad dalis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo įsiteisėjo 2018 m. birželio 11 d. ir dar nėra įvykdyta, pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnis yra formalus ir jame nėra aptarta situacija, kaip įvykdyti dalį teismo sprendimo tuo atveju, kai dalis prašytos priteisti žalos ir nuostolių yra priteisti pirmosios instancijos teisme, atsakovas tos teismo spendimo dalies neskundžia, o likusią teismo sprendimo dalį apskundžia pareiškėjas. Pareiškėjo manymu, aptariamu atveju egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, kurią turi pašalinti teismas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas mano, kad pareiškėjo reikalavimas sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją atskirajam skundui nagrinėti atmestinas, kadangi byla nėra sudėtinga ar svarbi teisminei praktikai formuoti. Atsakovas nurodo, kad administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartis, kuria teismas atsisakė pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo dalies vykdymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos ABTĮ 43 straipsnio 2 dalį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, tačiau sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nagrinėjamas klausimas nėra sudėtingas ir nėra tikslinga šiai bylai nagrinėti sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, todėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo šiai bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 99 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012).

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. raštą Nr. 62-5-1355, kuriuo buvo nurodyta, kad pareiškėjo 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesių pajamos sudaro 206,21 Eur, vidutinės trijų mėnesių pajamos yra 68,74 Eur, skirtumas tarp valstybės remiamų ir vidutinių pajamų yra 33,26 Eur, taip pat nurodyta, jog iš pareiškėjo gaunamų pajamų negalima atskaičiuoti sumokėtų alimentų, o skirti kiekvieną mėnesį pinigų dukros pragyvenimui ir išlaikymui nėra teisinio pagrindo; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 29031, kuriuo nuo 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas; 3) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui negautos socialinės išmokos skirtumą už 2017 m. balandžio mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 10 d., negautos socialinės išmokos skirtumą už 2017 m. gegužės mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 10 d., bei šią teismo sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai; 4) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui negautos socialinės išmokos skirtumą: už 2017 m. birželio mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 10 d., už 2017 m. liepos mėn. ir palūkanas, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, už 2017 m. rugpjūčio mėn., 6 proc. metines palūkanas už pareiškėjui laiku nepervestas lėšų sumas, skaičiuoti nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 5) iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjo mažametės dukros pragyvenimui ir išlaikymui 120 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d.; 6) priteisti pareiškėjui iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 7) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23632; klausimą dėl socialinės pašalpos už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius apskaičiavimo pareiškėjui grąžino Kauno miesto savivaldybės administracijai nagrinėti iš naujo; įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo apskaičiuoti socialinę pašalpą pareiškėjui už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius, įskaitant pinigines lėšas dukrai išlaikyti į pareiškėjo pajamas, ir išmokėti skirtumą tarp jam naujai apskaičiuotos priklausančios socialinės pašalpos už 2017 m. balandžio, gegužės mėnesius ir išmokėtos dalies; pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyto dydžio socialinę pašalpą; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą; bylos dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. birželio 5 d. rašto Nr. 62-5-1355 „Dėl piniginės socialinės paramos“ panaikinimo nutraukė; priteisė iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui 1.45 Eur išlaidų; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teikto skundo, kuris buvo tenkintas iš dalies, reikalavimai yra tarpusavyje glaudžiai susiję, jie iš esmės keliami dėl, pareiškėjo manymu, neteisėto ir neteisingo jam skirtinos socialinės pašalpos apskaičiavimu už skirtingus laikotarpius. Akcentuotina, jog teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas. Vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalimi, neapskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. Apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (ABTĮ 98 str. 2 d.). Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 98 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenis matyti, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-747-406/2018 (apeliacinėje instancijoje administracinė byla Nr. eA-4694-552/2018 dar nėra išnagrinėta) nėra įsiteisėjęs, kadangi dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios bylos nėra išnagrinėjęs, t. y. šioje administracinėje byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė