AS-438-128-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-128/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02587-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (23.25-08)-328-1113 (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti jo skundą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas teismui skundą dėl minėto Sprendimo panaikinimo turėjo paduoti iki 2012 m. rugsėjo 7 d., o į teismą dėl jo panaikinimo kreipėsi tik 2012 m. spalio 8 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Teismas pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo aplinkybių, t. y. kad Sprendimą jis paštu gavo tik 2012 m. rugpjūčio 15 d., kad 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuvyko į VMI sužinoti tokio sprendimo priėmimo pagrindo, o vėliau kreipėsi į savo darbdavį, kuris pažadėjo jam padėti išspręsti susidariusią situaciją, tačiau jis išvyko į Norvegiją ir iki šiol negrįžo, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl pirminės pagalbos suteikimo, o antrinė teisinė pagalba jam buvo suteikta 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, pagal kurį paskirtas advokatas tik 2012 m. spalio 4 d. parengė skundą teismui, nelaikė objektyviomis. Pirmosios instancijos teismo nuomone, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų. Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo tinkamai, laikydamasis įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti., t. y. gavęs Sprendimą iš karto kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, nes Sprendime aiškiai buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, priežasčių.

II. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo priimta nutartimi, pareiškėjas 2012 m. spalio 30 d. pašto įstaigai įteikė atskirąjį skundą ir prašymą atnaujinti terminą šiam skundui paduoti.

Atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, gavęs atsakovo Sprendimą, privalėjo iš karto kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjas pažymi, jog žinojo, kad mokesčiai iš jo darbo užmokesčio, uždirbto Norvegijoje, yra išskaičiuoti ir sumokėti Lietuvos Respublikoje bei tikėjosi, jog šią problemą išspręs jo darbdavys ir jam tikrai nereikės kreiptis į teismą. Anot pareiškėjo, dėl teisinės pagalbos į teismą jis kreipėsi tik tada, kai suprato, jog kitaip išspręsti problemos nėra galimybės, ir būtent dėl šios objektyvios priežasties praleido atskirojo skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kadangi jis paduotas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą patenkino ir jį priėmė nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, jog kartu su prašymu atnaujinti terminą turi būti pateikti termino praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Taigi prašyme atnaujinti terminą pateikti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių bei prašančio asmens pateikti šiuo klausimu įrodymai kiekvienu konkrečiu atveju teismo turi būti įvertinti jų atitikimo ABTĮ 34 straipsnio nuostatos aspektu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo. Ši nuostata yra visuotinai pripažįstama bei taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. 2004 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11–646/2004).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija atsakovo Sprendimą, su kuriuo, kaip matyti iš prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, pareiškėjas susipažino 2012 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 10). Tačiau skundą dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė tik beveik dviems mėnesiams nuo susipažinimo su ginčijamu sprendimu dienos, t. y. 2012 m. spalio 9 d. (b. l. 1-2). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui terminas buvo akivaizdžiai praleistas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas dėl tos priežasties, kad jis žinojo, jog mokesčiai iš jo darbo užmokesčio, uždirbto Norvegijoje, yra išskaičiuoti ir sumokėti Lietuvos Respublikoje bei tikėjosi, kad šią problemą išspręs jo darbdavys ir jam tikrai nereikės kreiptis į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti kreiptis į teismą dėl minėto Sprendimo panaikinimo būtent įstatyme (ABTĮ 33 straipsnyje) numatytu terminu (per vieną mėnesį nuo Sprendimo gavimo / susipažinimo su Sprendimo turiniu). Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–646/2004). Konstatuotina, kad, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjo prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis ABTĮ 34 straipsnio taikymo prasme, nes buvo sąlygojamos ne objektyvių priežasčių, o pareiškėjo asmeniškai prisiimto elgesio modelio.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo S. S. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas