2022-09-28 Nr. AB-24214-3-63-3-00150-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2852-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00150-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Palangos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16S-522-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. G.” (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16S-515-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. G.” (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimais nuspręsta atkurti nuosavybės teises atlyginant kitais būdais – pinigais už 0,0028 ha žemės (31,14 Eur) ir už 0,0135 ha žemės (25,02 Eur). Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais, nurodė, kad prieš jo, kaip pretendento valią, yra pakeistas nuosavybės atkūrimo būdas iš grąžinimo natūra į piniginę kompensaciją.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimais yra pažeista jo, kaip pretendento, teisė atkurti nuosavybę tokiu būdu, kuris yra nurodytas pareiškėjo pateiktuose prašymuose, t. y. grąžinti natūra išlikusią žemę iki nacionalizacijos buvusioje vietoje. Grąžintina žemė yra išlikusi ir yra (duomenys neskelbtini), Palangoje. Duomenys apie turėtą buvusių savininkų žemę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra pateikti nuosavybės atkūrimo byloje NŽT Palangos skyriuje. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su piniginės išmokos už turėtą žemę išmokėjimu.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad iki šios dienos vyksta teisminiai procesai dėl būtent toje žemės vietoje esančių statinių įregistravimo, byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Priėmus teigiamą sprendimą, registracija vyktų būtent natūrinėje žemės vietoje ((duomenys neskelbtini)).

5. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, savavališkai pakeitęs nuosavybės atkūrimo būdą, pažeidė pareiškėjo išreikštą valią. Pareiškėjui padaryta turtinė žala, nes nėra tokios žemės kainos, kuri nurodoma Sprendimuose. Pareiškėjo teigimu, Sprendimuose nurodytos išmokos nepagrįstos, neatitinka įstatymo normų, reglamentuojančių tokių išmokų apskaičiavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos” (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėjas nurodė, kad, pagal minėto Nutarimo 2.4 punktą, miestuose, kuriuose gyvena nuo 10 iki 30 tūkstančių gyventojų, žemės kaina yra 384 litai už arą. Palangos mieste yra 15 391 gyventojas (2018 metų duomenimis), todėl skaičiuojant eurais kaina yra 111,30 Eur (384/3,45) už arą. Pareiškėjo teigimu, 2018 metais 1 aro vertė buvo apie 190 Eur. Taigi Sprendimuose nurodytas išmokos dydis neatitinka įstatymų. Neaišku, kaip ši išmoka yra skaičiuojama.

6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau – ir Tvarka) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

8. Atsakovas paaiškino, kad, remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktais, 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalimi, iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai galėjo pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teigė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista (nuo 2012 m. vasario 1 d.), tačiau nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 1991 m. spalio 10 d. pateikė prašymą agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų vardu turėtą žemę – 2 ha, pagal administracinį–teritorinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. buvusią (duomenys neskelbtini) valsč., (duomenys neskelbtini) apskr., (duomenys neskelbtini) kaime. Pagal NŽT Palangos skyriaus dispozicijoje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 2,1965 ha žemės sklypą Nr. 7 buvusiame (duomenys neskelbtini) polivarke, (duomenys neskelbtini) mieste, pagal (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) valsč. ir dvaro su (duomenys neskelbtini) miestu bendrų ganyklų likvidavimo plano eksplikaciją, J. S. įrašytas kaip 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 0,00255 (0,3900 ha) dalies savininkas. Pareiškėjui (buvusio savininko anūkui) tenkanti žemės ploto dalis sudaro 0,2156 ha. Taip pat nurodė, kad buvusi savininkė M. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 0,3832 ha žemės Palangos mieste. Pareiškėjui (buvusios savininkės sūnui) tenkanti dalis yra 0,0550 ha.

10. Atsakovas paaiškino, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 1999 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-124/99 m. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki žemės nacionalizacijos M. G. valdė nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) m. paveldėtą tėvo J. S. 3 832 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m. Teismo nustatytą juridinį faktą patvirtina kartografinė medžiaga, parengta pagal Palangos miesto neterminės nuomos teisėmis valdomų žemės sklypų atsienojimo rinktinį planą, sudarytą 1933 metais, ir pagal J. S. gretimų žemių aprašymą. Šiame plane J. S. priklausęs žemės sklypas pažymėtas Nr. 31 (toliau – ir Sklypas Nr. 31).

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos: į buvusio savininko J. S. valdytą žemę – Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 131, perduodant neatlygintinai nuosavybės naują 0,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) sklypas Nr. 215, pagal piliečių eilę (ind. statybai). Dėl likusios neatkurtos žemės dalies NŽT paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. vasario 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A10-253-02 pagal pareiškėjų F. G., J. V., L. L., E. G., I. P., I. G. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. sausio 17 d. sprendimo konstatavo, kad sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra miesto miškas, esantis Palangos girininkijos 98-ame kvartale; tiek pagal iki 1997 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 13 straipsnį, tiek pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas, miestų miškai piliečiams natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami; pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, buvusiame (duomenys neskelbtini) polivarke buvusio savininko J. S. valdytas žemės sklypas Nr. 7 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos.

12. NŽT nurodė, kad 2012 m. vasario 15 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-516 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę” pareiškėjui buvo pateikta informacija apie Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimus ir pasiūlyta pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais, tačiau jis šia galimybe nepasinaudojo.

13. Dėl informacijos pateikimo apie Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2019 m. vasario 1 d., kuriame buvo numatyta galimybė piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, atsakovas nurodė, kad ši informacija buvo paskelbta viešai visose žiniasklaidos priemonėse, NŽT bei jos teritoriniuose skyriuose ir institucijos internetinėje svetainėje, todėl NŽT atskirais pranešimais piliečių neinformavo.

14. Dėl žemės vertės apskaičiavimo atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ buvo patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Šio nutarimo 4.2.1. papunktyje įtvirtinta, jog Metodika taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą). Metodikoje nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Valstybės išperkamos (pinigais) žemės vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 492,35 Eur už ha; II rūšies – 419,95 Eur už ha; III rūšies – 304,1 Eur už ha; IV rūšies – 188,25 Eur už ha. Pagal Metodikos 6.1.4 punktą, Palangos mieste esančiai valstybės išperkamos žemės vertei, teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti taikomas pataisos koeficientas 4. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” 2.1.3. papunktyje įtvirtinta, kad, apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, vertę, taikoma šiuo nutarimu patvirtinta Metodika.

15. Atsakovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime (bylos Nr. 6/2010), išnagrinėjęs prašymą ištirti, ar Metodikos 4.2 punktas dėl nustatyto žemės vertės dydžio atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Atkūrimo įstatymą, konstatavo, kad Metodikos 4.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, pateiktais 1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. gruodžio 22 d., 1998 m. birželio 18 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. spalio 11 d. ir 2014 m. spalio 30 d. nutarimuose.

16. Atsakovo nuomone, NŽT išnaudojo visas galimybes, siekdama atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę, Sprendimai yra galutiniai užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

18.1. Pareiškėjas tuometinei agrarinės reformos tarnybai pateikė 1991 m. spalio 10 d. prašymus atkurti nuosavybės teises į jo senelio J. S. turėtą žemę pagal administracinį – teritorinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. buvusią (duomenys neskelbtini) valsč., (duomenys neskelbtini) apskr., (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje (Palangos miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 12 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad šį žemės sklypą (0,3832 ha ploto) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjo motina M. G.).

18.2. Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1934 metais pripažinimo aktų knygos išrašas patvirtina, kad J. S. nuosavybės teise valdė 2,1965 ha žemės sklypą Nr.7 (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje (buvusiame (duomenys neskelbtini) polivarke) (toliau – ir Sklypas Nr. 7); (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) valsčiaus ir dvaro su (duomenys neskelbtini) miestu bendrų ganyklų likvidavimo plano eksplikacija patvirtina, kad J. S. buvo 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 (toliau – ir Sklypas Nr. 5) 0,00255 (0,3900 ha) dalies savininkas.

18.3. Tiek J. S. valdyti Sklypai Nr. 7 ir Nr. 5, tiek M. G. valdytas Sklypas Nr. 31 buvo teritorijoje, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta Palangos miestui. Pareiškėjas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į J. S. valdyto Sklypo Nr. 7 0,1830 ha dalį, Sklypo Nr. 5 0,0325 ha dalį (iš viso į 0,2156 ha), M. G. valdyto Sklypas Nr.31 0,0538 ha dalį. Ginčo dėl to byloje nėra.

19. Teismas pabrėžė, kad J. S. priklausęs Sklypas Nr. 7 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus – tai patvirtina Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr.1046 redakcija), duomenys, pagal kuriuos šis sklypas yra Palangos girininkijos 98-ame kvartale 24 ir 25 taksaciniuose sklypuose. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktas miestų miškus priskiria valstybinės reikšmės miškams. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Aplinkybė, kad Sklypas Nr. 7 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl natūra negali būti grąžinamas ir yra valstybės išperkamas, konstatuota dar Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2002 m. sausio 17 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. vasario 27 d. Teismas pabrėžė, kad teisinis reglamentavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus nuo minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės nėra pakitęs.

20. Teismas akcentavo, kad Sklypas Nr. 7 yra priskirtas valstybės išperkamam, ir nuosavybės teisės į jį natūra negali būti atkuriamos. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 23 d. sprendimu Nr.131 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią J. S. Sklypo Nr. 7 dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) sklypas 215, individualiai statybai. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtu sprendimu pareiškėjui nuosavybės teisės atkurtos į didesnį plotą (0,20 ha) nei jam priklausė pagal pasidalinimą tarp pretendentų (0,1830 ha), šiame sprendime taip pat pažymėta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3661 ha. Teismas vertino, kad toks neatitikimas atsirado dėl to, jog, priimant 1999 m. liepos 23 d. sprendimą Nr.131, prašymus atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę buvo pateikę tik anūkai – J. S. dukters M. G. įpėdiniai. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinktų dokumentų matyti, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę 2000 m. rugsėjo 4 d. taip pat pateikė buvusio savininko J. S. sūnaus J. S. įpėdiniai, todėl buvo perskaičiuotos pretendentams tenkančios dalys, t. y. sprendžiant, jog M. G. (S.) vaikams (tarp jų – ir I. G.) tenka teisė atkurti nuosavybės teises į 50 proc. J. S. turėtos žemės.

21. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui nuosavybės teisės į jam tenkančią J. S. valdyto Sklypo Nr. 7 dalį atkurtos visiškai, ir netgi su 0,017 ha ploto perviršiu, kuris buvo įvertintas priimant Sprendimą Nr. 1.

22. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis (5 str. 2 d. 1 p.) Tvarkos 1061 punktu, NŽT skyrius gali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą į miestui priskirtą žemę tik tuo atveju, jeigu savivaldybės administracija pateikia jam informaciją, kad savininko turėto žemės sklypo ribose yra laisvos (neužstatytos žemės) ir ši žemė nėra valstybės išperkama.

23. Teismas pabrėžė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr.176 patvirtintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, dalis privačios nuosavybės teise valdytų 152,99 ha bendrų ganyklų patvirtinta kaip laisva (neužstatyta). Pagal atsakovo pateiktą informaciją, šioje laisvoje žemėje suformuoti 24 žemės sklypai, iš viso 6,2332 ha, į kuriuos pretenduoja 350 pretendentų iš 98 buvusių savininkų; Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. balandžio 11 d. raštu Nr.(4.17.)-D3-1341 pateikė žemės sklypų, suformuotų miesto bendrųjų ganyklų teritorijoje pagal „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamojo kvartalo detalųjį išplanavimą projektą, kadastrinių matavimų bylas – iš viso 10 žemės sklypų (bendras plotas 1,6007 ha, iš jo plotas, patenkantis į bendrųjų ganyklų teritoriją – 0,8942 ha), kurių pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis- kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. raštu Nr.31N-Š-1882-1138 ir NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013 m. sausio 17 d. pavedimu Nr.1PAV-(1.8)-25 Palangos miesto buvusių ganyklų dalys suformuotuose žemės sklypuose paskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios dalies grąžinti buvusiose ganyklose žemės plotą. NŽT Palangos skyrius 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr.16SD-(14.16.104.)-371 I. G. įgaliotą atstovę informavo apie I. G. Palangos bendrosiose ganyklose suformuotose sklypuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tenkančias dalis, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr.16SD-757-(14.16.104.) informavo pareiškėjo įgaliotą atstovę apie savivaldybės administracijos papildomai pateiktuose 4 suformuotuose žemės sklypuose pareiškėjui tenkančias dalis.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjui I. G. buvusių Palangos ganyklų teritorijoje (sklypas Nr. 5) atkurtos nuosavybės teisės natūra:

24.1. 2017 m. sausio 31 d. sprendimu Nr.16S-18-(14.16.3) – į 0,0002 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,8953 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į 0,0001 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3191 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į 0,0005 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,9359 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6504 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

24.2. 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr.16S-267-(14.16.3) į 0,0005 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,1355 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,6504 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į 0,0003 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5576 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į 0,0002 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,4606 žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

25. Teismas, įvertinęs nurodytus NŽT sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui natūra, konstatavo, kad šiais sprendimais I. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0013 ha žemės. Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas patvirtino, kad daugiau laisvos žemės buvusių ganyklų teritorijoje, kurioje būtų galima suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nėra. Pareiškėjas taip pat savo skunde nenurodė jokios teritorijos buvusio Sklypo Nr. 5 ribose, kuri galėtų būti vertinama kaip laisva žemė. Įvertinęs NŽT priimtus sprendimus, kuriais pareiškėjui jau atkurtos nuosavybės teisės į J. S. turėtą žemę (Sklypus Nr. 7 ir Nr. 5), teismas konstatavo, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjui likęs neatkurtas J. S. turėtos žemės plotas buvo 0,0135 ha.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į jo motinos M. G. nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos turėtą žemės sklypą Nr. 31, buvusį (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagal pretendentų susitarimą turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0538 ha šio sklypo. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 25 patvirtintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę Sklypo Nr. 31 vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Jis užstatytas ir užimtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypais.

27. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo nuostatomis (12 str. 1 d. 3 ir 6 p.), teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Sklypu Nr. 31 užimta žemė yra valstybės išperkama, ir tarp šalių dėl šios aplinkybės ginčo nekilo. NŽT Palangos skyriaus 2011 m. kovo 17 d. raštu Nr.16SD-(14.16.45.)-258 pasiūlius pareiškėjui atvykti ir už šią žemę pasirinkti naują žemės sklypą, pareiškėjas naują žemės sklypą pasirinko, ir jam NŽT 2011 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 16S-126 buvo atkurtos nuosavybės teises į jam tenkantį buvusios savininkės M. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0510 ha (vertė 4 636 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iki Sprendimų priėmimo pareiškėjui liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,0028 ha M. G. valdyto Sklypo Nr. 31 dalį.

28. Teismas nurodė, kad 1991 m. pareiškėjas, teikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę, buvo nurodęs, jog jis pageidauja nuosavybės teises atkurti natūra, teikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises į M. G. žemę ekvivalentine natūra. 2005 m. lapkričio 15 d. pateiktu prašymu pareiškėjas prašė J. S. valdytą žemę grąžinti natūra arba siūlyti kitą žemės sklypą, 2012 m. gegužės 31 d. prašymu prašė likusią žemę (neišskiriant savininko) grąžinti natūra, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo procese pareiškėjas buvo išreiškęs valią atkurti jam nuosavybės teises natūra į visą žemę, į kurią jis pretenduoja. Pareiškėjo teismui pateiktas skundas taip pat patvirtina, kad pareiškėjas siekė atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau į likusį neatkurtą žemės plotą (tiek turėtos J. S., tiek M. G.) nuosavybės teisių natūra atkurti nėra galimybės. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad yra galimybė atkurti jam nuosavybės teises natūra (duomenys neskelbtini) polivarke buvusios žemės vietoje, tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad ši žemė patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, ir natūra negali būti grąžinama, todėl tokį pareiškėjo argumentą atmetė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus žemės ploto, kuris galėtų būti traktuojamas kaip laisva (neužstatyta) žemė.

29. Teismas pabrėžė, kad, nustačius, jog žemė, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama, teisėjų kolegija sprendžia, jog NŽT pagrįstai vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir priėmė ginčijamus sprendimus atkurti pareiškėjui nuosavybės teises, už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

30. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, skunde nurodydamas, jog (duomenys neskelbtini) polivarke yra išlikusi natūra grąžintina žemė, tokį savo argumentą grindė aplinkybe, jog šioje žemėje yra jam priklausantys statiniai, dėl kurių įregistravimo vyksta teisminis ginčas. Pareiškėjas detaliau neargumentavo, kaip jam, palankaus teismo sprendimo atveju, būtų galėjęs pakisti Sklypo Nr. 7 žemės statusas, tačiau net ir toks pareiškėjo argumentas yra paneigtas priimtais teismų procesiniais dokumentais. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3602-281/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01784-2019-5) pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir joje priimtas 2019 m. lapkričio 26 d. Aptariamoje administracinėje byloje pareiškėjas I. G. prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)-RS-1281 dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. CSPR-76; 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal pareiškėjo prašymą įrašyti (įregistruoti) nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato 1IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis”) ir ūkinio pastato 2IIž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija „I grupės nesudėtingasis”), esančių (duomenys neskelbtini) m., kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti į šiuos daiktus pareiškėjui nuosavybės teises. Pareiškėjo I. G. skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr.A-865-602/2021, minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

31. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad ginčijamuose sprendimuose nurodyta netinkama (per maža) žemės sklypų vertė, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” buvo patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Įvertinęs minėto nutarimo 4.2.1 punktą ir Metodikos 3, 4, 6 ir 7 punktus, taip pat atsižvelgęs į Sprendimuose pateiktus skaičiavimus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui tenkanti J. S. valdytos žemės dalies, į kurią Sprendimu Nr. 1 atkurtos nuosavybės teisės, vertė apskaičiuota teisingai, laikantis Metodikos nustatytų reikalavimų.

III. 32. Pareiškėjas I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

32.2. Pareiškėjas sutinka laukti galimybės atkurti nuosavybės teises Sklype Nr. 7, sulaukiant, kol jis bus išmiškintas, nes būtent tokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą jis nurodė dar 1991 metais.

32.3. Su Sklypu Nr. 7 besiribojantys sklypai jau yra išmiškinti, todėl yra reali galimybė pareiškėjui sulaukti, kol Sklypas Nr. 7 nebepriklausys valstybinių miškų kategorijai, tokiu būdu pareiškėjui atsiras galimybė atkurti nuosavybės teisę natūra.

33. Atsakovas NŽT, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas bylos faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Administracija pažymi, kad dėl Sklypo Nr. 7 šiuo metu nėra atliekamos jokios išmiškinimo procedūros, taip pat nėra duomenų apie tai, kad tokios procedūros yra numatytos ateityje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku yra atsakovo Sprendimo Nr. 1 atkurti nuosavybės teises į piliečiui I. G. (pareiškėjui) tenkančią buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 0,2156 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) mieste, dalį – 0,0135 ha žemės, atlyginant pinigais – 25,02 Eur, teisėtumas ir pagrįstumas.

37. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nurodė, kad į likusį neatkurtą žemės plotą (tiek turėtos J. S., tiek M. G.) nuosavybės teisių natūra atkurti nėra galimybės, todėl už jį atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Pažymėjo, kad pretendentas nebuvo pareiškęs valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytuoju būdu (natūra) nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, todėl nuosavybės teisės jam Sprendimais atkurtos atlyginant pinigais teisėtai ir pagrįstai.

38. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog yra pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises į Sklypą Nr. 7 natūra; ateityje šiame žemės sklype nebeliks valstybinės reikšmės miško, nes besiribojančiuose žemės sklypuose vietoj miško statomi gyvenamieji pastatai, ir pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra galės būti įgyvendinta. Teigia, jog yra reali galimybė sulaukti nuosavybės teisių atkūrimo į Sklypą Nr. 7 natūra, todėl sprendimas išmokėti kompensaciją priimtas nepagrįstai.

39. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, nutartyje nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir iš esmės joms pritardama, pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.

40. Sprendimu Nr. 1 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui I. G. tenkančią buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 0,2156 ha žemės, esančios Klaipėdos apskrities Palangos mieste, dalį – 0,0135 ha žemės, atlyginant pinigais – 25,02 Eur. Sprendimu Nr. 2 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui I. G. tenkančią buvusios savininkės M. G. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto – 0,0538 ha žemės, esančios Klaipėdos apskrities Palangos mieste, dalį – 0,0028 ha žemės, atlyginant pinigais – 31,14 Eur. Tiek J. , tiek M. G. valdyti žemės sklypai buvo teritorijoje, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta Palangos miestui.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad remiantis Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1934 metais pripažinimo aktų knygos išrašu, J. S. nuosavybės teise valdė 2,1965 ha žemės sklypą Nr. 7 (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje (buvusiame (duomenys neskelbtini) polivarke) (toliau – ir Sklypas Nr. 7); remiantis (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) valsčiaus ir dvaro su Palangos miestu bendrų ganyklų likvidavimo plano eksplikacija, J.S. buvo 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 (toliau – ir Sklypas Nr. 5) 0,00255 (0,3900 ha) dalies savininkas.

42. J. S. priklausęs Sklypas Nr. 7 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Tai patvirtina Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr.1046 redakcija), duomenys, pagal kuriuos šis sklypas yra Palangos girininkijos 98-ame kvartale 24 ir 25 taksaciniuose sklypuose. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punktas miestų miškus priskiria valstybinės reikšmės miškams. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Aplinkybė, kad Sklypas Nr. 7 patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl natūra negali būti grąžinamas ir yra valstybės išperkamas, konstatuota dar Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2002 m. sausio 17 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. vasario 27 d. nutartimi.

43. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 131 I. G. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią J. S. Sklypo Nr. 7 dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) sklypas 215, individualiai statybai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad minėtu sprendimu I. G. nuosavybės teisės atkurtos į didesnį plotą (0,20 ha) nei jam priklausė pagal pasidalinimą tarp pretendentų (0,1830 ha), skirtumas – 0,017 ha. Nors minėtame sprendime pažymėta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3661 ha, teismas pažymėjo, jog toks neatitikimas atsirado dėl to, kad priimtant 1999 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 131, prašymus atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę buvo pateikę tik anūkai – J. S. dukters M. G. įpėdiniai. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad 2000 m. rugsėjo 4 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę taip pat pateikė buvusio savininko J. S. sūnaus J. S. įpėdiniai, todėl buvo perskaičiuotos pretendentams tenkančios dalys, t. y. M. G. (S.) vaikams (tarp jų – ir I. G.) tenka teisė atkurti nuosavybės teises į ½ J. S. turėtos žemės, pačiam pareiškėjui – į ¼ dalį. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į jam tenkančią J. S. valdyto Sklypo Nr.7 dalį atkurtos pilnai, ir netgi su 0,017 ha ploto perviršiu, kuris buvo įvertintas priimant skundžiamą atsakovo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 16S-515-(14.16.3.) (Sprendimas Nr. 1).

44. Minėtos pirmosios instancijos teismo išvados patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į jam tenkančią J. S. Sklypo Nr. 7 dalį yra atkurtos visiškai, aptariama apimtimi nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo kokių nors galimybių atkurti nuosavybės teises į Sklypo Nr. 7 dalį yra nepagrįsti ir atmestini. Kai yra galiojantis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 131, kuriuo I. G. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią J. S. Sklypo Nr. 7 dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,20 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos apskrityje, pareiškėjo teiginiai dėl to, kad Sklype Nr. 7 ateityje galbūt neliks valstybinės reikšmės miesto miško, nenagrinėtini byloje apskritai, nes iš esmės nesietini su pareiškėjo teisių atkurti nuosavybės teises į aptariamo sklypo dalį įgyvendinimu.

45. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kada žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, t. y. jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; <...> .

46. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo Nr. 1 atkurti nuosavybės teises pareiškėjui atlyginant pinigais teisėtumą, nustatė, kad į J. S. tenkančią buvusių (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) valsčiaus ir dvaro su (duomenys neskelbtini) miestu bendrų ganyklų 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 0,00255 (0,3900 ha) dalį pareiškėjui nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos į 0,0013 ha žemės, daugiau laisvos žemės buvusių ganyklų teritorijoje, kurioje būtų galima suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, remiantis Palangos miesto savivaldybės atstovo pateikta informaciją, nėra, tokias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas į bylą nepateikė. Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui atlyginta pinigais už dalį pareiškėjui tenkančio jo motinos M. G. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 0,3832 ha ploto žemės sklypo (Sklypas Nr. 31) (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje (Palangos miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 12 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas); teismas nustatė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 8 sprendimu Nr. 25 patvirtintą informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę Sklypo Nr.31 vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra; jis užstatytas ir užimtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių argumentų, kuriais būtų paneigiamos šios teismo nustatytos aplinkybės.

47. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas siekė nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemė, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra valstybės išperkama ir natūra negali būti grąžinama, pagrįstai sprendė, jog NŽT Sprendimais, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nuspręsta pareiškėjui atkurti nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

48. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą atmeta, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė