2020-01-08 Nr. AB-406-3-62-3-01207-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-11-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01207-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 4–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose sanitarinis mazgas buvo nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo įrengta atskira ventiliacija, todėl girdėdavo nemalonius garsus ir sklisdavo nemalonūs kvapai. Kameroje Nr. 234 nebuvo galimybės atidaryti langą, pro orlaidę beveik nepatekdavo oras, langai buvo tamsinti. Pareiškėjas nurodė, jog buvo pateikęs prašymą perkelti į kitą kamerą. Visose kamerose labai garsiai veikė ventiliacija, todėl buvo sunku užmigti nakties metu. Ne vieną kartą nakties metu išsikviesdavo pareigūnus ir prašydavo išjungti ventiliaciją, nes negalėdavo užmigti nuo skleidžiamo triukšmo, tačiau ji nebuvo išjungta. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 12 d. pateikė skundą administracijai dėl ventiliacijos keliamo triukšmo ir tą pačią dieną ji buvo išjungta, tačiau kitą dieną ji vėl buvo įjungta ir trukdė miegoti. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 500 Eur.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą (I t., b. l. 13–16) su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas periodiškai Kauno TI kalėjo nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. liepos 19 d. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, tai matyti pateiktose nuotraukose. Daugumoje Kauno TI kamerų yra įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai, pastato trečiojo aukšto kamerų langų, išeinančių į gatvę, stiklai aptraukti apsaugine plėvele, languose įrengta orlaidė natūraliai ventiliacijai. Kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninė oro kondicionavimo sistema, kuri užtikrina oro kaitą esant neatidaromiems langams ir uždarytai orlaidei.

Langai praleidžia pakankamai šviesos, o kamerų dirbtinis apšvietimas atitinka higienos normų reikalavimus. Kauno TI po rekonstrukcijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir priimtas eksploatuoti. Pastatų ventiliavimo ir šildymo sistema, taip pat jos keliamas triukšmas atitinka Lietuvos higienos normos Nr. HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (toliau – ir HN 33:2011), reikalavimus.

Pastarojoje higienos normoje nurodyta ekvivalentinio garso slėgio norma po 22 val. yra 5 dBA ir maksimalaus garso slėgio norma 10 dBA mažesnė, nei galiojusioje rekonstruojant Kauno TI normoje. Minėtą higienos normą pakeitusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Priderinti Kauno TI oro tiekimo ir šalinimo sistemos parametrus pasikeitusios higienos normos reikalavimams reikalinga atlikti jos rekonstrukciją galimai nutraukiant įstaigos veiklą. Taigi Kauno TI taikytina ankstesnioji higienos norma. Triukšmo matavimus atlieka tam įgaliotos institucijos, turinčios specialią įrangą. Pareiškėjas, kalėdamas Kauno TI, dėl ventiliavimo sistemos triukšmo lygio nesiskundė, jo nusiskundimas yra subjektyvus, nepagrįstas objektyviais triukšmo lygio matavimais, todėl atmestinas.

Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, t. y. sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš Kauno TI pareigūnų veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. jį kalinant Kauno TI higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir pažymėjo, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas periodiškai Kauno TI kalėjo nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. liepos 19 d. (I t., b. l. 79, 13, 17–18, 19–20).

8. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose sanitarinis mazgas nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo įrengta atskira ventiliacija, todėl girdėdavo nemalonius garsus ir sklisdavo nemalonūs kvapai.

9. Teismas pažymėjo, kad HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Remdamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktu, teismas akcentavo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti sienelėmis, o pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma. Kauno TI teismui pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad Kauno TI sanitariniai mazgai atitinka minėtus reikalavimus, jie yra atskirti gana aukštais atitvarais, juose įrengta atskira sanitarinio mazgo mechaninė ventiliacija (I t., b. l. 25). Teismas darė išvadą, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas užtikrina higienos normų laikymąsi. Pareiškėjo teiginius dėl sklindančio nemalonaus kvapo teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes klozetai yra su dangčiais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo kreipėsi į administraciją su pretenzijomis.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje Nr. 234 nebuvo galimybės atidaryti langą, o pro orlaidę beveik nepatekdavo oras, langai tamsinti.

11. Teismas vadovavosi HN 134:2015 17 punktu ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Kauno TI įrengti dviejų tipų langai – atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais vėdinamos per langus, o kamerose, kuriose yra įrengti neatidaromi langai, įrengtos ventiliavimo grotelės, veikia mechaninė ventiliavimo sistema, pateikė tai įrodančias langų nuotraukas (I t., b. l. 21, 23, 24, 26–27). Todėl teismas pripažino, kad kamerų vėdinimo būdas Kauno TI atitiko higienos normų reikalavimus. Teismas pareiškėjo teiginius, kad nebuvo galimybės patalpų vėdinti per langus, atmetė kaip nepagrįstus, nes pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matyti, jog yra reali galimybė atidaryti langus, o grotų įrengimas netrukdo patalpų vėdinimui. Iš byloje esančių duomenų (I t., b. l. 20) nustatyta, jog pareiškėjas kameroje Nr. 234 kalėjo vienas, jam teko 16,07 kv. m ploto, todėl jo teiginys, kad būdavo sunku kvėpuoti, vertintas kaip nepagrįstas.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, jog kameroje Nr. 234 tamsinti langai. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, jog Kauno TI pastato 3-ojo aukšto kamerų langai, išeinantys į gatvę, ir 2-ojo aukšto langai yra pakeisti į tamsinto stiklo su natūralia ventiliacija, kadangi per skaidraus stiklo atidaromus langus TI laikomi asmenys susisiekdavo su gatvėje esančiais asmenimis (I t., b. l. 13–14). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinti kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių ši pareiškėjo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.

13. Dėl pareiškėjo teiginio, jog visose kamerose labai garsiai veikia ventiliacija, todėl sunku užmigti nakties metu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, HN 33:2011 7 punktu, 8 punkto 1 lentele ir pažymėjo, kad byloje nepateikta kitų įrodymų, taip pat ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų dėl ventiliacijos keliamo triukšmo įvertinimo. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl ventiliacijos keliamo triukšmo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų (ventiliacijos keliamo triukšmo) būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos keliamo triukšmo neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams laikyti nepagrįstais.

14. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. gegužės 12 d. pateikė skundą administracijai dėl ventiliacijos keliamo triukšmo ir tą pačią dieną ji buvo išjungta, tačiau kitą dieną ji vėl buvo įjungta ir trukdė miegoti. Atsakovo į bylą pateikti oficialūs įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl ventiliacijos keliamo triukšmo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. liepos 19 d. su skundais ir prašymais į Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnįjį specialistą nesikreipė (I t., b. l. 64–81). Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir pažymėjo, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius dėl ventiliacijos keliamo triukšmo, nepateikė, todėl ši pareiškėjo argumentų dalis atmesta kaip nepagrįsta.

15. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Kauno TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

16. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 17. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 65), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo įrengta atskira ventiliacija. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtus aspektus, be pagrindo nesivadovavo teismų praktika. Kauno apygardos administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. I-793-422/2017 nurodė, kad Kauno TI nėra ištraukiamosios ventiliacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto tinkamas neizoliavimas neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas nuo gyvenamosios patalpos tik pertvara neužtikrina privatumo (žr. 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017; 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017).

19. Pareiškėjas akcentuoja, kad kamerose labai garsiai veikė ventiliacija, todėl buvo sunku užmigti nakties metu. Pareiškėjas prašė teismo išsireikalauti iškvietimo mygtuko duomenis nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., iš kurių būtų matyti, kad naktimis nebuvo galima miegoti ir buvo kviečiami pareigūnai, kad išjungtų ventiliaciją, tačiau teismas to nepadarė. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Kauno TI pateikė teismui klaidingą informaciją, nes pareiškėjas kreipėsi su 2017 m. gegužės 15 d. prašymu į Kauno TI administraciją ir 2017 m. gegužės 16 d. prašymu į visuomenės sveikatos centrą, gavo atsakymus, pareiškėjas nurodo, kad minėtus dokumentus pateikė teismui kartu su skundu.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 68–69) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su apelianto kalinimo sąlygomis, ir pažeidimų nenustatė. Pateikti samprotavimai yra subjektyvaus pobūdžio ir neturi teisinio pagrindo. Apeliantas savo skunde klaidinančiai teigia, kad Kauno TI pateikė teismui melagingą informaciją apie pareiškėjo teiktus skundus. Pareiškėjo nurodyti neva teismui pateikti dokumentai Kauno TI nėra žinomi. Kauno TI nurodo, jog pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintas aliarminių pranešimų apskaitos žurnalų kopijas. Teismas siekė ištirti bylos aplinkybes ir kelis kartus kreipėsi į Kauno TI dėl papildomų dokumentų pateikimo arba tikslinimo, o Kauno TI visus reikalaujamus dokumentus pateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas periodiškai Kauno TI kalėjo nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. liepos 19 d.

24. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas A. V., pabrėždamas, jog kamerose sanitarinis mazgas buvo nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo įrengta atskira ventiliacija. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-793-422/2017, kuriame nurodyta, kad Kauno TI nėra ištraukiamosios ventiliacijos. Pareiškėjas akcentuoja, jog kamerose labai garsiai veikė ventiliacija, todėl buvo sunku užmigti nakties metu. Pareiškėjas prašė teismo išsireikalauti iškvietimo mygtuko duomenis nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., tačiau teismas to nepadarė. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Kauno TI pateikė teismui klaidingą informaciją, nes pareiškėjas kreipėsi su 2017 m. gegužės 15 d. prašymu į Kauno TI administraciją ir 2017 m. gegužės 16 d. prašymu į visuomenės sveikatos centrą, gavo atsakymus, minėtus dokumentus pateikė teismui kartu su skundu.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pareiškėjas teigia, jog kamerose sanitarinis mazgas buvo nepilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo įrengta atskira ventiliacija.

27. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokiu atveju vertinama, ar atsakovas pateikė duomenis ir įrodymus, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1334-822/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017, 2017 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-1062/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, su pareiškėjo teiginiais nesutinka. Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, jog kamerose sanitarinis mazgas nuo likusios erdvės atitvertas aukšta, beveik lubas siekiančia pertvara (I t., b. l. 22, 25), matyti įrengtos durys. Kartu matyti ir tai, kad sanitariniame mazge yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija (I t., b. l. 25). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrino kalinamiems asmenims minimalų privatumą. Nors pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-793-422/2017, pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytame teismo sprendime buvo konstatuota, jog nebuvo paneigti pareiškėjo toje byloje teiginiai dėl ištraukiamosios ventiliacijos nebuvimo, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, jog ventiliacija buvo įrengta, nes pateiktose nuotraukose jos nesimatė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokie duomenys yra pateikti ir jie paneigia pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos nebuvimo.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad kamerose labai garsiai veikė ventiliacija, todėl buvo sunku užmigti nakties metu. Pareiškėjas prašė teismo išsireikalauti iškvietimo mygtuko duomenis nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 18 d., tačiau teismas to nepadarė. Pareiškėjas mano, kad Kauno TI pateikė teismui klaidingą informaciją, nes jis kreipėsi su 2017 m. gegužės 15 d. prašymu į Kauno TI administraciją ir 2017 m. gegužės 16 d. prašymu į visuomenės sveikatos centrą, minėtus dokumentus pateikė teismui kartu su skundu.

30. Dėl pareiškėjo kreipimosi į Kauno TI administraciją pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 16 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimą atidėjo ir nutarė išreikalauti papildomus duomenis apie pareiškėjo kreipimąsi į administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovas Kauno TI pateikė duomenis apie pareiškėjo prašymus / skundus administracijai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 15 d. gautame skunde Kauno TI (I t., b. l. 66–67) skundėsi dėl neišvedimo į pasivaikščiojimo kiemelį. Tačiau 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą (I t., b. l. 68) jo pateikto skundo nenagrinėti. Kauno TI 2017 m. gegužės 19 d. raštu (I t., b. l. 69) informavo pareiškėją apie administracinės procedūros nutraukimą, t. y. kad pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas. Kiti pareiškėjo pateikti skundai ir prašymai administracijai yra susiję su apsipirkimu kalinimo įstaigos parduotuvėje ir laikymu drausmės grupės sąlygomis. Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui jokių priedų nepridėjo. Taigi atsakovo atstovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl ventiliacijos keliamo triukšmo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. liepos 19 d. su skundais ir prašymais nesikreipė.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius dėl ventiliacijos keliamo triukšmo, nepateikė. Byloje taip pat nėra Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų dėl ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų dėl ventiliacijos keliamo triukšmo įvertinimo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas net tris kartus atidėjo bylos nagrinėjimą (2017 m. spalio 16 d., 2017 m. spalio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d.) siekdamas išsireikalauti iš atsakovo atstovo visus duomenis, reikalingus teismo sprendimo priėmimui, be kita ko, ir dėl iškvietimo mygtuko naudojimo. Taigi teismas, skirtingai nei teigia pareiškėjas, išreikalavo visą reikiamą informaciją ir ją tinkamai įvertino. Kadangi savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius dėl ventiliacijos keliamo triukšmo, nepateikė, šie pareiškėjo argumentai pagrįstai atmesti kaip nepagrįsti.

32. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Įvertinęs nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra nustatyta visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė