8e138ae9-3232-42e4-a596-89c5fc9b85be · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A-97-174/2012 Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00024-2011-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.8.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 2.1.15.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U t a r t i sLietuvos respublikos vardu 2012 m. sausio 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant nukentėjusiajai G.

R.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Petrui Maceniui,nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Mantui Liugui,vertėjai Anželai Tyščukienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nuosprendžio, kuriuo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Nuosprendžiu priteista iÅ¡ A.

P. G. R. 7 000 Lt neturtinės ir 46 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 1 200 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. P. nuteistas už tai, kad jis naktį iÅ¡ 2010 m. gruodžio 31 d. į 2011 m. sausio 1 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡kambaryje, tyčia ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajai G. R. į galvÄ , tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo A.

P. gynėjas advokatas M. Liugas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-30 nuosprendį pakeisti: paskirti A. P. Å¡velnesnę bausmę – baudÄ bei sumažinti nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias baudžiamojo proceso teisės normas, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes, neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl to buvo neteisingai paskirta bausmė ir priteista atlyginti aiÅ¡kiai per didelė neturtinė žala.Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , pažeidimoLietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1. punkte konstatavo, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Atsižvelgiant į toliau iÅ¡dėstytas aplinkybes akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ne tik iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė byloje esančių įrodymų, tačiau taip pat priėmė iÅ¡ esmės nepagrįstÄ nuosprendį A. P..A. P. buvo kaltinamas tuo, kad naktį iÅ¡ 2010 m. gruodžio 31 d. į 2011 m. sausio 1 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡kambaryje, tyčia ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajai G. R. į galvÄ , tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, A. P. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę ir nurodė, kad bÅ«nant bute pas nukentėjusiÄ jÄ , po Naujųjų metų sutikimo Å¡ventės, nesėkmingai pajuokavo, dėl to nukentėjusioji pradėjo jį įžeidinėti, todėl kaltinamasis du kartus ranka sudavė jai per veidÄ , tačiau teismas, vadovaudamasis vien nukentėjusiosios nenuosekliais bei prieÅ¡taraujančiais kitai byloje surinktai medžiagai parodymais ir taip pažeisdamas BPK 301 straipsnio 2 dalį bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pripažino, kad nukentėjusioji buvo sužalota jos nurodytomis aplinkybėmis, suduodant jai ne mažiau kaip aÅ¡tuonis smÅ«gius, o ne dviem smÅ«giais plaÅ¡taka, kaip nurodė nuteistasis.Nukentėjusioji G.

R. 2011 m. balandžio 13 d. privataus kaltinimo tvarka pareikÅ¡tame pareiÅ¡kime nurodė: „A. P. puolė muÅ¡ti mane prieÅ¡kambaryje ir 4 kartus kumščiais smogė į galvos sritį. Nepilnametė dukra A. R., iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , išėjo iÅ¡ miegamojo ir pamatė kaip mane muÅ¡a A. P., kuris dukros akivaizdoje smogė dar 4-5 kartus kumščiais į galvos sritį <....> A. P., suduodamas 8-9 smÅ«gius kumščiais į galvÄ padarė Å¡iuos kÅ«no sužalojimus: burnos deÅ¡inio kampo gleivinės įtrÅ«kimus bei kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nosies, kairio paakio ir skruosto, deÅ¡inio smilinio, kairės pažasties duobės, juosmens deÅ¡inės pusės bei kairės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus srityse.“ Taigi iÅ¡ skunde nurodytų aplinkybių yra aiÅ¡ku, kad:

1) smÅ«giai suduoti į galvÄ ; 2) 4–5 suduotus smÅ«gius iÅ¡ 8–9 matė nukentėjusiosios nepilnametė dukra A. R.. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamojo nuosprendžio, liudytoja A. R., nukentėjusiosios duktė, nurodė mačiusi, kaip A. P. ranka sudavė mamai vienÄ smÅ«gį į galvÄ . Nesuprantama, kodėl teismas neįvertino vienintelės liudytojos, mačiusios pačių smÅ«gių faktÄ , parodymų, kadangi vien sugretinus nukentėjusiosios ir liudytojos A. R. parodymus matyti, kad smÅ«gių galėjo bÅ«ti daugiausia 4–5, o ne 8–9, nes liudytojos akivaizdoje, prieÅ¡ingai nei nurodo nukentėjusioji, buvo suduotas tik vienas smÅ«gis.Toliau analizuojant nukentėjusiosios pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas faktines nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes, jos parodymus Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui gyd.

Diomenui Vitkui, matyti, kad nukentėjusioji sutinka, jog kaltinamasis smÅ«giavo tik į galvÄ . Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nustatė, kad buvo smÅ«giuota tik į galvÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, nuteistajam taip pat buvo inkriminuoti nukentėjusiajai nustatyti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės pažasties duobės, juosmens deÅ¡inės pusės bei kairės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus srityse. Neįmanoma smÅ«giuojant vien tik į galvÄ padaryti tokio pobÅ«džio kÅ«no sužalojimus, tačiau teismas to visiÅ¡kai nevertino.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtiems sužalojimams, atsižvelgiant į jų lokalizacijÄ nukentėjusiosios kÅ«ne, reikia trijų atskirų smÅ«gių. Taigi atsižvelgiant į liudytojos parodymus (matė tik vienÄ smÅ«gį vietoje nukentėjusiosios nurodytų 4–5), į padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį (trys sužalojimai padaryti ne galvoje), iÅ¡ 8–9 nuteistajam A. P. teismo neteisėtai inkriminuotų smÅ«gių, lieka tik 1–2 smÅ«giai. Apeliantas pažymi, kad A.

P. prisipažino smÅ«giavęs du kartus nukentėjusiajai į veidÄ , tai visiÅ¡kai atitinka tiek liudytojos parodymus, tiek nukentėjusiajai padarytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«dį bei jų lokalizacijÄ . Teismas privalėjo tai iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir įvertinti, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamojo nuosprendžio, teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais ir visiÅ¡kai neanalizavo kitų byloje nustatytų aplinkybių, taip iÅ¡ esmės pažeisdamas įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ baudžiamajame procese reglamentuojančias teisės normas.Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nenustatė, kiek smÅ«gių reikėtų suduoti tam, kad bÅ«tų padaryti nukentėjusiajai nustatyti veido sužalojimai.

Teismas vadovavosi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011 m. sausio 3 d. specialisto iÅ¡vada Nr.G 01/11 (03), tačiau joje konstatuoti tik specialisto nustatyti kÅ«no sužalojimai ir neanalizuojama nei jų atsiradimo data, nei tai, kiek smÅ«gių reikėtų suduoti tam, kad atsirastų tokio pobÅ«džio sužalojimai. Suduotų smÅ«giu skaičius yra itin svarbi faktinė aplinkybė, kadangi ji lemia ne tik mano ginamojo ir jo padarytos veikos pavojingumÄ , bet ir nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus bei priteistinos neturtinės žalos dydį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 24 d. nutartyje Nr.2K-43/2006 konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimÄ .

Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vadinasi, byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys.

Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje Nr.2K-838/2006 taip pat pažymėjo, kad nuosprendis turi bÅ«ti naikintinas, jei nėra atskleistas nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmas. IÅ¡tyrus visas aplinkybes turi bÅ«ti aiÅ¡ku, ar nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nuo vieno smÅ«gio, ar nuo smÅ«gių visumos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad nenustatydamas anksčiau minėtų aplinkybių, teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.Taigi Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovaudamasis tik nukentėjusiosios parodymais, kurie prieÅ¡taravo kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Teismas aiÅ¡kiai pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias baudžiamojo proceso teisės normas, taip pat liko visiÅ¡kai neatskleistas nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas.

Objektyviai nenustatyta, kiek smÅ«gių buvo suduota, kokius sužalojimus minėti smÅ«giai sukėlė, todėl pirmosios teismo instancijos nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bausmės dydžioPirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nenustatyta A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė pastarajam nepagrįstai per griežtÄ bausmę, neatitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo pavojingumo.Pirma, advokatas A.

Liugas nurodo, kad jo ginamasis A. P. prisipažino padaręs nusikaltimÄ nurodydamas, kad iÅ¡ tikrųjų sudavė 2 smÅ«gius į galvÄ nukentėjusiajai, dėl to jis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir sutiko atlyginti visÄ turtinę ir protingo dydžio neturtinę nukentėjusiosios patirtÄ Å¾alÄ . Tačiau teismas vadovavosi vien tik nukentėjusiosios parodymais, nesiaiÅ¡kino ir objektyviai nenustatė, kiek buvo iÅ¡ tikrųjų suduota smÅ«gių, todėl konstatavo, kad A. P., neigdamas sudavęs 8–9 smÅ«gius, prisipažino tik iÅ¡ dalies padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Akivaizdu, kad tokiu atveju, jei teismas bÅ«tų objektyviai ir iÅ¡samiai tyręs visus byloje pateiktus įrodymus, bÅ«tų nustatęs, kad buvo suduoti tik 2 smÅ«giai ir, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A. P. prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis bÅ«tų buvęs pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Antra, nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė dėl provokuojančio nukentėjusiosios elgesio – nukentėjusioji Å¡iurkščiai jį įžeidinėjo, todėl A.

P. sudavė jai du smÅ«gius į galvÄ . Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, yra laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino, nesiaiÅ¡kino, koks buvo nukentėjusiosios elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , tai taip pat nulėmė neproporcingos bausmės paskyrimÄ .Trečia, A. P. dirba specifinį darbÄ , jis yra jÅ«reivis, todėl iÅ¡plaukia į jÅ«rÄ tuomet, kai tik gauna iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ laivo įgulos, su kuria dirbo.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog Å¡eÅ¡iems mėnesiams apribojus A. P. judėjimo laisvę, jis netektų ne tik dabartinio darbo bei pajamų Å¡altinio, bet apskritai nebegalėtų dirbti tokio pobÅ«džio darbo, kadangi pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ , jÅ«reiviui net ir vienÄ kartÄ atsisakius iÅ¡plaukti į jÅ«rÄ su esamu užsakovu, vėliau tame pačiame laive darbas nebėra siÅ«lomas, o siekiant tęsti darbÄ , reikalingos naujo užsakovo paieÅ¡kos. Tarptautinėje jÅ«reivystės rinkoje tÄ padaryti yra itin sunku.

Todėl iÅ¡saugoti darbo tęstinumÄ su esamu užsakovu A. P. yra labai svarbu. Dabartinėje ekonominėje situacijoje pajamų Å¡altinio netekimas, vienintelio darbo, kurį iÅ¡ tikro sugebi dirbti, praradimas, yra pernelyg griežta bausmė, atsiliepsianti visam gyvenimui. Praradus pajamų Å¡altinį, A. P. ne tik negalėtų uždirbti pinigų žalos atlyginimui, bet taipogi taptų naÅ¡ta valstybei. Tokia bausmė yra neproporcinga ir iÅ¡ esmės neatitinka bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnyje.

Todėl apeliantas tikisi, kad teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo mastÄ bei į tai, kad A. P. labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir sutinka atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , pakeis laisvės apribojimo bei viešųjų darbų bausmę į baudÄ , kuriÄ , suvokdamas savo veiksmų neteisėtumÄ , nuteistasis įsipareigoja sumokėti.Dėl neturtinės žalos dydžioA. P. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę ir sutiko atlyginti visÄ nukentėjusiosios patirtÄ turtinę ir protingo dydžio neturtinę žalÄ , tačiau, apelianto nuomone, nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, į kÄ atsižvelgdamas pirmosios instancijos teismas priteisė bÅ«tent 7 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į tai, kad pati nukentėjusioji pateikė prieÅ¡taraujančius parodymus, nurodydama, kad buvo smÅ«giuota tik į galvÄ , nors yra inkriminuojami kÅ«no sužalojimai, padaryti ne galvoje, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad nukentėjusioji nori pasinaudoti neturtinės žalos atlyginimo institutu ir nepagrįstai praturtėti.

Apeliantas praÅ¡o tinkamai ir objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes ir priteisti nukentėjusiajai protingo dydžio neturtinę žalÄ , kuri atitiktų tikruosius nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus.Taigi visų aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma lemia bausmės dydžio ir rÅ«Å¡ies netinkamÄ parinkimÄ bei neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo procesines normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl skundžiamas nuosprendis yra keistinas.Nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas P. Macenis praÅ¡o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl A.

P. kaltės. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡samios, pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o A. P. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo visiÅ¡kai patvirtina bylos įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija, tačiau nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiaus bei prašo paskirti švelnesnę bausmę bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, dėl to kolegija ir pasisako.Nagrinėjamoje byloje A.

P. nuteistas už tai, kad jis naktį iÅ¡ 2010-12-31 į 2011-01-01, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieÅ¡kambaryje, tyčia ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajai G. R. į galvÄ , tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apelianto teiginiai, kad teismo iÅ¡vados dėl nukentėjusiajai suduotų smÅ«gių skaičiaus neparemtos įrodymais, nepagrįsti. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismo iÅ¡vada, kad A. P. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajai G.

R. į galvÄ , paremta prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios G. R. parodymais dėl jai suduotų smÅ«gių skaičiaus ir prieÅ¡tarauja byloje esančiai specialisto iÅ¡vadai dėl G. R. padarytų sužalojimų bei kaip liudytojos teisme apklaustos nukentėjusiosios dukros A. R. parodymams. Tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PrieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl jai suduotų smÅ«gių skaičiaus. Nukentėjusioji G.

R. teisme aiÅ¡kiai parodė, kad nuteistasis jai sudavė apie 8–9 smÅ«gius kumščiais į galvÄ , tokios aplinkybės nurodytos ir pastarosios teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde. 2011-01-03 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 07/11(03) nurodyta, kad G. R. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: burnos deÅ¡inio kampo gleivinės įtrÅ«kimas bei kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nosies, kairio paakio ir skruosto, deÅ¡inio smilkinio, kairės pažasties duobės, juosmens deÅ¡inės pusės bei kairės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus srityse, tai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tai, kad minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai ne tik G. R. galvoje, bet ir jos kÅ«ne, jokiu bÅ«du neleidžia tvirtinti, jog nukentėjusiosios parodymai dėl jai suduotų smÅ«gių į galvÄ yra prieÅ¡taringi. Analizuojant minėtÄ 2011-01-03 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 07/11 (03), kurioje, be paminėtų G. R. padarytų kÅ«no sužalojimai nurodyta, kad nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos kairės pažasties duobės srityje bÅ«dingos spaudimui rankos pirÅ¡tų galais, akivaizdu, kad nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl jai suduotų smÅ«gių į galvÄ .

Be to, priešingai apelianto tvirtinimui, A. P. nebuvo inkriminuoti kiti G. R. kūno sužalojimai, t. y. sužalojimai, padaryti ne tik galvoje, bet ir kitose kūno vietose. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai, jog kaip liudytojos teisme apklaustos nukentėjusios nepilnametės dukros A. R. parodymai paneigia nukentėjusiosios G. R. teiginius dėl jai suduotų smūgių skaičiaus. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog kaip liudytoja teisme apklausta nukentėjusiosios dukra A. R. iš kambario išbėgo tuo metu, kai konfliktas jau buvo prasidėjęs, todėl pastarosios parodymai, jog ji matė, kaip A.

P. ranka sudavė mamai vienÄ smÅ«gį į galvÄ , prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl jai suduotų smÅ«gių skaičiaus. Minėta liudytoja apklausiama teisme aiÅ¡kiai parodė, kad tuo metu, kai iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, pamatė, kad mamos veidas kruvinas, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiajai G. R. buvo suduoti smÅ«giai, dar iki jos dukra iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir po to, nes kai liudytoja parodė, kad tuo metu, kai iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, pamatė kruvinÄ mamos veidÄ bei matė, kai A.

P. sudavė dar smÅ«gį mamai į galvÄ . Abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl jai suduotų smÅ«gių skaičiaus nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklÅ«s, atitinka faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu nuteistojo parodymai dėl G. R. sužalojimo yra prieÅ¡taringi, nes jis iÅ¡ karto po konflikto raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ policijai apskritai neigė buvus konfliktÄ bei tai, jog jis sumušė G. R. (b. l. 62), vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajai. Kartu pažymėtina, kad apklausiamas teisme nuteistasis nurodė:

„...trenkiau gal du kartus.“ (b. l. 33), tai rodo, jog jis G. R. galėjo suduoti ir daugiau smÅ«gių. Anksčiau paminėta specialisto iÅ¡vada paneigia apelianto teiginius apie tai, kad nuteistasis sudavė G. R. tik 2 smÅ«gius į galvÄ . Aptartų duomenų visuma nepaneigia apylinkės teismo iÅ¡vados, kad nukentėjusioji buvo sužalota, suduodant jai ne mažiau kaip 8 smÅ«gius į galvÄ , o ne du smÅ«gius plaÅ¡taka, kaip nurodoma apelianto skunde.Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bausmės dydžioNuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo nepripažino A.

P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė jam per griežtÄ bausmę, neatitinkančiÄ padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo pavojingumo. Apeliantas mano, kad nuteistajam turėjo bÅ«ti pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs ir kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, dėl to nuteistajam turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė. Å ie apelianto skundo argumentai nepagrįsti.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagrįsta bylos duomenimis.Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bÅ«tina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir, antra, jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytÄ Å¾alÄ ir pan.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. davė nenuoseklius parodymus apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tai yra tvirtino sudavęs nukentėjusiajai per veidÄ 2 kartus, tai skundžiamame nuosprendyje paneigta nukentėjusiosios ir liudytojos A. R. parodymais bei specialisto iÅ¡vada. Å ie duomenys rodo, kad A. P. davė nenuoseklius parodymus apie nukentėjusiosios G. R. sužalojimo aplinkybes, taip norėdamas sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi – ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.PrieÅ¡ingai nuteistojo gynėjo tvirtinimui, byloje nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios G.

R. provokuojantis elgesys. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo įvykio naktį įvyko konfliktas, tačiau tai, jog nukentėjusioji reikalavo, kad nuteistasis iÅ¡eitų iÅ¡ jos namų, jokiu bÅ«du neleidžia tokius G. R. veiksmus vertinti kaip provokuojamus. Pats nuteistasis nenurodė, kad G. R. bÅ«tų ketinusi atlikti neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jį, o tai, jog ji reikalavo, kad pastarasis iÅ¡eitų namo, nes jis jÄ Ä¯Å¾eidė, to apklausiamas teisme neneigė ir pats nuteistasis, nurodydamas, kad netinkamai pajuokavo su nukentėjusiÄ ja, dėl to prasidėjo konfliktas, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys.

Pagrindo pripažinti A. P. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę nėra.BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Vadovaujantis Å¡iuo straipsniu, esant tik lengvinančioms atsakomybę aplinkybėms, bausmė skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis, tik sunkinančioms – didesnė.

Be to, atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos siekiant parinkti tinkamÄ bausmės dydį (ypač tais atvejais, kai nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, arba prieÅ¡ingai – yra ir tokių, ir tokių) – tai ir nuteistojo charakteristika, sveikatos bÅ«klė, ir požiÅ«ris į padarytÄ teisės pažeidimÄ , elgesys prieÅ¡ ir po nusikaltimo padarymo, Å¡eiminė situacija (iÅ¡laikomi asmenys, pan.), ankstesni teistumai ir kt. Å ios aplinkybės, nors pagal įstatymÄ ir nelaikomos atsakomybę sunkinančiomis ar lengvinančiomis, tačiau gali turėti įtakos skiriant (individualizuojant) bausmę, tai yra nustatant, kokia bausmė bus pakankama, kad bÅ«tų įgyvendinta jos paskirtis (BK 41 straipsnio 2 dalis).Skirdamas bausmę A.

P., teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo bausmės ir jos dydžio skyrimÄ . Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. P. laisvės apribojimo bausmę vadovavosi tuo, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , į nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas pasvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Ä®vertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai jam gali bÅ«ti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Apeliantas teigia, kad nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojus jį per šeÅ¡is mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų, dirbant po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, jis prarastų darbÄ . Toks apelianto skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. P. yra jÅ«reivis, taigi dirba periodiÅ¡kai, todėl teigti, kad minėtas įpareigojimas bÅ«tų kliÅ«tis jo darbui ar dėl to jis apskritai prarastų darbÄ , yra nepagrįstas. Nuteistasis turi visas galimybes įvykdyti nuosprendžiu paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ tuo metu, kai nėra iÅ¡plaukęs į jÅ«rÄ , juolab, kad nustatytas pakankamas terminas Å¡iam įpareigojimui įvykdyti.Apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir tyčinį pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikÅ¡mingas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties Å¡velninimui bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadų dėl bausmės pagrįstumu, todėl kolegija atmeta nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Å¡velnesnės bausmės nuteistajam A. P. paskyrimo.Dėl neturtinės žalos dydžioNuteistojo gynėjo praÅ¡ymas sumažinti nukentėjusiajai G. R. priteistÄ neturinės žalos atlyginimo 7 000 Lt sumÄ atmestinas kaip nepagrįstas.Byloje esanti 2011-01-03 specialisto iÅ¡vada Nr. G 07/11(03) patvirtina, kad nukentėjusiajai G. R. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: burnos deÅ¡inio kampo gleivinės įtrÅ«kimas bei kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos nosies, kairio paakio ir skruosto, deÅ¡inio smilkinio, kairės pažasties duobės, juosmens deÅ¡inės pusės bei kairės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus srityse, tai nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad šį kÅ«no sužalojimÄ nukentėjusiajai tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nuteistasis.Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui ir pan.Nukentėjusioji G.

R. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama atlyginti jai padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 7 000 Lt. Remdamasis byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas pagrįstai patenkino civilinės ieÅ¡kovės ir nukentėjusiosios G. R. ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teisingai nustatė jos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ A. P. nukentėjusiosios G. R. naudai buvo priteistas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Nustatydamas tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad G.

R. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei pagrįstai atsižvelgė į neturtinės žalos pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad G. R. patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, pažeminimÄ , įvertino ir turtinę asmenų padėtį. Nekyla abejonių, jog nukentėjusioji G. R. dėl A. P. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresÄ , iÅ¡gyveno pažeminimÄ , jai teko nepatogumai dėl gydymo, dėl to buvo nedarbinga, taip pat fizinio skausmo, be to, jÄ muÅ¡amÄ matė jos nepilnametė dukra.

Ä®vertinęs nukentėjusiosios patirtus fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtas skriaudas bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris nurodytas teismo nuosprendyje. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ A. P., atsižvelgė į bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , atsižvelgė ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino aplinkybių visumÄ , be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ .

Apeliantas jokių naujų aplinkybių, kurios bÅ«tų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų atsižvelgęs, nenurodė. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai G. R. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Ä®vertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji pateikė duomenis apie turėtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ nuteistojo, kurio gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A. P. gynėjo advokato Manto Liugo apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ A. P. G. R. naudai 500 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                        Eduardas MaÅ¡kevičius Savinijus Katauskas