2016-11-15 Nr. AB-21587-3-63-3-00853-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4613-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00853-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. U. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. U. ir A. Š. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai S. U. ir A. Š. skundu (b. l. 5-7) ir patikslintu skundu (b. l. 52-55) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:

1. Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Lazdijų rinktinės (toliau – ir Lazdijų rinktinė) vado 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ 1.14 ir 1.37 punktus;

2. Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir Pagėgių rinktinė) vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. TE-123 „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“;

3. Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinę atleisti S. U. iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu;

4. Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinę atleisti A. Š. iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Nurodė, kad iki 2016 m. balandžio 30 d. dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinėje. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-461 nuo 2016 m. gegužės 1 d. Lazdijų rinktinė reorganizuota skaidymo būdu – išdalijant jos teises ir pareigas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei. 2016 m. balandžio 26 d. Lazdijų rinktinės vado įsakymo Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ 1.14 punktu ir 1.37 punktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 21 straipsnio 1 ir 6 dalimis, pareiškėjai 2016 m. balandžio 30 d. nepagrįstai ir neteisėtai perkelti Pagėgių rinktinės vado žinion, atleidus iš Lazdijų rinktinės.

Pažymėjo, kad Lazdijų rinktinės vadas neturėjo teisinio pagrindo taikyti Statuto 21 straipsnio 1 ir 6 dalių, kadangi 2016 m. balandžio 26 d. pareiškėjai raštu kreipėsi į Lazdijų rinktinės vadą su prašymu atleisti iš vidaus tarnybos remiantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu (kai panaikinama valstybės pareigūno pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų), jeigu egzistuoja teisinė kliūtis atleisti pareiškėjus iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, buvo prašoma atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu – valstybės pareigūno prašymu.

Pareiškėjų nuomone, Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. TE-123 priimtas neturint teisinio pagrindo ir yra neteisėtas, kadangi teismui pripažinus, jog pareiškėjų perkėlimas Pagėgių rinktinės vado žinion yra neteisėtas, atsirastų pagrindas šį Pagėgių rinktinės vado įsakymą, kadangi įsakymo priėmimo metu pareiškėjų ir atsakovo neturėjo sieti valstybės tarnybos santykiai.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimuose į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą (b. l. 24-27, 77-79) su reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 4-461 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės reorganizavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 1 punktu Lazdijų rinktinė reorganizuota nuo 2016 m. gegužės 1 d. skaidymo būdu – išdalijant jos teises ir pareigas VSAT Varėnos rinktinei ir VSAT Pagėgių rinktinei. Šio įsakymo 18 punkte nurodyta, jog iki 2016 m. balandžio 30 d. reorganizuojamos įstaigos ir reorganizavime dalyvaujančių įstaigų darbuotojams, kurių pareigybės naikinamos, nuo 2016 m. gegužės 1 d. siūloma eiti pareigas reorganizavime dalyvaujančiose įstaigose ar kitose Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstaigose. Pareiškėjai 2016 m. vasario 8 d. įspėjimais apie galimą atleidimą buvo informuoti, kad bus panaikintos jų užimamos pareigybės ir jiems gali būti pasiūlytos kitos pareigos. Atkreipė dėmesį, kad S. U. 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu informavo Pagėgių rinktinės vadą, kad sutinka nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti jam pasiūlytas Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, o A. Š. 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu informavo Pagėgių rinktinės vadą, jog sutinka eiti jam pasiūlytas Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas. Vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vidaus tarnybos pareigūnų organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 75 punkte nurodyta, jog pareigūnai turi teisę atšaukti Taisyklių 73 ir 74 punktuose nurodytus pranešimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pateikimo dienos. Pareiškėjai sutikimą eiti Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas Lazdijų rinktinės vadui pateikė 2016 m. balandžio 8 d., o 2016 m. balandžio 26 d. raštu informavo Lazdijų rinktinės vadą, kad nesutinka tęsti tarnybos ir būti perkelti į Pagėgių rinktinę t. y nesutikimas pateiktas praleidus Taisyklių 75 punkte reglamentuotą 3 darbo dienų terminą, todėl nebuvo pagrindo atleisti pareiškėjų vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu.

Atsakovo nuomone, pareiškėjai taip pat negalėjo būti atleisti vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, jog 2016 m. balandžio 22 d. pareiškėjai, ne tarnybos metu, neuniformuoti, Vištyčio mstl., neblaivūs vairavo lengvuosius automobilius. A. Š. nustatytas 1.71 promilių girtumas, o S. U. nustatytas 1.39 promilių girtumas. Vadovaujantis aukščiau nurodytais duomenimis 2016 m. balandžio 25 d. Lazdijų rinktinės vadas pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjų atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis Statuto 64 straipsnio 1 dalimi, pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.

Pareiškėjai atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 58-61) nurodė, jog atsakovui nagrinėjant jų 2016 m. balandžio 26 d. prašymus atleisti iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nepagrįstai buvo taikomas Taisyklių 75 punkte numatytas 3 darbo dienų terminas atšaukti prašymą. Pareiškėjų nuomone, jų 2016 m. balandžio 8 d. Lazdijų rinktinės vadui pateikti tarnybiniai pranešimai negali būti priskiriami prašymui perkelti į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas Statuto 21 straipsnio prasme. Pažymėjo, jog tarp pareiškėjų ir atsakovo kilęs administracinis ginčas nėra susijęs su tarnybiniu kaitumu, kadangi pareiškėjai ne savo valia iniciavo jų perkėlimą į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Nesant tarnybinio kaitumo, nėra juridinio pagrindo taikyti Statuto 21 straipsnio 6 dalį ir Taisyklių 75 punktą sprendžiant šį ginčą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu (b. l. 157-163) pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas S. U. iki 2016 m. balandžio 30 d. Lazdijų rinktinėje ėjo Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas, o pareiškėjas A. Š. iki 2016 m. balandžio 30 d. Lazdijų rinktinėje ėjo Sargybų skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2015 gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-461 Lazdijų rinktinė pradėta reorganizuoti skaidymo būdu. Pareiškėjai 2016 m. vasario 8 d. įspėjimu informuoti, jog dėl vykstančios reorganizacijos jų einamos pareigos bus naikinamos ir siūloma eiti lygiavertes pareigas kitose vidaus tarnybos įstaigose. Pareiškėjai 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniais pranešimais informavo Pagėgių rinktinės vadą, kad sutinka nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti pasiūlytas pareigas Pagėgių rinktinėje.

Iš byloje teikiamų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenų nustatyta, kad A. Š. ir S. U. 2016 m. balandžio 22 d. Vilkaviškio sen., Vištyčio sen., Vištyčio mstl. buvo sustabdyti policijos pareigūnų ir nustatyta, kad abu ne tarnybos metu, neuniformuoti, neblaivūs vairavo nuosavus automobilius. 2016 m. balandžio 26 d. pareiškėjai Lazdijų rinktinės vadui pateikė prašymus kuriuose nurodo, kad atšaukia visus sutikimus, kuriuose išreiškė valią po Lazdijų rinktinės likvidavimo tęsti tarnybą kituose Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padaliniuose ir prašo juos atleisti Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, o esant teisinių kliūčių, tenkinti pirminį prašymą, atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – savo paties prašymu.

Dėl Lazdijų rinktinės vado 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ 1.14 ir 1.37 punktų teisėtumo

Teismas pažymėjo, jog atleidimas pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą galimas tik tada, kai pareigybė yra panaikinama, o pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniais pranešimais informavo Lazdijų rinktinės vadą, jog sutinka nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti lygiavertes pareigas Pagėgių rinktinėje. Atkreiptas dėmesys, kad Statutas nereglamentuoja pareigūno perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas, kai naikinama pareigybė, tačiau aiškinant Statuto teisės normas, padaryta prielaida, jog tais atvejais taikomas Statuto 21 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad šiame straipsnyje numatytais atvejais pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų 2016 m. sausio 11 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-13, 72 punkte nurodyta, jog pareigūnas jo rašytiniu prašymu gali būti be atrankos perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje, išskyrus Statuto 19 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas, jeigu jis atitinka pareigų, į kurias prašo būti perkeltas, pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Taisyklių 75 punkte teigiama, kad pareigūnas turi teisę atšaukti prašymus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pateikimo datos.

Pareiškėjai 2016 m. balandžio 26 d. prašymais Lazdijų rinktinės vadą informavo, kad nesutinka būti perkelti į lygiavertes pareigybes Pagėgių rinktinėje, t. y. prašymus pateikė jau pasibaigus Taisyklių 75 punkte numatytam 3 dienų terminui, per kurį galėjo atšaukti 2016 m. balandžio 8 d. pateiktus sutikimus nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti pasiūlytas kitas pareigas Pagėgių rinktinėje (b. l. 39-40). Todėl teismas padarė išvadą, jog Lazdijų rinktinės vado 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ Nr. TE-63 1.14 ir 1.37 punktai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas nesutikdamas su pareiškėjų argumentais, kad sprendžiant administracinį ginčą negali būti taikytinos Statuto 21 straipsnio ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų taisyklių nustatytos teisės normos, kadangi jos reglamentuoja kitokio pobūdžio tarnybinius santykius – tarnybinio kaitumo, pažymėjo, jog teisės aktai nereglamentuoja tarnybos santykių, kai pareigūnui pasiūlomos lygiavertės pareigos kitoje vidaus reikalų įstaigoje, kai naikinama jo pareigybė dėl vidaus reikalų struktūrinio padalinio reorganizavimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, taikomas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius. Atkreiptas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas teisės aktuose, reguliuojančiuose darbo ir tarnybos santykius, įtvirtino būtent analogišką 3 darbo dienų terminą asmeniui atšaukti savo prašymą ar sutikimą, pavyzdžiui, Statuto 64 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis.

Dėl Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-123 „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir įpareigojimo atleisti pareiškėjus iš vidaus tarnybos

Teismas, remdamasis Statuto 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija (žr. administracines bylas Nr. A143-287/2014, Nr. A261-245/2014, A-1250-261/2015), nustatė, kad esant situacijai, kai pareigūnas pateikia prašymą atleisti iš vidaus tarnybos savo paties prašymu tuo metu kai dėl jo veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareigūną į pareigas paskyręs vadovas privalo jį atleisti praėjus 30 kalendorinių dienų po prašymo pateikimo, neatsižvelgiant į tai, kad tarnybinis patikrinimas nėra baigtas.

Ginčo atveju pareiškėjai iki atleidimo iš vidaus tarnybos buvo statutiniai valstybės tarnautojai VSAT pareigūnai. 2016 m. balandžio 22 d. kai pareiškėjai Vistyčio mstl., Vistyčio sen., Vilkaviškio r. sav. buvo sustabdyti neblaivūs vairuojantys transporto priemones, jie tarnybinių funkcijų nevykdė. Pažymėta, kad vidaus tarnybos pareigūnas, vairuodamas transporto priemonę laisvu nuo tarnybos metu, yra eismo dalyvis ir jam galioja tie patys eismą keliuose reguliuojančių teisės aktų reikalavimai. Šios bylos kontekste priminta, kad VSAT pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Vidaus tarnybos statuto, Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Lazdijų rinktinei informacija apie tai, kad pareiškėjai ne tarnybos metu galimai neblaivūs vairavo nuosavus automobilius tapo žinoma 2016 m. balandžio 25 d. ir tą pačią dieną pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl jų veiksmų (b. l. 80). Pareiškėjai prašymus juos atleisti iš vidaus tarnybos pateikė 2016 m. balandžio 26 d., t. y. kitą dieną po to, kai buvo nuspręsta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl jų veiksmų. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2016 m. balandžio 22 d. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus patruliai A. Š. bei S. U. surašė administracinės teisės pažeidimų protokolus, dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo t. y vairavimo transporto priemonės esant neblaivam. A. Š. nustatytas 1.71 promilių girtumas, o S. U. – 1.39 promilių girtumas. Abu pareiškėjai su alkotesterio parodymais ir pažeidimu sutiko, S. U. ant alkotesterio šaknelės ir alkotesterio registracijos žurnale pasirašė, nurodė, kad gailisi, o A. Š. dėl sugipsuotų dešinės rankos pirštų neturėjo galimybės pasirašyti alkotesterio registracijos žurnale ar pateikti pasiaiškinimą.

Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjų galimai įvykdytų tarnybinių nusižengimų baigtas 2016 m. gegužės 23 d. ir tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-11(2.7) pasiūlyta A. Š. ir S. U. atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjų veiksmai prieštaravo VSAT pareigūnų etikos kodekso, priimto VSAT prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) 17 punkto 17.1, 17.4 papunkčiuose nurodytiems pareigūno elgesio ne tarnybos metu standartams. Etikos kodekso 18 punktas numato, kad laikytis šio kodekso reikalavimų – kiekvieno VSAT pareigūno pareiga, o jų pažeidimas užtraukia tarnybinę atsakomybę. Pareiškėjų ne tarnybos metu atlikti veiksmai priešingi įstatyme apibrėžtiems tiek VSAT, tiek vidaus tarnybos tikslams, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų, todėl tokie veiksmai traktuoti kaip VSAT pareigūno vardo, orumo, institucijos, kurioje jie dirba, pažeminimas.

2016 m. gegužės 24 d. Pagėgių rinktinės vado įsakymu „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. TE-123, A. Š., Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis, ir S. U., Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas, atleisti iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – savo elgesiu pažeminus pareigūno vardą.

Pareiškėjai patikslintame skunde jokių argumentų dėl 2016 m. gegužės 24 d. Pagėgių rinktinės vado įsakymo „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. TE-123 neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodė, išskyrus tai, kad, jų teigimu, atsakovas prioritetiškai turėjo taikyti kitą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, t. y. atšaukus sutikimus eiti kitas pareigas, atleisti iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Kaip jau paminėta šiame sprendime, pareiškėjų atleidimui Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu nebuvo teisinių prielaidų, nes buvo gautas sutikimas eiti kitas pareigas, o pareiškėjų 2016 m. balandžio 26 d. prašymus dėl atleidimo iš tarnybos teismas vertino kaip nesukeliančius teisinių pasekmių, kadangi jie pateikti pasibaigus jų atšaukimo terminui, bei pareiškėjų atžvilgiu pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūrą.

Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją ir faktines bylos aplinkybes, padaryta išvada, jog ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjų atleidimo iš vidaus tarnybos priimtas nepraėjus Statuto 64 straipsnio 1 punkte įtvirtintam 30 kalendorinių dienų terminui ir atsakovui nebuvo kliūčių taikyti būtent Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytąjį atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą. Akivaizdu, kad neblaivūs vairuodami transporto priemones pareiškėjai pažemino pareigūno vardą, todėl ginčijamu įsakymu jie pagrįstai atleisti iš vidaus tarnybos. Pagėgių rinktinės vado 2016 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. TE-123 „Dėl A. Š. ir S. U. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinių prielaidų tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti atleisti pareiškėjus iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjai S. U. ir A. Š. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 165-169), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė: „Statutas nereglamentuoja pareigūno perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas, kai naikinama pareigybė, tačiau aiškinant Statuto teisės normas, darytina prielaida, jog tais atvejais taikomas Statuto 21 straipsnis“. Tai reiškia, kad pats teismas pripažįsta, jog savo išvadą grindžia prielaida, o teismo sprendimas, kuris grindžiamas prielaidomis, nenusipelno būti traktuojamas kaip pagrįstas teisingumo vykdymo aktas. Be to, ir pati teismo prielaida, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Statuto 21 straipsnis, nėra teisinga. Pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams kvalifikuoti nepagrįstai taikė Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnį. Tokiu būdu netinkamai kvalifikavęs ginčo santykius ir taikydamas teisės normas, kurių taikyti pagal bylos aplinkybes nebuvo pagrindo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantai neturi teisės pakeisti jų anksčiau išreikštą valią dėl sutikimo eiti siūlomas pareigas, ir šios teismo padarytos teisės taikymo klaidos nulėmė tai, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Teismo prielaidos, kad ginčui turi būti taikomas Statuto 21 straipsnis, neteisingumą pagrindžia bylos faktinės aplinkybės ir sisteminė teises normų analize.

2. Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnis reglamentuoja tarnybinio kaitumo santykius. Taip pat Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių IV skyriaus „Perkėlimas į kitas pareigas“ yra skirtos Vidaus tarnybos statuto 21 straipsniui įgyvendinti. Tačiau pareiškėjų ginčas nėra susijęs su tarnybiniu kaitumu ir tai reiškia, kad nei Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnis, nei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių IV skyriaus nuostatos netaikytinos sprendžiant kilusį ginčą, nes jos reglamentuoja kitokio pobūdžio faktines situacijas. Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnis bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių IV skyriaus nuostatos taikomos tais atvejais, kai pareigūnas, pateikdamas atitinkamą prašymą, pats inicijuoja jo perkėlimą į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje. Tačiau ginčo santykiai susiję su pareiškėjų pareigybių panaikinimu darbdavio iniciatyva ir kitų pareigų pareiškėjams siūlymu. Visa tai atliekama ne pareigūno, o darbdavio iniciatyva. Ginčo santykius reglamentuoja ne Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnis, o dvyliktasis skirsnis „Atleidimas iš vidaus tarnybos“. Būtent Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą atleisti iš tarnybos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to atšaukti šį prašymą pareigūnas gali tik jį į pareigas paskyrusio vadovo sutikimu. Taip pat remiamasi Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis.

3. Pareiškėjo S. U. 2016 m. balandžio mėn. tarnybinis pranešimas „Dėl sutikimo eiti pasiūlytas pareigas“ bei pareiškėjo A. Š. 2016 m. balandžio mėn. tarnybinis pranešimas „Dėl sutikimo eiti pasiūlytas pareigas“ nėra prašymai Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 73 punkto prasme. Jeigu būtų kitaip, tai tokiu atveju turėjo būti vykdomos procedūros, numatytos Taisyklių 76, 78, 79 punktuose. Tačiau jos nebuvo vykdomos. Taigi, pareiškėjai 2016 m. balandžio 26 d. raštu informavo atsakovą, kad nesutinka tęsti tarnybos. Pareiškėjai prašė atleisti juos iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (kai panaikinama pareigybė ir pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų). Jokie teisės aktai neriboja pareigūno teisės jo pareigybės panaikinimo atveju atsisakyti jam siūlomų kitų pareigų ar atšaukti ankstesnį sutikimą eiti darbdavio pasiūlytas pareigas. Taisyklių 75 punktas įtvirtina ribojimą atšaukti prašymus dėl perkėlimo į kitas pareigas, o Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnio 3 dalis riboja teisę atšaukti pareigūno prašymą atleisti iš tarnybos. Minėta, kad šios normos reglamentuoja kitokio pobūdžio teisimus santykius ir negali būti taikomos nagrinėjamu atveju.

4. Nesutinka su teismo nuomone, jog teisės aktai nereglamentuoja tarnybos santykių, kai pareigūnui pasiūlomos lygiavertės pareigos kitoje vidaus reikalų įstaigoje, kai naikinama jo pareigybė dėl vidaus reikalų struktūrinio padalinio reorganizavimo, todėl vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi taikomas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius. Tačiau teismas nurodė netinkamą pagrindą, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis šio įstatymo normomis.

Būtent ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra – vadovaujasi bendraisiais įstatymų .pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ši norma įtvirtina teismo teisę taikyti panašius santykius reglamentuojantį įstatymą, tačiau tik tokiu atveju, jei nėra ginčo santykį reglamentuojančio įstatymo. Nagrinėjamo ginčo santykiai yra susiję su vidaus tarnybos pareigūnų pareigybių panaikinimu darbdavio iniciatyva ir kitų pareigų pareigūnams siūlymu.

Tokio pobūdžio ginčo santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto dvyliktasis skirsnis „Atleidimas iš vidaus tarnybos“. To, kad Vidaus tarnybos statuto dvyliktame skirsnyje „Atleidimas iš vidaus tarnybos“ nėra nuostatos, ribojančios pareigūno teisę atšaukti ankstesnį savo sutikimą užimti pasiūlytas pareigas, negalima traktuoti, kaip nebuvimo ginčo santykį reglamentuojančio įstatymo. Tiesiog Vidaus tarnybos statutas skirtingoms situacijoms nustato skirtingą reglamentavimą. Įstatymų leidėjas vienaip reglamentavo paties pareigūno siekio būti atleistam realizavimo sąlygas, ir kitaip – darbdavio iniciatyvos atleisti pareigūną realizavimo sąlygas.

Pirmuoju atveju įstatymų leidėjas nustatė terminą, kuriam pasibaigus pareigūnas vienašališkai negali atšaukti jo paties prašymo padavimu pradėtos procedūros. O tuo atveju, kai atleidimo procedūrą inicijuoja darbdavys, įstatymų leidėjas neapribojo pareigūno teisės keisti savo poziciją, kuria reaguojama į darbdavio iniciatyvą ir veiksmus, susijusius su pareigybės panaikinimu, įspėjimo įteikimu, kito darbo siūlymu ir pan. Kitaip tariant, abi aptartos situacijos yra objektyviai skirtingos ir įstatymų leidėjas turėjo objektyvų pagrindą įtvirtinti skirtingą teisinį šių situacijų reglamentavimą.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktinių situacijų skirtumus, netinkamai taikė įstatymą ir tokiu būdu iškreipė įstatymų leidėjo valią. Be to, teisės ar laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė. Ribojimo išimtinumas šioje byloje reiškia, kad pareigūnų teisę atšaukti prašymą ribojančių teisės normų (Statuto 64 str. 3 d.) negalima aiškinti plečiamai, taip pat tokio pobūdžio normų negalima taikyti pagal analogiją situacijoms, kurios tiesiogiai nėra susijusios su ribojimus įtvirtinančių teisės normų reguliuojamais santykiais (odia sunt restringenda).

Taigi, tai, kad teismas netinkamai išsprendė pareiškėjų reikalavimą dėl 2016 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ panaikinimo nulėmė ir visų kitų reikalavimų netinkamą išsprendimą.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 175-177) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – jei panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymas neatsiejamas nuo Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos garantijos. Šioje teisės normoje darbdaviui nustatytas imperatyvus reikalavimas atleidžiamam pareigūnui pasiūlyti kitas pareigas. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 62 straipsnio 1 dalies 4, 11, 14, 15 ir 16 punktus galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Taigi, atleidimas pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą, yra galimas tik tuomet, kai pareigybė yra naikinama, o pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų.

2. Pareigūnai savo sutikimą eiti jiems pasiūlytas pareigas išreiškė 2016 m. balandžio 8 d. tarnybiniais pranešimais „Dėl sutikimo eiti pasiūlytas pareigas“, kuriuose VSAT Pagėgių rinktinės vadą informavo, kad sutinka nuo 2016 m. gegužės 1 d. eiti jiems pasiūlytas pareigas VSAT Pagėgių rinktinėje, t. y. pareiškėjai 2016 m. balandžio 8 d. laisva valia pasirinko tęsti tarnybą VSAT Pagėgių rinktinėje ir tą savo sprendimą nukreipė VSAT Pagėgių rinktinės vadui, kas atitinka Taisyklių 72 punkte nurodytą prašymą. Dėl šių aplinkybių, norint atšaukti minėtą prašymą, turėtų būti taikomas Taisyklių 75 punktas, nes kaip analogiją taikant Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad pareigūnai atšaukti prašymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris taip pat yra savarankiškas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, gali ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Pareiškėjai praleido prašymo atšaukimo terminą ir 2016 m. balandžio 26 d. pateikė prašymus „Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos“ norėdami išvengti neigiamų padarinių, t. y. manydami, kad gali būti atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą ir tikėdamiesi išvengti atsakomybės, kadangi jų atžvilgiu 2016 m. balandžio 25 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad jie neblaivūs vairavo transporto priemones. Taip pat svarbu pažymėti, kad prašymų dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pateikimo metu, visos procedūros dėl pareiškėjų perkėlimo buvo atliktos, t. y. 2016 m. balandžio 26 d., kai VSAT Lazdijų rinktinės vadas įsakymu Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 ir 6 dalimis, Taisyklių 72 punktu, VSAT vado 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 4-476 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės naikinamų pareigybių sąrašo tvirtinimo“ bei atsižvelgdamas į pareiškėjų sutikimus, perkėlė pareiškėjus VSAT Pagėgių rinktinės vado žinion.

3. Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, nurodė netinkamą teisinį pagrindą, kadangi vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsniu, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo (t. y. iki 2016 m. liepos 1 d.), procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjų apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, nepaneigdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatavo, kad žmogaus laisvo pasirinkimo galimybė nėra neribota. Konstitucijos nuostatų analizė suteikia pagrindą teigti, kad Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis žmogaus teisę į darbą, nesiekiama garantuoti asmeniui absoliučių teisių, tačiau jose yra įtvirtinta garantija, kad valstybė šių teisių nepaneigs. Valstybė turi teisę nustatyti papildomas, specialias šios teisės įgyvendinimo sąlygas, tačiau tokių apribojimų mastas neturi paneigti apribojamų teisių apskritai.

Remiantis šiomis nuostatomis, vertinant pareiškėjų ginčo juridinių faktų seką, daroma išvada, jog atsakovas 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. TE-63 „Dėl pareigūnų ir darbuotojų perkėlimo“ turėjo pagrindą pareiškėjus perkelti į kitas pareigas, nes pareiškėjai 2016 m. vasario 8 d. buvo įspėti apie galimą atleidimą dėl užimamų pareigybių panaikinimo (b. l. 37-38) ir pareiškėjai sutiko eiti kitas pasiūlytas pareigas (b. l. 39-40). Pareiškėjų 2016 m. balandžio 26 d. prašyme dėl atleidimo iš vidaus tarnybos nurodyta, kad jie prašo atleisti iš tarnybos dviem pagrindais, t. y. remiantis Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu arba Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (b. l. 47-48).

Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 62 straipsnio 1 dalies, 11 punktą galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės pareigūno perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Šiuo atveju galimybė perkelti pareigūnus į kitas pareigas buvo, todėl šiuo pagrindu jie negalėjo būti atleisti iš tarnybos.

Pradėjus 2016 m. balandžio 25 d. tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjų veiksmų, kuriais galimai buvo pažemintas pareigūno vardas, atsirado ir trečiasis atleidimo pagrindas, numatytas Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsakovas, pradėjęs tarnybinio patikrinimo procedūrą iki pareiškėjo prašymo pateikimo, turi teisę ją užbaigti ir priimti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos kitu pagrindu, o ne tuo, kuriuo prašo pareiškėjas; tokiu atveju atsakovas turi teisę nepaisyti pateikto prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru (2008 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1429/2008). Todėl pareiškėjų 2016 m. balandžio 26 d. prašymas atleisti iš tarnybos pagrįstai nebuvo patenkintas, kadangi buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir atsakovas turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, kuriuo pagrindu pareiškėjus atleisti iš tarnybos. Pareiškėjų nesutikimas būti perkeltiems į kitas pareigas jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes šiuo prašymu buvo išreikšta valia nutraukti tarnybos santykius, nurodant skirtingus atleidimo iš tarnybos pagrindus, o ne juos tęsti, o atsakovas tuo metu turėjo teisę rinktis atleidimo pagrindą ir teisėtai tuo pasinaudojo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjai atleisti iš tarnybos pagrįstai ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų S. U. ir A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas