8e10dc5d-3c2a-428c-850b-eec42b897b6e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2529-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00178-2014-7                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14.; 121.18.; 121.21.; 129.19.2.; 129.20.3.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų O.

K. ir J. K., atstovaujamų advokatės Stasės JovaiÅ¡ienės apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-363-418/2014 pagal ieÅ¡kovų O. K. ir J. K. ieÅ¡kinį atsakovams antstolei J. J. ir L. J., trečiajam asmeniui V. I. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovai O. K. ir J. K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 16 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 16 912/00817, kuriuo antstolė J.

J. pardavė L. J. ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį trijų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-5). Nurodė, kad butas buvo parduotas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kaina, todėl jo pardavimas iÅ¡ varžytynių pažeidė esmines ieÅ¡kovų teises. Ginčo butas buvo įkeistas 2004 m. liepos 15 d. sudarytos paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui. Kadangi prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ laiku ir tinkamai nebuvo įvykdyta, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi nusprendė įkeistÄ butÄ priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių bei iÅ¡ieÅ¡koti ne ginčo tvarka iÅ¡ skolininko J.

K. kreditoriui V. I. 14.250,00 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 3.420 Lt delspinigių ir 100,00 Lt žyminio mokesčio. IÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdžiusios antstolės J. J. 2012 m. spalio 26 d. patvarkymu nustatyta parduodamo iÅ¡ varžytynių buto vertė – 86.000,00 Lt. 2013 m. vasario 13 d. pirmosios varžytynės, kuriose turto pardavimo kaina buvo nustatyta 68.800,00 Lt, paskelbtos neįvykusiomis. Antrosiose varžytynėse turto pardavimo kaina buvo nustatyta 51.600,00 Lt, o butas parduotas L. J. už 54.780,00 Lt. Mano, kad parduoto buto vertė nustatyta lyginamuoju metodu nepagrįstai, nes turto vertinimo apžiÅ«ros akte nurodyta, jog vertinamo objekto fizinė bÅ«klė apžiÅ«ros metu gera, todėl neaiÅ¡ku, kodėl butas buvo įvertinimas ženkliai mažesne, nei kiti panaÅ¡Å«s butai.

Turto vertinimas antstolei turėjo sukelti abejonę, nes realios parduodamų trijų kambarių butų kainos (duomenys neskelbtini) yra ženkliai aukÅ¡tesnės už turto vertintojo nustatytÄ jų buto rinkos vertę. Antstolės kontoroje vykdomose bylose taip pat yra iÅ¡ieÅ¡komi įsiskolinimai už komunalinius patarnavimus. Dalis iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į J. K. gaunamas pajamas bei atliekami nuskaitymai nuo J. K. banko sÄ skaitos. Abu ieÅ¡kovai yra neįgalÅ«s, globoja nepilnametį vaikaitį M.

L., be to, ieÅ¡kovai turi kito nekilnojamojo turto, todėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas neturėjo bÅ«ti nukreipiamas į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .Atsakovė antstolė J. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 48-49). Nurodė, kad, jeigu areÅ¡tuoto turto vertę nustatė ekspertas, areÅ¡tuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. IeÅ¡kovai visus procesinius dokumentus gavo, tačiau jokių skundų ar pretenzijų iki 2013 m. spalio 24 d. nepateikė, per nustatytus terminus nuÅ¡alinimo ekspertui nereiÅ¡kė, prieÅ¡taravimų dėl ekspertizės iÅ¡vados ir/ar praÅ¡ymo skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę nepateikė.

Savo nuomonę dėl per mažos nustatytos vertės ieškovai grindžia vien laikraščio skelbimais, tuo tarpu turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje lygino realiai įvykusių sandorių kainas, kas galimai neatitinka realiai sumokėtos kainos. Ieškovų buto vertė yra teisinga, nes pirmosios varžytynės, kur pradinė buto kaina buvo 68.800,00 Lt neįvyko, o antrosiose įvykusiose varžytynėse buto kaina nuo pradinės 51.600,00 Lt sumos buvo padidinta truputį daugiau nei minimaliai iki 54.780,00 Lt.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė priverstinai iÅ¡ varžytynių parduoti ieÅ¡kovų įkeistÄ ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , tad iÅ¡ieÅ¡kojimas negalėjo bÅ«ti nukreiptas į kitÄ ieÅ¡kovų turimÄ nekilnojamÄ jÄ turtÄ . Tik tuo atveju, jei pardavus įkeistÄ turtÄ gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kito turto skolininko bendra tvarka. Å iuo atveju suraÅ¡ant turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ nebuvo pažeistos nė vieno suinteresuoto asmens esminės teisės. Atsakovė L.

J. su ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 64-66). Nurodė, kad ginčo butas buvo parduotas tik iÅ¡ antrųjų varžytynių, nes pirmosiose varžytynėse niekas nedalyvavo dėl per didelės kainos. Antrųjų varžytynių buto pardavimo kaina – 51.600,00 Lt atsakovei pasirodė priimtina, o jis buvo nupirktas už 54.780,00 Lt. IeÅ¡kovų argumentai dėl per mažos pardavimo kainos yra nepagrįsti, nes turto vertę lemia visÄ eilė kriterijų. IeÅ¡kovas J. K., skolindamasis pinigus įkeitė ginčo butÄ , į kurį ir buvo nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Be to, parduotas iÅ¡ varžytynių ginčo butas nebuvo vienintelė ir paskutinė ieÅ¡kovų gyvenamoji vieta.Trečiasis asmuo V. I. su ieÅ¡kiniu nesutiko (b.l. 39-42). Nurodė, kad ieÅ¡kinio argumentai yra nepagrįsti, nes turtas įkainuojamas individualiai, atsižvelgiant į turto faktinę bÅ«klę, o ne remiantis realiai neįvykusių sandorių kaina. Apie turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių buvo vieÅ¡ai paskelbta internetiniame tinklalapyje, todėl tai, kad jis nebuvo parduotas pirmosiose varžytynėse, rodo, kad ieÅ¡kovo turtas rinkoje buvo nepaklausus ir kad eksperto nustatyta kaina yra per didelė.

Skolininkas dėl ekspertizės iÅ¡vados galėjo pareikÅ¡ti motyvuotus prieÅ¡taravimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turtas buvo įkainotas ne rinkos kainomis. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«dÄ Å¡iuo atveju parinko ne antstolė, nes prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėDruskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė solidariai iÅ¡ O.

K. ir J. K. L. J. naudai 1.500,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti bei valstybės naudai 85,11 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 125-130). Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovams priklausantis butas buvo įvertintas 86.000,00 Lt. Pradinė turto vertė pirmosiose varžytynėse buvo 68.800,00 Lt, tačiau jos neįvyko neužsiregistravus nei vienam pirkėjui. Antrosiose varžytynėse ginčo butÄ nupirko atsakovė už 54.780,00 Lt.

Teismas pažymėjo, kad varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nustatoma pagal CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka atliktÄ turto įkainojimÄ . IÅ¡ vykdomosios bylos matyti, jog O. ir J. K. per nustatytÄ terminÄ prieÅ¡taravimų dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti ir parduodamo turto iÅ¡ varžytynių vertės nustatymui neteikė, antstolės priimtų patvarkymų neskundė. Varžytynėse parduodamo turto kaina nustatyta vadovaujantis antstolio paskirto eksperto iÅ¡vada dėl turto vertės. Antrosiose varžytynėse turto pardavimo kaina nustatyta 51.600,00 Lt.

Teismo vertinimu duomenų apie tai, jog vykdymo proceso metu areÅ¡tuoto turto vertė keitėsi ir varžytynėse parduodamas turtas galėjo bÅ«ti perkainojamas, nėra. Jeigu areÅ¡tuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areÅ¡tuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. IeÅ¡kovams visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotÄ ja paÅ¡to siunta ir jokių skundų ar pretenzijų iki 2013 m. spalio 24 d. iÅ¡ jų nebuvo gauta. Teismas sprendė, kad savo nuomonę dėl per mažos nustatytos vertės ieÅ¡kovai grindžia vien laikraščio skelbimais, o turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje lygino realiai įvykusių sandorių – butų pardavimo kainas.

IÅ¡ieÅ¡kojimas į kitÄ ieÅ¡kovų turimÄ nekilnojamÄ jÄ turtÄ Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti nukreiptas, kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi, kuri yra vykdymo pagrindas, nutarė priverstinai iÅ¡ varžytynių parduoti ieÅ¡kovų įkeistÄ ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ . Teismo nuomone tai, kad minėtas turtas nebuvo parduotas pirmosiose varžytinėse, rodo, kad ieÅ¡kovų turtas rinkoje buvo nepaklausus ir kad eksperto nustatyta kaina nėra per maža.

Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, nesutikdami su eksperto nustatyta turto verte, turėjo teisę iki varžytynių pasiÅ«lyti areÅ¡tuoto turto pirkėjÄ ir teigdami, kad jų butas vertas daugiau, negu eksperto nustatyta vertė, galėjo jį parduoti už kaip jiems atrodo tinkamÄ kainÄ , tačiau jie to nepadarė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovai O. K. ir J. K., atstovaujami advokatės Stasės JovaiÅ¡ienės praÅ¡o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-08-28 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti (b.l. 149-153).

Teigia, kad teismas pažeidė CPK normas dėl įrodymų vertinimo, kadangi iÅ¡tyrė ir įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus, neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė, nevertino byloje pateiktÄ UAB „DzÅ«kas” turto vertinimo ataskaitÄ . Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Varžytynių procese ieÅ¡kovų butas buvo parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ . Už parduotÄ turtÄ gauta suma yra neproprocinga buto rinkos vertei ir taip buvo pažeistos skolininkų teisės. Teismas Å¡iuo atveju neatskleidė bylos esmės, nes nagrinėjant bylÄ nebuvo tiriamos ir vertinamos aplinkybės dėl taikytos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonės proporcingumo siekiamam tikslui bei dėl skolininkų interesų apsaugos.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad O. K. laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2012-02-10 pervedė V. I. žmonai ir jo motinai 6.960,00 Lt, o nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2009 m. birželio 15 d. V. I. yra sumokėjusi 15.930,00 Lt palÅ«kanų. Pagal iÅ¡ieÅ¡kojimo sumÄ nebuvo bÅ«tinybės parduoti tokios didelės vertės turto, kuris yra Å¡eimos gyvenamoji patalpa. Å iame bute gyvena ne tik ieÅ¡kovai, bet ir nepilnametis ieÅ¡kovės O. K. globotinis M. L.. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klę.Atsiliepimais į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo V.

I. ir atsakovė L. J., atstovaujama advokato Vytauto Tučkaus praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 160-162, 164-166). Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, o ieÅ¡kovai tokių pagrindų neįrodė. IeÅ¡kinio argumentai, kad turtas buvo įkainotas per maža kaina, yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovų paskolos V.

I. grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, todėl iÅ¡ Å¡io turto ir buvo iÅ¡ieÅ¡koma vykdant hipotekos teisėjos nutartį. Skolininkas skolos dydžio neginčijo, Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 metų kovo 26 d. nutarties neskundė. Trečiasis asmuo V. I. papildomai nurodė, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodę ieÅ¡kinyje, kad nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2009 m. birželio 15 d. jam kas mėnesį mokėjo po 270,00 Lt palÅ«kanų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra nuosavybės teisių perėjimÄ patvirtinantis dokumentas, jis gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais pagrindais. Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamÄ praktikÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sÄ lygų ir padarinių, iÅ¡aiÅ¡kino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifikÄ , turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

IÅ¡ bylos ir vykdomosios bylos Nr. 817/2012 duomenų nustatyta, kad antstolė J. J. vykdydama Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-975/570/2012 dėl skolininkų J. K. ir O. K. turto – buto su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) priverstinio pardavimo iÅ¡ieÅ¡kotojo V. I. naudai, 2013-10-16 iÅ¡ antrųjų varžytynių šį turtÄ pardavė pirkėjai L. J. už 54.780,00 Lt (b.l. 6, 8).

Å ioje byloje ieÅ¡kovai J. K. ir O. K. ginčija 2013-10-16 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tuo pagrindu, kad turtas parduotas už pernelyg maÅ¾Ä ir kainų rinkoje neatitinkančiÄ kainÄ , kas pažeidė teisėtus apeliantų interesus, taigi apeliantai turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių ginčija CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ teismo patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies tvarka, bei kai pažeista CPK 681 straipsnyje nustatyta areÅ¡tuojamo turto įkainojimo procedÅ«ra.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, tačiau kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

AreÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainuoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areÅ¡tuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 1 ir 4 d.).

CPK 681 straipsnyje nustatytose areÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas bÅ«tų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymÄ vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija nuo 2012-05-01) 2 straipsnio 10, 11 dalių nuostatas turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti perduotas turtas jo vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtÄ ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po Å¡io turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų; turto vertė – turto naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamÄ turto vertinimo metodÄ , kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laikÄ , sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad antstolei jau areÅ¡tuojant turtÄ kilo abejonių dėl turto vertės ir buvo numatyta, kad jÄ nustatys ekspertas.

Duomenų, kad skolininkai ar iÅ¡ieÅ¡kotojas bÅ«tų prieÅ¡taravę eksperto iÅ¡vadoms byloje nėra. Dėl turto vertės ieÅ¡kovai suabejojo tik jau po antrųjų varžytynių. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymÄ si turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė iÅ¡ieÅ¡kotojui bei skolininkui iÅ¡sakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į jÄ atsižvelgti. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2012-06-22 duomenis Å¡io buto su rÅ«siu vidutinė rinkos vertė – 31.630,00 Lt (vykdomosios bylos 10-12 lapai).

Butas buvo areÅ¡tuotas nuo 2000 metų. 2012-06-22 Turto areÅ¡to akte areÅ¡tuoto turto vertė nenurodyta ir pažymėta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (vykdomosios bylos 17-18 lapai). 2012-09-20 antstolės patvarkymu Nr. 9 buvo paskirta areÅ¡tuoto turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant jÄ atlikti UAB „DzÅ«kas“ (vykdomosios bylos 21 lapas). Patvarkymas buvo iÅ¡siųstas skolininkams (vykdomosios bylos 22 lapas). Skolininkai buvo informuoti apie teisę pareikÅ¡ti ekspertui nuÅ¡alinimÄ , teisę skųsti antstolio patvarkymÄ .

Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2012 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2011-03-06 iki 2013-04-19), 57 punktÄ lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogiÅ¡ku arba panaÅ¡iu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Å io metodo taikymo ypatumus nustatė metodikos 58-63 punktai. Ekspertė UAB „DzÅ«kas“ 2012-10-24 pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje gyvenamojo buto su rÅ«siu vertė nustatyta 86.000,00 Lt (vykdomosios bylos 24, turto vertinimo ataskaita Nr. 2012/D169).

Savaime abejoti eksperto iÅ¡vada dėl turto vertės antstolis neturi pagrindo, todėl remiantis gauta iÅ¡vada antstolė 2012-10-26 patvarkymu Nr. 10, nustatė turto vertę 86.000,00 Lt (vykdomosios bylos 25). Skolininkai apie turto pardavimÄ varžytynėse, o kartu ir jo pardavimo kainÄ bei teisę iki varžytynių pradžios surasti iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ už kainÄ , ne mažesnę nei nurodyta turto areÅ¡to akte arba mažesnę, jeigu jos pakanka įsiskolinimui ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti, buvo informuoti 2012-02-13 antstolio patvarkymu Nr. 11 (vykdomosios bylos 26 lapas).

Apeliantai nepateikė įrodymų, kad turto vertintojas nesirėmė kokiais nors reikÅ¡mingais duomenimis ginčo turto vertei palyginamosios vertės metodu nustatyti. Vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai aptarti eksperto iÅ¡vadoje, duomenų apie jų nepagrįstumÄ byloje nėra.Apeliantų abejonės atlikto turto vertinimo pagrįstumu dėl to, kad turto vertei nustatyti buvo panaudoti netinkami palyginamieji duomenys atmestinos kaip nepagrįstos. CPK 681 straipsnyje nustatytose areÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas bÅ«tų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimÄ bei areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , besÄ lygiÅ¡kai turėjo vadovautis jų pateiktu turto vertinimu, kur nustatyta, kad parduoto turto rinkos buvo didesnė.Ä®vertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (CPK 176 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ apeliantų pateiktos J. P. IÄ® pateiktos turto vertinimo ataskaitos Nr. 141077, matyti, jog turto vertė buvo nustatyta 2014 m. liepos 1 d., t.y. jau po to, kai turtas buvo parduotas varžytynėse, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į Å¡iuos duomenis, nes ginčo esmė ar teisingai buvo nustatyta buto vertė iki turtÄ parduodant varžytynėse. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios varžytynės, kai parduodamo turto pradinė kaina buvo 68.800,00 Lt neįvyko neužsiregistravus nei vienam pirkėjui (vykdomosios bylos 29 lapas), todėl 2013-08-26 buvo paskelbtos antrosios varžytynės (vykdomosios bylos 31 lapas). 2013-10-16 antstolio kontoroje įvyko antrosios varžytynės, kuriose parduodamo turto (buto su rÅ«siu) kaina buvo nurodyta 51.600,00 Lt.

Butas už 54.780,00 Lt antrosiose varžytynėse buvo parduotas L. J.. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos medžiagÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teisės normų reikalavimai nepažeisti, nes pradinė pirmųjų varžytynių turto kaina siekė 80 procentų (CPK 718 str.), o antrųjų varžytynių – 60 procentų (CPK 722 str. 1 d.) vadovaujantis CPK 681 straipsniu nustatytos kainos, be to kainos padidinimas nežymiai virÅ¡ijo 6 procentus nuo pradinės parduodamo turto kainos, t.y. toks kainos padidinimas atitiko CPK 713 straipsnio 4 dalį, Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatos neįpareigoja skolininko surasti parduodamo iÅ¡ varžytynių turto pirkėjÄ (CPK 704 str. 1 d.).

Tačiau, kaip žinia, varžytynės jau pačios savaime nelemia aukÅ¡tesnės parduodamo turto kainos gavimo galimybės. Didesnė tikimybė turtÄ parduoti maksimaliai naudingai yra jį parduoti savo surastam pirkėjui. Taigi apeliantams procesiniuose dokumentuose akcentuojant savo didelį suinteresuotumÄ didžiausios pardavimo kainos gavimu jie galėjo pasiÅ«lyti savo pirkėjÄ , tačiau Å¡ia teise nesinaudojo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų pareiÅ¡kę nuÅ¡alinimus ekspertui, kad bÅ«tų reiÅ¡kę praÅ¡ymus skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę, iki turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pasiÅ«lytų savo pirkėjÄ , skųstų antstolio veiksmus ar kitais teisėtais bÅ«dais gintų savo interesus.

Taigi ieÅ¡kovai akivaizdžiai nebuvo aktyvÅ«s ir nesielgė rÅ«pestingai bei nedelsdami, jeigu manė, kad parduodamo turto įkainojimas pažeidžia jų interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies pažeidimų, esančių pagrindu pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu dėl netinkamos pardavimo kainos (CPK 602 str. 1 d. 6 p.) Å¡ioje byloje nenustatyta. Apeliantų reiÅ¡kiami deklaratyvÅ«s teiginiai dėl buto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaip paskutinio bÅ«sto už įsiskolinimus komunalinių paslaugų tiekėjams ar iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į kitÄ apeliantas priklausantį turtÄ yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vykdymo pagrindas yra Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartis, kuria buvo nutarta priverstinai iÅ¡ varžytynių parduoti ieÅ¡kovų įkeistÄ ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ , tad iÅ¡ieÅ¡kojimas negalėjo bÅ«ti nukreiptas į kitÄ ieÅ¡kovų turimÄ nekilnojamÄ jÄ turtÄ . Be to, pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Å¡ie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris yra pagrįstas ir teisėtas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų teisinių iÅ¡vadų ir nesudaro CPK nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė L.

J. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės teisme, nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                              Žibutė Budžienė                                                                               Raimondas Buzelis                Leonas Jachimavičius             Â