AS-438-194-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438–194/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01301-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos I. K. skundas atsakovams Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėją priimti sprendimą parduoti pareiškėjai I. K. 3,55 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., Kaišiadorių r.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos I. K. skundą atsisakė priimti.

Teismas konstatavo, jog, kaip matyti iš pareiškėjos I. K. skundo turinio, pareiškėja nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. priimtu sprendimu Nr. 6SD-(14.6.104.)-1028, kuriuo netenkintas jos 2012 m. rugpjūčio 24 d. prašymas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Palomenės seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, pardavimo. Nesutikimas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus sprendimu, tiesiogiai įtakoja ikisutartinius civilinius santykius.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėja siekia, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius, parduotų jai ginčo žemės sklypą, nes mirus jos sutuoktiniui, kuris 2011 m. vasario 4 d. buvo pateikęs prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, pareiškėja toliau tęsia su sutuoktiniu vykdytus ūkio darbus, ūkininkauja, moka žemės mokesčius, pati draudžia ūkio techniką, perka augalų apsaugos priemones ir trąšas, priduoda išaugintą produkciją.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjos nesutikimas su atsakovo sprendimu, visų pirma, kildinamas iš civilinių teisinių santykių, nes Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 8 punkte nustatyta, kad žemės sklypus parduoda ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, taigi žemės pardavimas įforminamas civiline sutartimi.

Todėl sprendimai, nors ir priimti viešojo administravimo subjekto, yra priimti ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje ir priskirtini bendrosios kompetencijos teismui (2004 m. gruodžio 21 d. specialiosios kolegijos nutartis, priimta byloje A. B. v Vilniaus apskrities viršininko administracija). Taigi ginčas šiuo atveju iš esmės yra susijęs su civilinio teisinio pobūdžio sąlygų ginčo žemės sklypo pardavimui nustatymu, t. y. su pareiškėjos bei jos buvusio sutuoktinio teisių į valstybinės žemės ūkio paskirties žemę įsigijimu, nustatymu (2008 m. gruodžio 8 d. specialiosios kolegijos nutartis, priimta byloje A.

J. v Kauno apskrities viršininko administracija). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir tai, kad šioje byloje keliamas ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais santykiais, pareiškėjos reikalavimas turėtų būti kartu nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog, įvertinus tai, kad ginčas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, skundą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja dėl ginčo turi teisę kreiptis į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Atskiruoju skundu pareiškėja I. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – konstatuoti, kad byla teisminga administraciniams teismams, arba kreiptis į Specialiąją teisjų kolegiją, kad būtų išspręstas klausimas dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo, o, nusprendus, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, perduoti ją nagrinėti Kaišiadorių apylinkės teismui. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog pagal naujausią teismų praktiką analogiškos bylos yra priskiramos administracinių teismų kompetencijai, be to, byloje vyrauja administracinių teisinių santykių elementas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ir vidaus administravimo srityje, t. y. ginčus dėl administracinių teisinių santykių, kuriuos reguliuoja viešosios teisės normos.

Tuo tarpu vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi šis kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas sprendžiant klausimą dėl teismui paduoto skundo rūšinio teismingumo (priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui) yra svarbu nustatyti iš kokių teisės rūšių (viešosios ar privatinės teisės) reguliuojamų bei kokio pobūdžio (administracinių ar civilinių) teisinių santykių kilo ginčas. Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Iš esmės analogiška nuostata expressis verbis yra įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1485 redakcija), kuri numato, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja administraciniame teisme inicijavo ginčą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo (prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėją priimti sprendimą parduoti pareiškėjai I. K. 3,55 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., Kaišiadorių r., t. y. prašo įpareigoti sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovas, vykdydamas valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo funkcijas, kurias jam paveda atlikti Žemės įstatymo (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 7 ir 10 straipsnis, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę parduoti valstybinės žemės sklypus. Todėl tarp atsakovo ir pareiškėjos susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami privatinės teisės normomis.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis ar atsisakantis ją parduoti subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta byloje UAB „Bandužiai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2007 m. sausio 19 d. nutartis, priimta byloje UAB „Pakalnutės vaistinė“ v. Alytaus apskrities viršininko administracija; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta byloje R. T. firma ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta byloje UAB „Adema“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta byloje UAB „Polibeta“ v. Kauno apskrities viršininko administracija). Analogiškos nuostatos (bendrosios taisyklės sprendžiant klausimą dėl ginčų, susijusių su valstybinės žemės pardavimu teismingumo) laikomasi ir naujausioje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr. pvz. 2012 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, R. U.). Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodomų Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla (teisine situacija)

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą) jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ramūnas Gadliauskas