2026-01-13 Nr. AB-640-3-61-3-02897-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-33-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02897-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 3R-110 (2.13-1.E) „Dėl A. G. 2023 m. vasario 2 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bendraturtis. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso vienas Sklype esantis garažas. Pareiškėjo motinai V. B. G., be kitų sklype esančių statinių (toliau – ir Statiniai; kai kurie iš jų bendrosios nuosavybės teise priklauso ir R. G.), asmeninės nuosavybės teise priklauso Sklype tuo pačiu adresu esančio daugiabučio namo (toliau – ir Namas arba Pastatas) vienas iš butų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kurį pagal pasirašytą panaudos sutartį naudoja ir valdo jos sūnus A. G..

3. Pareiškėjas notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu yra ir V. B. G. atstovas pagal įgaliojimą. Naudojimosi Sklypu tvarka teisiškai nėra nustatyta, Sklypo dalys tarp bendrasavininkių, viena iš kurių yra Lietuvos valstybė, taip pat nėra kitaip atidalintos. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Florinus“ (toliau – ir Bendrovė) 2020 m. viduryje iš tuometinių savininkų išsinuomojo du butus, esančius Pastate, o 2021 m. pradžioje šiuos butus įsigijo. Vos išsinuomojęs minėtus butus, skundžiamas asmuo (Bendrovė) ant Namo sienų įrengė tris vaizdo stebėjimo kameras, kuriomis buvo stebimas Sklypas, taip pat viešas šaligatvis, dalis (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Dėl nurodytų Bendrovės veiksmų pareiškėjas kartu su savo tėvais (toliau visi kartu – ir Pareiškėjai) 2021 m. gegužės 14 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl neteisėto vaizdo stebėjimo, asmens duomenų rinkimo bei tvarkymo (toliau – Skundas Nr. 1). Minėtas skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti. Pateiktu Skundu Nr. 1 Pareiškėjai atsakovo prašė patikrinti bei konstatuoti neteisėto vaizdo stebėjimo ir / ar asmens duomenų rinkimo bei tvarkymo faktą; taikyti Bendrovės direktoriui arba kitiems atsakingiems darbuotojams teisės aktuose nustatytas sankcijas, skirti baudą bei įpareigoti nedelsiant pašalinti vaizdo stebėjimo kameras; neatskleisti skundžiamam asmeniui Pareiškėjų tapatybės, siekiant išvengti galimo jo keršto. Nepaisant to, Bendrovė 2021 m. birželio mėnesį ant Namo sienos įrengė dar mažiausiai vieną vaizdo stebėjimo kamerą. Inspekcija Pareiškėjų skundą pripažino pagrįstu ir nusprendė pateikti Bendrovei nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) nuostatomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti raštu Inspekciją iki 2022 m. gegužės 30 d., pateikiant jo įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. birželio 13 d. Inspekcijai pateikė pranešimą „Dėl Inspekcijos nurodymo nevykdymo“, kuriuo informavo Inspekciją, jog Bendrovė nevykdo Sprendimo Nr. 1, kuris, nors ir yra apskųstas teismui dėl jo neišsamumo, tačiau, kol teismas skundo netenkino ir Sprendimo Nr. 1 nepanaikino, jis Bendrovei yra galiojantis ir vykdytinas. Pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. Inspekcijai pateikė pranešimą „Dėl Inspekcijos nurodymo nevykdymo“, kuriuo informavo Inspekciją, kad Bendrovė 2022 m. spalio 6 d. ant Namo sienos sumontavo dar vieną vaizdo stebėjimo kamerą. Pareiškėjas 2022 m. spalio 13 d. gavo Inspekcijos atsakymą „Dėl Jūsų pranešimo“ Nr. 2R-5239 (2.13.Mr), kuriame buvo nurodyta, jog Inspekcijos sprendimas, nepaisant to, kad jis yra apskųstas teisme, turi būti vykdomas tol, kol teismas jo nepanaikino, todėl Inspekcija artimiausiu metu kreipsis į Bendrovę, prašydama pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog Inspekcijos Nurodymas yra vykdomas. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė Inspekcijai pranešimą „Dėl Inspekcijos nurodymo nevykdymo“, kuriuo, be kita ko, informavo Inspekciją apie tai, kad Bendrovė 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė į civilinę bylą atsiliepimą į ieškinį, kuriame pripažino, jog vykdo vaizdo stebėjimą bei nurodė, kad jį vykdo tariamai žodžiu suderinusi su Inspekcija (atnaujino vaizdo stebėjimą be atskiro Inspekcijos leidimo). Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 7 d. gavo Inspekcijos raštą Nr. 2R-6352 (2.13.Mr), kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą informaciją, Inspekcija 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 2R-6310(2.13.Mr) dar kartą kreipėsi į Bendrovę dėl Sprendimo Nr. 1 vykdymo. Taip pat nurodė, kad Bendrovę įspėjo, jog pagal BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktą priežiūros institucija turi įgaliojimus skirti administracinę baudą.

5. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad daugkartiniai pranešimai Inspekcijai apie Bendrovės vykdomą neteisėtą vaizdo stebėjimą Sklype neduoda jokių rezultatų, 2023 m. vasario 2 d. pateikė Inspekcijai skundą, prašydamas skirti skundžiamam asmeniui baudą, atsižvelgiant į jo piktybiškumą, pažeidimų pakartojamumą, Inspekcijos nurodymo nevykdymą bei imtis Inspekcijos įgaliojimuose esančių veiksmų. Tačiau iš skundžiamo Inspekcijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Skundą, yra akivaizdu, jog atsakovas net ir daugelį mėnesių būdamas nuolat informuojamas apie Bendrovės vykdomą neteisėtą vaizdo stebėjimą, ne tik nesiėmė jokių realių veiksmų, leidžiančių realiai užkirsti kelią pareiškėjo (Pareiškėjų) teisių pažeidimui, bet net ir eliminavo bet kokias teisines prielaidas veiksmingai institucinei asmenų teisių gynybai atsisakant nagrinėti pareiškėjo Skundą apskritai.

6. Pareiškėjas teigė, kad Inspekcija skundžiamu sprendimu nusprendė, jog pareiškėjas pakartotinai kreipiasi į Inspekcija dėl Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo, kuris jau buvo išnagrinėtas ir pripažintas pagrįstu, ir kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl tuo pagrindu skundą atsisakė nagrinėti. Taigi, Inspekcija nusprendė, kad pareiškėjas skundžiasi dėl to paties Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo, dėl kurio Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą ir pripažinusi skundą pagrįstu ir dėl kurio šiuo metu vyksta teisminiai ginčai tiek Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tiek ir bendrosios kompetencijos teisme, todėl esant šiems nustatytiems faktams Inspekcija atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą remdamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos išvada ir pasisakydamas dėl administracinės bylos tapatumo nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalykas yra ne Sprendimo Nr. 1 teisėtumas iš esmės turinio bei materialinių pasekmių prasme (pareiškėjai neginčija to, kad Inspekcija jų Skundą Nr. 1 pripažino pagrįstu ir įpareigojo Bendrovę sustabdyti vaizdo stebėjimą, kurio teisėtumo klausimas apskritai nėra keliamas), o Sprendimo Nr. 1 ginčijimas jo atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 10 straipsnio nuostatoms požiūriu, kadangi Sprendime Nr. 1 nebuvo paaiškinta kodėl, pavyzdžiui, Inspekcija neatliko skundžiamo asmens patikrinimo vietoje, Pareiškėjams liko neišaiškinta, kaip jie galėtų ginti savo pažeistas teises, siekdami, kad skundžiamas asmuo pašalintų vaizdo stebėjimo kameras ir, jog tokiu būdu Pareiškėjai galėtų būti tikri, kad jie nėra stebimi ir pan.

Kitaip tariant, Pareiškėjai administracinę bylą iniciavo dėl to, kad Inspekcija būtų teismo įpareigota pateikti išsamų ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą, kuriame būtų atsakyta į pareiškėjų Skunde Nr. 1 pareikštus prašymus, į kuriuos Inspekcija Sprendime Nr. 1 jokių atsakymų nepateikė, o dalį jų suformulavo tik administracinėje byloje pateiktame atsiliepime į skundą. Todėl teisminio nagrinėjimo objektas yra ne Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumas, o Inspekcijos Sprendimo Nr. 1 išsamumas ir pagrįstumas.

Skundu Nr. 1 Pareiškėjai apskritai prašė Inspekcijos konstatuoti Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo ir / ar asmens duomenų rinkimo bei tvarkymo neteisėtumą, pripažinti skundą pagrįstu, taikyti Bendrovės atsakingiems asmenims sankcijas, skirti baudą bei įpareigoti nedelsiant pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. Taigi, pareiškėjai kreipėsi dėl tuo metu, iki Sprendimo Nr. 1 priėmimo, vykdomo vaizdo stebėjimo ir prašė konstatuoti jo neteisėtumo faktą. Tačiau jau po Sprendimo Nr. 1 priėmimo atsirado nauji juridiniai faktai – konstatuotas vaizdo stebėjimo neteisėtumas ir kitos iš to kylančios teisinės pasekmės. Dėl minėtos priežasties Skundo Nr. 1 dalykas visiškai nesutampa su skundo dalyku, kadangi skundu buvo reiškiamas reikalavimas Inspekcijai ne konstatuoti vaizdo stebėjimo neteisėtumą, o Bendrovei skirti baudą (imtis realių priemonių) už po Sprendimo Nr. 1 priėmimo ir jo nevykdant, pakartotinai vykdomą vaizdo stebėjimą, t. y. imtis teisinių priemonių, kad jau konstatuotas neteisėtas vaizdo stebėjimas ir pareiškėjų teisių pažeidimas nebūtų tęsiamas trečius metus.

Taigi, nagrinėjamu atveju keliamas Sprendimo Nr. 1 neįvykdymo klausimas. Sprendimo Nr. 1 vykdymo klausimas negalėjo būti keliamas nei Skundo Nr. 1 pateikimo metu, nei administracinėje byloje apskritai, nes esminės aplinkybės dėl Sprendimo Nr. 1 nevykdymo iš pradžių negalėjo egzistuoti ir paaiškėjo vėliau. Todėl negali būti traktuojama ir tai, kad Skundo Nr. 1 ir skundo pagrindas sutampa. Skunde nebekeliamas klausimas, ar Bendrovė vaizdo stebėjimą vykdo teisėtai, o yra nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, kad jau neteisėtu pripažintas vaizdo stebėjimas yra pakartotinai (kadangi Sprendimu Nr. 1 Bendrovė buvo aiškiai įpareigota sustabdyti vaizdo stebėjimą, todėl tai nebėra tas pats ar tik tęstinis vaizdo stebėjimas) vykdomas ignoruojant Inspekcijos Sprendimą Nr. 1 bei tai, jog pareiškėjas ne kartą kreipęsis į Inspekciją su pranešimais apie nevykdomą nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą.

8. Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas konstatuoti Bendrovės daromo pažeidimo pakartotinumą (ne tęstinumą) bei tuo pagrindu skirti Bendrovei baudą. Taigi, faktinės aplinkybės, esančios po Sprendimo Nr. 1 priėmimo, visiškai skiriasi nuo aplinkybių, buvusių iki tol. Todėl administracinėje byloje jos nėra tiriamos.

9. Pareiškėjas dėl civilinės bylos tapatumo nurodė, kad nagrinėjamu atveju nesutampa nei ieškinio (skundo) dalykas, nei pagrindas, nei šalys. Civilinėje byloje pareikšto ieškinio dalykas yra reikalavimas, kad teismas įpareigotų Bendrovę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas ant daugiabučio gyvenamojo Namo išorinių konstrukcijų sumontuotas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti Bendrovei be išankstinio raštiško ieškovų sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių Namo išorinių konstrukcijų. Nurodytas ieškinio dalykas yra suformuluotas vadovaujantis Inspekcijos jau konstatuotomis aplinkybėmis dėl Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo neteisėtumo, kurio klausimas nėra ginčo dalykas. Taigi, civilinėje byloje yra nagrinėjamas reikalavimas, kurio, kaip administracinėje byloje pateiktame atsiliepime į skundą nurodė Inspekcija, ji išspręsti negali, t. y. ji neturi įgaliojimų įpareigoti Bendrovę pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. Todėl ir ieškinio pagrindas visiškai nesutampa su skundo pagrindu, nesutampa ir bylos šalys. Civilinėje byloje ieškovais yra Pareiškėjai, o atsakovu yra Bendrovė. Inspekcija jokiu procesiniu statusu civilinėje byloje nedalyvauja. Taigi, pareiškėjo teigimu, atsakovas negalėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą nesant Lietuvos Respublikos teismuose tuo pačiu klausimu nagrinėjamo skundo ar jo dalies, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas dirbtinai sukūrė atsisakymo nagrinėti skundą pagrindus dėl jo tapatumo su teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo ir tuo pagrindu, jog jo nepasirašė V. B. G. ir R. G., nors nebuvo jokių kliūčių nagrinėti vien pareiškėjo pasirašytą skundą, kaip paduotą tik A. G. vardu, arba nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Akcentavo, kad pareiškėjas savo skunde Pareiškėjų teisių gynimą nurodė tik kaip išvestinį, išplaukiantį iš Sprendimo Nr. 1 nevykdymo, kadangi yra akivaizdu, jog Bendrovei nevykdant Inspekcijos Sprendime Nr. 1 pateikto nurodymo skundžiamam asmeniui nedelsiant sustabdyti vykdomą vaizdo stebėjimą ir šį vaizdo stebėjimą vykdant, yra pažeidžiamos ne tik pareiškėjo, bet ir kitų ankstesnio Skundo Nr. 1 Pareiškėjų, kurie yra pareiškėjo tėvai (V. B. G. pareiškėjas atstovauja notarinio įgaliojimo pagrindu), teisės, t. y. neteisėtai renkami, tvarkomi jų asmens duomenys. Taip pat yra akivaizdu, kad apgynus pažeidžiamas pareiškėjo teises, būtų apgintos ir Skundo Nr. 1 Pareiškėjų teisės. Būtent todėl pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją su skundu vienas, skundo nepasirašė jo tėvai.

11. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas Sprendimu nepagrįstai atsisakė nagrinėti skundą dėl visų šiame skunde teismui nurodytų aplinkybių bei teisinių argumentų, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Sprendimą, o pagal Inspekcijos kompetenciją nebuvo užtikrintos veiksmingos institucinės teisinės priemonės tinkamai apginti pareiškėjo (ir tuo pačiu jo tėvų) pažeistą teisę nebūti stebimam jau trejus metus ir neapibrėžtą laiką ateityje. Dėl šių priežasčių Sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu bei panaikintas.

12. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas pakartotinai kreipiasi į Inspekcija dėl Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo, kuris jau buvo išnagrinėtas ir pripažintas pagrįstu, ir kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, skundą atsisakė nagrinėti, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. priėmė ginčijamą Sprendimą.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija, išnagrinėjusi A. G., R. G. ir V. B. G. 2021 m. gegužės 14 d. skundą, 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 3R-269(2.13-1.E) (toliau – sprendimas Nr. 3R-269(2.13-1.E)) konstatavo, jog Bendrovės vykdomas vaizdo stebėjimas neatitinka BDAR nuostatų, dėl to yra neteisėtas. Inspekcija A. G., R. G. ir V. B. G. skundą pripažino pagrįstu bei teikė Bendrovei nurodymą – sustabdyti vykdomą vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją.

15. Inspekcija dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis į Inspekciją kreipėsi su skundu, kuriuo buvo reiškiamas reikalavimas Inspekcijai ne konstatuoti vaizdo stebėjimo neteisėtumą, o Bendrovei skirti baudą (imtis realių priemonių) už Nurodymo nevykdymą, nurodė, jog ADTAĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skunde be kitų aplinkybių turi būti nurodomas skundžiamų veiksmų (neveikimo) apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės. Taigi, asmenys kreipdamiesi į Inspekciją skunde turi nurodyti skundo dalyką, t. y. skundžiamus veiksmus, tuo tarpu pareiškėjas skunde pažymi, kad jis kreipėsi į Inspekciją reikalaudamas paskirti Bendrovei baudą, o ne nustatyti Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumą. Atsakovas pažymėjo, kad toks skundo dalykas negalimas, todėl Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo skundą, sprendė, jog pareiškėjas skundžiasi dėl Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo.

16. Atsakovas nurodė, kad pagal ADTAĮ 31 straipsnį 1 dalį, priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai: 1) teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, Inspekcija turi teisę išnagrinėjusi skundą, t. y. tik dėl tų veiksmų ir tik dėl tų veiksmų galimo pažeidimo, dėl kurių pareiškėjas skundžiasi pateiktame skunde ir taikyti taisomuosius veiksmus už nustatytus pažeidimus. Pagal Inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 41 punktą, sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo pripažinus skundą ar jo dalį pagrįsta, prioritetas teikiamas poveikio priemonei, kurios taikymas leistų apginti ne tik pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, tačiau turės poveikį ir kitų asmenų, kurių duomenis tvarko ir tvarkys skundžiamas asmuo ateityje, atžvilgiu. Taigi, Inspekcija gavusi pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas skundėsi dėl Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo, sprendė, kad pareiškėjas pakartotinai kreipiasi į Inspekcija dėl Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo, kuris jau buvo išnagrinėtas ir pripažintas pagrįstu, ir kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl sprendė, jog yra pagrindas skundą atsisakyti nagrinėti vadovaujantis ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

17. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcija 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. spalio 7 d. gavusi A. G. pranešimus, kuriuose jis nurodė, jog Bendrovė nevykdo Nurodymo, nes vaizdo stebėjimo niekada nebuvo sustabdę, o ant Pastato sumontavo dar vieną vaizdo stebėjimo kamerą, 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. 2R-5239(2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę prašydama informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Nurodymas įvykdytas tinkamai. 2022 m. lapkričio 28 d. buvo gautas dar vienas pareiškėjo pranešimas dėl Nurodymo nevykdymo, kuriame jis pažymėjo, kad 2022 m. spalio 5 d. V. B. G., R. G. ir A. G. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti skundžiamą asmenį, t. y. Bendrovę, pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. Inspekcijoje 2022 m. lapkričio 30 d. buvo gautas Bendrovės atsakymas, kad vykdydami Inspekcijos nurodymą buvo vaizdo kameras išjungę, tačiau „bendraujant su VDAI specialistais buvo nurodyta, kad sutvarkius vaizdo stebėjimo dokumentaciją bei pakoregavus kamerų vaizdo stebėjimo lauką kameras vėl galima įjungti be atskiro VDAI leidimo. Toliau atsakovė kreipėsi į profesionalius ekspertus tokio pobūdžio veikloje – UAB „Sabelija“, kuri padarė išsamią UAB „Florinus“ vaizdo stebėjimo kamerų veikimo, vaizdo stebėjimo lauko ir teisinės bazės analizę bei pateikė savo rekomendacijas, paruošė įmonei vidinius teisinius dokumentus. Atlikus šiuos veiksmus kameros vėl buvo įjungtos <...>“ (kalba netaisyta).

18. Inspekcija, atsižvelgdama į gautą informaciją, pakartotinai 2022 gruodžio 5 d. raštu Nr. 2R-6310(2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę pažymėdama, kad Inspekcijoje visi sprendimuose duoti nurodymai, dėl jo tinkamo įvykdymo, ar ne, yra derinami raštu, tuo tarpu, Bendrovės atžvilgiu Inspekcijoje nebuvo derinti jokie nurodymo įvykdymai, todėl Inspekcija priminė, jog nors Inspekcijos sprendimas yra apskųstas teisme, tačiau kol teismas Pareiškėjų skundo netenkino ir Inspekcijos sprendimo nepanaikino, Inspekcijos sprendimas Bendrovei yra galiojantis ir vykdytinas, todėl prašė Bendrovę raštu informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti įvykdymo įrodymus. Taip pat Bendrovę įspėjo, kad už Nurodymo nevykdymą gali būti skirta bauda pagal BDAR 58 straipsnio 1 dalį. Inspekcijoje buvo gauti Bendrovės paaiškinimai, o 2023 m. kovo 18 d. buvo atliktas vaizdo stebėjimo priemonių tikrinimas Bendrovėje. Taigi, atsižvelgdama į tai, Inspekcija teigė, kad pareiškėjas skunde nurodydamas, jog Inspekcija tik pripažino Pareiškėjų skundą pagrįstu, tačiau realiai nesiėmė jokių veiksmų, yra visiškai nepagrįsti.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 3R-110 (2.13-1.E) „Dėl A. G. 2023 m. vasario 2 d. skundo“. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 745,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2022 m. vasario 2 d. gavo A. G. skundą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog Inspekcija, išnagrinėjusi Pareiškėjų 2021 m. gegužės 14 d. skundą dėl Bendrovės veiksmų, t. y. neteisėto vaizdo stebėjimo, 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 3R-269 (2.13-1.E) pripažino skundą pagrįstu bei pateikė Bendrovei nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą (Nurodymas) tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis. Tačiau Bendrovė toliau vykdė vaizdo stebėjimą, netgi įrengė papildomų vaizdo stebėjimo kamerų. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad dėl toliau vykdomo vaizdo stebėjimo ne vieną kartą kreipėsi į Inspekciją su pranešimais apie nevykdomą Nurodymą – sustabdyti vaizdo stebėjimą. Nepaisant akivaizdžių faktų apie tebevykdomą Bendrovės vaizdo stebėjimą bei Bendrovės pripažinimą, kad vykdė vaizdo stebėjimą po duoto Nurodymo, Inspekcija nesiėmė jokių veiksmų apginti pažeidžiamas pareiškėjų teises – patikrinimo vietoje, kai buvo prašyta, neatliko nė karto, Bendrovės už piktybinius pakartotinius pažeidimus niekaip nenubaudė. Pareiškėjas prašė Inspekcijos skirti Bendrovei baudą, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes – jo piktybiškumą, pažeidimų pakartojamumą, Inspekcijos Nurodymo nevykdymą bei imtis Inspekcijos įgaliojimuose esančių veiksmų tam, kad būtų apsaugota A. G. ir kitų pareiškėjų teisė nesutikti su asmens duomenų rinkimu, tvarkymu ir jie nebūtų įžūliai bei neteisėtai filmuojami jau trejus metus.

21. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Inspekcija priėmė išvadą, kad pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi dėl Bendrovės vykdomo stebėjimo, dėl kurio ginčas Inspekcijoje jau buvo išnagrinėtas dar 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 3R-269 (2.13-1.E) ir kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taigi, Inspekcija nusprendė, kad pareiškėjas su 2023 m. vasario 2 d. skundu į Inspekciją kreipėsi dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos pagal pareiškėjo ir jo šeimos narių (Pareiškėjų) 2021 m. gegužės 14 d. skundą.

22. Teismas, remdamasis ADTĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundą, susiedama jį su pareiškėjų V. B. G., R. G. ir A. G. 2021 m. gegužės 14 d. skundu, kurio pagrindu priimto Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 3R-269 (2.13-1.E) teisėtumas buvo nagrinėjamas (2023 m. vasario 2 d. skundo gavimo metu) Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

23. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (administracinė byla Nr. eI2-4934-809/2022) nustatyta, jog pareiškėjas, kartu su V. B. G. ir R. G. į Inspekciją su 2021 m. gegužės 14 d. skundu kreipėsi nurodydami, kad Bendrovė neteisėtai vykdo viešos teritorijos vaizdo stebėjimą ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų įrengtomis kameromis. Ant Pastato sienos ir Sklype nėra jokios informacinės lentelės, informuojančios apie vykdomą vaizdo stebėjimą, informacinis lipdukas apie vykdomą vaizdo stebėjimą yra priklijuotas ant Bendrovės įėjimo durų, o nedarbo metu Bendrovė nuleidžia žaliuzes ir lipduko nesimato. Pareiškėjai prašė patikrinti bei konstatuoti neteisėto vaizdo stebėjimo ir / ar asmens duomenų rinkimo bei tvarkymo faktą ir pripažinti skundą pagrįstu. Taip pat taikyti Bendrovės direktoriui arba kitiems atsakingiems darbuotojams teisės aktuose nustatytas sankcijas, skirti baudą bei įpareigoti nedelsiant pašalinti vaizdo stebėjimo kameras. Inspekcija 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 3R-269 (2.13-1.E) pareiškėjų skundą pripažino pagrįstu, o Bendrovei suformulavo nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti raštu Inspekciją iki 2022 m. gegužės 30 d., pateikiant jo įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjai Inspekcijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4934-809/2022 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

24. Teismas iš 2023 m. vasario 2 d. pareiškėjo skundo Inspekcijai turinio nustatė, kad juo pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi prašydamas skirti Bendrovei baudą, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes – piktybiškumą, pažeidimų pakartojamumą, Inspekcijos Nurodymo nevykdymą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nors Inspekcija 2022 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 3R-269 (2.13-1.E) suformulavo įpareigojimą Bendrovei sustabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis, tačiau Bendrovė ir toliau vykdė vaizdo stebėjimą, netgi įrengė papildomų vaizdo stebėjimo kamerų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl toliau vykdomo vaizdo stebėjimo ne vieną kartą kreipėsi į Inspekciją su pranešimais apie nevykdomą Nurodymą – sustabdyti vaizdo stebėjimą, tačiau pareiškėjų teisės nebuvo apgintos.

25. Įvertinęs 2021 m. gegužės 14 d. skundo turinį, teismas nustatė, kad šiuo skundu Pareiškėjai ginčą kėlė dėl ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų įrengtų kamerų ir asmens duomenų rinkimo teisėtumo – ar asmens duomenų rinkimas, veikiančiomis kameromis, yra suderintas su BDAR nuostatomis bei prašė įpareigoti sustabdyti vaizdo stebėjimą, iki kol toks stebėjimas bus suderinta su BDAR nuostatomis. Iš 2023 m. vasario 2 d.skundo turinio matyti, kad pareiškėjo kreipimosi su šiuo skundu į Inspekciją pagrindas (tikslas) – Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 3R-269 (2.13-1.E) suformuluoto Nurodymo nevykdymas.

26. Teismas sprendė, kad atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, jog 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 3R-269 (2.13-1.E) Inspekcija išnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skunde keltus jam aktualius klausimus. Nors abiejų ginčų šalys yra tos pačios, pareiškėjas 2023 m. vasario 2 d. skunde reikalavimą suformulavo remdamasis, jo teigimu, nepasikeitusia ta pačia faktine situacija, t. y. tuo pačiu faktiniu pagrindu – ant Pastato sienų įrengtų kamerų ir asmens duomenų neteisėto rinkimo, tačiau abiejų skundų dalykai yra skirtingi. Pareiškėjai 2021 m. gegužės 14 d. skundu prašė ištirti įrengtų kametų atitikimą BDAR nuostoms, o pareiškėjas su 2023 m. vasario 2 d. skundu į Inspekciją kreipėsi dėl Nurodymo nevykdymo – atskiras Inspekcijos primtų nurodymų vykdymo institutas, kuris reglamentuojamas ADTAĮ ketvirto skyriaus nuostatomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. vasario 2 d. skunde pareiškėjas ir akcentavo būtent Inspekcijos Nurodymo nevykdymą, kuris, be kita ko, nebuvo vertinimo dalyku priimant 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 3R-269 (2.13-1.E), kurio teisėtumas šiuo metu nagrinėjamas teismuose.

27. Teismas pažymėjo, kad ADTAĮ ketvirtas skyrius reglamentuoja baudų skyrimo pagrindus. Šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija už Reglamento (ES) 2016/679 ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2016/679 ir šiuo įstatymu. ADTAĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valdžios institucijai ar įstaigai, kuri vykdo ūkinę komercinę veiklą, už Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų pažeidimą priežiūros institucija turi teisę skirti administracinę baudą, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 83 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse. BDAR 83 straipsnis reglamentuoja bendrąsias administracinių baudų skyrimo sąlygas, tame tarpe ir už priežiūros institucijos (Inspekcija) nurodymų nesilaikymą. Byloje nėra duomenų, kad 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 3R-269 (2.13-1.E) Bendrovei suformuluotas Nurodymas būtų įvykdytas. Priešingai, atsakovas atsiliepime nurodė, kad nors Bendrovė Inspekciją informavo, jog Nurodymas buvo vykdomas ir kameros buvo išjungtos (Bendrovė kreipėsi į profesionalius ekspertus – UAB „Sabelija“, kuri padarė išsamią UAB „Florinus“ vaizdo stebėjimo kamerų veikimo, vaizdo stebėjimo lauko ir teisinės bazės analizę bei pateikė savo rekomendacijas bei paruošė įmonei vidinius teisinius dokumentus, atlikus šiuos veiksmus kameros vėl buvo įjungtos), tačiau, kaip nurodė Inspekcija, Bendrovės atžvilgiu Inspekcijoje nebuvo derinti jokie Nurodymo įvykdymai.

28. Apibendrinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas sprendė, jog Inspekcija nepagrįstai įžvelgdama 2021 m. gegužės 14 d. ir 2023 m. vasario 2 d. skundų tapatumą atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas su 2023 m. vasario 2 d.skundu į Inspekciją kreipėsi dėl Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 3R-269 (2.13-1.E) Bendrovei suformuluoto Nurodymo nevykdymo (skundo esmė). ADTAĮ ketvirtas skyrius reglamentuoja priežiūros institucijos veiksmus, prieš tai nustačius faktą apie jos skirtų nurodymų nevykdymą ir iš to kildinamas pasekmes pažeidėjui. Iš pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d.skundo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas akcentavo būtent Nurodymo nevykdymą ir prašė Inspekcijos dėl to imtis atitinkamų veiksmų, taip pat atkreipdamas dėmesį ne tik į tai, kad nevykdomas Nurodymas, tačiau ir į tai, jog Bendrovė galbūt įsirengė ir papildomą kamerą. Teismas vertino, kad Inspekcija turėjo pareiškėjo skundą (pagal esmę) įvertinti ADTAĮ ketvirto skyriaus nuostatų apimtyje, o ne atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi dėl Nurodymo nevykdymo ir prašydamas imtis priemonių – apginti pažeidinėjamas teises. Teismas sprendė, kad 2021 m. gegužės 14 d. ir 2023 m. vasario 2 d. skundų dalykai nėra tapatūs, dėl to Inspekcijai nebuvo pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundą, kadangi skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme (šiuo atveju 2021 m. gegužės 14 d. pareiškėjų skundas).

29. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. vasario 2 d.skundą padavęs pareiškėjas yra vienas iš pareiškėjų, kurių 2021 m. gegužės 14 d. skundo pagrindu Bendrovei buvo suformuluotas galbūt nevykdomas Nurodymas, todėl tai, jog skundą Inspekcijai (dėl Nurodymo nevykdymo) pateikė tik vienas iš trijų pareiškėjų, nesudaro pagrindo vertinti, kad jis buvo pateiktas pažeidus skundo padavimo procedūrą (nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas yra įgaliotas kitų pareiškėjų ir pan.). Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo teisę su 2023 m. vasario 2 d.skundu kreiptis į Inspekciją dėl Nurodymo nevykdymo, kadangi jo priėmimas, vėliau nevykdymas, tiesiogiai susijęs ir su 2023 m. vasario 2 d. skundą padavusio pareiškėjo teisėmis. Teismo vertinimu, Inspekcija šią aplinkybę įvertino pernelyg formaliai.

30. Teismas konstatavo, kad Inspekcija neteisingai įvertino pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundo turinį asmens duomenų apsaugą užtikrinančių principų kontekste, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, kuris naikintinas. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 2 745,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 31. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašo jį pakeisti ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

32. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

33. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ADTAĮ teisės normas ir neatsižvelgė į Inspekcijai įstatyme nustatytą kompetenciją.

34. Atsakovas nurodo, kad Inspekcija, įvertinusi gautą pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundo turinį, naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebūtų įvertinti Inspekcijos Sprendime Nr. 3R-269(2.13-1.E) nenustatė, o skunde nurodomos aplinkybės akivaizdžiai buvo susijusios su Inspekcijos teikto Nurodymo Bendrovei įgyvendinimu, todėl sprendė, jog pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Inspekciją dėl Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo, kuris jau buvo išnagrinėtas ir pripažintas pagrįstu, ir kuris tuo metu dar buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl remiantis ADATĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skundą atsisakė priimti nagrinėti.

35. Inspekcija akcentuoja, kad tokį Sprendimą priėmė todėl, jog pagal nustatytą priežiūros institucijos kompetenciją, skundo dalykas negali būti Nurodymo nevykdymas ar prašymas skirti baudą už Nurodymo nevykdymą. Inspekcija nurodymų vykdymo kontrolę atlieka pagal atskirą procesą, nurodytą Inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12E) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 47 punkte, t. y. siųsdama užklausas duomenų valdytojui / duomenų tvarkytojui, nurodydama patvirtinti, kad teikti Inspekcijos nurodymai yra įvykdyti arba atlikdama patikrinimą. Taigi, Inspekcija, gavusi pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundą bei įvertinusi tai, kad Inspekcija, jau vykdė Nurodymo vykdymo kontrolę Bendrovės atžvilgiu, pareiškėjui Sprendime paaiškino, jog 2022 m. birželio 13 d. ir 2022 m. spalio 7 d. gavusi jo pranešimus apie galbūt netinkamai vykdomą Nurodymą, 2022 spalio 13 d. raštu Nr. 2R-5239(2.13.Mr) kreipėsi į Bendrovę su prašymu informuoti apie Nurodymo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjui paaiškino, kad Inspekcijoje buvo gauti Bendrovės atsakymai, kurie yra vertinami.

36. Atsakovas teigia, kad nors teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl Nurodymo nevykdymo, o ne dėl Bendrovės vykdomo stebėjimo, tačiau Inspekcija tik išnagrinėjusi skundą ir jį pripažinusi pagrįstu, turi teisę teikti duomenų valdytojui poveikio priemones, įtvirtintas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, ADTAĮ 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad skundas, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją pirmą kartą, jau buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, kuriame konstatuotas Bendrovės pažeidimas bei taikyta poveikio priemonė – teiktas Nurodymas Bendrovei, Inspekcija, gavusi 2023 m. vasario 2 d. pareiškėjo skundą, niekaip kitaip jo negalėjo vertinti, tik kaip naują skundą dėl tų pačių Bendrovės veiksmų, t. y. galbūt neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo. Dėl to ir buvo priimtas Sprendimas skundą atsisakyti nagrinėti ir priminti pareiškėjui, kad Nurodymo vykdymo kontrolė yra atliekama.

37. Atsakovas taip pat nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma.

38. Inspekcijos nuomone, pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo jokio būtinumo ar racionalumo dėl nesudėtingo administracinio ginčo, kreipiantis į teismą, pasitelkti advokato pagalbą net kelis kartus (dėl konsultacijos suteikimo, skundo, rašytinių paaiškinimų parengimo ir dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas), nes ši byla nebuvo sudėtinga, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, o labai panašios pareiškėjo administracinės bylos dėl Inspekcijos netinkamo veikimo jau yra nagrinėjamos teisme (administracinė byla Nr. eI2-4934-809-2022, Nr. eI2-6231-809/2023). Todėl, Inspekcijos nuomone, nepagrįstai didelės bylinėjimo išlaidos turi būti sumažintos.

39. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, teigia, kad atsakovas nei pareiškėjo Skundo priimtinumo svarstymo Inspekcijoje metu, nei teisminio ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje nekvestionavo to, kad pareiškėjas Inspekcijai pateikė būtent skundą (skundo formos kreipimąsi į Inspekciją ADTAĮ prasme). Sprendimą atsisakyti nagrinėti Skundą Inspekcija priėmė vien tik tuo pagrindu, kad pareiškėjas jį pateikė neva dėl to paties Bendrovės vykdomo vaizdo stebėjimo, dėl kurio Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą ir pripažinusi skundą pagrįstu ir dėl kurio, šiuo metu vyksta teisminiai ginčai tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme, tiek ir bendrosios kompetencijos teisme. Taigi Inspekcija nenustatė jokių Skundo trūkumų. Tai, kad skundų dalykas, pagrindas skiriasi pagrįstai sprendime nurodė ir teismas.

41. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė visapusiškai ištyręs bei įvertinęs visas bylos aplinkybes, be kita ko, ir atsakovo jau atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmą kartą išdėstytą naują argumentą, kad Skundo reikalavimas skirti Bendrovei baudą apskritai yra negalimas. Tokio argumento Sprendime nėra, jame suformuluotas visai kitas atsisakymo nagrinėti Skundą pagrindas. Tačiau šį argumentą, kad toks Skundo dalykas (prašymas skirti baudą) yra negalimas, atsakovas toliau plėtoja apeliaciniame skunde. Tokiu būdu atsakovas ne tik visiškai ignoruoja visą pareiškėjo Skunde suformuluotą Skundo dalyką, bet ir ignoruoja nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad jokie bandymai naujais argumentais paaiškinti skundžiamo institucijos sprendimo priėmimo pagrindus, motyvus teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti pateikti: administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte.

42. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Skunde detaliai pateikta informacija Inspekcijai, jog Bendrovė nevykdo Nurodymo, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad Bendrovės vykdomas vaizdo stebėjimas yra pakartotinis. Tokia aplinkybė yra teisiškai reikšminga, kadangi vaizdo stebėjimo pakartotinumas vertintinas kaip Bendrovės atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl to Inspekcija pagal savo kompetenciją skiria (turi skirti) Bendrovei administracinę baudą (BDAR 58 straipsnio 2 dalies i punktas). Nei Sprendime, nei teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje Inspekcija visiškai nepaaiškina, kodėl visa Bendrovės atsakomybę dėl neteisėto vaizdo stebėjimo sunkinančių aplinkybių (BDAR 148, 150 punktai) visuma (nesilaikoma priežiūros institucijos nurodymo, ypatingai ilgas trejų metų vaizdo stebėjimo laikotarpis, stebėjimo mastas stebint privačią ir viešą erdvę, ignoravimas net Inspekcijos Nurodymo, sumontuojant papildomą (-as) vaizdo stebėjimo kamerą (-as), teikimas tretiesiems asmenims Bendrovės vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų, kuriuose matomas pareiškėjas, ir kt.), Inspekcijos požiūriu nesuponavo jokių kitų veiksmingų teisinės gynybos priemonių taikymo pagrindų, išskyrus „prašymus“ Bendrovei pateikti Inspekcijos nurodymo įvykdymo įrodymus.

43. Pažymi, kad Inspekcija apeliaciniame skunde neneigia, jog pagal teisės aktuose jai priskirtą kompetenciją ir esant teisės aktuose numatytiems pagrindams, ji turi teisę skirti Bendrovei baudą. Kadangi pareiškėjas daugelį kartų Inspekcijai teikė įrodymus apie tai, kad Bendrovės nevykdomu Inspekcijos Nurodymu yra šiurkščiai pažeidžiamos jo ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai tiek neproporcingu mastu, tiek ir neproporcingai ilgą laiką, todėl pagrįstai turėjo teisę Inspekcijos reikalauti taikyti jo (jų) teises pažeidžiančiai Bendrovei (atsakingiems jos darbuotojams) proporcingą jos daromiems pažeidimams poveikio priemonę – baudą, bei žinoti jos taikymą (netaikymą) pagrindžiančius argumentus.

44. Pareiškėjas akcentuoja, kad Skundu Inspekcijai nurodė naujus faktus, kurie nei buvo, nei apskritai galėjo būti įvertinti Inspekcijos Sprendime Nr. 3R-269(2.13-1.E), t. y. naujas faktines aplinkybes apie nurodymo nevykdymą, papildomų vaizdo stebėjimo kamerų sumontavimą jau po Inspekcijos nurodymo pateikimo, pakartotinai vykdomą vaizdo stebėjimą, neteisėtai vykdomo vaizdo stebėjimo metu surinktos medžiagos ir jo asmens duomenų rinkimą, naudojimą bei perdavimą tretiesiems asmenims ir t. t. Todėl Inspekcijos Sprendime Nr. 3R-269(2.13-1.E) tirtos bei nustatytos ir Skunde nurodomos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės nesutampa. Būtent tai teisingai ir pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas sprendime. Apeliaciniame skunde atsakovas visiškai nenurodo jokių skundžiamame sprendime nustatytas aplinkybes bei jo motyvus paneigiančių argumentų, pirmiausia, dėl teismo aiškiai nustatyto esminio 2023 m. vasario 2 d. Skundo ir pirminio 2021 m. gegužės 14 d. skundo dalyko ir pagrindo netapatumo, t. y. Inspekcijos Sprendime Nr. 3R-269(2.13-1.E) vertintų aplinkybių ir Skunde nurodytų aplinkybių netapatumo. Tai tik patvirtina prielaidą, jog apeliacinį skundą Inspekcija iš esmės teikė tik dėl iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų.

45. Pareiškėjas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, skundą Inspekcijai teikė bei Skundo reikalavimus Inspekcijai suformulavo taip, kaip atrodė geriausiai būtų galima apginti jo pažeistas teises. Gavęs Inspekcijos Sprendimą, jis kreipėsi į jam teisines paslaugas pagal Teisinių paslaugų teikimo sutartį teikiantį advokatą, kadangi jis neturi specialiųjų teisės žinių ir savarankiškai ne tik negalėtų kvalifikuotai apginti savo pažeistų teisių, bet net apskritai nemokėtų parengti tinkamo, bent jau formaliuosius reikalavimus atitinkančio skundo dėl Inspekcijos Sprendimo. Todėl natūralu, kad jis privalėjo kreiptis į advokatą, jam buvo teikiama teisinė konsultacija, rengiamas skundas teismui, o vėliau, siekiant atsikirsti į Inspekcijos atsiliepime išdėstytus teiginius, buvo parengti rašytiniai paaiškinimai bei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. suteiktos tokios teisinės paslaugos, kurios buvo absoliučiai būtinos ir kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R 85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

46. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija visiškai nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, o tik abstrakčiai prieštaraudama pacitavo kai kuriuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuri nėra taikytina ir aktuali nagrinėjamu atveju, fragmentus. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas yra pateikti detalūs skaičiavimai su pagrindimu, o patirta išlaidų advokato paslaugoms suma sudaro vos 41,43 proc. pagal Rekomendacijas maksimalaus priteistino dydžio. Taigi patirtos išlaidos advokato pagalbai laikytinos pagrįstomis, būtinomis, realiomis bei priteistinomis.

47. Atsakovas, kvestionuodamas bylinėjimosi išlaidų dydį, nepagrįstai remiasi šalių lygiateisiškumo principo pažeidimu. Akcentuoja, kad tarp šalių buvo nagrinėtas ne civilinis, o administracinis ginčas ir būtinybę jį inicijuoti lėmė ne pareiškėjo nesąžiningas elgesys, bet Inspekcijos veiksmai priimant neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Taigi, pareiškėjas gynėsi nuo valstybės valdžios institucijos, kuri yra galingo valstybės mechanizmo dalis ir akivaizdžiai yra stipresnioji šalis pareiškėjo atžvilgiu.

48. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas sprendimu išsamiai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, sprendimas yra aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl šiuo atveju konstatuoti, jog esminės teismo išvados dėl pažeidimų buvimo nėra motyvuotos ar nepagrįstos ištirtų įrodymų visuma, yra nukrypta nuo Inspekcijos kompetenciją reglamentuojančio teisinio reguliavimo, nėra jokio pagrindo. Taigi, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 49. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 3R-110 (2.13-1.E), kuriuo pareiškėjo skundą atsisakyta priimti nagrinėti, pagrįstumo ir teisėtumo.

50. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino nustatęs, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

51. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, be to, priteisė nepagrįstai dideles ir nebūtinas bylinėjimosi išlaidas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.

52. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

54. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, be kita ko, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą tenkino. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

57. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y., kad Inspekcija, išnagrinėjusi V. B. G., R. G. ir A. G. 2021 m. gegužės 14 d. skundą dėl UAB „Florinus“ veiksmų (neteisėto vaizdo stebėjimo, 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 3R-269(2.13-1E) pareiškėjų skundą pripažino pagrįstu ir pateikė UAB „Florinus“ nurodymą sustabdyti vaizdo stebėjimą tol, kol jis nebus suderintas su BDAR nuostatomis ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją iki 2022 m. gegužės 30 d., pateikiant įvykdymą patvirtinančius įrodymus.

58. Pareiškėjas A. G. 2023 m. vasario 2 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas: skirti Bendrovei baudą, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes – jos piktybiškumą, pažeidimų pakartojamumą, Inspekcijos Nurodymo nevykdymą; imtis Inspekcijos įgaliojimuose esančių veiksmų tam, kad būtų apsaugota A. G. ir kitų pareiškėjų teisė nesutikti su asmens duomenų rinkimu, tvarkymu ir jie nebūtų įžūliai bei neteisėtai filmuojami jau trejus metus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovė toliau vykdė vaizdo stebėjimą, nei dienos nebuvo jo nutraukęs, įrengė papildomų vaizdo stebėjimo kamerų. Teigė, kad dėl toliau vykdomo vaizdo stebėjimo ne vieną kartą kreipėsi į Inspekciją su pranešimais apie nevykdomą Nurodymą – sustabdyti vaizdo stebėjimą, tačiau nepaisant akivaizdžių faktų apie tebevykdomą Bendrovės vaizdo stebėjimą bei Bendrovės pripažinimą, jog vykdė vaizdo stebėjimą po duoto Nurodymo, Inspekcija nesiėmė jokių veiksmų apginti pažeidžiamas pareiškėjų teises – patikrinimo vietoje, kaip buvo prašyta, neatliko nė karto, Bendrovės už piktybinius pakartotinius pažeidimus niekaip nenubaudė.

59. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Inspekcija vertino, kad pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi dėl Bendrovės vykdomo stebėjimo, dėl kurio Inspekcija jau 2022 m. balandžio 29 d. priėmusi sprendimą Nr. 3R-269 (2.13-1.E) ir kuris šiuo metu yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bei bendrosios kompetencijos teisme.

60. ADTĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme.

61. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundą, susiedama jį su pareiškėjų V. B. G., R. G. ir A. G. 2021 m. gegužės 14 d. skundu, kurio pagrindu priimto Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 3R-269 (2.13-1.E) teisėtumas buvo nagrinėjamas (2023 m. vasario 2 d. skundo gavimo metu) Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nustatytas faktines aplinkybes, proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjas 2021 m. gegužės 14 d. skundu ginčą kėlė dėl ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų įrengtų kamerų ir asmens duomenų rinkimo teisėtumo – ar asmens duomenų rinkimas, veikiančiomis kameromis, yra suderintas su BDAR nuostatomis bei prašė įpareigoti sustabdyti vaizdo stebėjimą, iki kol toks stebėjimas bus suderintas su BDAR nuostatomis. Pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundo, įvertinus jo turinį, pagrindas yra Inspekcijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 3R-269 (2.13-1.E) suformuluoto Nurodymo nevykdymas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skunde nurodyti reikalavimai buvo išnagrinėti Inspekcijai priimant 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 3R-269 (2.13-1.E). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nors 2023 m. vasario 2 d. skunde pareiškėjas reikalavimą suformulavo remdamasis, jo teigimu, nepasikeitusia ta pačia faktine situacija, t. y. tuo pačiu faktiniu pagrindu – ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienų įrengtų kamerų ir asmens duomenų neteisėtu rinkimu, tačiau skundų dalykai yra skirtingi. Pareiškėjai 2021 m. gegužės 14 d. skundu prašė ištirti įrengtų kametų atitikimą BDAR nuostoms, o pareiškėjas 2023 m. vasario 2 d. su skundu į Inspekciją kreipėsi dėl Nurodymo nevykdymo, būtent tai pareiškėjas skunde ir akcentvo.

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Inspekcija neteisingai įvertino pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundo turinį asmens duomenų apsaugą užtikrinančių principų kontekste, todėl vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punktu nepagrįstai pareiškėjo 2023 m. vasario 2 d. skundą atsisakė nagrinėti.

64. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

65. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos Inspekcijos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos, prašoma priteisti suma, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijose nustatytus maksimalius galimus priteisti dydžius, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri, nagrinėjamu atveju, nėra nepagrįstai didelė. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog pareiškėjui nebuvo būtinumo ar racionalumo dėl nesudėtingo ginčo pasitelkti advokato pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad proceso šalys savo teises teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti byloje atstovų (ABTĮ 47 str. 1 d.). Taigi ABTĮ nustato proceso šaliai teisę naudotis atstovo paslaugomis, atitinkamai gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Be to, byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir atsakovas, jog pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą ir jam šioje byloje nebuvo būtina naudotis advokato paslaugomis. Taigi atsakovo argumentai aptariamu klausimu yra nepagrįsti ir atmestini.

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

67. Pareiškėjas prašo priteisti jam iš Inspekcijos 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į Inspekcijos apeliacinį skundą bei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą.

68. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas ir galutinis procesinis sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

69. Pareiškėjas patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė advokatų profesinės bendrijos „Constitus“ 2024 m. kovo 22 d. sąskaitą faktūrą 1 573 Eur sumai (už atsiliepimo į apeliacinį skundą bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą) bei 2024 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymą Nr. 308, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokatų profesinei bendrijai „Constitus“ sumokėjo 1 573 Eur.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių galimų priteisti dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė