2020-11-04 Nr. AB-20629-3-62-3-02245-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-722-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02245-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalies panaikinimo ir teisėjos įpareigojimo priimti tinkamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kurioje nurodyta, kad prokuroras pagrįstai atsisakė atlikti įtariamųjų ir nukentėjusiosios atpažinimus, kadangi šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal tyrimo metu surinktus duomenis šį procesinį veiksmą nėra tikslinga atlikti, bei įpareigoti šio teismo teisėją priimti tinkamą sprendimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 ir 17 straipsniuose, 18 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 20 straipsnyje yra nustatyta, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kai pareiškėjas ar atsakovas yra valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, ir nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Teismas akcentavo, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmus bei kompetenciją šiame procese reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos, o ne Administracinių bylų teisenos įstatymas. Baudžiamajame procese administraciniai teismai neturi jokių įgaliojimų, todėl bet kokių klausimų, susijusių su baudžiamuoju procesu, nagrinėjimas administraciniame teisme ir sprendimų priėmimas dėl baudžiamojo proceso normų pažeidimo konstatavimo peržengtų administracinio teismo jurisdikcijos ribas.

Įvertinęs skundžiamosios Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties turinį, teismas nustatė, kad E. K. prašo tam tikrus prokuroro veiksmus pripažinti pažeidžiančiais baudžiamojo proceso normų reikalavimus (prokuroro 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl akistatos bei atpažinimo), o tai reiškia, kad jis prašo teismą pripažinti procesinius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Teismo nuomone, tokie E. K. prašymai ir jo skunde nurodytos aplinkybės rodo pareiškėjo siekį, jog prokuroro ar teisėjos veiksmai atliekamame ikiteisminiame tyrime būtų įvertinti baudžiamąjį procesą reguliuojančių teisės normų apimtyje, o tai akivaizdžiai yra baudžiamojo proceso, bet ne viešojo administravimo srities nagrinėjimo dalykas ir turi būti sprendžiamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008, pažymėjo, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas.

Atsižvelgęs į ginčo situacijoje akivaizdžiai keliamą baudžiamojo proceso pobūdžio ginčą, kuris nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, teismas pareiškėjo E. K. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsnio 6 dalis, 178 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir pareiškėjas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, gali teikti pakartotinius prašymus dėl akistatos ar atpažinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis, Baudžiamojo proceso kodekso 178 straipsnio 2 dalis).

III. Pareiškėjas E. K. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra neteisinga, kadangi jis neprašė, jog teismas prokuroro veiksmus pripažintų pažeidžiančiais Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimus, ir to nesiekė. Pareiškėjas pažymi, kad jis siekia, jog teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 dalį panaikintų skundžiamo teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kurią jis ginčija, kaip pažeidžiančią E. K. teises.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo E. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus – ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti teismų teisėjų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kurioje buvo sprendžiami su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro atliktų procesinių veiksmų teisėtumu susiję klausimai. Taigi, yra akivaizdu, kad E. K. siekia inicijuoti ginčą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties pagrįstumo, o tai reiškia, kad jo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi; E. K. siekia, kad administracinis teismas įvertintų teisėjos veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, pagrįstumą, tačiau toks ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad E. K. nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. K. skundo nagrinėjimas nėra priskirtas administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo E. K. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Andrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė