8e0a2d89-ebaf-4dc5-8c2b-8ff970b03ef0 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-690-253/2014Teisėja Rasa Augustė             (Proceso Nr. 2-06-3-08463-2013-8)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              30.6; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. liepos 9 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J.

S. (J. S.) ir G. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. S. ir G. S. ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butÄ pripažinimo ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo,              n u s t a t ė :              ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami įpareigoti atsakovę privatizuoti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis, t. y. sudaryti su ieÅ¡kovais buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto LDT Vykdomojo komiteto 1989-12-26 potvarkiu Nr. 530p orderiu Nr. 017734 buvo leista keistis butais iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini), nuo 1989 m. ieÅ¡kovai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). 1992-11-27 J. S. pateikė praÅ¡ymÄ privatizuoti Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas; visÄ buto kainÄ 17 419 talonų sumokėjo Klaipėdos miesto valdybai 1993-02-04. 1993-02-09 mero potvarkiu Nr. 88 buvo leista J. S. privatizuoti butÄ . Iki 2004-03-23 jokios informacijos iÅ¡ miesto valdybos narių negavo.

Po 2009-11-03 kreipimosi į savivaldybę sužinojo, kad privatizavimui teisinio pagrindo nėra. IeÅ¡kovai nurodo, kad G. S. nuo 1991-07-16 yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl jai netaikytina Nutarime Nr. I-1394 nurodyta sÄ lyga, kad teisę pirkti turi tik tie asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-27 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai 18,03 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 1992-11-27 raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu J. S. ir G. S. susitarė, kad butas bus perkamas J. S. vardu, tokiu bÅ«du Å¡eimos narių susitarimu teisė privatizuoti butÄ buvo suteikta ieÅ¡kovui J. S.. J. S. nebuvo subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti – Lietuvoje jis apsigyveno tik 1989-12-26, kai tuo tarpu įstatymas teisę pirkti butÄ suteikė asmenims, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo buto nuomininkai.

Atsakovė priėmė 1993-02-09 sprendimÄ parduoti privačion nuosavybėn butÄ J. S., kuris nebuvo subjektas, turintis teisę privatizuoti butÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nesant subjektu, turinčiu teisę privatizuoti butÄ , ieÅ¡kinys pagal jo reikalavimÄ negali bÅ«ti tenkinamas. Taip pat teismas pažymėjo, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymui teisinio santykio dėl buto privatizavimo tarp ieÅ¡kovės G. S. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės neatsirado, ieÅ¡kovė neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butÄ .

Pagal pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ pagal aukščiau minėtÄ Ä¯statymÄ buvo teisinis santykis tarp J. S. ir savivaldybės.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendime pasisakyta tik dėl ieÅ¡kovų teisės privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kiekvienam atskirai ir nepasisakyta dėl jų abiejų, kaip sutuoktinių, teisės privatizuoti bÅ«stÄ .

Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, reikalavimas iki 1989-11-03 nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiams. Butų privatizavimo įstatymas ir 1991-05-30 Seimo nutarimas Nr. I-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ nenumatė, kuriems piliečiams, t. y. ar piliečiais tapusiems iki priimto Seimo nutarimo, ar po jo priėmimo. Ieškovų nuomone, kad minėtas reikalavimas iki         1989-11-03 nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, netaikomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams nepriklausomai nuo to, kada jie piliečiais tapo.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pilietybę nuo 1991-07-16 turėjo jo žmona ieÅ¡kovė G. S., todėl 1992-11-27 iÅ¡reikÅ¡dami abiejų norÄ privatizuoti ginčo butÄ atitiko Butų privatizavimo įstatymo numatytus subjekto reikalavimus. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Klaipėdos miesto savivaldybė, suteikusi teisę privatizuoti butÄ , o vėliau nieko neinformavusi apie tai, kad privatizuoti buto ieÅ¡kovai negali, Å¡iÄ teisę privatizuoti atėmusi, pažeidė ieÅ¡kovų teises.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo argumentais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti.

Pažymi, kad ieÅ¡kovams sudarius 1992-11-27 susitarimÄ , kad butas bus perkamas J. S. vardu, Å¡eimos narių susitarimų teisė privatizuoti butÄ buvo suteikta ieÅ¡kovui J. S. ir santykis dėl buto privatizavimo tarp savivaldybės ir G. S. nesusiklostė.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å ioje byloje ieÅ¡kiniu keliami reikalavimai kildinami iÅ¡ butų privatizavimo pagal Butų privatizavimo įstatymÄ teisinių santykių.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, klausimo dėl ieÅ¡kovų teisės privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymÄ iÅ¡sprendimui bÅ«tina nustatyti visas minėtame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.); antra, kad ieÅ¡kovai yra subjektai, kuriems įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); trečia, kad ieÅ¡kovai, kaip subjektai, kuriems įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 str.).

Byloje nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali bÅ«ti privatizavimo objektas. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad 1992-11-27 patvirtintas ieÅ¡kovų J. S. ir G. S. susitarimas pirkti privatizuojamÄ ginčo butÄ J. S. vardu (b. l. 10). Butas buvo įvertintas 17 419 suma ir nurodyta suma 1993-02-04 talonais buvo pervesta Butų Å«kio privatizavimo tarnybai (b. l. 11–12). Klaipėdos miesto meras 1993-02-09 potvarkiu Nr. 88 pardavė privačion nuosavybėn butÄ (duomenys neskelbtini), nurodant buto savininku J.

S. (b. l. 14–16). Taigi ieÅ¡kovas J. S. atliko veiksmus, bÅ«tinus teisei privatizuoti butÄ Ä¯gyti. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ir ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų, ginčo buto privatizavimo procedÅ«ra neužbaigta, buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir/ar patvirtinta notariÅ¡kai (Butų privatizavimo įstatymo 10, 11 str.). Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovai gali bÅ«ti subjektai privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai į LietuvÄ gyventi persikėlė 1989-12-26, t. y. faktinės aplinkybės neatitinka Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. sÄ lygos.Apeliantai teigia, kad jiems, kaip Lietuvos Respublikos piliečiams, taikytina Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-05-30 nutarimo Nr. I-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ 3 d. numatyta iÅ¡imtis, t. y. kad Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta sÄ lyga, pagal kuriÄ teisę pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi tik tie asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams.

Kaip paminėta anksčiau, ieÅ¡kovų pareiÅ¡kimas apie susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ (duomenys neskelbtini), sudarytas 1992-11-27, Klaipėdos miesto mero potvarkis Nr. 88 dėl komunalinių butų pardavimo privačion nuosavybėn, tarp jų ir buto (duomenys neskelbtini) pardavimo J. S. privačion nuosavybėn, priimtas 1993-02-09. Tuo tarpu pažymėtina, kad ieÅ¡kovui J. S. Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta 1993-09-16 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, ieÅ¡kovui 1994-04-25 Klaipėdos miesto savivaldybėje prisiekus Lietuvos Respublikai (b. l. 30–31).

Taigi buto privatizavimo metu ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos pilietybės neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad J. S. neatitiko Butų privatizavimo įstatymo 4 str. įtvirtinto subjekto, turinčio teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , sampratos, dėl to jam pagrįstai nebuvo leista privatizuoti ginčo buto.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl abiejų ieÅ¡kovų, kaip sutuoktinių, teisės privatizuoti bÅ«stÄ .

Nustatyta, kad ieÅ¡kovai sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). IeÅ¡kovė G. S. pagal 1989-11-03 priimto Pilietybės įstatymo 1 str. 3 p. Lietuvos Respublikos piliete yra nuo 1991-07-16 (b. l. 29). Kaip pažymi apeliantai, Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. numatė teisę pagal minėtÄ Ä¯statymÄ pirkti butÄ perkamo buto nuomininkams ar jų Å¡eimų nariams. Butų privatizavimo įstatymo 5 str. buvo numatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais); toks susitarimas turėjo bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai.

Matyti, kad ieÅ¡kovai, sudarydami 1992-11-27 susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ J. S. vardu, privatizavimo subjektu nurodė ir teisę privatizuoti butÄ suteikė ieÅ¡kovui J. S., kuris, kaip nustatyta, nebuvo subjektas, turintis teisę privatizuoti ginčo butÄ . Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovai 1992-11-27 susitarimu iÅ¡reikÅ¡dami savo valiÄ privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini), atitiko Butų privatizavimo įstatymo numatytus subjekto reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad tarp ieÅ¡kovės G. S. ir atsakovės, kaip privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, nesusiklostė santykiai dėl buto privatizavimo, ieÅ¡kovei Å¡ia teise nepasinaudojus, neatlikus veiksmų, bÅ«tinų Å¡iai teisei įgyti. Be to, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 str., sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.

Tačiau, kaip matyti, ieÅ¡kovas neatitiko bÅ«tinų sÄ lygų teisei privatizuoti butÄ atsirasti, todėl ginčo buto privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas ir buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta.Apeliantai pažymi manę, jog butÄ yra privatizavę ir jis priklauso jiems nuosavybės teise, o savivaldybės aktų priėmimas ir jais nustatytų procesų užbaigimas nepriklausė nuo jų valios. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, kad ieÅ¡kovai po 1993-02-09 Klaipėdos miesto mero potvarkio Nr. 88 dėl komunalinių butų pardavimo privačion nuosavybėn priėmimo aktyviai domėjosi privatizavimo procedÅ«ros eiga, kad dėl to kreipėsi į atitrinkamas institucijas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad      2004-03-23 tarp J. S. ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis; dėl minėto buto privatizavimo į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2009-11-03 (b. l. 18–23). Be to, nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų Å¡ioje civilinėje byloje keliamus ieÅ¡kinio reikalavimus. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Skundžiamo teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija              n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė             Albina Pupeikienė             Kolegijos teisėjos             Raimonda Andrulienė              Rimvida Zubernienė