8e07ffab-967f-4e27-9daa-98349a7e819f · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-10918-527/2022 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00584-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 2.4.2.8; 3.4.5.15.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 11 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracija).

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir – CPK) 530 straipsniu, praÅ¡o raÅ¡ytinio proceso tvarka nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas pagal įgyjamÄ jÄ senatį įsigijo ir nuosavybės teise valdo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Butas). PareiÅ¡kime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas nusipirko (privatizavo) ButÄ , kurio pardavimo sutartį (toliau ir – Sutartis) su juo pasirašė tuometinis (duomenys neskelbtini) virÅ¡aitis P. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu (toliau ir – BPÄ®) ir Butų privatizavimo valstybinės komisijos iÅ¡vada.

PareiÅ¡kėjas sumokėjo Butų privatizavimo valstybinės komisijos 1994 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡vadoje Nr. 65-96 nustatytÄ visÄ Buto pardavimo kainÄ , t. y. 47,49 Lt, į (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ 1995 m. gegužės 2 d. bankiniu pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), kas nurodyta pačioje Sutartyje. Po Sutarties sudarymo ji turėjo bÅ«ti notaro patvirtinta ir po to užregistruota Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė dėl nežinojimo. Apylinkėje po Sutarties pasiraÅ¡ymo jam to niekas neiÅ¡aiÅ¡kino, galimai virÅ¡aitis pats nelabai kÄ apie tai žinojo, o to, kas paraÅ¡yta smulkiomis raidėmis Sutarties pabaigoje, pareiÅ¡kėjas paprasčiausiai neskaitė.

Po Sutarties pasiraÅ¡ymo jis manė, kad visi formalumai tuo yra baigti ir jis jau yra teisėtas Buto savininkas. PareiÅ¡kėjas nuolatos gyvena Bute jau labai seniai, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo adresu deklaravo dar (duomenys neskelbtini). Po Sutarties sudarymo jis buvo įsitikinęs, kad Butas yra jo nuosavybė, ir naudojosi juo kaip savo nuosavybe (gyveno jame, darė jo remontÄ , mokėjo su juo susijusius mokesčius ir t.t.). Tam jokių kliūčių jam niekas niekada nedarė ir nedaro, todėl iki Å¡iol jis nei kiek neabejojo savo nuosavybės teise į ButÄ , todėl visiÅ¡kai nesirÅ«pino nuosavybės įteisinimo formalumais. 2013 m. spalio 18 d. suformavus nekilnojamojo turto kadastro bylÄ , Butui buvo suteiktas unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), taip pat Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pastatui buvo suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini).

Tiktai 2021 m. rugsėjo 28 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Registrų centrÄ , kad įregistruotų Buto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre (toliau ir – NTK) bei savo nuosavybės teises į ButÄ Nekilnojamojo turto registre (toliau ir – NTR), tačiau nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos, kadangi Sutartis nepatvirtinta notaro ir yra praleistas Sutarties sudarymo metu galiojęs 3 mėnesių terminas jos įregistravimui. Dėl to VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos NTR departamento Kauno skyrius bei VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos NTK departamento Kauno skyrius priėmė sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus atmesti, kadangi nepakanka jo turimų dokumentų nuosavybės teisėms įrodyti ir teisiÅ¡kai įregistruoti juos VÄ® Registrų centre pareiÅ¡kėjo vardu.

Kadangi kitų dokumentų, iÅ¡skyrus paminėtus, pareiÅ¡kėjas neturi, nuosavybės teisę tenka įrodinėti teismine tvarka. Kadangi pareiÅ¡kėjas teisėtai ir sÄ Å¾iningai įsigijo ButÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdo jį turtÄ ilgiau kaip 10 metų, o per visÄ valdymo laikotarpį joks kitas asmuo nei karto nepareiÅ¡kė savo teisių į šį turtÄ , todėl pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į ButÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

Nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ (CPK 531 straipsnio 5 punktas). Kadangi nėra jokio ginčo dėl Buto priklausomybės, byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kimÄ Ä¯rodo Buto pirkimo–pardavimo sutartis, Buto įkainojimo aktas, Butų privatizavimo valstybinės komisijos iÅ¡vada, (duomenys neskelbtini) potvarkis ir jo priedas, pažyma apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pažyma apie skolas, VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos NTR departamento Kauno skyriaus bei VÄ® Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos NTK departamento Kauno skyriaus sprendimai.

Teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė: priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo; nustatyti suinteresuotiems asmenims 14 dienų terminÄ atsiliepimams į pareiÅ¡kimÄ pareikÅ¡ti; bylÄ skirti nagrinėti teismo posėdyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«muose 2022 m. gegužės 9 d. 9.30 val. (raÅ¡ytinio proceso tvarka – jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sÄ Å¾iningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas; jei Å¡ios sÄ lygos bus ginčijamos – žodinio proceso tvarka); paskelbti apie bylos nagrinėjimÄ specialiame interneto tinklapyje - www.teismai.lt skiltyje „Teismų praneÅ¡imai“ praneÅ¡imÄ .

Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodyta, jog administracija neturi duomenų, kad Butas bÅ«tų buvęs įtrauktas į beÅ¡eimininkio turto apskaitÄ ar kad į jį bÅ«tų pareiÅ¡kę pretenzijų kiti asmenys. Butas NTR neregistruotas, nuosavybės teise niekam nepriklauso. Kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, (duomenys neskelbtini). jis nusipirko (privatizavo) ButÄ , kurio pardavimo sutartį su juo pasirašė tuometinis (duomenys neskelbtini) P. J., vadovaudamasis BPÄ® ir Butų privatizavimo valstybinės komisijos iÅ¡vada. 1991 m. birželio 30 d.

įsigaliojusio BPÄ® 5 straipsnis nurodė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. BPÄ® 11 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymÄ sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariÅ¡kai patvirtinta.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartis notaro patvirtinta nebuvo. PrieÅ¡ingai, jis nurodė, kad Å¡i procedÅ«ra nebuvo užbaigta notarui taip ir nepatvirtinus (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo–pardavimo sutarties, nes pareiÅ¡kėjas nežinojo, kad reikia Sutartį notariÅ¡kai patvirtinti. IÅ¡ to matyti, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas nuosavybės teise įgyti ButÄ , turėjo pareigÄ sudaryti notaro patvirtintÄ Buto pirkimo–pardavimo sutartį. IÅ¡ į bylÄ pateiktos Sutarties matyti, kad ji nėra notariÅ¡kai patvirtinta, vadinasi, Buto pirkimo–pardavimo sandoris yra negaliojantis ir Butas yra neprivatizuotas.

Taigi, nagrinėjamu atveju Buto pirkimo–pardavimo sutartis notariÅ¡kai nepatvirtinta, nors toks reikalavimas įtvirtintas Sutarties sudarymo metu galiojusio CK 255 straipsnio ir BPÄ® 10 straipsnio nuostatose. PareiÅ¡kėjas siekia nustatyti faktÄ , kad jis pagal įgyjamÄ jÄ senatį įsigijo ir nuosavybės teise valdo ButÄ . Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) praktikoje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 3K-3-103/2015 ir kt.). Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos.

Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti Nekilnojamojo turto registre. LAT taip pat yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintÄ ir LAT plėtojamÄ praktikÄ Ä¯gyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra iÅ¡spręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamÄ ja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir paÅ¡alinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktÄ .

Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgÄ laikÄ daiktÄ kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Ä®gyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktÄ Ä¯gyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis Å¡iuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktÄ .

Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiÅ¡kinimas iÅ¡plaukia iÅ¡ CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ Å¾iningo įgijėjo sampratos, pagal kuriÄ sÄ Å¾iningu daikto įgįjėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktÄ turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , – tai reiÅ¡kia, kad tokiam asmeniui turi bÅ«ti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymÄ , kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktÄ nei kitiems asmenims.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinus visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms bei nesant duomenų, kad minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų perėmęs koks nors kitas asmuo, Jonavos rajono savivaldybės administracija neprieÅ¡taraus, kad bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas, kad pareiÅ¡kėjas pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybės teise įgijo ButÄ . PareiÅ¡kimas netenkintinas. 1991 m. birželio 30 d.

įsigaliojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau ir – BPÄ®) 5 straipsnis nurodė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. BPÄ® 11 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymÄ sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo–pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariÅ¡kai patvirtinta.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad Buto pirkimo–pardavimo sutartis notaro patvirtinta nebuvo. PrieÅ¡ingai, jis nurodė, kad Å¡i procedÅ«ra nebuvo užbaigta notarui taip ir nepatvirtinus (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo–pardavimo sutarties, nes pareiÅ¡kėjas nežinojęs, kad Sutartį reikia patvirtinti notariÅ¡kai. IÅ¡ to matyti, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas nuosavybės teise įgyti ButÄ , turėjo pareigÄ sudaryti notaro patvirtintÄ Buto pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi Sutartis nebuvo notariÅ¡kai patvirtinta, vadinasi, vadovaujantis Sutarties sudarymo metu galiojusio CK 255 straipsnio 2 dalies ir BPÄ® 10 straipsnio nuostatomis, Buto pirkimo–pardavimo sandoris yra negaliojantis, o Butas teisės aktų nustatyta tvarka liko neprivatizuotas.

Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (LAT 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016). PareiÅ¡kėjas teigia ButÄ nusipirkęs (privatizavęs), vadovaujantis BPÄ® ir Butų privatizavimo valstybinės komisijos iÅ¡vada, pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį, kuriÄ valstybės vardu su pareiÅ¡kėju pasirašė tuometinis (duomenys neskelbtini) P. J.. PareiÅ¡kėjas nurodė sumokėjęs Butų privatizavimo valstybinės komisijos (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytÄ visÄ Buto pardavimo kainÄ , t. y. 47,49 Lt, į Jonavos rajono Å ilų apylinkės sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu Nr. 471083, kas nurodyta pačioje Sutartyje.

Jonavos rajono savivaldybės teigimu atsiliepime, Butas nekilnojamojo turto registre neregistruotas, nuosavybės teise niekam nepriklauso. Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ButÄ Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra įregistruotos valstybės vardu, teismo nuomone, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Butas, kurį pats pareiÅ¡kėjas teigia privatizavęs (siekęs privatizuoti) pagal BPÄ® nuostatas (arba, kitaip sakant, pats pareiÅ¡kėjas įrodinėja ButÄ (duomenys neskelbtini) priklausius visuomeniniam butų fondui ir buvus valstybės nuosavybe), nuosavybės teise tebepriklauso valstybei, o valstybės nuosavybės teisė nėra nuginčyta ar kitokiu bÅ«du panaikinta ar pasibaigusi.

Pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį į butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas), taip pat gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams – kolÅ«kiniams ir kitokiems valstybiniams – kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms, sutinkamai su TSR SÄ jungos ir sÄ junginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 metų Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių turtÄ , pagrindinį miestų butų fondÄ ) savininkė.

Be to, bÅ«tent valstybė, vadovaujantis BPÄ® ir vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems valstybiniame butų fonde, gyvenamÄ sias patalpas privatizuoti, tačiau pareiÅ¡kėjas, skirtingai nei kitų butų gyventojai, Å¡ios savo teisės iki galo neįgyvendino. Å iuo atveju bÅ«tina pažymėti tai, jog, vadovaujantis nuosekliai suformuota teismine praktika, CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡iais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.

LAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. (LAT 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. (LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011.

Teismų praktika. 2011, 35). Å ioje nutartyje nurodyta ir tai, jog, atkÅ«rus Lietuvos Respublik?s Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ jÄ nuosavybę vykdytas 1991 metų BPÄ®, 1991 metų Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ .

Taigi, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas teikė į bylÄ Ä¯rodymus apie tai, kad ButÄ valdo atvirai, nepertraukiamai, teisėtai ir sÄ Å¾iningai jau daugiau nei 10 metų, teismui iÅ¡ bylos medžiagos nenustačius, jog Butas, kurį pareiÅ¡kėjas įrodinėja privatizavęs Sutartimi kaip visuomeninį butų fondÄ , bÅ«tų praradęs valstybinės nuosavybės statusÄ , pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas, teismo nuomone, negali bÅ«ti patenkintas vien dėl Å¡ios priežasties. Pažymėtina, jog tokios pačios praktikos laikosi ir teismai kitose panaÅ¡iose bylose (Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-738-267/2017;

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141-440/2017; (LAT 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013). Be to, pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad Butų privatizavimo valstybinė komisija (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustačiusi 47,49 Lt Buto pardavimo kainÄ , kadangi, kaip matyti iÅ¡ pateiktos Butų privatizavimo valstybinės komisijos (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui leista pirkti 47,97 kv. metrų bendrojo ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Be to, kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 9 d. pateiktos informacijos, pagal 1991–1997 m. namų Å«kio knygÄ Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), K. Ž. buvo įraÅ¡ytas į G. Ž. Å¡eimÄ . (duomenys neskelbtini) G. Ž. mirus, Å«kis buvo atidalintas. K. Ž. buvo įraÅ¡ytas į B. Č. Å¡eimÄ , kuri mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namų Å«kio knygoje K. Ž. įraÅ¡ytas vienas. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pateiktos skenuotos namų knygos įrašų, asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡eimos nario, įraÅ¡yto pirmuoju, pavardė, vardas, tėvo vardas vietoj buvusio įraÅ¡o Č., jį perbraukus, įraÅ¡yta Ž.

K., o Å¡eimos narių sÄ raÅ¡e iÅ¡vardinta: Č. B. (mirė (duomenys neskelbtini); Ž. K., Albino, anÅ«kas, (duomenys neskelbtini)., KraÅ¡to apsauga (duomenys neskelbtini); Ž. L., A., anÅ«kas, (duomenys neskelbtini); atlieka bausmę; Ž. V., A., anÅ«kė, (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal BPÄ® 5 straipsnį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais, o toks susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai, pažymėtina, jog Å¡iuo atveju, pagal namų knygų įraÅ¡us Bute (duomenys neskelbtini) buvus nurodytų ir kitų asmenų, privatizuojant ButÄ turėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtintas ir tų asmenų (nors ir laikinai iÅ¡vykusių) susitarimas, kas taps perkamo Buto savininku (bendrasavininkiais).

Kadangi Å¡iuo atveju teismui nepateikti duomenys apie tokio notarinio susitarimo sudarymÄ , (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo–pardavimo Sutartis, Å¡eimos nariams nesutarus pirkti, teismo nuomone, negalėjo bÅ«ti sudaryta ir dėl Å¡ios priežasties. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kimas dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo netenkintinas. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali suma, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus. Teisėja