2020-02-05 Nr. AB-2635-3-62-3-00451-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3176-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00451-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 53.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. spalio 29 d. sprendimą sutikti su komisijos siūlymu (sprendimo įrašas (rezoliucija) Rotacijos komisijos 2018 m. spalio 26 d. posėdžio protokole Nr. 5-PI-671) (toliau – ir Policijos generalinio komisaro rezoliucinis sprendimas); 2) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2019 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-68 1 punktą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų 2019 m. vasario 3 d.; 3) įpareigoti atsakovą Kauno AVPK grąžinti pareiškėją į eitas Kauno AVPK Kauno m. Centro policijos komisariato (toliau – ir PK) viršininko pareigas; 4) priteisti iš Kauno AVPK pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2019 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) į pareiškėjo valstybės tarnybos stažą įskaityti priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laikotarpį nuo 2019 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) ir Kauno AVPK, pareiškėjui dėl skundžiamų neteisėtų veiksmų patirtą 3 000 Eur neturtinę žalą; 7) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad baigiantis jo tarnybos Kauno AVPK Kauno m. Centro PK viršininko rotuojamose pareigose laikui, jis buvo informuotas apie galimybę pasirinkti pareigybę iš pateikto pareigybių sąrašo. Pareiškėjas pasirinko vieną iš nurodytų sąraše – Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK viršininko pareigybę, tačiau Policijos departamento Rotacijos komisija 2018 m. spalio 24 d. posėdyje pasiūlė Lietuvos policijos generaliniam komisarui perkelti pareiškėją ne į pareiškėjo pasirinktas pareigas, bet į Tauragės AVPK Pagėgių PK viršininko pareigas, nors pareiškėjas sutikimo eiti minėtas pareigas nebuvo išreiškęs. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2018 m. spalio 29 d. pritarė Rotacijos komisijos siūlymui. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 7 d. išreiškė nesutikimą eiti siūlomas Tauragės AVPK Pagėgių PK viršininko pareigas, tačiau jokių pasiūlymų eiti kitas pareigas nesulaukė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamu Kauno AVPK viršininko įsakymu pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas iš pareigų.

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Policijos generalinio komisaro rezoliucinį sprendimą ir Kauno AVPK 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-68 1 punktą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų 2019 m. vasario 3 d.; įpareigojo atsakovą Kauno AVPK grąžinti pareiškėją į eitas Kauno AVPK Kauno m. Centro PK viršininko pareigas; priteisė pareiškėjui iš atsakovo Kauno AVPK už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną po 132,85 Eur vienos dienos vidutinį darbo užmokestį nuo 2019 m. vasario 3 d. (nuo atleidimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką); priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK ir Policijos departamento, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovų Kauno AVPK ir Policijos departamento po 352,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III. 6. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

7. Atsakovas Policijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

8. Pareiškėjas R. A. ir atsakovas bei atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK 2019 m. gruodžio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymus patvirtinti ginčo šalių sudarytą 2019 m. gruodžio 20 d. taikos sutartį Nr. 20-IL-45800 ir nutraukti administracinę bylą bei kartu pateikė minėtą taikos sutartį.

9. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK 2020 m. sausio 20 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti ginčo šalių sudarytą 2019 m. sausio 17 d. taikos sutartį Nr. 20-IK-2235 (toliau – ir Taikos sutartis) ir nutraukti administracinę bylą bei kartu pateikė šalių pasirašytą Taikos sutartį. Kauno AVPK paaiškino, kad šalys pakeitė 2019 m. gruodžio 20 d. taikos sutarties Nr. 20-IL-45800 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus.

10. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas 2020 m. sausio 20 d. teismui pateikė prašymą patvirtinti ginčo šalių sudarytą 2019 m. sausio 17 d. taikos sutartį Nr. 20-IK-2235 ir nutraukti administracinę bylą bei kartu pateikė šalių pasirašytą Taikos sutartį. Policijos departamentas paaiškino, kad naujos redakcijos taikos sutartis pasirašyta atsižvelgus į tai, kad teismui anksčiau teiktoje taikos sutartyje įtvirtinti lėšų išmokėjimo pareiškėjui terminai jau suėjo. Šalys, įvertinusios faktinę situaciją, ir siekdamos ginčą baigti taikiai, nustatė kitus lėšų išmokėjimo pareiškėjui terminus.

11. Pareiškėjas R. A. 2020 m. vasario 3 d. taip pat pateikė teismui prašymą patvirtinti Taikos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikta pareiškėjo R. A. ir atsakovų bei atsakovo Lietuvos valstybės atstovų Kauno AVPK ir Policijos departamento pasirašyta 2019 m. sausio 17 d. taikos sutartis Nr. 20-IK-2235.

13. Šalių pasirašytoje Taikos sutartyje nurodyta, kad šia sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, nagrinėtas byloje (2.1 p.), teismo patvirtinta sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (4.3 p.), taip pat nurodyta, kad prieš pasirašydami Taikos sutartį, pasirašantys asmenys perskaitė Taikos sutarties tekstą, suprato Taikos sutarties turinį, Taikos sutartimi atsirandančias pasekmes. Taip pat pareiškėjas ir Kauno AVPK prašymuose patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą nurodė, kad šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Teismas imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti tik tuo atveju, kai yra ginčo šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

15. Iš Taikos sutarties matyti, kad ja šalys – R. A., Kauno AVPK ir Policijos departamentas – siekia taikiai išspręsti byloje kilusį ginčą. Byloje duomenų, kad šios sutarties sąlygos gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nenustatyta.

16. Iš Taikos sutarties taip pat matyti, kad šalims iš esmės yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės. Pagal ABTĮ 104 straipsnio 3 dalį, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

17. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad egzistuoja teisinės sąlygos patvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį bei nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 5 p.).

18. Dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių tvirtinama Taikos sutartis ir panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas bei administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsniu, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą pareiškėjo R. A., atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudarytą 2020 m. sausio 17 d. taikos sutartį Nr. 20-IL-2235 tokiomis sąlygomis:

„1. ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

1.1. vadovaujantis Kauno apskr. VPK ir R. A. susitarimu ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 18 punktu, Kauno apskr. VPK įsipareigoja ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos atleisti R. A. iš vidaus tarnybos, Kauno apskr. VPK Kauno miesto Centro PK viršininko pareigų ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos išmokėti 3 (trijų) vidutinių R. A. darbo užmokesčių neatskaičius mokesčių dydžio išeitinę kompensaciją.

1.2. Kauno apskr. VPK vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 79 straipsnio 1 dalimi įsipareigoja ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos išmokėti R. A. nuo 2019-02-03 (nuo atleidimo dienos) už kiekvieną priverstinės pravaikštos darbo dieną po 132,85 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų aštuoniasdešimt penkių centų) neatskaičius mokesčių vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos šalių susitarimu (išskaičiuojant pareiškėjui išmokėtą šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką).

1.3. Kauno apskr. VPK įsipareigoja ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos išmokėti R. A. 3000 Eur (trijų tūkstančių Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

1.4. Kauno apskr. VPK įsipareigoja įskaityti į R. A. vidaus tarnybos stažą priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laikotarpį nuo 2019-02-03 (nuo atleidimo dienos) iki pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu dienos.

1.5. R. A. atsisako prašymo Kauno apskr. VPK ir PD prie LR VRM atlyginti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas po 352,75 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir septyniasdešimt penkis centų).

2. ŠALIŲ PAREIŠKIMAI IR GARANTIJOS

2.1. Šalys pareiškia, kad šia Taikos sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiamas tarp jų kilęs ginčas, nagrinėtas Byloje ir užkerta kelią tarp Šalių kilti teisminiams ginčams dėl žalos atlyginimo.

2.2. R. A. pareiškia ir garantuoja, kad neturės ir nereikš Šalims jokių pretenzijų ir (arba) reikalavimų, susijusių su šia Byla ar žala ateityje.

2.3. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus Taikos sutarties tinkamam sudarymui, jos galiojimui, Taikos sutarties sąlygų vykdymui. Šalys pasirašo šią Taikos sutartį visiškai pasikliaudamos Taikos sutartyje numatytomis garantijomis.

2.4. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad Taikos sutartis atitinka Šalių interesus, yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

2.5. Šalys pareiškia, kad Taikos sutarties sąlygų turinys ir jų visuma Šalims yra suprantami, aiškūs ir atitinka Šalių tikrąją valią. Šalys taip pat garantuoja, kad visos Taikos sutarties sąlygos sulygtos, nė vienai iš Šalių kitos Šalies atžvilgiu nedarant jokio psichologinio, fizinio ir/ar ekonominio spaudimo, jokių grasinimų ar kitokios neleistinos įtakos, kuriems esant Taikos sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Šalys patvirtina, jog, prieš sudarydamos šią Sutartį, būdamos rūpestingos ir apdairios, atliko visus veiksmus ir ėmėsi visų priemonių neaiškioms Taikos sutarties sąlygoms išsiaiškinti ir abipusių derybų keliu Taikos sutarties sąlygas suformulavo taip, kad Sutarties sąlygos atitiktų Šalių tikslus, valią (ketinimus) bei interesus.

3. TAIKOS SUTARTIES GALIOJIMAS

3.1. Šalys susitaria, kad Taikos sutartis Šalims įgauna teisinę galią nuo jos patvirtinimo Teisme. Nuo Taikos sutarties patvirtinimo Teisme momento ši sutartis tampa privaloma Šalims visa apimtimi ir turi būti vykdoma.

3.2. Jeigu kuri nors Taikos sutarties nuostata prieštarauja teisės aktams arba dėl kokios nors priežasties tampa iš dalies arba visai negaliojančia, ji nedaro negaliojančiomis likusių Taikos sutarties nuostatų. Tokiu atveju, Šalys susitaria pakeisti negaliojančią nuostatą teisiškai veiksminga nuostata, kuri, kiek tai įmanoma, turėtų tą patį teisinį ir ekonominį rezultatą kaip ir pakeistoji nuostata.

4. KITOS SĄLYGOS

4.1. Taikos sutartis sudaroma ant trijų lapų, trim egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią – po vieną pasirašantiems asmenims.

4.2. Dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo šalys kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

4.3. Teismo patvirtinta sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

Prieš pasirašydami Taikos sutartį, pasirašantys asmenys perskaitė Taikos sutarties tekstą, suprato Taikos sutarties turinį, Taikos sutartimi atsirandančias pasekmes, įskaitant, bet neapsiribojant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte, numatytas Taikos sutarties patvirtinimo pasekmes. Šalys pasirašė Taikos sutartį, kaip jų valią ir tikruosius ketinimus atitinkantį dokumentą.”

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius