2017-08-23 Nr. AB-15419-3-61-3-02392-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-734-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02392-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Audata“ su 2017 m. liepos 12 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V3-44.

UAB „Audata“ taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti prašomo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V3-44 galiojimą. Nurodė, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V3-44 prieštarauja įstatymo nuostatoms, kadangi buvo priimtas pažeidžiant įstatymo nustatytus terminus, todėl pareiškėjas bus priverstas patirti visiškai nepagrįstų finansinių išlaidų, susijusių su neteisėto įsakymo vykdymu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Audata“ skundą priėmė, o jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl ginčijamo įsakymo patirs finansinių išlaidų, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Audata“ nepateikė įrodymų, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams bet kurioje proceso stadijoje pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas UAB „Audata“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir kol bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V3-44 galiojimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti trūkstamus įrodymus, kadangi UAB „Audata“ nurodė aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, tačiau jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip įrodymą, patvirtinantį, jog pareiškėjas bus priverstas patirti visiškai nepagrįstų finansinių išlaidų, susijusių su neteisėto Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V3-44 vykdymu, jis pateikia Audito ir apskaitos tarnybos 2014 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. VAA-30 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“, pagal kurį buvo atliktas analogiškas tyrimas dėl UAB „Audata“ atlikto audito. Dėl minėto tyrimo ir dėl to padidėjusio darbo krūvio minėtos bendrovės auditoriui buvo laikinai mokėtas didesnis darbo užmokestis. Dėl šio įsakymo pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė, jis sutinka, kad įstatymų nustatytais pagrindais audito priežiūros institucija turi teisę vykdyti patikrinimą, todėl nekėlė jokių pretenzijų ir dėl tarnybos patikrinimo padidėjusių finansinių išlaidų, tačiau nagrinėjamu atveju jis laikosi pozicijos, kad ginčijamas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymas prieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Teismui nustačius, kad minėtas atsakovo įsakymas turi būti panaikintas, UAB „Audata“ patirtos papildomos finansinės išlaidos bus visiškai nepagrįstos. Siekiant apsaugoti pareiškėją nuo nepagrįstų finansinių išlaidų, yra pagrindas pritaikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, ginčijamas Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V3-44 buvo priimtas dėl pareiškėjo auditoriaus E. J. vykdytos audito veiklos, tačiau šis asmuo iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. yra kasmetinėse atostogose, todėl dėl minėto įsakymo jis bus priverstas anksčiau baigti atostogas. Atostoginiai E. J. yra sumokėti, o tai sukels papildomų nepatogumų tiek jam, tiek UAB „Audata“.

Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas tiek pateikdamas skundą, tiek atskirąjį skundą, siekia ne galimo teisių ar teisėtų interesų apgynimo, o iš esmės elgdamasis nesąžiningai bei piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti jo ir auditoriaus E. J. atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl atlikto UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų audito. Atskirajame skunde UAB „Audata“ nepagrindė, dėl kokių priežasčių reikalavimo užtikrinimo priemonės turėtų būti pritaikytos.

Pažymi, kad ginčijamu atsakovo 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V3-44 buvo pakeistas 2017 m. birželio 27 d. įsakymas, kuriuo remdamasi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo ir auditoriaus E. J. atžvilgiu pradėjo tyrimą dėl atlikto UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų audito ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito. Ginčijamu įsakymu Tarnybos direktorius tik iš dalies pakeitė minėto 2017 m. birželio 27 d. įsakymo 1 punktą, nurodydamas išbraukti iš jo žodžius: „ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą“, taip pat nustatydamas naują tyrimo atlikimo terminą: nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. 2017 m. birželio 27 d. įsakymas, kuriuo remiantis buvo pradėtas tyrimas UAB „Audata“ bei auditoriaus E. J. atžvilgiu, nėra apskųstas. Dėl kokių priežasčių ar motyvų pareiškėjas apskundė ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta šio tyrimo ribose neatlikti kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimo bei pakeisti atliekamo tyrimo terminą, jis skunde ar atskirajame skunde nenurodė.

Tarnybos nuomone, patenkinus pareiškėjo prašymą ir sustabdžius ginčijamo įsakymo galiojimą, liktų galioti atsakovo 2017 m. birželio 27 d. įsakymas bei susidarytų situacija, kad tyrimas dėl kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito turėtų būti atliekamas šio tyrimo ribose, kai ginčijamu įsakymu jis buvo išskirtas į atskirą tyrimą – iš 2017 m. birželio 27 d. įsakymo šios įmonės auditas buvo išbrauktas, o 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V3-43 „Dėl atlikto audito pradžios“ buvo priimtas sprendimas atlikti audito įmonės apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ bei auditoriaus E. J. atlikto kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą. Patenkinus UAB „Audata“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, galiotų du Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymai dėl to paties kredito unijos audito tyrimo atlikimo. Ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo siekį piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis vilkinti atliekamo tyrimo procesą.

UAB „Audata“ atskirajame skunde pripažįsta, kad su skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kurios galėtų sudaryti reikalavimo užtikrinimo pagrindą, todėl jo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, turėtų būti atmestas. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir atskirajame skunde. UAB „Audata“ teiginiai, kad dėl ginčijamo įsakymo galiojimo nesustabdymo, jis patirs tam tikrų išlaidų, susijusių su padidėsiančiu darbuotojų darbo krūviu, taip pat, kad galbūt patirs nepatogumų dėl auditoriaus E. J. atostogų atšaukimo ir atostoginių jam išmokėjimo, turi būti vertinami kaip hipotetiniai ir niekuo nepagrįsti. Pareiškėjo menamos išlaidos, papildomas darbo krūvis bei nepatogumai negali būti vertinami kaip reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai atsirasti. UAB „Audata“ yra juridinis asmuo, kurio atžvilgiu ir yra atliekamas tyrimas, o Tarnybos reikiamus dokumentus turi teisę pateikti kiti pareiškėjo darbuotojai. UAB „Audata“ nepateikė konkrečių įrodymų, kokią realią žalą ar grėsmę žalai atsirasti jis galėtų patirti dėl ginčijamo įsakymo, kuris tik iš dalies pakeitė 2017 m. birželio 27 d. įsakymą, jokiais būdais negalėjusio pažeisti pareiškėjo teisių ir (ar) teisėtų interesų. UAB „Audata“ atskirajame skunde nenurodė, kokią konkrečiai žalą prima facie galėtų sukelti atsakovo 2017 m. birželio 27 d. įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta pradėti pareiškėjo ir auditoriaus E. J. atžvilgiu tyrimą dėl atlikto audito. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Audata“, teikdamas audito paslaugas, privalo bendradarbiauti su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei teikti jai atitinkamą informaciją, būtiną įvertinti jo atlikto audito kokybę. Priešingu atveju Tarnybai nebūtų įmanoma įgyvendinti jai pavestų funkcijų audito priežiūros srityje.

Vien aplinkybė, kad tyrimas buvo pradėtas, pareiškėjui savaime nesukėlė ir net teoriškai negali sukelti jokių realių materialinių teisių pažeidimo, kadangi tiek atsakovo 2017 m. birželio 27 d. įsakymas, tiek jį iš dalies keičiantis Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V3-44 yra tik tarpiniai dokumentai. Šių dokumentų priėmimas yra neišvengiamas bei būtinas etapas tyrimo procedūrai pradėti. Būtent ši procedūra yra reikalinga tam, kad tyrimo metu būtų nustatytos bei įvertintos atitinkamos aplinkybės, susijusios su UAB „Audata“ ir auditoriaus E. J. atliktais veiksmais, audituojant atitinkamą įmonę. Tik atlikusi tyrimą, Tarnyba minėtų subjektų atžvilgiu priimtų tam tikrą sprendimą, kuriuo galbūt būtų sukeltos tam tikros teisinės pasekmės.

Atsakovas pažymi, kad vienas iš Tarnybos veiklos tikslų yra įgyvendinti valstybės politiką finansinių ataskaitų audito srityje, siekiant, kad būtų užtikrinta auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra. Atsakovas atlieka auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus ir pažeidimų tyrimus. Atlikdama jai priskirtas funkcijas, Tarnyba turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tyrimus dėl audito įmonių ir auditorių atliktų auditų. Nors tyrimo pareiškėjo ir auditoriaus E. J. atžvilgiu pradėjimas savaime nepaveikia šių subjektų teisių ir pareigų santykio, tačiau pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę bei sustabdžius atliekamą tyrimą, būtų neproporcingai paveiktas teisių ir pareigų santykis tarp pareiškėjo UAB „Audata“ ir atsakovo, kaip audito srityje priežiūrą atliekančios įstaigos, sustabdžius atliekamą tyrimą, neabejotinai jam būtų pakenkta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas UAB „Audata“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad UAB „Audata“ neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjo teiginys, kad UAB „Audata“ nurodžius aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, tačiau nepateikus šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas privalėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, nėra niekuo pagrįstas. Kaip jau minėta, reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pateikus nemotyvuotą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, toks prašymas turi būti atmetamas. Trūkumų šalinimo institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, sprendžiant prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą nėra taikomas, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas to nenustato.

Nustatyta, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V3-40 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ nurodė nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. atlikti UAB „Audata“ ir auditoriaus E. J. atlikto UAB „Baldžio šilas“ 2012 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą. Ginčijamame 2017 m. liepos 4 d. įsakyme Nr. V3-44 „Dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. V3-40 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ pakeitimo“ Tarnybos direktorius nurodė pakeisti 2017 m. birželio 27 d. įsakymo 1 punktą, išbraukiant iš jo žodžius: „ir kredito unijos Centro taupomoji kasa 2015 m. finansinių ataskaitų audito tyrimą“. Taip pat buvo pakeistas 4 punktas, nurodant, kad tyrimas turi būti atliktas nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V3-44 prieštarauja įstatymo nuostatoms, todėl UAB „Audata“ bus priverstas patirti visiškai nepagrįstų finansinių išlaidų, susijusių su neteisėto įsakymo vykdymu – dėl minėto tyrimo ir dėl to padidėjusio darbo krūvio pareiškėjo darbuotojui laikinai buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, be to, dėl atliekamo tyrimo UAB „Audata“ auditorius bus priverstas anksčiau baigti atostogas, už kurias jau sumokėta. Iš pareiškėjo argumentų akivaizdu, kad jis siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti UAB „Audata“ galbūt pažeistas teises ir apsaugotų nuo būsimų nepagrįstų finansinių išlaidų, ir iš esmės remiasi tik prielaidomis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamą įsakymą ir byloje esančius duomenis, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti UAB „Audata“ prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Dėl kito analogiško tyrimo kitam UAB „Audata“ auditoriui laikinai mokėtas didesnis darbo užmokestis, aplinkybės, kad ir E. J. bus mokamas didesnis darbo užmokestis, nepagrindžia. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad UAB „Audata“ auditorius E. J. bus priverstas anksčiau grįžti iš atostogų, kadangi, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, reikiamus dokumentus Tarnybai gali pateikti ir kiti juridinio asmens darbuotojai. UAB „Audata“ menamos išlaidos, papildomas darbo krūvis bei nepatogumai negali būti vertinami, kaip reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai atsirasti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se nėra pagrindas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju sustabdžius Tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V3-44 galiojimą bei atliekamą tyrimą, būtų neproporcingai pažeisti atsakovo, kaip audito srityje priežiūrą atliekančios įstaigos, interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad jis nepagrindė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino UAB „Audata“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo atmestas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė