Legislator Case Law & Legislation
8e02cd5b-fb5f-4afe-8fe2-244620c38754 AI generated

8e02cd5b-fb5f-4afe-8fe2-244620c38754 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 8e02cd5b-fb5f-4afe-8fe2-244620c38754
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. K. ir V. K. 2016 m. kovo 14 d. sutartimi nusipirko ŽŪB „Dorsėja“, tapo jos pajininkais, turinčiais po 50 proc. pajaus, o A. K. dar ir direktoriumi, taigi, jie yra susiję; 2) V. K. ir V. K. yra sutuoktiniai; 3) sutuoktiniai su ŽŪB „Dorsėja“ 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. gegužės 3 d. sudarė paskolos sutartis, kuriomis, atitinkamai, paskolino 40 000 Eur ir 78 000 Eur; 4) atsakovai sudarė neatlygintinÄ laidavimo sutartį, siekdami patenkinti atsakovų V. K. ir V. K. kreditorinius reikalavimus trečiajam asmeniui ŽŪB „Dorsėja“ ieÅ¡kovės UAB „Darisma“, kuriÄ atstovavo susijęs asmuo A.

Legislator headnote

AI generated

8e02cd5b-fb5f-4afe-8fe2-244620c38754 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nustatęs, kad ginčijamas neatlygintinas laidavimo sandoris yra prieÅ¡ingas ieÅ¡kovės interesams, kad ieÅ¡kovės atstovas veikė pažeisdamas suteiktas teises, kad atsakovai pagal faktines bylos aplinkybes turėjo žinoti apie interesų konfliktÄ , teismas sprendė, jog ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-903-464/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00563-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.1; 2.2.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-321-343/2020 pagal ieÅ¡kovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Darisma“ ieÅ¡kinį atsakovams V. K., V. K. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys žemės Å«kio bendrovė „Dorsėja“, A. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Darisma“ 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 30 d. laidavimo sutartį Nr. 05, sudarytÄ tarp atsakovų – kreditorių V.

K. ir V. K., ir ieškovės – laiduotojos UAB „Darisma“, kurios vardu pasirašė buvęs direktorius A. K., priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad buvęs ieÅ¡kovės direktorius A. K. be jos akcininkų sutikimo ir jiems nepranešęs 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė su atsakovais neatlygintinÄ sandorį – laidavimo sutartį Nr. 05, kuria laidavo už ŽŪB „Dorsėja“, su kuria ieÅ¡kovė neturi jokių tiesioginių ryÅ¡ių, prievoles. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, vienintelis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovės ir ŽŪB „Dorsėja“ yra tai, kad A. K. laidavimo sutarties sudarymo metu buvo ŽŪB „Dorsėja“ direktoriumi ir turėjo 50 proc. bendrovės pajų.

Pasak ieškovės, laidavimo sutartis buvo naudinga tik A. K. ir V. K., kaip ŽŪB „Dorsėja“ pajininkams, pačiai ŽŪB „Dorsėja“ ir atsakovams, kaip kreditoriams, tačiau aiškiai nuostolinga ir net žalinga ieškovei. Ši sutartis prieštarauja ieškovės interesams ir jos veiklos tikslui siekti ekonominės naudos, jos teisnumui, todėl pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.82 straipsnio pagrindu, taip pat CK 2.135 straipsnio pagrindu.

Be to, trečiasis asmuo A. K. pažeidė bent vienÄ CK 2.87 straipsnyje numatytÄ vadovo pareigÄ â€“ nepranešė apie ginčijamÄ laidavimo sutartį įmonės akcininkams bei minėtame straipsnyje numatytÄ pareigÄ nepainioti bendrovės interesų su asmeniniais, nors atsakovai aiÅ¡kiai žinojo ir siekė sudaryti ieÅ¡kovei nenaudingÄ ir žalingÄ sandorį, taip patenkindami savo pačių finansinius reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: pripažino negaliojančia 2016 m. rugsėjo 30 d. laidavimo sutartį Nr. 05; priteisė iÅ¡ atsakovų V.

K. ir V. K. ieškovei UAB „Darisma“ po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – po 923,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės UAB „Dorsėja“ (pastaba – turėtų bÅ«ti UAB „Darisma“) ir atsakovų V. K. ir V. K. 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 05, kuria ieÅ¡kovė UAB „Dorsėja“ (pastaba – turėtų bÅ«ti UAB „Darisma“) neatlygintinai įsipareigojo atsakyti kreditoriams V. K. ir V. K. savo turtu, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidarytų, įskaitant ir pajamas ar kitÄ turtÄ , gautinÄ ateityje, jeigu paskolos gavėja ŽŪB „Dorsėja“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies grÄ Å¾inti kreditoriams visÄ skolÄ ar jos dalį (įskaitant palÅ«kanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusias pagal 2016 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, notaro registro Nr. R1-2215 ir pagal 2016 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį, notaro registro Nr. 4496 (sutarties 1 dalis).

Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, jeigu skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, kreditoriai pateikia laiduotojui praneÅ¡imÄ raÅ¡tu, o laiduotojas, gavęs tokį praneÅ¡imÄ , nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 dienų įvykdo (ar pasirÅ«pina, kad bÅ«tų įvykdyti) įsipareigojimus ar prievoles (sutarties 2 dalies 1, 3 punktai). Sutartį ieÅ¡kovės vardu pasirašė jos vadovas A. K..

5. Teismas pripažino ginčijamÄ laidavimo sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu įvertinęs tai, kad privataus juridinio asmens UAB „Darisma“ direktorius, Å¡ios bylos trečiasis asmuo A. K., be jos akcininkų sutikimo bei Å¡iems nepranešęs, ieÅ¡kovės vardu 2016 m. rugsėjo 30 d. su atsakovais sudarė neatlygintinÄ laidavimo sutartį, kuria laidavo už ŽŪB „Dorsėja“, su kuria ieÅ¡kovė neturi jokių tiesioginių ryÅ¡ių, skolinius įsipareigojimus, sudarančius daugiau kaip 113 000 Eur.

Pažymėjo, kad teismai praktikoje laikosi pozicijos, jog laidavimo sandoris bendrovei yra nenaudingas sandoris, pažeidžiantis jos interesus bei tikslus siekti ekonominės naudos. Ieškovės UAB „Darisma“ ir trečiojo asmens ŽŪB „Dorsėja“ nesiejo tiesioginiai ryšiai. Ginčijamos sutarties sudarymo metu UAB „Darisma“ direktorius A. K. buvo ir ŽŪB „Dorsėja“ direktorius, turintis 50 proc. bendrovės ŽŪB „Dorsėja“ pajaus. Atsakovai V. K. ir V. K. paskolos sutartis sudarė su ŽŪB „Dorsėja“.

Todėl, teismo vertinimu, A. K. sudarė neatlygintinÄ laidavimo sutartį, kuria laidavo už kitos, jam priklausančios ir jo valdomos bendrovės įsiskolinimus, tačiau ieÅ¡kovė UAB „Darisma“ iÅ¡ Å¡io sandorio jokios ekonominės naudos negavo ir negali gauti, o tik prarasti, todėl jis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja jos veiklos tikslams gauti naudÄ .

6. Teismas nurodė, kad ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningus veiksmus patvirtina Å¡ios aplinkybės: atsakovai V. K. ir V. K. pinigus skolino trečiajam asmeniui ŽŪB „Dorsėja“; laidavimo sutarties sudarymo metu V. K. ir A. K. buvo ŽŪB „Dorsėja“ pajininkais, jiems priklausė po 50 proc. bendrovės pajaus; V. K., bÅ«damas ŽŪB „Dorsėja“ pajininku, kurį su A. K. siejo asmeniniai ir finansiniai santykiai, turėjo pareigÄ pasidomėti, ar sudaromas laidavimo sandoris nepažeis UAB „Darisma“ veiklos tikslų, jos narių ir kreditorių turtinių interesų, tokiÄ pareigÄ turėjo ir V. K.; V. K. turėjo suprasti, kad, sudarius laidavimo sutartį, ŽŪB „Dorsėja“ iÅ¡vengs paskolų grÄ Å¾inimo, kas akivaizdžiai yra naudinga ŽŪB „Dorsėja“, kurios 50 proc. pajų turi Å¡is atsakovas, ir neabejotinai jam pačiam, nes ŽŪB „Dorsėja“, atsakovo teigimu, jam grÄ Å¾inti paskolos negali, nes neturi turto.

7. Nustatęs, kad ginčijamas neatlygintinas laidavimo sandoris yra prieÅ¡ingas ieÅ¡kovės interesams, kad ieÅ¡kovės atstovas veikė pažeisdamas suteiktas teises, kad atsakovai pagal faktines bylos aplinkybes turėjo žinoti apie interesų konfliktÄ , teismas sprendė, jog ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu.

8. Teismo vertinimu, UAB „Darisma“ atstovo sudaryto sandorio prieÅ¡ingumas atstovaujamojo interesams yra įrodytas, kadangi ginčijama laidavimo sutartis yra neatlygintinė, sudaryta trečiųjų asmenų turtiniams interesams tenkinti, yra akivaizdžiai prieÅ¡inga ieÅ¡kovės veiklos tikslui siekti ekonominės naudos, toks sandoris ieÅ¡kovei yra ne tik nenaudingas, bet ir nereikalingas bei žalingas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės direktorius A. K. pažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytÄ vadovo pareigÄ â€“ nepranešė apie ginčijamÄ laidavimo sutartį įmonės akcininkams bei minėtame straipsnyje numatytÄ pareigÄ nepainioti bendrovės interesų su asmeniniais, nes sudarė neatlygintinę laidavimo sutartį, kurios pagrindu buvo laiduota už ŽŪB „Dorsėja“, kurios direktoriumi ir pajininku sutarties sudarymo metu buvo pats A.

K., skolos grÄ Å¾inimÄ , t. y. tokiu bÅ«du ŽŪB „Dorsėja“ iÅ¡vengtų paskolos grÄ Å¾inimo neribotam laikui, o ieÅ¡kovės turtiniai interesai nukentėtų, nes ji netektų savo turto.

9. Teismas sprendė, kad atsakovai turėjo žinoti apie interesų konfliktÄ , nes:

1) A. K. ir V. K. 2016 m. kovo 14 d. sutartimi nusipirko ŽŪB „Dorsėja“, tapo jos pajininkais, turinčiais po 50 proc. pajaus, o A. K. dar ir direktoriumi, taigi, jie yra susiję; 2) V. K. ir V. K. yra sutuoktiniai; 3) sutuoktiniai su ŽŪB „Dorsėja“ 2016 m. kovo 24 d. ir 2016 m. gegužės 3 d. sudarė paskolos sutartis, kuriomis, atitinkamai, paskolino 40 000 Eur ir 78 000 Eur; 4) atsakovai sudarė neatlygintinÄ laidavimo sutartį, siekdami patenkinti atsakovų V. K. ir V. K. kreditorinius reikalavimus trečiajam asmeniui ŽŪB „Dorsėja“ ieÅ¡kovės UAB „Darisma“, kuriÄ atstovavo susijęs asmuo A.

K., sÄ skaita. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovas V. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o pridėti prie bylos su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Teismas, spręsdamas apie sandorio prieÅ¡taringumÄ juridinio asmens teisnumui, iÅ¡ esmės nenurodė, kokiais faktais, kokiomis teisės normomis ir kokia teismine praktika remdamasis padarė atitinkamas iÅ¡vadas, tokiu bÅ«du pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalį, t. y. joje nustatytÄ reikalavimÄ sprendimo motyvuojamajai daliai. 10.2.

Atsakovai dar atsiliepime į ieÅ¡kinį atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog ginčijamos laidavimo sutarties sudarymu buvo pažeista ieÅ¡kovės bendrovės kompetencija, neįrodė Å¡ios aplinkybės, t. y. nepateikė jokių duomenų, kaip ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo apibrėžta bendrovės vadovo kompetencija ir veiklos tikslai bendrovės įstatais (t. y. nepateikė kitokios, nei esanti byloje, ieÅ¡kovės įstatų redakcijos), o pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė neturėdamas tokių duomenų, nors jie, vertinant ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to pagal CK 1.82 straipsnį, pagrįstumÄ buvo esminiai. 10.3.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad tuometinis jos direktorius A. K., sudarydamas laidavimo sandorį ir bendrovės vardu prisiimdamas prievoles už kitus asmenis, veikė virÅ¡ydamas įgaliojimus (lot. ultra vires) (CPK 178 straipsnis). PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, A. K. veikė teisėtai, nepažeidė nei steigimo dokumentuose, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) nustatytų sÄ lygų, susijusių su juridinio asmens vienasmenio valdymo organo teisėmis bei pareigomis.

Be to, prieÅ¡ sudarant laidavimo sandorį bendrovės vadovas neprivalėjo gauti visuotinio akcininkų sutikimo ir / ar pritarimo, o kitokia teismo iÅ¡vada dėl tokio sutikimo reikalingumo yra nepagrįsta teisiniu reglamentavimu. IeÅ¡kovės įstatuose nebuvo nustatyta, kad bendrovės direktorius, prieÅ¡ priimdamas ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ . 10.4. Teismas be jokių iÅ¡samesnių argumentų sprendė, kad neatlygintinis sandoris savaime laikytinas nenaudingu bendrovei, todėl Å¡i aplinkybė, be kita ko, lemia sandorio prieÅ¡taringumÄ juridinio asmens teisnumui.

Nors dėl laidavimo santykių ypatumų (įsipareigojimų už kitÄ asmenį prisiėmimas) jokia laidavimo sutartis bendrÄ ja prasme neatitinka pelno siekimo tikslo, tai savaime nereiÅ¡kia, kad visos juridinio asmenų sudarytos laidavimo sutartys galėtų bÅ«ti pripažintos prieÅ¡taraujančiomis juridinio asmens teisnumui. Tokio sandorio atitikimas bendrovės veiklos tikslams turėtų bÅ«ti vertinamas visų jo sudarymo aplinkybių kontekste, o ne vien formaliai vertinant pačios sutarties pobÅ«dį. 10.5.

Å iuo atveju ginčo sandorio naudingumas analizuotinas dviejų susijusių juridinių asmenų veiklos ir valdymo kontekste, t. y. kad faktinis abiejų juridinių asmenų (UAB ,,Darisma“ ir ŽŪB ,,Dorsėja”) savininkas ir vadovas buvo R. L., koordinavęs abiejų juridinių asmenų veiklÄ ir įtakojęs ginčo sandorio sudarymÄ , o vėliau iniciavęs nagrinėjamÄ bylÄ dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Laidavimo sandoris buvo sudarytas siekiant gauti iÅ¡ atsakovų paskolas, kurios, nesant jokio užtikrinimo, nebÅ«tų buvusios suteiktos. 10.6.

Atsakovai buvo įsitikinę, kad ieÅ¡kovė veikė savo teisnumo ribose ir sandoris nepažeidė nei jos įstatų, nei įstatymo reikalavimų tokiam sandoriui sudaryti, todėl nėra pagrindo kalbėti apie kažkokį atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio Å¡alis veikė sÄ Å¾iningai, jos nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese. CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma.

PrieÅ¡ingai, civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu. 10.7. Atsakovai byloje įrodinėjo aplinkybes, kad laidavimo sandoris buvo naudingas jį sudarantiems asmenims kaip vieno iÅ¡ R. L. valdomų juridinių asmenų – ŽŪB „Dorsėja“ paskolų sutarčių užtikrinimo priemonė, todėl negalima teigti, jog atsakovas V. K., tapęs Å¡io juridinio asmens bendrasavininku – pajininku, turėjo numanyti, kad sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės veiklos tikslus.

Pažymi, kad tapti ŽŪB „Dorsėja“ pajininku kaip papildomÄ garantijÄ prieÅ¡ suteikiant antrÄ paskolos dalį, atsakovui V. K. pasiÅ«lė bÅ«tent R. L.. Atsakovas V. K., tapęs ŽŪB „Dorsėja“ pajininku, bendrovės veikloje nedalyvavo, su įmone susijusių sprendimų nepriiminėjo, jis buvo tik nominalus bendrovės pajininkas, faktiniu jos savininku, vadovu, galutiniu naudos gavėju ir toliau liko pats R. L.. Pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovų nurodomų aplinkybių dėl juridinių asmenų sÄ sajų ir R.

L. vaidmens visiÅ¡kai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Teismas jokiais argumentais taip pat nepagrindė ir sprendime pripažinto atsakovės V. K. nesÄ Å¾iningumo, net neatkreipė dėmesio į tai, jog Å¡i atsakovė nebuvo ŽŪB ,,Dorsėja“ pajininkė. 10.8. Abejoti R. L. sÄ Å¾iningumu leidžia vien jau tai, kad, sudarydamas sutartį su advokatu dėl ieÅ¡kinio parengimo ir atstovavimo nagrinėjamoje civilinėje byloje, R. L. veikė kaip akcininkas, nors tuo metu akcijas jau buvo perleidęs ir šį faktÄ nuslėpė.

Naujojo akcininko (Rusijos piliečio, kuris nebuvo atvykęs į LietuvÄ ) vėliau patvirtinti įgaliojimai advokatui buvo pateikti paprasta raÅ¡ytine forma, nesant jokios galimybės įsitikinti jo tapatybe. Todėl pagrįstai abejotina, kad tai tėra nominalus akcininkas, siekiant nuslėpti faktinį ir tikrÄ jį ieÅ¡kovės akcininkÄ R. L., kaip kad buvo ir ŽŪB „Dorsėja“ atveju, kai R. L. buvo faktinis ŽŪB „Dorsėja“ pajininkas ir vadovas, o atsakovas V. K. – tik nominalus pajininkas. 10.9.

Teismas nepagrįstai pripažino laidavimo sutartį negaliojančia ir pagal CK 2.135 straipsnį, nors ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų sandoriui pripažinti negaliojančia taip pat ir Å¡iuo pagrindu. Ginčo atveju nebuvo pareigos apie sudaromÄ sandorį informuoti akcininkus. Dar viena pirmosios instancijos teismo įvardyta teisės norma – CK 2.87 straipsnis apskritai ginčo atveju netaikytina, nes sandorį ieÅ¡kovės direktorius sudarė ne su kitu juridiniu asmeniu (t. y. trečiuoju asmeniu), kurio organo nariu buvo, bet su atsakovais –fiziniais asmenimis. 10.10.

Teismas sprendime padarytos išvados, kad yra pažeista CK 2.87 straipsnyje numatyta pareiga nepainioti bendrovės interesų su asmeniniais, jokiais argumentais nepagrindė. Ieškovė, teigdama, kad jos atstovas A. K. iš tokio sandorio gavo kažkokios asmeninės naudos, taip pat nenurodo jokių argumentų ir nepateikia konkrečių įrodymų.

11. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į atsakovo V. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti, o Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad laidavimo sandoris prieÅ¡tarauja jÄ sudariusio juridinio asmens teisnumui, o sandorio Å¡alys veikė nesÄ Å¾iningai. Tokių padarytų iÅ¡vadų teismas nepagrindė faktais, teisės normomis ir teismine praktika.

Juolab kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog sudarant Å¡iÄ sutartį buvo pažeista bendrovės vadovo kompetencija, nepateikus tokiam faktui pripažinti aktualios įstatų redakcijos. 11.2. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad neatlygintinis sandoris savaime laikytinas nenaudingu bendrovei ir dėl to Å¡i aplinkybė lemia sandorio prieÅ¡taringumÄ juridinio asmens teisnumui. Laidavimo sutarties naudingumas turėjo bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į dviejų susijusių juridinių asmenų veiklÄ ir valdymÄ , t. y. kad faktinis dviejų juridinių asmenų (UAB „Darisma“ ir ŽŪB „Dorsėja“) savininkas ir vadovas buvo R.

L., koordinavęs abiejų juridinių asmenų veiklÄ ir įtakojęs ginčo sandorio sudarymÄ , Å¡is sandoris buvo sudarytas siekiant gauti iÅ¡ atsakovų paskolas ir tokiu bÅ«du refinansuoti ketinamÄ vystyti veiklÄ , o paskolos, nesant jokio užtikrinimo, nebÅ«tų buvusios suteiktos. 11.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sandorio prieÅ¡taringumas atstovaujamojo interesams yra įrodytas faktais, jog ieÅ¡kovės direktorius A. K. pažeidė CK 2.87 straipsnyje numatytÄ vadovo pareigÄ â€“ nepranešė apie ginčijamÄ sandorį bendrovės akcininkams, taip pat pareigÄ nepainioti bendrovės interesų su asmeniniais, o atsakovai žinojo apie interesų konfliktÄ .

Valdyba UAB „Darisma“ nebuvo sudaryta, todėl už sprendimų, susijusių su kasdiene bendrovės veikla, buvo atsakingas jos direktorius A. K.. IeÅ¡kovės įstatuose nebuvo nurodyta, kad bendrovės direktorius, prieÅ¡ priimdamas ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5, ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 12.

Apeliantas V. K. kartu su apeliaciniu skundu teikia ir praÅ¡o priimti naujus įrodymus – R. S. raÅ¡ytinius liudytojo parodymus, užraÅ¡ytus ir patvirtintus notarės R. Å abanskienės, kuriuos, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Teigia, kad atsakovai atsikirtimuose į ieÅ¡kinį ir viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog ginčijamas laidavimo sandoris bendrÄ ja prasme buvo naudingas ieÅ¡kovei, nes tiek ieÅ¡kovės, tiek ŽŪB ,,Dorsėja“ savininkas bei faktinis vadovas buvo tas pats asmuo R.

L., koordinavęs paskolos gavimÄ ir jos užtikrinimo priemonių taikymÄ . Å ias aplinkybes atsakovai, be kita ko, siekė įrodinėti ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, galėjusiais patvirtinti, kad ieÅ¡kovės ir ŽŪB ,,Dorsėja“ veiklai faktiÅ¡kai vadovavo pats jų savininkas R. L., kuris, kaip faktinis abiejų įmonių savininkas ir vadovas, duodavo nurodymus A. K., ieÅ¡kovės vardu sudariusiam ir ginčijamÄ laidavimo sandorį. Vienas iÅ¡ žemės pardavėjų, su kuriuo teko bendrauti ir A.

K., t. y. liudytojas R. S. prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į užsienį davė parodymus apie aktualias ginčui teisingai iÅ¡spręsti aplinkybes, t. y. R. L. įtakÄ abiejų juridinių asmenų valdyme, atitinkamai, ir sudarant laidavimo sandorį. Šį įrodymÄ atsakovai teikė pirmosios instancijos teismui, kuris nepagrįstai atsisakė jį priimti, nors Å¡is raÅ¡ytinis paliudijimas neabejotinai yra susijęs su nagrinėjamu ginču ir byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto praÅ¡ymu ir praÅ¡omu priimti raÅ¡ytiniu įrodymu, pažymi, kad tokia forma užfiksuoti liudytojo paaiÅ¡kinimai neatitinka CPK 192 straipsnyje nustatytos liudytojo apklausos tvarkos bei tokio pobÅ«džio įrodymų tiesioginio iÅ¡tyrimo teismo posėdyje principo (CPK 14 straipsnio 1 dalis). Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad teismas buvo patenkinęs praÅ¡ymÄ dėl liudytojo R. S. apklausos 2020 m. vasario 3 d. teismo posėdyje dar 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu.

Notarine tvarka jo parodymai užfiksuoti 2020 m. sausio 9 d., o R. S. lėktuvo bilietai, turėję patvirtinti jo iÅ¡vykimo ir negalėjimo atvykti į teismÄ parodymams duoti priežastį (pažymėtina, pateikti be reikiamo vertimo į valstybinę kalbÄ ), kelionei nuo 2020 m. vasario 2 d. iki vasario 18 d. užsakyti tik 2020 m. sausio 29 d. Todėl pirmosios instancijos teismas šį įrodymų leistinumo reikalavimų neatitinkantį dokumentÄ (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys) priimti atsisakė pagrįstai.

Atitinkamai, nenustatyta ir sÄ lyga taikyti iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, nustatančios draudimÄ priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu 14. Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės reglamentuojamos CK Å¡eÅ¡tosios knygos I dalies V skyriuje, viena jų yra laidavimas, kuris pagal CK inter alia (be visa kita) yra nustatomas sutartimi ar įstatymu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimÄ ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų, t. y. laiduotojas bet kuriuo atveju prisiima tam tikrÄ rizikÄ , kad jam gali tekti įvykdyti prievoles už pagrindinį skolininkÄ . Versle paprastai toks interesas yra garantuoti kreditoriams, kad Å«kio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti, ir taip siekti normalios tokio asmens, už kurį laiduojama, Å«kinės veiklos.

Kai laidavimu užtikrinta prievolė neįvykdyta, kreditorius jÄ Ä¯vykdytų kreditorius ir laiduotojas kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje ginčijama ieÅ¡kovės UAB „Darisma“ ir atsakovų V. K. bei V. K. 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. 05, kuria ieÅ¡kovė (laiduotoja) neatlygintinai įsipareigojo atsakyti kreditoriams V. K. ir V. K. savo turtu, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidarytų, įskaitant ir pajamas ar kitÄ turtÄ , gautinÄ ateityje, jeigu paskolos gavėja ŽŪB „Dorsėja“ tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies grÄ Å¾inti kreditoriams visÄ skolÄ ar jos dalį (įskaitant palÅ«kanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles), atsiradusias pagal 2016 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, notaro registro Nr. R1-2215 ir pagal 2016 m. gegužės 3 d. paskolos sutartį, notaro registro Nr. 4496.

Šį sandorį ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančia keliais alternatyviais įstatyminiais pagrindais. Teismas, sutikęs su ieÅ¡kovės nurodyta Å¡alių teisinių santykių kvalifikacija, ginčijamÄ sandorį pripažino negaliojančiu tiek CK 1.82 straipsnio, tiek CK 2.135 straipsnio pagrindu.

16. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai (CK 2.74, 2.83–2.85 straipsniai).

17. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, Å¡iuolaikinei civilinei teisei plėtojantis civilinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, sutarties iÅ¡saugojimo (lot. favor contractus) principų linkme, galiojantys įstatymai trečiųjų sÄ Å¾iningų asmenų interesų apsaugos naudai riboja galimybę nuginčyti juridinio asmens sandorius, sudarytus pažeidžiant jų teisnumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , bÅ«tina spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).

19. IeÅ¡kovė yra privatus juridinis asmuo, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuotas taisykles, Å¡ioje byloje turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad ji, sudarydama laidavimo sutartį su atsakovais, žinojo ar turėjo žinoti, jog ieÅ¡kovės vienasmenio valdymo organo – direktoriaus A. K. sudaromas laidavimo sandoris prieÅ¡tarauja bendrovės tikslams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, daro prieÅ¡ingÄ , nei pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ , t. y. kad ieÅ¡kovė UAB „Darisma“ neįrodė nei Å¡io sandorio prieÅ¡taravimo savo steigimo dokumentuose nustatytai valdymo organo kompetencijai ar bendrovės tikslams, nei sutarties kontrahentų – atsakovų, sudariusių ginčijamÄ laidavimo sandorį, nesÄ Å¾iningumo (CPK 12, 178 straipsniai).

20. ABĮ (čia ir toliau remiamasi redakcija, aktualia ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu, t. y. galiojusia nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. spalio 31 d.) 34 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma, priima valdyba. Remiantis ABĮ 19 straipsnio 4 dalimi, jeigu bendrovėje nesudaroma valdyba, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis.

ABÄ® 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įstatuose gali bÅ«ti numatyta, jog valdyba, prieÅ¡ priimdama Å¡io straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimÄ . Pagal ABÄ® 37 straipsnio 10 dalį bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei, o ABÄ® 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sandorius bendrovės vadovas gali sudaryti, kai yra bendrovės valdybos (jeigu bendrovėje valdyba sudaroma) sprendimas Å¡iuos sandorius sudaryti.

Jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nustatytus šio Įstatymo 34 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12 ir 13 dalyse.

21. Nagrinėjamu atveju išplėstinio Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) JAR išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad nuo įsteigimo iki šiol UAB „Darisma“ buvo patvirtinusi tris savo įstatų redakcijas: 2007 m. rugsėjo 10 d. (įregistruoti 2007 m. rugsėjo 14 d.), 2008 m. gruodžio 23 d. (įregistruoti 2009 m. sausio 6 d.) ir 2016 m. rugsėjo 30 d. (įregistruoti 2016 m. lapkričio 3 d.). Naujausių įstatų redakcija buvo priimta UAB „Darisma“ neeiliniame pakartotiniame visuotiniame akcininkų 2016 m. rugsėjo 30 d. susirinkime ir jame protokolinio nutarimo 1.3 punktu nuspręsta pakeisti bendrovės įstatus bei juos išdėstyti nauja redakcija, o protokolinio nutarimo 3.1 punktu nuspręsta įgalioti bendrovės direktorių A. K. pasirašyti naujos redakcijos įstatus ir juos įregistruoti Juridinių asmenų registre.

22. Å ių įstatų 2.1 punkte nustatyti tokie ieÅ¡kovės veiklos tikslai: įgyvendinti bendrovės akcininkų numatytÄ veiklos strategijÄ ir tuo bÅ«du teikti paslaugas, vykdyti Å«kinę, gamybinę ir kitokias komercines veiklas. Ä®statų 2.2 punkte nustatyta, kad bendrovės veiklos tikslams neprieÅ¡tarauja ir nepelningų sandorių sudarymas. Pagal įstatų 8.3 punktÄ bendrovės vadovas bendrovės vardu turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti visus sandorius, taip pat ir sandorius dėl bendrovės ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos ir sandorius dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ir garantavimo.

Remiantis įstatų 4.1 ir 4.2 punktais, bendrovės įstatinis kapitalas – 2 728 032 Eur (taip įregistruota ir JAR), padalintas į 94 200 paprastų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur. Vadinasi, 1/20 UAB „Darisma“ įstatinio kapitalo sudaro 136 401,60 Eur. Naujieji įstatai įsigaliojo nuo jų įregistravimo JAR dienos (įstatų 13.4 punktas), jie pasirašyti UAB „Darisma“ direktoriaus A. K. 2016 m. rugsėjo 30 d. Kaip matyti iš spaudo ant šių įstatų ir UAB „Darisma“ išplėstinio JAR išrašo su istorija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šie nauji įstatai buvo įregistruoti 2016 m. lapkričio 3 d.

23. Nors ieÅ¡kovė, kurios vardu pradinį ieÅ¡kinį pasirašė advokatė, sudariusi teisinių paslaugų sutartį su akcininku save įvardijusiu R. L., jame tvirtino, kad laidavimo sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės, privataus juridinio asmens, steigimo dokumentuose nustatytÄ valdymo organo (vadovo) kompetencijÄ ir prieÅ¡tarauja Å¡io juridinio asmens, tikslams, taip pat viso bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog naujieji įstatai įsigaliojo ne tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sudaryta ginčijama laidavimo sutartis (t. y. 2016 m. rugsėjo 30 d.), o tik nuo jų įregistravimo JAR momento (2016 m. lapkričio 3 d.), į nagrinėjamÄ bylÄ ankstesnės savo įstatų redakcijos, galiojusios laidavimo sandorio sudarymo metu, nepateikė.

Tačiau UAB „Darisma“ 2008 m. gruodžio 23 d. įstatai buvo pateikti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. e2-13776-535/2016, kurioje priimtu procesiniu sprendimu nagrinėjamoje byloje rėmėsi ir pati ieÅ¡kovė, įrodinėdama A. K. paskyrimo jos direktoriumi aplinkybes.

24. Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. redakcijos įstatų 2.1 punktÄ bendrovės veiklos tikslas buvo apibÅ«dintas kaip pelno siekimas, savo pasirinkimu vykdant ir plėtojant bet kuriÄ Ä¯statymais nedraudžiamÄ Å«kinę komercinę, finansinę ar pramoninę veiklÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, teikti paslaugas, prekes bei atlikti darbus, bendradarbiauti vykdant minėtÄ ir kitÄ veiklÄ bet kuriuo bÅ«du su kitais asmenimis, taip pat steigti, dalyvauti, valdyti, finansuoti ir likviduoti kitus juridinius asmenis. Ä®statų 2.2 punkte nustatyta, kad tinkamai atsižvelgiant į įstatų 2.1 punktÄ ir neapribojant jo bendrumo, bendrovė savo pasirinkimu numato vystyti Å¡iÄ pagrindinę Å«kinę komercinę veiklÄ : didmeninė ir mažmeninė prekyba, gamyba, statyba, konsultacijos, teisinės paslaugos, buhalterinės paslaugos, remonto ir restauravimo darbai, pramoginė veikla, tarpininkavimo paslaugos, finansinė iÅ¡perkamoji nuoma (lizingas); transportavimas, marketingas, krovinių vežimas, reklama, pakrovimo darbai, žemės sklypų įsigijimas gyvenamųjų ir / ar administracinių pastatų statybai; nekilnojamojo turto pirkimas / pardavimas, kitos paslaugos.

Remiantis aptariamų įstatų 2.3 punktu, įstatų 2.1 ir 2.2 punktuose nėra nieko, kas apribotų bendrovės teisę užsiimti nekomercine veikla, įskaitant, bet neapsiribojant, atlikti veiksmus ir / arba sudaryti sandorius, kuriais nesiekiama ar negaunama pajamų ar pelno, arba bendrovės teisę pakeisti, sustabdyti ar nutraukti savo veiklÄ . Pagal įstatų 5.1.20 punktÄ visuotinis akcininkų susirinkimas turi iÅ¡imtinę teisę pritarti sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo. 5.2 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti bendrovės vadovui spręsti visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų.

Pagal 6.6 punktÄ bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius. Pagal 6.9.5 punktÄ bendrovės vadovas priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo, laidavimo ar garantavimo. Pagal 6.10 punktÄ bendrovės vadovas, prieÅ¡ priimdamas Å¡ių įstatų 6.9.3 – 6.99 punktuose nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame privalo dalyvauti akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip ¾ visų balsų, pritarimÄ , priimtÄ ne mažesnės kaip ¾ visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų suteikiamų balsų daugumos.

Ä®statinis kapitalas pagal įstatų 3.1 punktÄ sudaro 9 420 000 Lt (t. y. 2 728 220,57 Eur), jis padalintas į 94 200 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos vertė yra 100 Lt (t .y. 28,96 Eur) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinės bylos Nr. e2-13776-535/2016 ieÅ¡kinio priedas Nr. 7; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

25. Pažymėtina, kad CK 2.74 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog privatieji juridiniai asmenys (prieÅ¡ingai nei vieÅ¡ieji juridiniai asmenys) gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, iÅ¡skyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė, tad iÅ¡ esmės privatus juridinis asmuo gali sudaryti ir laidavimo sandorius. Tiek ankstesnė UAB „Darisma“ įstatų redakcijos, tiek ir Å¡iuo metu galiojanti įstatų redakcijos, apibrėždamos bendrovės tikslus, iÅ¡ esmės nedraudžia sudaryti nepelningus sandorius, skyrėsi tik tai, ar tokiam sandoriui privalomas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas tuo atveju, jeigu kito asmens prievolės, už kurios įvykdymÄ laiduojama ar garantuojama, suma yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.

Todėl vertinant, ar ieÅ¡kovės tuometinis vadovas privalėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimÄ laidavimo sandoriui sudaryti, esminę reikÅ¡mę turi ieÅ¡kovės įstatinio kapitalo ir ŽŪB „Dorsėja“ prievolių, už kurias laiduojama, sumos ir UAB „Darisma“ įstatinio kapitalo santykis.

26. Kaip matyti iÅ¡ tarp atsakovo V. K. ir trečiojo asmens ŽŪB „Dorsėja“ 2016 m. kovo 24 d. paskolos sutarties, V. K. paskolino ŽŪB „Dorsėja“ 40 000 Eur sumÄ , kuriÄ paskolos gavėja įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2017 m. birželio 1 d. Å iai paskolos sutarčiai užtikrinti įkeisti du žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys V. P. ir D. P. (paskolos sutarties 1.1, 2.1, 2.2 punktai). Tarp V. K. ir ŽŪB „Dorsėja“ 2016 m. gegužės 3 d. sudaryta paskolos sutartimi V. K. ŽŪB „ŽŪB „Dorsėja“ paskolino dar 78 000 Eur sumÄ , kuriÄ Å½ÅªB „Dorsėja“ paskolos davėjui įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. (paskolos sutarties 1.1, 2.2 punktai). Å iai paskolai užtikrinti maksimaliÄ ja hipoteka įkeisti iÅ¡ viso keturi V. P. ir D. P. priklausantys žemės sklypai (du sklypai – pirmine hipoteka, ir pirmiau minėti du sklypai – antrine hipoteka; paskolos sutarties 3.1 punktas).

27. IÅ¡ Lietuvos teismų sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad A. K. sudarė 2017 m. spalio 2 d. taikos sutartį, kuri patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-31125-924/2017. Å ia taikos sutartimi Å¡alys susitarė, kad pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. laidavimo sutartį Nr. 05 UAB „Darisma“ įsipareigoja sumokėti V. K. ir V. K. 116 300 Eur pagrindinę skolÄ ir 15 000 Eur delspinigius, iÅ¡ viso 131 300 Eur, iki 2017 m. gruodžio 30 d. Atnaujinęs procesÄ civilinėje byloje Nr. 2SP-31125-924/2017, Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-729-886/2019 atmetė UAB „Darisma“ ir V. K. bei V. V. K. 2017 m. gruodžio 5 d. praÅ¡ymÄ dėl 2017 m. spalio 2 d. taikos sutarties patvirtinimo ir nurodė, kad nuo Å¡ios nutarties priėmimo nustoja galioti nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir nutartis, kuria patenkintas praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

28. Ieškovės įstatinio kapitalo dydis litais ir eurais skiriasi nežymiai – ankstesnėje įstatų redakcijoje nurodytas jo dydis 9 420 000 Lt (t. y. 2 728 220,57 Eur), tuo tarpu šiuo metu galiojančioje įstatų redakcijoje nurodytas dydis (įregistruotas ir JAR) – 2 728 032 Eur. Taigi, atitinkamai, 1/20 dalis įstatinio kapitalo sudarytų 136 411,03 Eur (pirmuoju atveju) arba 136 401,60 Eur (antruoju atveju). Tuo tarpu ginčijama laidavimo sutartimi laiduota pagal dvi paskolos sutartis, kurių suma sudaro 118 000 Eur (40 000 Eur + 78 000 Eur). Ši prievolių, už kurias buvo laiduojama, suma akivaizdžiai neviršija UAB „Darisma“ 1/20 įstatinio kapitalo. Net ir įvertinus pirmiau nurodyta taikos sutartimi (kuri šiuo metu panaikinta) UAB „Darisma“ prisiimtos prievolės dydį, į kurį įskaičiuota tiek pagrindinė skola, tiek delspinigiai, iš viso 131 300 Eur, ir ši prievolė nebūtų viršijusi 1/20 ieškovės įstatinio kapitalo.

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, kuri įstatų redakcija galiojo ginčijamo laidavimo sandorio sudarymo metu, visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas minėtam laidavimo sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad prieš sudarant laidavimo sandorį bendrovės vadovas A. K. neprivalėjo gauti visuotinio akcininkų sutikimo ir / ar pritarimo, pripažintini pagrįstais. Tokiu atveju darytina ir išvada, kad ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas pažeidžiant ieškovės valdymo organo (vadovo – direktoriaus) kompetencijos ribas, taip pat neprieštaravo ir ieškovės, kaip juridinio asmens tikslams.

30. Dėl ginčijamo sandorio neprieÅ¡taravimo ieÅ¡kovės tikslams pažymėtina dar ir tai, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).

31. Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiÅ¡kia aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iÅ¡ tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokiÄ adekvačiÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-439-421/2018).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas teisus nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovų argumentus dėl ŽŪB „Dorsėja“ ir UAB „Darisma“ sÄ sajų, nors tik iÅ¡analizavus visas laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes ir tikruosius asmenų ketinimus galima nuspręsti, ar iÅ¡ sudaryto sandorio ieÅ¡kovė gavo ar galėjo gauti kitokiÄ adekvačiÄ naudÄ . Taip pat nėra pagrindo nesutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir asmens, kuris faktiÅ¡kai ir priimdavo sprendimus dėl abiejų Å¡ių juridinių asmenų veiklos, o dabar ieÅ¡kovės vardu siekia nuginčyti sandorį, t. y.

į R. L. vaidmenį. Teisėjų kolegijos pritarimÄ apelianto pozicijai suponuoja vien pradinio ieÅ¡kinio nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kimo bei jo trÅ«kumų iÅ¡taisymo procesinės aplinkybės, intensyvi Å¡io ieÅ¡kinio rengimo ir jo pareiÅ¡kimo laikotarpiu ieÅ¡kovės akcininkų kaita bei jų personalijos, ieÅ¡kovės vadovų – tiek pirmesnio (žr. Å¡io sprendimo 23 punkte nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-13776-535/2016 esančiÄ informacijÄ ), tiek ir trečiojo asmens A.

K. atstatydinimo iš šios pozicijos aplinkybės iš esmės vienintelio asmens, t. y. formaliai vos trečdalio akcininkių savininko R. L. sprendimu (apie tai dar bus pasisakyta šiame sprendime).

33. Kaip 2019 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino apeliantas (atsakovas) V. K., 2015 m. pavasarį susipažino su trečiuoju asmeniu A. K., kuris po kelių mėnesių supažindino jį su R. L. (tuo metu buvusiu UAB „Darisma“ akcininku), kuris norėjo pradėti ekologinės paukÅ¡tininkystės verslÄ , tačiau neturėjo tam reikiamų lėšų (200 000 Eur). Apeliantas V. K. teigė turėjęs laisvų pinigų. R. L. paskolÄ siÅ«lė užtikrinti 4 žemės sklypais, bet jų vertė (po 15 000 Eur) apelianto netenkino, todėl po pusmečio pasiÅ«lyti miÅ¡ko paskirties žemės sklypai paskolai užtikrinti, su kuo apeliantas, nors ir ne iÅ¡ karto, sutiko, tik paskola nurodę teiksiantis dalimis.

Pasak apelianto, R. L. jam siÅ«lęs įsigyti ŽŪB „Dorsėja“, kuriÄ pats pirkti atsisakė motyvuodamas, kad tuo metu negali turėti jokių akcijų ar pajų. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, R. L. Latvijos Respublikos teisme 2015 m. buvo iÅ¡sikėlęs fazinio asmens bankroto bylÄ , todėl visÄ turtÄ bei akcijas perleidęs patikimiems asmenims. Visgi, apelianto teigimu, bÅ«tent R. L. sumokėjo ŽŪB „Dorsėja“ pajaus įsigijimo kainÄ (5 000 Eur). Nupirkus ŽŪB „Dorsėja“, 2016 m. kovo 24 d., apeliantas Å¡iai bendrovei suteikė 40 000 Eur paskolÄ , o 2016 m. gegužės 3 d.

– dar vienÄ 78 000 Eur paskolÄ . Vėliau R. L. prašęs ir daugiau pinigų verslo vystymui, apeliantas tvirtina suteikęs 3 500 Eur ir 15 000 Eur paskolas, kurias R. L. grÄ Å¾ino. Apelianto teigimu, jis akcentavo laidavimo sutarties sudarymo bÅ«tinybę, prieÅ¡ingu atveju nurodęs daugiau nefinansuosiantis ŽŪB „Dorsėja“, pagal jo R. L. pateiktÄ laidavimo sutarties projektÄ atgal gavęs sutartį jau su UAB „Darsisma“ direktoriaus A. K. paraÅ¡u bei UAB „Darisma“ antspaudu.

Visus dokumentus A. K. pasiraÅ¡ydavo tik tada, kai jiems pritardavo R. L., jis ir nuspręsdavo, kam ir už kÄ mokėti, o kam ne, kÄ priimti į darbÄ , turėjo bendrovės sÄ skaitos kortelę (2019 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 26:25 min. iki 41:41 min.).

34. AnalogiÅ¡kas aplinkybes apie disponavimÄ banko sÄ skaitos kortele, visų sprendimų priėmimÄ dėl darbuotojų priėmimo, atlyginimo dydžio jiems nustatymÄ ir pan., patvirtino ir liudytoja 2020 m. vasario 3 d. teismo posėdyje apklausta R. S., tvarkiusi ŽŪB „Dorsėja“ buhalterinę apskaitÄ . Liudytoja nurodė, kad iÅ¡ pradžių mėnesiui buvo įdarbinta ŽŪB „Dorsėja“, darbo sutartį su ja sudarė A. K., o vėliau buvo įdarbinta UAB „Finansai, apskaita ir teisė“, kuri tvarkė visų su R. L. susijusių įmonių, įskaitant ŽŪB „Dorsėja“, buhalterinę apskaitÄ , sutartį pasirašė S. V. (R. L. uoÅ¡vienė, kurios ji nėra mačiusi), be to, visada bendravo tik su R. L., be jo žinios negalėdavo niekam teikti jokių dokumentų, (2020 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 19:30 min iki 42:50 min.).

35. Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad su V. K. dėl laidavimo sutarties sudarymo nieko nederino, derybos vyko tik tarp V. K. ir R. L., sutartį pasiraÅ¡yti davė R. L.. Už įsigytÄ Å½ÅªB „Dorsėja“ pajų A. K. nemokėjo, sprendimus priiminėdavo R. L. (2019 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 54:00 min. iki 1:08:00 val.) 36. Aplinkybę, kad visus sprendimus UAB „Darisma“ vardu priiminėjo bÅ«tent R. L., nagrinėjamoje byloje patvirtino ir dabartinis UAB „Darisma“ vadovas P. V., kuris yra R.

L. uoÅ¡vis. Paklaustas P. V. negalėjo nurodyti, kas Å¡iuo metu yra akcininkai. PaaiÅ¡kino, kad jį į darbÄ priėmė žentas, laikinai, kol viskas iÅ¡sispręs, kaip vadovas tik pasiraÅ¡ydavo tÄ , kÄ reikėdavo, R. L. yra viskas vykdoma, sprendimus priima žentas ir pasako, kur reikia pasiraÅ¡yti, dabar liudytojas yra „UAB „Darisma“ vadovas, o prieÅ¡ tai buvo UAB „Eco standart“ vadovas (irgi žento praÅ¡ymu) (2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 20:00 min. iki 24:27 min.).

37. Nors liudytoju apklaustas R. L. neigė bet kokias sÄ sajas su ŽŪB „Dorsėja“, tačiau pripažino, kad buvo kalba dėl ŽŪB „Dorsėja“, gal bÅ«tų pakonsultavęs, įsidarbinęs joje. Nurodė, kad vienas pats su V. K. dėl paskolos ŽŪB „Dorsėja“ suteikimo nekalbėjo, tačiau pripažino, kad kalbantis dėl paskolos suteikimo buvo kartu, kaip paaiÅ¡kino – dalį patalpų subnuomojo ŽŪB „Dorsėja“, todėl ir buvo tuo metu kartu, kas pakvietė į tokį pokalbį nepamena (2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1:10:37 val. iki 1:41:00 val.).

Pažymėtina, kad atsakovų V. K. ir V. K. notariÅ¡kai sudarytos su ŽŪB „Dorsėja“ 2016 m. gegužės 3 d. paskolos sutarties dėl 78 000 Eur paskolos suteikimo tekste prie ŽŪB „Dorsėja“ rekvizitų nurodytas elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini)@ecostandart.lt. Å i aplinkybė, kartu su liudytojo P. V. paaiÅ¡kinimas apie žento R. L. jam duotÄ pavedimÄ vadovauti UAB „Eco standart“, akivaizdžiai patvirtina R. L. vaidmenį Å¡ios paskolos ŽŪB „Dorsėja“ naudai gavime ir paneigia kitokiÄ jo pozicijÄ .

38. Liudytojas R. V., dirbęs ŽŪB „Dorsėja“, teisme taip pat paaiÅ¡kino, kad UAB „Darisma“ ir ŽŪB „Dorsėja“ turėjo bendradarbiauti – UAB „Darisma“ pagal planÄ turėjo įsigyti žemę (avansai buvo jau sumokėti, bet nebuvo galima pirkti ŽUB „Dorsėja“ vardu, nes neatitiktų finansinių kriterijų, kad galėtų dalyvauti europiniuose projektuose) ir auginti paÅ¡arus ŽŪB „Dorsėja“ paukÅ¡tynams. Darbuotojai buvo priimami ir atleidžiami vienareikÅ¡miÅ¡kai R. L. valia, jo nurodymu veikdavo A. K. (2020 m. vasario 3 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 53:06 min. iki 1:06:03 val.).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, įskaitant ir liudytojų parodymus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės visgi atskleidžia kitokius, nei ieÅ¡kovės vieÅ¡ai deklaruojami, siekius ir motyvus – labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė UAB „Darisma“ ir ŽŪB „Dorsėja“ siejo bendri verslo planai, todėl ieÅ¡kovė ir laidavo už ŽŪB „Dorsėja“ prievoles, turėdama tikslÄ ir toliau gauti iÅ¡ apelianto V. K. ŽŪB „Dorsėja“ veiklos finansavimÄ paskolų forma, o vėliau, ŽŪB „Dorsėja“ jau vykdant suplanuotÄ veiklÄ , naudos gautų ir jai paÅ¡arus turėjusi užauginti UAB „Darisma“, už kurių tiekimÄ , atitinkamai, bÅ«tų turėjusi galimybę gauti pajamas ir pelnÄ .

40. Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovės UAB „Darisma“ sudaryta laidavimo sutartis būtų davusi (galėjusi duoti) naudos ieškovei kitu būdu, ji nepažeidė ieškovės interesų. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sandoris buvo akivaizdžiai žalingas ieškovei ir pripažinti jį negaliojančiu.

41. Pažymėtina ir tai, kad asmuo, ginčydamas sandorį CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu, turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai. Ä®rodyti, kad veikta tikrai nesÄ Å¾iningai, reiÅ¡kia įrodyti, jog kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

Å iuo konkrečiu atveju pripažintina, kad ieÅ¡kovė, ginčydama laidavimo sandorį CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, neįrodė nei Å¡io sandorio prieÅ¡ingumo ieÅ¡kovės įstatams, nei jo sudarymo virÅ¡ijant ieÅ¡kovės tuomečio vadovo A. K. kompetencijos ribas, nei kitų iÅ¡vestinių CK 1.82 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tinųjų sÄ lygų, be kita ko, atsakovų nesÄ Å¾iningumo. Dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančius CK 2.135 straipsnio pagrindu 42. IeÅ¡kovė laidavimo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu ir CK 2.135 straipsnio pagrindu, t. y. dėl buvusio interesų konflikto.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieÅ¡taraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti.

43. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi bÅ«ti konstatuotas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio prieÅ¡ingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; trečia, trečiojo asmens žinojimas ar turėjimas žinoti apie interesų konfliktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nustačius CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimÄ , sudaryto sandorio prieÅ¡ingumas atstovaujamojo interesams CK 2.135 straipsnio 1 dalies taikymo prasme yra preziumuojamas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ privalo bendrovės vadovas kaip juridinio asmens atstovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2009).

44. Apie tai, kad ginčijamas sandoris, kurį ieÅ¡kovės vardu pasirašė jos buvęs vadovas A. K., neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovės interesams, teisėjų kolegija Å¡iame sprendime jau pasisakė. Taigi, tokios privalomosios sÄ lygos ieÅ¡kiniui aptariamu teisiniu pagrindu patenkinti nėra jau vien dėl Å¡ios priežasties. Taip pat nėra ir pagrindo teigti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas pažeidžiant A. K., kaip ieÅ¡kovės UAB „Darisma“ vadovo, fiduciarines pareigas, nuslėpus laidavimo sutarties sudarymÄ nuo bendrovės akcininkų. Byloje nustatytos prieÅ¡ingos faktinės aplinkybės ir iÅ¡ dalies jos buvo aptartos pirmiau.

45. IeÅ¡kovė Å¡iÄ savo reikalavimų dalį grindė argumentais, kad A. K. pažeidė CK 2.87 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatas. CK 2.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 6 dalį juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, tik apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens organams Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai aiÅ¡kiai nenustato kitos informavimo tvarkos.

46. Å iame kontekste visų pirma pažymėtina, kad, viena vertus, kaip pagrįstai nurodo ir apeliantas, ieÅ¡kovės „Darisma“ buvęs vadovas A. K. ginčijamÄ laidavimo sandorį ieÅ¡kovės vardu sudarė ne su kitu juridiniu asmeniu (ŽŪB „Dorsėja“), kurio organu jis laidavimo metu buvo (ŽŪB „Dorsėja“ direktoriumi ir 50 proc. pajaus turėtoju), o su fiziniu asmeniu V. K.. Kita vertus, byloje pakanka įrodymų faktui konstatuoti, kad tuo metu ieÅ¡kovės akcininku buvusiam R. L. neabejotinai buvo žinoma apie ginčijamÄ laidavimo sandorį.

47. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-13776-535/2016 pagal ieÅ¡kovės akcininko R. L. ieÅ¡kinį UAB „Darisma“, trečiajam asmeniui M. B. (buvusiam ieÅ¡kovės vadovui), šį ieÅ¡kinį patenkinus nuspręsta: suÅ¡aukti UAB „Darisma“ akcininkų neeilinį visuotinį susirinkimÄ teismine tvarka pagal teismo sprendime už akių nustatytas sÄ lygas, tarp kurių – susirinkimo tikslas – priimti sprendimus dėl esamo bendrovės vadovo atleidimo bei naujo vadovo iÅ¡rinkimo.

Kaip nurodyta šiame teismo sprendime, ieškovas yra UAB „Darisma“ akcininkas, turintis 31 400 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o antrasis UAB „Darisma“ akcininkas yra ofšorinė įmonė Aller Group Inc., registruota Seišelių Respublikoje, kuriai priklausė 62 800 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Byla inicijuota dėl to, kad nepavykdavo rasti minėtos akcininkės, atitinkamai, ji nedalyvaudavo UAB „Darisma“ šaukiamuose susirinkimuose, todėl ieškovė neturėjo galimybės atleisti tuometinio direktoriaus M.

B..

48. Nagrinėjamoje byloje esančio UAB „Darisma“ neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų 2016 m. birželio 13 d. susirinkimo protokolo 2.1 punktu nuspręsta atÅ¡aukti bendrovės vadovÄ M. B. iÅ¡ pareigų, nutraukti jo darbo sutartį nuo susirinkimo nutarimo priėmimo momento; suteikti bendrovės akcininkui R. L. įgaliojimus nutraukti darbo sutartį su buvusiu bendrovės vadovu; 3.1 punktu nuspręsta iÅ¡rinkti nauju bendrovės vadovu – direktoriumi – A. K.; 3.2 punktu – nustatyti direktoriui sutrumpintÄ darbo dienÄ po vienÄ valandÄ per dienÄ ir nustatyti minimalų valandinį darbo užmokestį; 3.3 punktu – suteikti bendrovės akcininkui R. L. įgaliojimus sudaryti (pasiraÅ¡yti) darbo sutartį nauju bendrovės vadovu. Pažymėtina, kad 2016 m. birželio 6 d. suÅ¡auktas susirinkimas neįvyko nesant akcininkų kvorumo – jame dalyvavo tik akcininkas R. L..

49. IÅ¡ UAB „Darisma“ neeilinio pakartotinio visuotinio akcininkų 2016 m. rugsėjo 30 d. susirinkimo protokolo matyti, kad 1.3 punkte įformintu akcininko sprendimu pakeisti bendrovės įstatai, iÅ¡dėstant juos nauja redakcija (pridėta prie protokolo), o pakartotinis susirikimas suÅ¡auktas, nes į eilinį visuotinį akcininkų 2016 m. rugsėjo 12 d. susirinkimÄ taip pat atvyko tik akcininkas R. L. ir todėl nėra kvorumo. Å iame pakartotiniame susirinkime, kaip ir pirmiau nurodytu atveju, sprendimai, įskaitant ir dėl įstatų iÅ¡dėstymo nauja redakcija, priimti balsavus tik dalyvavusiam akcininkui.

50. Atitinkamai, ir UAB „Darisma“ pakartotinio visuotinio akcininkų 2017 m. liepos 26 d. susirinkimo protokoliniu sprendimu, įformintu 2 punkte, bendrovės vadovas A. K. iÅ¡ direktoriaus pareigų atÅ¡auktas tik bendrovės akcininko R. L. sprendimu, suteikiant jam įgaliojimus nutraukti darbo sutartį su buvusiu bendrovės vadovu, o 3 punktu nutarta iÅ¡rinkti naujÄ bendrovės vadovÄ â€“ P. V..

51. Taigi, nors formaliai minėtas akcininkas turėjo tik apie 33 proc. visų akcininkų balsų, tačiau aptartuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Darisma“ akcininkų susirinkimo vardu visuomet veikdavo tik vienas akcininkas (R. L.). Be to, iÅ¡ 2008 m. UAB „Darisma“ įstatų redakcijos nuostatų matyti, kad juose buvo nustatytos sudėtingesnės akcininkų informavimo ir jų pritarimo įforminimo procedÅ«ros, nei dabar galiojančioje, kurios, galima teigti, buvo sudėtingiau įgyvendinamos vien dėl to, kad akcininkų susirinkimuose dalyvaudavo tik mažumÄ balsų turintis akcininkas, o kai kuriems sprendimams priimti buvo reikalinga ne mažiau kaip ¾ akcininkų balsų.

Todėl akivaizdu, kad UAB „Darisma“ įstatai buvo pakeisti į gerokai mažesnės apimties įstatus, priimtus 2016 m. rugsėjo 30 d. pakartotiniame akcininkų susirikime. Šiuose įstatuose, pažymėtina, vadovui, kuriuo tuo metu jau buvo skiriamas A. K., suteikta teisė nevaržomai (be akcininkų pritarimo) sudaryti sandorius, įskaitytinai ir laidavimo, net jeigu jų vertė viršija 1/20 ieškovės įstatinio kapitalo, o ginčo sandoris, kaip buvo minėta, tokiam nepriskirtinas.

52. Teisėjų kolegijos nuomone, akcininkų informavimo pareigos pažeidimo kontekste vertinant laidavimo sutarties teisėtumÄ , aktuali ir tokia aplinkybė, kad naujieji daugiau teisių suteikiantys vadovui įstatai buvo priimti ir pasiraÅ¡yti 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir buvo pasiraÅ¡yta ginčijama laidavimo sutartis. Todėl, atsižvelgiant ir į pirmiau aptartus Å¡alių bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, susijusius su laidavimo sandorio sÄ lygų derinimo aplinkybėmis (t. y. kad pats A. K. tiesiogiai dėl laidavimo sutarties sudarymo su V. K. nebendravo, sutarties projektÄ parengė V. K. ir pateikė jį akcininkui R. L., o V. K. pasiraÅ¡ytÄ sutartį gavo ne iÅ¡ jÄ pasiraÅ¡iusio A. K., bet iÅ¡ R. L.), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieÅ¡kovės dalyviams, kurių vardu, kaip byloje nustatyta, iÅ¡ esmės veikė vienintelis akcininkas R. L., buvo žinoma apie ginčijamo sandorio sudarymÄ ir jo sudarymo aplinkybes.

53. Kaip minėta anksčiau, su Å¡io teisminio proceso inicijavimu susijusios aplinkybės – dalį už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio sumos, kitos dalies sumokėjimÄ praÅ¡ant atidėti, t. y. 150 Eur sumokėjo bÅ«tent R. L., jo, kaip UAB „Darisma“ akcininko vardu, nors ieÅ¡kinio pateikimo metu oficialiai jau nebuvo ieÅ¡kovės akcininku, buvo sudaryta ir teisinių paslaugų sutartis su Å¡ioje byloje ieÅ¡kovei atstovavusia advokate, o taip pat ir Å¡iuo metu esančio ieÅ¡kovės vadovo P. V. duoti paaiÅ¡kinimai dėl sprendimus priimančio asmens, leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Darisma“ faktinis savininkas buvo ir yra informuotas apie trečiajam asmeniui A.

K. vadovaujant sudarytus sandorius. Dar daugiau, apeliacinio proceso metu iÅ¡ aktualių JAR duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 9 d. vienintelio akcininko sprendimu yra pradėta UAB „Darisma“ likvidavimo procedÅ«ra. Å i aplinkybė, kartu su ieÅ¡kovės reikalavimais ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu, teisėjų kolegijai pagrįstai leidžia suabejoti pačios ieÅ¡kovės turimų ketinimų sÄ Å¾iningumu, turint tikslÄ pažeisti apelianto, kurio naudai Å¡is sandoris sudarytas, teises, praradus jo ŽŪB „Dorsėja“ suteiktų paskolų užtikrinimÄ .

54. IÅ¡dėstyti argumentai yra pakankami pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo esminių Å¡ios bylos baigčiai aplinkybių, susijusių ABÄ® nustatytu reglamentavimu, nevertino sudaryto ginčijamo laidavimo sandorio sumos ir ieÅ¡kovės įstatinio kapitalo santykio, nesiekė nustatyti tikrųjų bylos Å¡alių ketinimų, netinkamai taikė materialiÄ sias teisės normas ir ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės UAB „Darisma“ ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 55. Apeliacinį skundÄ patenkinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ , pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Å¡alims (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus apelianto apeliacinį skundÄ ir nauju sprendimu atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

56. Pagal į bylÄ pateiktus duomenis apeliantas V. K. pirmosios instancijos teisme patyrė 50 Eur iÅ¡laidas, sumokėdamas žyminį mokestį už 2019 m. vasario 13 d. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Å i suma jam priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. Duomenų apie pirmosios instancijos teisme patirtas atstovimo iÅ¡laidas apeliantas nėra pateikęs. Tokių duomenų nėra pateikusi nei kita bylos atsakovė V. K., nei tretieji asmenys.

57. Apeliantas V. K. už paduodamÄ apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 960 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundÄ patenkinus, Å¡ios apeliacinės instancijos teisme V. K. turėtos iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

58. IÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atidėta už ieÅ¡kinį mokėtina žyminio mokesčio dalis, t. y. 1 810 Eur (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Darisma“ ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Darisma“ (juridinio asmens kodas 30114561) atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Darisma“ (juridinio asmens kodas 30114561) atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 960 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Darisma“ (juridinio asmens kodas 30114561) valstybei 1 810 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dešimties eurų) žyminį mokestį, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas pirmosios instancijos teisme. Teisėjos Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Agnė Tikniūtė