8e01ac24-e45b-4859-975a-b44a33495015 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3666-257/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00140-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. K., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

K. 2019 m. kovo 18 d. patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2019 m. kovo 18 d. patikslintu skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas L. K. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 139). 2019 m. kovo 18 d. patikslintame skunde (b. l. 61–69) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos ir leistina ploto norma buvo virÅ¡yta, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, inventorius. PareiÅ¡kėjas neturėjo privatumo sanitariniame mazge nei nuo kitų kalinamų asmenų, nei nuo pareigÅ«nų, iÅ¡ sanitarinio mazgo sklisdavo smarvė. Be to, nebuvo suteikta teisės aktais nustatyta saugi aplinka, neįrengiant aliarmo skambučių, netinkamas kalinamųjų asmenų skirstymas į kameras, antisanitarinės sÄ lygos.

Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 139). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, papildomame atsiliepime (b. l. 169-173) nurodė, kad praÅ¡o daliai skundo taikyti senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjo skundÄ likusioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovo atstovas papildomame atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2019-02-13. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (suvestinė redakcija 2018-11-01), kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-15 pažymos Nr. 60/09-17573 dėl L. K., pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma senatis, buvo laikomas Å¡iose kamerose: kameroje Nr. 53 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,69 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 106 buvo laikomi 4–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,87 iki 3,91 m2, kameroje Nr. 64 buvo laikomi 2–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 11,17 iki 3,72 m2, kameroje Nr. 20 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,35 iki 3,74 m2, kameroje Nr. 87 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,53 iki 3,92 m2, kameroje Nr. 19 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,87 iki 4,41 m2, kameroje Nr. 31 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 21,2 iki 4,25 m2, kameroje Nr. 24 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 18,9 iki 4,71 m2, kameroje Nr. 14 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko 4,89 m2, kameroje Nr. 43 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,58 iki 3,67 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas.

Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija nuo 2017-08-31) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

Å¡iukÅ¡lių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tualete nebuvo įrengta ventiliacija, todėl sklido nemalonus kvapas. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai.

Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas kamerose dalį laiko bÅ«davo vienas, vėdinimas per langus galimas, todėl toks pažeidimas nelaikytinas darančiu ilgalaikį poveikį.

Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu. Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Iš 2016-04-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-15 matyti, kad kameroje Nr. 6 temperatūra, drėgmė bei apšvieta tinkama. Matomas pelėsis. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-100 matyti, kad kameroje Nr. 87 apšvieta, temperatūra, drėgmė tinkama.

Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. IÅ¡ 2017-06-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-203 matyti, kad kameroje Nr. 20 apÅ¡vieta per maža, oro temperatÅ«ra bei drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pažymėtina tai, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacijÄ , rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba iÅ¡montuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto.

Å viestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalÄ dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad Å¡viestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t. t. Kad atsakovas reaguoja į nustatytus pažeidimus bei nuolat juos Å¡alina, patvirtina ir prie bylos medžiagos pridedamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus raÅ¡tas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentui „Dėl patikrinimo akte nurodytų trÅ«kumų paÅ¡alinimo“.

Iš 2017-07-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-223 matyti, kad kameroje Nr. 24 apšvieta tinkama. Iš 2017-09-01 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-263 matyti, kad kameroje Nr. 31 temperatūra tinkama. Taip pat pridedamas 2016-02-25 patikrinimo aktas Nr. EP-56, tačiau, kaip minėta anksčiau, laikotarpiui iki 2016-02-13 prašoma taikyti senatį.

Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kameroje nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Tai patvirtina anksčiau pridėtos atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinės. PareiÅ¡kėjo L. K. 2019 m. kovo 18 d. patikslintas skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-15 pažymos Nr. 60/09-17573 „Dėl L. K.“ (b. l. 145–152) matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2015-01-19 iki 2017-11-08.

Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju kelia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl bÅ«tent pastaroji nuostata, nustatanti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra taikytina Å¡ioje byloje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015).

Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. vasario 13 d. (pagal spaudÄ ant voko, b. l. 28), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2016 m. vasario 12 d.

Atsakovas, atstovaujamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Priežasčių, kodėl pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , 2019 m. kovo 18 d. patikslintame skunde nenurodė. Teismo nuomone, tai, kad pareiÅ¡kėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ fundamentalų teisės principÄ , praleistas terminas kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį ir teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ , dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014).

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo L.

K. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2016 m. vasario 12 d. Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 18 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-05-15 pažyma Nr. 60/09-17573 „Dėl L. K.“ (b. l. 145–152), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2016-02-13 iki 2017-11-08 (237 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 237 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 237 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 53 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,53 m2) teko nuo 3,51 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,38 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 106 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 21,51 m2) teko nuo 3,59 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 4,30 m2 (kameroje 5 asmenys), 5,38 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 64 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 21,72 m2) teko nuo 3,62 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 4,34 m2 (kameroje 5 asmenys), 5,43 m2 (kameroje 4 asmenys), 7,24 m2 (kameroje 3 asmenys), 10,86 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 87 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,74 m2) teko nuo 3,55 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,91 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,87 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 20 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,50 m2) teko nuo 3,5 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,38 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,83 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,75 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 19 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,72 m2) teko nuo 4,18 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 31 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,34 m2) teko nuo 3,87 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,84 m2 (kameroje 4 asmenys), 6,44 m2 (kameroje 3 asmenys), 19,34 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,96 m2) teko nuo 4,24 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,65 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,48 m2 (kameroje 2 asmenys), 16,96 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 14 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 18,44 m2) teko 4,61 m2 (kameroje 4 asmenys) Nr. 43 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,51 m2) teko 3,30 m2 (kameroje 5 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 24–27) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina dalies kamerų (Nr. 87 31), kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (b. l. 116).

Teismas remiasi atsakovo atstovo pateikta 2019 m. gegužės 15 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 60/09-17573 (b. l. 145-152), kurioje nurodytas pareiÅ¡kėjo bÅ«tas laikas Å iaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu, kamerų Nr., kameroje buvusių asmenų skaičius (7 val. 30 min. ir 19 val. 30 min.), kamerų plotas m2 ir ja abejoti teismas neturi pagrindo. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 18 d. patikslintame skunde nurodo, jog buvo kalinamas pagalbinėse patalpose, sudarytos antisanitarinės sÄ lygos (b. l. 63, 66).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktÄ , negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai– pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiÅ«ra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.).

Tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiÅ¡kia, jog jame negali bÅ«ti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrÄ laiko tarpÄ ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų registravimas kaip negyvenamųjų atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. EP-56 (patikrinimas atliktas 2016 m. vasario 22 d., b. l. 166-168) konstatuota, kad tikrinimo metu nevertinti skunduose nurodyti faktai dėl aprūpinimo baldais, apgyvendinimo kamerų sienų dangos vientisumo, langų, tualetų įrengimo, jų būklės, kurių nereglamentuoja higienos norma HN 134:2015. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-15 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., b. l. 158–160) matyti, kad santykinės oro drėgmės dydžiai (35-65 proc), oro temperatūros dydžiai (180C), dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 64 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 dydžius.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 4 d., b. l. 153–155) matyti, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 87 atitiko nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Nustatyti oro temperatūros dydžiai atitiko kameroje Nr. 87, santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 87 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 180C ir ne aukštesnė – 280C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.) Kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Ant kamerų ir kitų bendrojo naudojimo koridorių sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai. Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija” (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įraÅ¡as – 2017-02-14). SÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos, Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo (1 džiovyklė) įranga; vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. birželio 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-203 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. birželio 14 d., b. l. 156–157) matyti, kad kameroje Nr. 20 oro temperatÅ«ros dydžiai ir santykinė drėgmė kameroje Nr. 20 atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį -200 lx, o gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 180C ir ne aukÅ¡tesnė – 280C.

Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-223 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d., b. l. 161–162) matyti, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimas pašalintas.

Ant kameros Nr. 31 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas paÅ¡alintas. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-263 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., b. l. 111–112, 163-164) matyti, kad dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 20 atitiko nustatytÄ ribinį dydį (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reglamentuoja- 200 lx), kameroje Nr. 31 oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 180C ir ne aukÅ¡tesnė – 280C, santykinė oro drėgmė reglamentuojama nuo 35 proc. iki 65 proc.).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. spalio 12 d., b. l. 113–115) matyti, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 20 atitiko nustatytus ribinius dydžius (Lietuvos higienos norma HN 134:2015 reglamentuoja, jog dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Kameroje Nr. 20 ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ (planinį 1 kartÄ ketvirtyje ir pagal poreikį) vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale (įraÅ¡as 2017-08-10). Kameros, tarp jų ir Nr. 20, bendrojo naudojimo vietos Å¡varios, tvarkingos. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis” Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Taip pat aukščiau paminėtuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Taip pat nėra užfiksuota gyvenamosiose patalpose antisanitarinių sÄ lygų, kÄ skunde akcentavo pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas dėl antisanitarinių sÄ lygų yra deklaratyvus, nekonkretus, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl antisanitarinių sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės, tačiau iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad antisanitarinių sÄ lygų nei vienoje kameroje nebuvo užfiksuota.

Iš byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-10-11 rašto Nr. 14/01-13186 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui (b. l. 165) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius šalina patikrinimo aktuose nustatytus pažeidimus, ypač susijusius su elektros instaliacija ir apšvietimu. Rašte nurodyta, kad eilėje kamerų, tarp jų ir kameroje Nr. 20 sumontuotos naujos liuminescencinės lempos. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 Apie 2017 metais atliktus remonto darbus (b. l. 108-110) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 19, o būtent: nuvalytos, perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija; kamera Nr. 106 nuvalytos, perdažytos lubos, sienos (pelėsis), užteptas hermetikas.

PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ su skundais nesikreipė. Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 18 d. patikslintame skunde nurodė, kad nebuvo suteikta teisės aktais nustatyta saugi aplinka, neįrengiant aliarmo skambučių. Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-03-27 pažymoje Nr. 60/09-11165 (b. l. 101) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Nurodytoje pažymoje pažymėta, kad tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). PareiÅ¡kėjo teiginys dėl nesaugios aplinkos neįrengiant aliarmo skambučių yra deklaratyvus, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėto nepatogumo pareiÅ¡kėjas nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl aliarmo skambučio įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas 2019 m kovo 18 d. patikslintame skunde nurodė, kad neturėjo privatumo sanitariniame mazge nei nuo kitų kalinamų asmenų, nei nuo pareigūnų, iš sanitarinio mazgo sklisdavo smarvė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia ne medžiagine, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės nepermatoma užuolaida.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 102-103) matyti, kad kamerose Nr. 106, 87, 31, 24, 14, 43 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 2,16 m iki 2,30 m, kamerose Nr. 53, 64, 19 atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurių aukštis nuo 1,82 m iki 2,09m, o kameroje Nr. 20 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra PDF, kurios aukštis 1,96 m, todėl pareiškėjo argumentas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

IÅ¡ atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, dalies kamerų fotonuotraukų (b. l. 116) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista.

Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai, nei kamerose esantys kiti asmenys. Taigi, nurodytas pareiškėjo argumentas dėl privatumo pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. EP-56 (patikrinimas atliktas 2016 m. vasario 22 d., b. l. 166-168) konstatuota, kad tikrinimo metu nevertinti skunduose nurodyti faktai dėl tualetų įrengimo, jų būklės, kurių nereglamentuoja higienos norma HN 134:2015.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose. Dėl perkėlimo iÅ¡ vienos kameros į kitÄ PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 18 d. patikslintame skunde nurodė, kad buvo netinkamas kalinamųjų skirstymas į kameras. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014-06-19 įsakymu Nr. 1/01-157 patvirtintÄ Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o IV skyrių, numatytas suimtojo (nuteistojo) perkėlimas į kitÄ kamerÄ tik įvertinus, ar tai neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakoja įstaigos kriminogeninės bÅ«klės. ApraÅ¡o IV skyriuje iÅ¡dėstyti reikalavimai, kurie gali bÅ«ti pagrindas perkelti suimtÄ jį (nuteistÄ jį) iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , o bÅ«tent: esant žodiniam (raÅ¡ytiniam) suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymui, jei praÅ¡ymas neprieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos kriminogeninės situacijos;

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialisto nurodymu; suimtajam (nuteistajam) pažeidus vidaus tvarkos taisykles; esant akivaizdiems pasiruoÅ¡imo pabėgimui, užpuolimui ar kitiems neteisėtiems veiksmų požymiams; pasikeitus suimtojo (nuteistojo) teisiniam statusui arba paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, suimtojo (nuteistojo) laikymas kameroje pažeistų suimtųjų (nuteistųjų) laikymo atskirai reikalavimus; siekiant užkardyti neteisėtus veiksmus, neigiamai įtakojančius įstaigos kriminogeninę bÅ«klę; gavus duomenų apie asmenis, darančius neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems) ar kitaip neigiamai įtakojančius įstaigos kriminogeninę bÅ«klę; esant kitiems veiksniams, neigiamai įtakojamiems įstaigos kriminogeninę bÅ«klę; kitais atvejais, kai siekiama užtikrinti stabiliÄ Ä¯staigos kriminogeninę bÅ«klę.

Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai turi teisę, įvertinę situacijÄ , kiekvienÄ dienÄ vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Taigi, asmenys iÅ¡ vienos kameros į kitÄ perkeliami ne pagal jų pageidavimus, o pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje nustatytÄ tvarkÄ , laikantis įstaigos lokalinių aktų, kameros planų ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. PareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas yra deklaratyvus, abstraktus, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl jo perkėlimo iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ (b. l. 76, 83, 118), negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. pažymos Nr. 61/04-912 (b. l. 100) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-01-19 iki 2017-11-08 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė.

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kai asmeninės erdvės neturėjimÄ kalinimo metu prilygino priverstiniam seksualiniam priekabiavimui (b. l. 64), buvo pažeistas asmens kÅ«no neliečiamumas ir vientisumas, yra bereikÅ¡miai. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. neturtinę žalÄ .

Ä®vertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų pagal pareiÅ¡kėjo apibrėžtas skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta, Å iaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), tačiau vertinant nemalonių kvapų iÅ¡ sanitarinio mazgo įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo kitos skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi praėjus beveik pusantrų metų po iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. K. 2019 m. kovo 18 d. patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad L.

K. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. buvo pažeista. PareiÅ¡kėjo L. K. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė