Legislator Case Law & Legislation
8dff8097-dd4b-4c91-9f49-104839ef172d AI generated

8dff8097-dd4b-4c91-9f49-104839ef172d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 8dff8097-dd4b-4c91-9f49-104839ef172d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

Legislator headnote

AI generated

8dff8097-dd4b-4c91-9f49-104839ef172d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Pažymėtina, kad sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kėjai, kuri tuo metu ėjo 11 kategorijos pareigas, darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientÄ , buvo sumažintas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 16 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-300-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01739-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.5; 3.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Dianai Šėperienei, 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z.

V. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja Z. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo (toliau – ir atsakovas) nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nepriskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ dėl neteisėtai sumažintų koeficientų darbo užmokesčio dalį 820,00 Lt (237,48 Eur) ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pareiškėja nurodė, jog ginčo laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnė, kuri ėjo 11 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, Įstatymas) 1 priedo pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu nuo 2009 m. gegužės 1 d.) ir 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.), buvo sumažinti pareiginės algos skaičiavimo koeficientai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kuriuo remiantis buvo sumažintas pareiÅ¡kėjos darbo užmokestis, prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Pagal prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pripažintÄ Ä¯statymÄ skaičiuojant bei mokant pareiÅ¡kėjai darbo užmokestį buvo pažeista pareiÅ¡kėjos teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas, todėl pareiÅ¡kėja yra priversta savo pažeistas teises ginti teisme. Atsakovas atsiliepime į praÅ¡ymÄ prašė jį atmesti. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis, vykdydamas įstatymų nuostatas, teisėtai taikė sumažintus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Atsakovas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. XII-523 pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ . Atsakovas taip pat pabrėžė, jog pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi praleidusi taikytinÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Be to, pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 54 straipsnio 5 dalį muitinės pareigÅ«nui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su tarnybos santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.              Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas analogiÅ¡kais kaip ir atsakovas argumentais pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Kadangi byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės proceso Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Teismas k o n s t a t u o j a : IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nuo 2005 m. gruodžio 8 d. dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Ūkio ir aprÅ«pinimo skyriaus vyriausiosios inspektorės (A lygis, 11 kategorija) pareigose. 2012 m. sausio 16 d. Muitinės departamento prie LR FM Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-30 Z.

V. nuo 2012 m. sausio 16 d. atleista iÅ¡ pareigų (b. l. 18-20). Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡yme pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., t. y. ir už laikotarpį kai nutrÅ«ko tarnybos santykiai, teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi (b.l.24) pareiÅ¡kėjai pasiÅ«lė tikslinti praÅ¡ymo reikalavimus. PareiÅ¡kėja nei iki bylos nagrinėjimo sustabdymo, nei atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, praÅ¡ymo netikslino, todėl jis nagrinėjamas tokia apimtimi, kokia yra pareikÅ¡tas.      Muitinės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo tvarkÄ nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 45 str.).

Pagal Įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties Ä®statymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Statuto 46–48 straipsniuose įtvirtintos muitinės pareigÅ«nams mokamų priedų ir priemokų rūšys, dydžiai ir apskaičiavimo tvarka.Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Pažymėtina, kad sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Taigi nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kėjai, kuri tuo metu ėjo 11 kategorijos pareigas, darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientÄ , buvo sumažintas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 16 d.

Å ias aplinkybes patvirtina ir 2013 m. lapkričio 27 d. pažymos apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b.l.16-17). Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir už tÄ laikotarpį kai jau buvo pasibaigę tarnybos santykiai, jÄ 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1P-30 atleidus iÅ¡ tarnybos. Atleidus iÅ¡ tarnybos asmuo praranda valstybės tarnautojo statusÄ ir jam darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas nebėra mokamas, todėl pareiÅ¡kėja įvardijamu laikotarpiu po atleidimo iÅ¡ tarnybos nepatyrė praradimų neiÅ¡mokant dalies darbo užmokesčio, todėl reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį po jos atleidimo iÅ¡ tarnybos, yra nepagrįstas.  Kitoje dalyje nėra ginčo, kad atsakovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusia Ä®statymo redakcija, laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ tarnybos, jai mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

Konstitucinis Teismas 2013 m. birželio 18 d. posėdyje iÅ¡nagrinėjo konstitucinės justicijos bylÄ bei 2013 m. liepos 1 d. priėmė nutarimÄ , kuriame, be kita ko, konstatavo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo (prieÅ¡tarauja) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus < ...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad Statuto 47 straipsnio 2 dalyje nustatyti muitinės pareigÅ«nams mokami pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategorijÄ nebuvo mažinami. Å is Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d. PareiÅ¡kėja, manydama, kad jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista ir turi bÅ«ti ginamos priteisiant visÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo (dėl sumažintų pareiginės algos koeficientų) susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , kreipėsi į teismÄ , t. y. pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės prašė ginÄÄ iÅ¡spręsti tiesiogiai taikant KonstitucijÄ .

Vertinant atsakovo ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytus argumentus pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

Taigi Å¡iuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ , kuriame buvo iÅ¡aiÅ¡kintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos.Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas naujÄ kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminÄ (iki 2015 m. gegužės 1 d.), nepagrįstai delsė.Pažymėtina, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek karjeros valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams, todėl Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika.

Å iuose sprendimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.2015 m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės bei 1 straipsnio 1 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.

Teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 straipsnyje aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .

Atsižvelgus į minėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai (Å¡iuo atveju – Klaipėdos teritorinei muitinei) GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.

Tokia pozicija atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., 2016 m. vasario 15 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016; 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016; 2016 m. vasario 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-730-520/2016; 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-883-520/2016; kt.).Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualia praktika, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo reikalavimai priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį visa apimtimi laikytini nepagrįstais ir atmestini.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:                          PareiÅ¡kėjos Z.

V. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjas                                                     Remigijus Arminas