Legislator Case Law & Legislation
8dff3ccc-4308-4871-90cd-635f86253c12 AI generated

8dff3ccc-4308-4871-90cd-635f86253c12 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 8dff3ccc-4308-4871-90cd-635f86253c12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., trečiajam asmeniui B. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos Draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B.K., n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 384,05 Eur (1326,06 Lt) turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 46-49).

Legislator headnote

AI generated

8dff3ccc-4308-4871-90cd-635f86253c12 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: Be to, ieÅ¡kovė nepateikė transporto priemonės, kuriai buvo padaryta žala, foto nuotraukų, dėl to nėra galimybės įvertinti, ar transporto priemonės žalos akte nurodyti sugadinimai iÅ¡ tiesų buvo padaryti bei tai, ar juos sukėlė trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės įvažiavimas į galimai neuždengtÄ lietaus nuotekų Å¡ulinį. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, kaip transporto priemonės vairuotojas turėjo pareigÄ bÅ«ti atidus, rÅ«pestingas, pasirinkti tinkamÄ greitį bei sustoti prieÅ¡ kliÅ«tį kelyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-536-618/2015(Proceso Nr. 2-06-3-04310-2014-6)Procesinio sprendimo kategorija:4.3.; 44.2.; 44.5.2.1.; 73.2.6.1.; 116.1.; 116.4.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 9 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, Ugnei Martinauskaitei, Laurai Stonkutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui T. D., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovėms V. M., J.

B., trečiajam asmeniui B. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos Draudimas“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B.K., n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 384,05 Eur (1326,06 Lt) turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 46-49).

Nurodė, kad 2011-03-03 transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama keliu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esantį neuždengtÄ nuotekų Å¡ulinį. Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nai iÅ¡tyrę eismo įvykio aplinkybes transporto priemonės vairuotojo veiksmuose teisės pažeidimų nenustatė ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta. Transporto priemonė laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2011-11-14 buvo apdrausta transporto priemonių draudimu.

Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyta, kad yra sugadinta ir reikia keisti automobilio priekinės deÅ¡inės pusės padangÄ bei ratlankį, taip pat reikalinga važiuoklės patikra. IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 459,94 Eur (1588,09 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pažymėjo, kad draudimo sutartis yra sudaryta su sÄ lyga, jog nebus iÅ¡skaičiuojamas nusidėvėjimas, todėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo metu jis nebuvo iÅ¡skaičiuotas, tačiau teikiant ieÅ¡kinį teisme iÅ¡ieÅ¡koma suma yra mažintina transporto priemonės naujų detalių nusidėvėjimo suma, kuri sudaro 75,89 Eur (262,03 Lt).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei priteistinas turtinės žalos atlyginimas yra 384,05 Eur (1326,06 Lt). Nurodė, kad draudikui iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutarties nenustato ko kita. Klaipėdoje esantys vieÅ¡ieji keliai nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl atsakovė privalo prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja, o ieÅ¡kovės draudėjui atsirado žala, nes transporto priemonė „Volkswagen Passat“ nurodytame kelyje įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusį neuždengtÄ lietaus nuotekų Å¡ulinį, atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti bei prižiÅ«rėti jai priklausantį keliÄ nevykdymo rezultatas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas nedalyvavo, raÅ¡tu prašė nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant, ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, jog draudžiamasis įvykis įvyko 2011-03-03 transporto priemonei „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esantį neuždengtÄ nuotekų Å¡ulinį. Draudėjas B. K. 2011-03-03 su praÅ¡ymu kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, todėl laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia yra 2011-03-03.

Tai reiÅ¡kia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovės reikalavimui pareikÅ¡ti baigėsi 2014-03-03. Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nurodydama, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. todėl kad ieÅ¡kovės atstovui 2013-12-10 įsigijus programinę įrangÄ â€žMS Office 2013 Home and Business“ ir 2014 metų sausio mėnesį Å¡iÄ programinę įrangÄ Ä¯diegus turimi duomenys apie bylas buvo netinkamai sinchronizuoti ir ieÅ¡kovės atstovas apie nagrinėjamÄ bylÄ sužinojo tik 2014-04-01, kai advokato kontora buvo perkeliama į kitas patalpas, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma svarbiomis aplinkybėmis, kadangi ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl priežasčių, susijusių su darbo organizavimu.

Be to, ieÅ¡kovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas bÅ«tent dėl kompiuterinės programos klaidos, kadangi nagrinėjama byla galėjo bÅ«ti neįvesta į kompiuterinę programÄ dėl neapdairumo ar apsirikimo. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog lietaus nuotekų Å¡ulinys buvo netvarkingas, jo netvarkingumo mastÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ . Byloje pateiktose nuotraukose užfiksuotas lietaus nuotekų Å¡ulinys yra tvarkingas, todėl jis negalėjo padaryti jokios žalos automobiliui.

Pažymėjo, jog Å¡ios aplinkybės leidžia manyti, kad tarp atsakovės veiksmų bei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, t.y. nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog žala automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado bÅ«tent dėl Klaipėdos miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų – neprižiÅ«rėto lietaus nuotekų Å¡ulinio. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėdama iÅ¡mokÄ draudėjui nesilaikė Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d.

Nr. 101, kurioje yra numatyta, kokie transporto vertinimo dokumentai turi būti pateikti, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė šių dokumentų nėra pateikusi. Be to, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad draudėjas neturėjo galimybės pastebėti kliūties kelyje bei sustoti ar sulėtinti transporto priemonės iki saugaus greičio, ar kitu būdu išvengti kelyje susidariusios kliūties. Eismo įvykis įvyko 2011-03-03 12.15 val., t.y. šviesiu paros metu, todėl manytina, kad draudėjas turėjo galimybę eismo įvykio išvengti, tačiau dėl savo veiksmų to nepadarė.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė J. B. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimams praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertintinos kaip pakankamai svarbi priežastis praleistam senaties terminui atnaujinti. IeÅ¡kovės atstovė taip pat pažymėjo, kad byloje pateiktose nuotraukose užfiksuotas lietaus nuotekų Å¡ulinys yra tinkamai uždegtas, o nagrinėjamu atveju eismo įvykis nebuvo užfiksuotas foto nuotraukomis, todėl nėra galimybės nustatyti, ar nurodytas lietaus nuotekų Å¡ulinys eismo įvykio metu iÅ¡ tiesų buvo neuždengtas, bei tai ar trečiasis asmuo vairuodamas transporto priemonę iÅ¡ tiesų įvažiavo į nurodytÄ lietaus nuotekų Å¡ulinį.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė transporto priemonės, kuriai buvo padaryta žala, foto nuotraukų, dėl to nėra galimybės įvertinti, ar transporto priemonės žalos akte nurodyti sugadinimai iÅ¡ tiesų buvo padaryti bei tai, ar juos sukėlė trečiojo asmens vairuojamos transporto priemonės įvažiavimas į galimai neuždengtÄ lietaus nuotekų Å¡ulinį. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo, kaip transporto priemonės vairuotojas turėjo pareigÄ bÅ«ti atidus, rÅ«pestingas, pasirinkti tinkamÄ greitį bei sustoti prieÅ¡ kliÅ«tį kelyje.

Atsižvelgus į tai, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis yra ganėtinai platus, įvykis įvyko Å¡viesiu paros metu, manytina, kad atsiradusiÄ Å¾alÄ galėjo nulemti ir trečiojo asmens neatsargumas.Trečiasis asmuo B. K. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b. l. 52), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. PaaiÅ¡kino, jog 2011-03-03 jis kartu su žmona važiavo (duomenys neskelbtini).

Važiuodamas keliu jis su vairuojama transporto priemone „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į neuždengtÄ lietaus nuotekų Å¡ulinį, kurio nepastebėjo, kadangi kelias buvo apsemtas vandens. Pažymėjo, kad dėl eismo įvykio buvo sugadinta automobilio padanga bei diskai. Trečiasis asmuo nurodė, jog įvykus eismo įvykiui jis telefonu iÅ¡ karto paskambino į AB „Lietuvos draudimÄ â€œ ir taip pat kreipėsi policijÄ , praneÅ¡damas apie eismo įvykį.

Skambučio metu policijos pareigÅ«nai pasiteiravo, ar jis gali atvykti į policijos komisariatÄ . Jis patvirtino, kad atvykti gali, todėl į eismo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai atvykę nebuvo. IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-11-08 tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens B. K. sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis TIA Nr. 174036675. Pagal 2010-11-08 transporto priemonių draudimo liudijimÄ LD Nr. 94044893 draudėjas B. K. transporto priemonių draudimu laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2011-11-14 apdraudė automobilį „Volkswagen Passat 2.0 FSI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-03-03 trečiasis asmuo B. K. kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . 2011-04-25 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneÅ¡imu Nr. 1155320, informavo atsakovę, kad 2011-03-03 12.35 val. (duomenys neskelbtini), B. K. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į atvirÄ kanalizacijos Å¡ulinį. Pagal 2011-03-03 transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ , nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai yra priekinės deÅ¡inės pusė ratlankis ir padanga, atlikta važiuoklės patikra. UAB „Baltic Auto“ 2011-03-15 defektacijos akte nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalių ir darbų sÄ mata yra: ratlankis 431,82 Eur (1491,00 Lt), dangtelis 5,79 Eur (20,00 Lt), padangos montavimas 8,06 Eur (27,83 Lt), ratų suvedimas 28,21 Eur (97,41 Lt), padanga 94,99 Eur (328,00 Lt), iÅ¡ viso 568,88 Eur (1964,24 Lt). 2011-03-31 UAB „Baltic Auto“ B.

K. pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija BA Nr. 1101117 517,87 Eur (1788,09 Lt) sumai. Pagal AB „Lietuvos Draudimas“ 2011-04-15 aktÄ prie žalos, bylos Nr. 1155320, draudimo iÅ¡mokos suma yra 459,94 Eur (1588,09 Lt). IeÅ¡kovė 2011-05-11 pretenzija Nr. 0001173342 kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama atlyginti iÅ¡mokėtÄ 459,94 Eur (1588,09 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydama, kad atsakovė yra atsakinga už atsiradusiÄ Å¾alÄ . Atsakovė 2011-05-24 raÅ¡tu Nr. (4.19.)-R2-1741 dėl informacijos pateikimo, kreipėsi į ieÅ¡kovę praÅ¡ydama pateikti papildomus duomenis, susijusius su eismo įvykiu.

Pagal 2014-11-28 aktÄ prie žalos, bylos Nr. 1155320, nustatyta, kad nusidėvėjimas yra 75,89 Eur (262,03 Lt), draudimo iÅ¡moka 384,05 Eur (1326,06 Lt).IeÅ¡kovė kreipsi į teismÄ praÅ¡ydama atlyginti turtinę žalÄ , atsiradusiÄ trečiojo asmens vairuojamai transporto priemonei „Volkswagen Passat“ įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esantį neuždengtÄ nuotekų Å¡ulinį. Nurodė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigos prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiame kelyje, ko pasekoje įvyko nurodytas eismo įvykis.

Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neginčija atsakovės nurodytos aplinkybės dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių aplinkybių, todėl turėtų būti atnaujintas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmeniui atsiranda teisė į ieÅ¡kinį. Å i teisė atsiranda, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises).

Tuo atveju, kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimÄ momentai nesutampa, įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistÄ teisę jis sužinojo vėliau, nei Å¡i buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar asmuo apie pažeistÄ teisę pavėluotai sužinojo ne dėl savo nerÅ«pestingumo ir aplaidaus elgesio, t. y. privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę. Jis yra nustatytas abiejų Å¡alių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena Å¡alis dėl reikalavimo nepareiÅ¡kimo per tam tikrÄ laikÄ gali tikėtis, jog kita Å¡alis atsisako ginti pažeistÄ teisę ar vertina jÄ kaip nepažeistÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v.

UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008). Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra naikinamasis ir, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali bÅ«ti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; kt.).

Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-03-03 trečiasis asmuo B. K. kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvažiavo į kanalizacijos Å¡ulinį, ant kurio nebuvo dangčio, ir taip sugadino savo automobilį. 2011-03-03 tarp trečiojo asmens B.

K. ir ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojo V. S. sudarytas transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, kuriuo nustatyti transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad 2011-03-03 įvykus eismo įvykiui jis telefonu susisiekė su AB „Lietuvos draudimas“ ir pranešė apie eismo įvykį. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2011-03-03, todėl Å¡i data laikytina senaties termino pradžia.

Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kovė apie savo pažeistÄ teisę sužino 2011-03-03, o ieÅ¡kinys atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo teisme gautas 2014-04-08, teismas vertina, kad ieÅ¡kovė praleido Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo teismas turi pareigÄ Ä¯vertinti aplinkybes, nulėmusias Å¡io termino praleidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentÄ (ar Å¡ios aplinkybės atsirado ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ . Vertinant, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Tokios aplinkybės gali bÅ«ti fizinio asmens sunki liga, neraÅ¡tingumas, padariusio žalÄ asmens neradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. senato nutarimas Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ .

IeÅ¡kovės atstovas nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl įsigytos programinės įrangos klaidos, t.y. jis 2013-12-10 įsigijo programinę įrangÄ â€žMS Office 2013 Home and Business“ ir 2014 metų sausio mėnesį Å¡iÄ programinę įrangÄ Ä¯diegus turimi duomenys apie bylas buvo netinkamai sinchronizuoti, todėl apie bylÄ jis sužinojo tik 2014-04-01, kai advokato kontora buvo perkeliama į kitas patalpas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės atstovui, kaip advokatui, yra keliami didesni profesinio rÅ«pestingumo bei atidumo reikalavimai, ieÅ¡kovės atstovo nurodyta aplinkybė, sudaranti pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui, yra susijusi su darbo organizavimu, todėl įvertinus tai, kad Å¡ios aplinkybės galima buvo iÅ¡vengti pasirinkus tinkamas užduočių organizavimo, derinimo, tvarkymo priemones bei bÅ«dus, tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra 2011-03-03, o nurodyta programinės įrangos klaida įvyko 2014 metų sausio mėnesį, t.y. nurodyta aplinkybė atsirado tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos pabaigoje, konstatuotina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas ne dėl svarbios priežasties.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-05-11 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. 0001173342 praÅ¡ydama atlyginti iÅ¡mokėtÄ 459,94 Eur (1588,09 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovė, atsakydama į ieÅ¡kovės 2011-05-11 pretenzijÄ , 2011-05-24 raÅ¡tu Nr. (4.19.)-R2-1741 dėl informacijos pateikimo, kreipėsi į ieÅ¡kovę praÅ¡ydama pateikti papildomus duomenis, susijusius su eismo įvykiu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakymo į 2011-05-24 raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo ieÅ¡kovė atsakovei nepateikė.

Taigi ieÅ¡kovė, siekdama apginti savo pažeistÄ teisę jau 2011-05-11 kreipėsi į atsakovę, tačiau nurodytas procesas nutrÅ«ko dėl pačios ieÅ¡kovės veiksmų, t.y. jai nutraukus bendradarbiavimÄ su atsakove. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl ieÅ¡kovės nepakankamo apdairumo ir rÅ«pestingumo, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas kaip nepagrįstas.Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal aptariamÄ teisės normÄ statinių (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas;

3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009).

IeÅ¡kovė nurodo, kad 2011-03-03 trečiasis asmuo B. K. važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esantį neuždengtÄ lietaus nuotekų Å¡ulinį, tokiu bÅ«du padarydamas turtinę žalÄ vairuojamai transporto priemonei „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta transporto priemonė laikotarpiu nuo 2010-11-15 iki 2011-11-14 buvo apdrausta transporto priemonių draudimu, ieÅ¡kovė trečiajam asmeniui iÅ¡mokėjo 459,94 Eur (1588,09 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovė yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja, ieÅ¡kovės draudėjui atsirado žala dėl netinkamai prižiÅ«rimo nurodyto kelio, todėl atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti bei prižiÅ«rėti jai priklausantį keliÄ nevykdymo rezultatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka ir neginčija, kad yra ieÅ¡kinyje nurodyto kelio bei lietaus nuotekų Å¡ulinio valdytoja, tačiau nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp jos veiksmų bei atsiradusios žalos buvimÄ , t.y. nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad eismo įvykio metu lietaus nuotekų Å¡ulinys buvo neuždengtas ir tokiu bÅ«du netinkamai prižiÅ«rimas, bei tai, kad trečiojo asmens transporto priemonei padaryta žala, atsirado bÅ«tent dėl to, kad buvo įvažiuota į neuždengtÄ lietaus nuotekų Å¡ulinį.

Įrodinėjimo procese, sprendžiant klausimus, susijusius su civilinės atsakomybės taikymu, galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė (CPK 178 straipsnis), kuri numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-03-03 trečiasis asmuo B. K. kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydamas, kad 2011-03-03 (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jis įvažiavo į kanalizacijos Å¡ulinį, kuriame nebuvo dangčio, ir sugadino savo automobilį.

PraÅ¡yme nurodyta, kad apie eismo įvykį 2011-03-03 12.15 val. buvo praneÅ¡ta policijai. Pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-04-25 praneÅ¡imÄ Nr. 1155320 nustatyta, kad 2011-03-03 12.35 val. (duomenys neskelbtini), B. K. vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į atvirÄ kanalizacijos Å¡ulinį. Byloje pateiktose 2014-06-20 nuotraukose matomas lietaus nuotekų Å¡ulinys su uždėtomis Å¡ulinio grotelėmis. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad eismo įvykio metu kelias buvo Å¡lapias, apsemtas vandens, todėl važiuodamas jis nepastebėjo neuždengto Å¡ulinio.

PaaiÅ¡kino, kad apie įvykusį eismo įvykį jis telefonu pranešė ieÅ¡kovei, kreipėsi į policijÄ . Pažymėjo, kad į policijos komisariatÄ po įvykio buvo nuvykęs pats, o policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvykę nebuvo, eismo įvykio neužfiksavo. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, jog policijos komisariato praneÅ¡imas buvo suraÅ¡ytas remiantis tik trečiojo asmens B. K. paaiÅ¡kinimu, neatlikus kitų įvykio vietos apžiÅ«ros veiksmų, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes apie eismo įvykio vietÄ ir bÅ«dÄ , todėl atsakovė negali bÅ«ti laikoma pažeidusia pareigÄ rÅ«pestingai prižiÅ«rėti statinį.IÅ¡analizavus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.             Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atsakovė nepateikė praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas nespręstinas.Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur.

Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                             Larisa Å imanskienė