8dfe46a3-6f90-48d5-b3c5-e727bcf205b7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6942-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01551-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas T. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, LukiÅ¡kių TI-K) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. vasario 23 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Kameros buvo nuolat perpildytos, jose buvo drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir Å¡ilto vandens, buvo tarakonų ir graužikų, tualetas nebuvo atitvertas nuo likusios kameros dalies, todėl nuolat sklisdavo blogas kvapas, į duÅ¡Ä jis buvo vedamas tik kartÄ per savaitę ir ne ilgiau nei deÅ¡imčiai minučių, duÅ¡uose nebuvo jokių atitvarų, pasivaikščioti jis buvo vedamas tik vienai valandai per parÄ . Dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė stresÄ , pradėjo kankinti depresija, juto fizinį ir psichologinį diskomfortÄ , trÅ«ko Å¡viežio oro, tarp kalinamųjų dažnai kildavo konfliktai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. LukiÅ¡kių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 15–23). LukiÅ¡kių TI-K vadovaujasi 2010 m. balandžio 11 d.

Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, kuriame nustatytas 3,6 kv. m minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pažymi, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 10 straipsnio bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, jiems iÅ¡duodamas visas Å¡varos palaikymui reikalingas inventorius.

LukiÅ¡kių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra, iki 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o nuo 2013 m. gruodžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.LukiÅ¡kių TI-K vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų. Tualetas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o toks jo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K pažymi, jog kamerose yra tiekiamas šaltas vanduo, langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprūpintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.

Ä® duÅ¡Ä kalinamieji vedami vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. ir tai atitinka Higienos normos reikalavimus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .PraÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas grindžia Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, kuriais vadovaujantis, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimui nustatyta 0,06 Eur suma.

Teismui pateikti 112 A4 formato lapai įrodomosios medžiagos. Atsižvelgiant į tai LukiÅ¡kių TI-K turėtų bÅ«ti priteista 6,67 Eur (112 x 0,06) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs LukiÅ¡kių TI-K.Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 15–17), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamÄ laikotarpį (t. y. periodiÅ¡kai nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. vasario 23 d.) – iÅ¡ viso 173 dienas, 50 dienų ir vienÄ dienÄ pusę dienos vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusiÄ laikotarpio dalį – 122 dienas ir vienÄ dienÄ pusę dienos vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytose kamerose yra pagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog kamerose bÅ«davo tamsu, drėgna, trÅ«ko oro, nuo sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonus kvapas, nes jis nuo gyvenamosios patalpos nebuvo atitvertas.Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa;

ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Lukiškių TI-K nurodė, kad visi sanitariniai mazgai atskirti 1,5 m sienele, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu jokių pažeidimų dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamosios patalpos nenustatyta, todėl teismas vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis pripažįsta, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros patalpos įrengti nėra galimybių, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas laikytinas nepagrįstu.Pagal Higienos normos 24 p., kameros vėdinamos per langus. Minėta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontÄ , taigi ir įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , o natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka Higienos normos reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, iÅ¡vengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi.

Pažymėtina, jog karÅ¡to vandens kamerose pagal galiojančius teisės aktus nėra privalomas, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas. Ä®vertinus patikrinimo aktus, matyti, kad ginčo laikotarpiu tam tikrais atvejais apÅ¡vietos, Å¡ilumos ir drėgmės pažeidimai buvo užfiksuoti, tačiau jie buvo nežymÅ«s (b. l. 28–90) ir esant galimybei paÅ¡alinami. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į administracijÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu jam kalint konkrečioje kameroje buvo neužtikrinti drėgmės kiekio ir ventiliacijos reikalavimai.Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo. IÅ¡ teismui pateiktų graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalų matyti, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“ nuolat atlieka kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 102–127).PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščioti jis buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ .Remiantis SVÄ® 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, todėl Å¡iuo atžvilgiu pažeidimas nėra nustatytas. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad nusimaudyti po duÅ¡u jis buvo vedamas tik vienÄ kartÄ per savaitę ir tik 10 min. Pažymėtina, jog pagal Higienos normos 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės taip pat nebuvo pažeistos, tačiau pareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad duÅ¡ai buvo be atitvarų.

Kadangi LukiÅ¡kių TI-K Å¡io pareiÅ¡kėjo teiginio nepaneigė, Å¡i aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai.Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuotas ploto, tenkančio vienam asmeniui pažeidimas bei tam tikri kameroms keliamų higienos reikalavimų pažeidimai, o taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, kalinimas netinkamomis sÄ lygomis truko gana ilgÄ laikÄ . LukiÅ¡kių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, rodo, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 510 Eur.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemÄ , konstatuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ nepatyrė, todėl LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetamas. Be kita ko, pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui T. G. 510 Eur (penkis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.Netenkinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                    Donatas Vansevičius