2016-12-20 Nr. AB-24263-3-61-3-03721-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus aeroklubui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinei dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-12-20 Nr. AB-24263-3-61-3-03721-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (b. l. 1–3, 20–22), kuriais prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 46SK-(14.46.110.)-271 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-30 „Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo išnagrinėjimo“.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A-2370-756/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03721-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 4.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus aeroklubui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinei dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (b. l. 1–3, 20–22), kuriais prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 46SK-(14.46.110.)-271 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-30 „Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo išnagrinėjimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėje (toliau – ir Žemės sklypas). Minėtą sklypą pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo ne iš (duomenys neskelbtini) aerodromo, todėl nuosavybės teisės perėjimo momentu negalėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) aerodromui 1995 m. birželio 19 d. išduotą tinkamumo naudoti pažymėjimą. Skyrius, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras) ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir Registras) registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Ginčo Žemės sklypo pirkimo–pardavimo momentu tiek Kadastre, tiek Registre buvo įregistruotos tik dvi specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl ginčijamu Skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-271 pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui nustatyta trečia specialioji žemės naudojimo sąlyga laikytina papildoma specialiąja žemės naudojimo sąlyga, kurią nustatant yra būtinas žemės sklypo savininko sutikimas. Ginčijamas Skyriaus sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus, pastabas ir pasiūlymus. Nuosavybės teisių įsigijimo metu pareiškėjas siekė įgyvendinti tikslus, susijusius su Žemės sklypo pirkimu pagal esamą žemės ūkio paskirtį, numatytą Trakų rajono Bendrajame plane, todėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymas pažeidė pareiškėjo interesus, kadangi nebus įgyvendinti Žemės sklypo įsigijimo tikslai, be to, Žemės sklypas nuvertėjo.
Atsakovas Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime (b. l. 28–35) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Paaiškino, kad nuosavybės teise pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas Registre įregistruotas Alytaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79-150 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. S.“ pagrindu. Minėtame sprendime ir kituose žemės sklypo suformavimo dokumentuose (2005 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir kt.) yra nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, reikalingi jo įregistravimui viešuosiuose registruose. Alytaus apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo – tai viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriame nustatyti žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, kadastro duomenys (plotas, vertė, specialiosios žemės naudojimo sąlygos).
Kadangi atskiras Alytaus apskrities viršininko įsakymas suformuoti ginčo Žemės sklypą nebuvo priimtas, taigi Žemės sklypas baigtas formuoti nurodyto Alytaus apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo momentu. (duomenys neskelbtini) aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas išduotas 1995 m. birželio 19 d. Taigi, minėto aerodromo statusas buvo patvirtintas iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo suformavimo. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) aerodromo apsaugos zoną, Skyriuje buvo pradėta specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos – nustatymo procedūra.
Pareiškėjo skundžiamu atveju, jam nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui buvo nustatoma ne papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, bet sąlyga, egzistavusi sklypo formavimo metu. Todėl teisės aktų reikalavimai dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimų sąlygų nustatymo (žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas ir susitarimas dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomos žemės sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo, atlyginimo) netaikomi. Nei pagal Žemės įstatymo 22 straipsnį, reglamentuojantį specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą, nei pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, atliekant žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, nenustatytas reikalavimas gauti žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Keičiant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. nustatant žemės sklypo suformavimo momentu taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą, pareiškėjo rašytinis sutikimas nebuvo reikalingas. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad Skyriaus sprendimas priimtas neatsižvelgiant į jo interesus, pastabas ir pasiūlymus. Skyrius 2013 m. spalio 22 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-2804 pareiškėją informavo apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, nurodė, kad iki 2013 m. gruodžio 1 d. gali pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo.
Kartu su minėtu raštu Žemės sklypo savininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo pateikta žemės sklypo kadastro duomenų formos kopija, kaip nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 544.2 papunktyje, tačiau jos nepateikimas neigiamų pasekmių nesukėlė, nes pareiškėjas galėjo įgyvendinti ir įgyvendino Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 544.2 papunktyje įtvirtintą teisę – per 30 dienų nuo žemėtvarkos skyriaus pranešimo gavimo pateikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo. Skyrius išnagrinėjo pareiškėjo pateiktas pastabas ir 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-322 pateikė motyvuotą atsakymą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b. l. 141–146) pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos – nustatymo pareiškėjo Žemės sklypui teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 2.7-79-15099 K. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,22 ha nekilnojamojo turto dalį, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., Vilniaus aps. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,32 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. pareiškėjas nuosavybėn įgijo 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 14-8548 pagrindu.
Šiam žemės sklypui buvo nustatytos ir Registre įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos (0,10 ha žemės sklypo); ryšių, linijų apsaugos zonos (0,02 ha žemės sklypo ploto). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Aviacijos rinktinė 2013 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (21/28)-2-309 kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypams, esantiems greta (duomenys neskelbtini) ir VSAT Aviacijos rinktinės aerodromų, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos – nustatymo bei įrašymo į Kadastrą ir Registrą.
Skyrius, pradėdamas žemės sklypų, esančių šalia aerodromų, kadastro duomenų tikslinimo procedūrą, tam, kad nustatyti jiems bei įrašyti į Kadastrą ir Registrą specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlygą – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zoną – kreipėsi į UAB „Orkanas“, su kuria yra sudaręs 2012 m. spalio 2 d. žemės sklypams formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Kadastrą ir Registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų ir kadastro duomenų formų parengimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1DPS-(4.27)-641.
UAB „Orkanas“ užpildė žemės sklypo kadastro duomenų formą ir perskaičiavo žemės sklypo vertę, taip pat parengė žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą. Skyrius patikrino UAB „Orkanas“ parengtus dokumentus ir 2013 m. spalio 22 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-2804 informavo pareiškėją apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą; nurodė, kad iki 2013 m. gruodžio 1 d. gali pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo. Skyrius 2013 m. lapkričio 15 d. gavo pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 13/11/11-1 dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės ūkio paskirties žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Jį išnagrinėjęs, 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-322 informavo pareiškėją, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į (duomenys neskelbtini) aerodromo apsaugos zoną nuo minėto sklypo suformavimo momento bei galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė nenustatinėti minėtos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, atsižvelgiant į žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį; nurodė, kad nuspręsta neatsižvelgti į pareiškėjo pateiktas pastabas.
Skyrius 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 46SK-(14.46.U0.)-271 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, pagal UAB „Orkanas“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylos atnaujinimą nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., specialiąją žemės naudojimo sąlygą – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zoną (V skyrius) – ir pavedė kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ginčo sąlyga pareiškėjo sklypui įregistruota 2014 m. balandžio 17 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu pateikė skundą NŽT, kuri 2014 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 1T-(3.5)-30 „Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas su sprendimais nesutinka, teigia, kad nuosavybės teisės perėjimo momentu negalėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) aerodromui 1995 m. birželio 19 d. išduotą tinkamumo naudoti pažymėjimą, atsakovas priėmė sprendimą negavęs jo, kaip žemės sklypo savininko, sutikimo, todėl pažeidė Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąvoka yra įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Ginčo sprendimas buvo priimtas 2014 m. balandžio 2 d., todėl jo priėmimo metu turėjo būti vadovaujamasi Žemės įstatymo nuostatomis, galiojusiomis nuo 2014 m. sausio 1 d. Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad formuojant naują žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Kadastrą ir Registrą, keičiami žemės sklypo kadastro duomenys, žemės sklypo kadastro duomenys keičiami ir šių duomenų pakeitimai į Kadastrą ir Registrą įrašomi Vyriausybės patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Kadastrą ir Registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Kadastrą ir Registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) 541 punktą, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo momentu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja žemėtvarkos skyrius.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 542.1 punktą vykdytojas šių nuostatų 541 punkte nurodytu atveju, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ne visam žemės sklypui, pagal šių nuostatų 543 punkto reikalavimus parengia žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 56 punktu vykdytojas užpildo žemės sklypo kadastro duomenų formą ir pagal šių nuostatų 32.1.6 punktą perskaičiuoja žemės sklypo vertes. Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas tokiais atvejais nerengiamas.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 544 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius šių nuostatų 541 punkte nurodytu atveju, gavęs vykdytojo parengtus šių nuostatų 542 punkte nurodytus dokumentus, juos patikrina, suderina parengtą žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą (jeigu toks planas rengtas) ir šio žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis.
Pranešime nurodo, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano (jeigu toks planas rengtas) galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojo pastabų dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo, taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano (jeigu toks planas rengtas) gavimo jas išnagrinėja ir jas pateikusiam asmeniui išsiunčia motyvuotą atsakymą į pateiktas pastabas.
Tada parengia NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis projektą, jeigu pastabos dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir (ar) parengto žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano per šių nuostatų 544.2 punkte nustatytą terminą nebuvo pateiktos arba pateiktos ir šių Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 544.3 punkte nustatyta tvarka išnagrinėtos ir nepriimtos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo išsiunčia žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui šio sprendimo kopiją.
Tik tada teikia kadastro tvarkytojui NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypo kadastro duomenų formą ir žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą (jeigu toks planas rengtas). Išvardyti dokumentai kadastro tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo.
Remiantis minėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad yra galimas vėlesnis žemės sklypo formavimo momentu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymas į kadastrą, jeigu tokios sąlygos nebuvo įrašytos į Kadastrą ir Registrą. Iš bylos medžiagos matyti, kad NŽT, gavusi Aviacijos rinktinės 2013 m. gegužės 17 d. prašymą pradėjo specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos – nustatymo procedūrą. NŽT kreipėsi į UAB „Orkanas“, kuri, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 542.1 punktu, 2013 m. rugpjūčio 28 d. parengė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 56 punktą NŽT užpildė žemės sklypo kadastro duomenų formą, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.6 punktą perskaičiavo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vertes ir parengtus dokumentus pateikė Skyriui, kuris, vadovaudamasis nuostatų 544.1 ir 544.2 punktais, patikrino pateiktus dokumentus. Skyrius, nenustatęs trūkumų, suderino žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą ir 2013 m. spalio 22 d. raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-2804 informavo pareiškėją apie numatomą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų pakeitimą ir taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymą. Teismas konstatuoja, kad Skyrius, nustatęs, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į (duomenys neskelbtini) aerodromo apsaugos zoną nuo minėto sklypo suformavimo momento, pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktas pastabas ir ginčijamu sprendimu nustatė specialiąją žemės naudojimo sąlygą.
Pareiškėjo skundo argumentas, kad skundžiamu Skyriaus sprendimu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatant trečią specialiąją žemės naudojimo sąlygą – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zoną, turėjo būti gautas jo, kaip žemės sklypo savininko sutikimas, nepagrįstas, kadangi nei pagal Žemės įstatymo 22 straipsnį, reglamentuojantį specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą, nei pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus nenustatytas reikalavimas, atliekant žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą – nustatant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalimis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 541.1 papunkčiu, gauti žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalimi, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas yra būtinas, nustatant papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas suformuotam ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (išskyrus, kai teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas rengiamas tenkinant viešąjį interesą Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui buvo nustatoma ne papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, bet sąlyga, egzistavusi sklypo formavimo metu.
Dėl pareiškėjo argumento, kad nuosavybės teisės perėjimo momentu negalėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) aerodromui 1995 m. birželio 19 d. išduotą tinkamumo naudoti pažymėjimą, pažymėtina, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą, nėra nustatyta, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga gali būti nenustatoma, jeigu žemės sklypo savininkas nuosavybės teisės į žemės sklypą perėjimo momentu nežinojo apie taikytiną, tačiau Kadastre ir Registre neįregistruotą specialiąją žemės naudojimo sąlygą.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., nustatytus kadastro duomenis ir nustatė specialiąją žemės naudojimo sąlygą – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zoną.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. 46SK-(14.46.110.)-271 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Tarnybos 2014 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 1T-(3.5)-30 „Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo išnagrinėjimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.
Šioje byloje teismas nenagrinėja, dėl kokių priežasčių specialioji žemės naudojimo sąlyga buvo nustatyta tik 2014 m. balandžio mėn. Jeigu pareiškėjas dėl atitinkamų viešojo administravimo subjektų veiksmų patyrė žalą, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka.
III. Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu (b. l. 149–151) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino Žemės įstatymo 22 straipsnio 6, 8 ir 10 dalies, taip pat Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 541 punkto nuostatas. Taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad yra galimas vėlesnis žemės sklypo formavimo momentu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymas į kadastrą, jeigu tokios sąlygos nebuvo įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju jam priklausančiam žemės sklypui buvo nustatoma ne papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, bet sąlyga, egzistavusi sklypo formavimo metu. Pareiškėjo teigimu, VSAT 2013 m. gegužės 17 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypams, esantiems greta (duomenys neskelbtini) ir Aviacijos rinktinės aerodromų, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos – nustatymo bei įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Vadinasi, iki šio rašto pateikimo specialioji žemės naudojimo sąlyga, dėl kurios įrašymo į registrą ir kadastrą vyksta ginčas, jokiais dokumentais nustatyta nebuvo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga jau egzistavo ginčo žemės sklypo suformavimo metu. Taigi, ši sąlyga yra naujai nustatyta.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 163–166) prašo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo manymu, teismas teisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Apeliantas nurodo tuos pačius argumentus, kurie taip pat buvo pateikti 2014 m. rugsėjo 30 d. patikslintame skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. 1-9340-789/2014, kuriuo prašyta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 46SK-( 14.46.110.)-271 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. lT-(3.5)-30 „Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo išnagrinėjimo“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 156–157) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, remiantis byloje esančiais įrodymais bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo informuoja, kad 2000 m. liepos 6 d. buvo sudaryta valstybinės ne ūkio paskirties žemės panaudos sutartis, kuria Vilniaus apskrities viršininkas, Pasienio policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, suteikė naudotis aviacijos bazės ir aerodromo statybai, neterminuotam terminui 30 067 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) šen., (duomenys neskelbtini) r, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėta sutartis 2008 m. buvo koreguota pasikeitus Valstybės sienos apsaugos tarnybos struktūrai – įsteigus Aviacijos rinktinę. Suteiktame žemės sklype buvo pastatyti Aviacijos rinktinės veiklai reikalingi pastatai, įrengtas sraigtasparnių pakilimo-nusileidimo takas. Atlikus statinių ir įrenginių įteisinimo procedūras, nedelsiant pradėti vykdyti sraigtasparnių skrydžiai, o 2009 m. rugsėjo 30 d. Civilinės aviacijos administracijai išdavus Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą Nr. 47 buvo patvirtintas ir rinktinės aerodromo statusas. Pažymėtina, kad Aviacijos rinktinės aerodrome yra nuolat vykdomi skrydžiai susiję su tarnybine veikla, mokymais, praktiniais užsiėmimais, todėl Aviacijos rinktinei yra ypatingai svarbu užtikrinti saugią skrydžių aplinką pilotams, pilotuojantiems ore, o taip pat ir saugią bei nekenksmingą aplinką ant žemės esantiems asmenims ar objektams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas nagrinėjamas pagal ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nuostatas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teismo prašė panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 46SK-(14.46.110.)-271 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav. nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei NŽT 2014 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 1T-(3.5)-30 „Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo išnagrinėjimo“.
Pažymėtina, kad NŽT Trakų skyrius ginčijamu 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 46SK-(14.46.110.)-271 (b. l. 12), pagal UAB „Orkanas“ matininko M. U. 2013 m. rugpjūčio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylos atnaujinimą, nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau tekste – Žemės sklypas) specialiąją žemės naudojimo sąlygą – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zoną (0,32 ha) (1 p.), taip pat pavedė Trakų skyriui Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus įregistruoti VĮ „Registrų centre“ (2 p.). Ginčijamas NŽT Trakų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 541 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, taip pat atsižvelgiant į UAB „Orkanas“ parengtą medžiagą.
Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 1T-(3.5)-30 (b. l. 36–41) atmetė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. birželio 5 d. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 46SK-(14.46.110.)-271.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pagrįstai pakeitė Žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis, t. y. į Kadastrą įrašė specialiąją žemės naudojimo sąlygą – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zoną, kuri egzistavo Žemės sklypo suformavimo metu.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis nagrinėjamoje byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ir jame padaryta išvada, kad Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsnio 8 ir 10 dalimis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 541, 542, 543, 544, 56 punktais yra įtvirtina galimybė į Kadastrą įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį Kadastrą neįrašytos. Taip pat teisėjų kolegija pritaria teismo vertinimui, kad nei ginčui aktualios Žemės įstatymo nuostatos, nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai nereikalauja, atliekant žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, t. y. vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalimis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 541.1 papunkčiu nustatant specialiąją žemės naudojimo sąlygą, gauti žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, teisingai ir pagrįstai atsakė į visus pareiškėjo skunde šiais aspektais išdėstytus argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nekartoja teismo išdėstytų argumentų ir atmeta apeliacinio skundo teiginius, susijusius su neteisingu byloje aktualių materialiųjų teisės normų aiškinimu ir taikymu.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju jam priklausančiam žemės sklypui buvo nustatoma ne papildoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, bet sąlyga, egzistavusi sklypo formavimo metu.
Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas buvo išduotas 1995 m. birželio 19 d., t. y. iki suformuojant ginčo Žemės sklypą (b. l. 20–21, 28–35, 56–57). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateikta medžiaga, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) aerodromo apsaugos zona nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinių aerodromų projektavimo, statybos ir naudojimo specialiųjų reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 42/69, III skyriaus reikalavimais, ir tęsiasi 2,7 km atstumu nuo šio aerodromo kilimo ir tūpimo takų ašinės linijos, o specialiosios žemės ir naudojimo sąlygos (aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos) turi būti nustatytos žemės sklypams nepriklausomai nuo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (žr., NŽT Trakų skyriaus 2014 m. sausio 29 d. raštą Nr. 46SD-(14.46.104.)-322 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, b. l. 56–57). Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamu atsakovo sprendimu pareiškėjui priklausančiam Žemės sklypui pritaikyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zona, negali būti laikoma papildomai nustatyta specialiąją žemės ir miško naudojimo sąlyga, kadangi šalia ginčo Žemės sklypo esantis (duomenys neskelbtini) aerodromas, dėl kurio būtent ir buvo nustatyta minėta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, Žemės sklypo formavimo metu jau egzistavo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose, reglamentuojančiuose specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą, nėra nustatyta, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga (šiuo atveju – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zona) gali būti nenustatoma, jeigu žemės sklypo savininkas nuosavybės teisės į žemės sklypą perėjimo momentu nežinojo apie taikytiną, tačiau Kadastre ir Registre neįregistruotą specialiąją žemės naudojimo sąlygą.
Apeliantas nagrinėjamu aspektu nepagrįstai remiasi faktu, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba tik 2013 m. gegužės 17 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypams, esantiems greta (duomenys neskelbtini) ir Aviacijos rinktinės aerodromų, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos – nustatymo bei įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Šioje administracinėje byloje jau buvo konstatuota tai, kad specialiosios žemės ir miškų naudojimo sąlygos gali egzistuoti nuo atitinkamo žemės sklypo suformavimo dienos ir nebūti įrašytos į Kadastrą ir Registrą.
Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė