8dfda570-0c45-4ef1-bad6-1e6bb9804ee9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-1376-918/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25779-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. G. ir V. Č. patikslintÄ skundÄ dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Deimantės Nikitinienės 2019 m. liepos 30 d. nutarimo Nr.13.12.-54 palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Ernesto Vaino 2019 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-38 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai 2019 m. rugsėjo 24 d. patikslintu skundu praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. 13.12-38 ir VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2019 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr.13.12.-54; 2019 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kimÄ dalyje dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos generaliniai prokuratÅ«rai nagrinėti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėjai patikslintame skunde (c. b. l. 16-23) nurodo, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas ne tik pagal Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PŪVPAV) įstatymÄ , bet ir pagal Europos SÄ jungos direktyvas. Nurodo, kad iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 19 d. raÅ¡to Nr. (12-6)-D8-5030 ir Generalinės prokuratÅ«ros 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 13.12.-86 matyti, kad valstybinių bei privačių miÅ¡kų vidiniai miÅ¡kotvarkos projektai, pagal kuriuos buvo kertamas miÅ¡kas „Natura 2000“ tinklo teritorijose, buvo patvirtinti neatlikus jų galimo poveikio teritorijai įvertinimo ir neįsitikinus, kad jie neigiamai nepaveiks teritorijų, kur yra Bendrijos svarbos prioritetinių natÅ«ralių buveinių tipų, ekologines savybes, todėl, pareiÅ¡kėjų nuomone, buvo pažeistos abi 1992 m. gegužės 21 d., Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natÅ«ralių buveinių ir laukinės faunos bei floros-apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos sÄ lygos.

Skunde nurodyta, kad iÅ¡ Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 19 d. raÅ¡to Nr. (12-6)-D8-5030 matyti, kad PŪVPAV įstatyme yra nustatyta kitokia leidimų planuojamai Å«kinei veiklai iÅ¡davimo tvarka nei nustato Europos parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 16 d. direktyvos 2014/52/ES 1 straipsnio 2 punktas ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis, t. y., Å¡ių direktyvų reikalavimai į PŪVPAV įstatymÄ nėra perkelti. 2014 m. balandžio 16 d. direktyvos 2014/52/ES 1 straipsnio 2 punkto ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies nacionalinių institucijų darbuotojai pažeidė Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ 2 punkto reikalavimus.

PareiÅ¡kėjų teigimu, yra visos ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos – padarytas Europos SÄ jungos teisės aktų pažeidimas, pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu ir valstybės institucijos nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti, todėl prokurorui atsiranda pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į skundÄ (c. b. l. 54-57) nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad iš skunde išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjai nesutinka su prokuroro nutarimu ne dėl galimai prokuroro proceso normų padarytų pažeidimų. Skunde teismui iš esmės jokių naujų argumentų nenurodyta, jis grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti pareiškime Generalinei prokuratūrai ir aukštesniajam prokurorui, ir yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose.

Prokurorai nutarimuose iÅ¡samiai ir motyvuotai iÅ¡tyrė visas pareiÅ¡kimo nagrinėjimui bÅ«tinas ir aktualias aplinkybes bei padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjai neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jų pareiÅ¡kimÄ bei skundÄ padarė kokių nors proceso teisės normų ar teismų praktikoje suformuluotų skundų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nagrinėjimo taisyklių pažeidimų, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų sprendimus nėra. Bylos nagrinėjimui prijungta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriuje iÅ¡nagrinėto advokato S. D. 2018 m. rugsėjo 19 d. (reg.

Nr. AP-25621) ir 2018 m. lapkričio 6 d. skundo (reg. Nr. AP-29860) nagrinėjimo medžiaga Nr. 11.13.-99/2018, viešojo intereso gynimo priemonių taikymo medžiaga Nr. 11.13-63/2019 bei (duomenys neskelbtini) atstovų A. G. ir V. Č. 2019 m. gegužės 7 d. skundo (reg. Nr. AP-13812) nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektu medžiaga Nr. 7.14.-5/2019. Patikslintas skundas atmestinas. Iš dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo (toliau – VIGPT) medžiagos Nr. 11.13-63/2019, 2019 m. gegužės 7 d. skundo (reg.

Nr. AP-13812) nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo aspektu (toliau – Ikiteisminio tyrimo (IT)) medžiagos Nr. 7.14.-5/2019 nustatyta, kad A. G. ir V. Č., kaip (duomenys neskelbtini) atstovai, kartu su kitais asmenimis 2019 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašė:

1) taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, įpareigojant atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų priemonių sustabdyti ir nutraukti aktyvius miÅ¡ko tvarkymo veiksmus, medžių kirtimÄ ir jų iÅ¡vežimÄ Europos SÄ jungai svarbių natÅ«ralių buveinių teritorijoje, 2) pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (VIGPT medžiagos l. 37-53, IT medžiagos l. 1-34).

PareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo pradėjimo dalyje iÅ¡nagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė JÅ«ratė RadiÅ¡auskienė 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (IT medžiagos l. 54-58). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų 2019 m. birželio 1 d. skundas atmestas ir paliktas galioti prokurorės 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas (IT medžiagos l. 60-65).

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir grÄ Å¾ino apylinkės teismui iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjų 2019 m. birželio 1 d. skundÄ (IT medžiagos l. 69-71). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundas atmestas (IT medžiagos l. 73-77). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartis (VIGPT medžiagos l. 69-73, IT medžiagos l. 82-86).

SkundÄ vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo aspektu iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Ernestas Vainas 2019 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 13.12.-38 atsisakė taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo (VIGPT medžiagos l. 30-34, 54-58, c. b. l. 25-29). Prokuroras nutarime nurodė, kad susipažinęs su pareiÅ¡kėjų argumentais ir advokato S. D. 2018 m. rugsėjo 19 d. skundo „Dėl neteisėto valstybinių ir privačių miÅ¡kų kirtimo „Natura 2000“ teritorijose“ nagrinėjimo medžiaga nustatė, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebÅ«tų buvusios iÅ¡nagrinėtos 2018 m. gruodžio 14 d. prokurorės nutarime atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones Nr. 13.12.-86 (VIGPT medžiagos l. 63-67, IT medžiagos l. 35-39).

Be to, nutarime prokuroras pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai subjektyviai interpretuoja tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionalinius teisės aktus, priimtus sprendimus (pvz.: Europos Teisingumo Teismo bylÄ Nr. C-441/17) bei jų nuostatų suderinamumÄ tarpusavyje. Pasak prokuroro, vien tai, kad pareiÅ¡kėjai nesutinka su valstybės tarnautojų veiksmais ar sprendimais, skirtingai aiÅ¡kina teisės normas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryti teisės pažeidimai ir yra bÅ«tina taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones.

Nurodė, kad atsižvelgiant į PŪVPAV, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtintas Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, pareiškėjų teiginiai, kad planuojamai ūkinei veiklai įsteigtose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose visais atvejais privalo būti gauta už saugomas teritorijas atsakingos institucijos išvada dėl planuojamos ūkinės veikos poveikio reikšmingumo, yra nepagrįsti.

Pažymėjo, kad Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Labanoro regioniniame parke „Natura 2000“ teritorijose, valstybiniuose ir privačiuose II grupės miškuose vykdomi neplyni (atvejiniai, atrankiniai), III ir IV miškų grupėse – plyni ir neplyni miško kirtimai, vadovaujantis valstybinių ir privačių miškų vidinės miškotvarkos projektais, kurie suderinti su saugomų teritorijų nacionalinių ir regioninių parkų bei rezervatų direkcijomis – gautos reikiamos išvados dėl ūkinės veiklos saugomose teritorijose.

Be to, valstybinių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projektai svarstyti vieÅ¡ai su visuomene susirinkimuose, patvirtinti aplinkos ministro įsakymais. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmingų priemonių saugant vieÅ¡Ä jį interesÄ . PareiÅ¡kėjai A. G. ir V. Č. 2019 m. birželio 28 d. skundu aukÅ¡tesniajam prokurorui prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Ernesto Vaino 2019 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-38 ir 2) priimti naujÄ nutarimÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, įpareigojant atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų priemonių sustabdyti ir nutraukti aktyvius miÅ¡ko tvarkymo veiksmus, medžių kirtimÄ ir jų iÅ¡vežimÄ , saugomų rÅ«Å¡ių naikinimÄ Europos SÄ jungai svarbių natÅ«ralių buveinių teritorijoje (VIGPT medžiagos l. 1-7).

PareiÅ¡kėjai skunde nurodė, kad prokuroras neiÅ¡nagrinėjo visų pateiktų faktinių aplinkybių ir argumentų. Nesutiko su prokuroro nutarime nurodytais teiginiais, kad ne visais atvejais privaloma gauti kompetentingų nacionalinių institucijų iÅ¡vadÄ dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio reikÅ¡mingumo, nurodė, kad pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natÅ«ralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) 6 straipsnio 3 dalį, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, iÅ¡siaiÅ¡kinusios plačiosios visuomenės nuomonę.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo praktika (konkrečiai cituojamas Europos Teisingumo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas byloje Nr. C-441/17) nacionalinės institucijos, iÅ¡duodamos leidimus kirsti miÅ¡kÄ Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo ir neįsitikinusios, kad tokia veikla neigiamai nepaveiks teritorijos vientisumo, pažeidė Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Europos SÄ jungos virÅ¡enybės nacionalinės teisės atžvilgiu principÄ .

PareiÅ¡kėjai nesutiko, kad nacionalinės kompetentingos institucijos tinkamai vykdo savo pareigas nagrinėjamu klausimu, pažymėjo, kad nei prokuroras, nei Aplinkos ministerija savo 2018 m. spalio 19 d. raÅ¡te nenurodė, kad leidimas kirsti miÅ¡kÄ buvo iÅ¡duotas tik atlikus poveikio aplinkai vertinimÄ ir tik įsitikinus, kad plyni miÅ¡ko iÅ¡kirtimai neigiamai nepaveiks Å¡ios teritorijos vientisumo, be to, nė viena institucija nesikreipė į teismÄ dėl galimo Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimo, iÅ¡duodant leidimus kirsti miÅ¡kÄ .

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų 2019 m. birželio 18 d. skundÄ , 2019 m. liepos 30 d. priėmė nutarimÄ Nr. 13.12.-54, kuriuo paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Ernesto Vaino 2019 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 13.12-38 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones (VIGPT medžiagos l. 23-28, c. b. l. 31-33).

Prokurorė nutarime nurodė, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti, kad keliamas klausimas yra žinomas ir nagrinėjamas kompetentingose institucijose (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, Valstybinėje miÅ¡kų tarnyboje), turinčiose įstatymu suteiktus įgaliojimus spręsti tokio pobÅ«džio klausimus, todėl nėra teisinio pagrindo prokurorui taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismÄ siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Nesutikdami su priimtais prokurorų nutarimais, pareiÅ¡kėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. 13.12-38 bei VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2019 m. liepos 30 d. nutarimÄ Nr.13.12.-54, o 2019 m. gegužės 7 d. pareiÅ¡kimÄ dalyje dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo priemonių taikymo grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos generaliniai prokuratÅ«rai nagrinėti iÅ¡ naujo.

Konstitucijos 118 straipsnyje yra įtvirtinta, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ , įstoti į prasidėjusį procesÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus, vieÅ¡ajam interesui ginti Civiliniame kodekse, civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatyme (toliau – ProkuratÅ«ros įstatymas) ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.

Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorų proceso veiklÄ kontroliuoja aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukÅ¡tesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (ProkuratÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Taigi, teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras vykdydamas įstatyme nustatytas procedÅ«ras nepadarė pažeidimų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ , tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetencijÄ ir nurodyti kokį sprendimÄ prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75- 916/2016).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Ernestas Vainas 2019 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 13.12.-38 pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių nebūtų pasisakyta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 13.12.-86, todėl atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju šiai bylai reikšmingos ir aplinkybės, atlikti veiksmai, surinkti įrodymai, esantys advokato S. D. 2018 m. rugsėjo 19 d. (reg.

Nr. AP-25621) ir 2018 m. lapkričio 6 d. skundų (reg. Nr. AP-29860) nagrinėjimo medžiagoje Nr. 11.13.-99/2018. IÅ¡ minėtoje medžiagoje esančio Lietuvos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės 2018 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡to Nr. 17.2.-4930 matyti, kad buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , Valstybinę saugomų teritorijų tarnybÄ prie aplinkos ministerijos ir Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ su praÅ¡ymu pagal kompetencijÄ pateikti informacijÄ ar 1) vykdomi (ir kokiu pagrindu) pareiÅ¡kėjo nurodyti plynieji ir atrankiniai miÅ¡ko kirtimai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, 2) ar nagrinėjamu atveju atliekami (atlikti) patikrinimai, siekiant įvertinti vykdomos Å«kinės veiklos teisėtumÄ , 3) ar atsakinga institucija nagrinėjamu atveju yra priėmusi iÅ¡vadÄ dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai (Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms) reikÅ¡mingumo, 4) kokių imamasi priemonių, siekiant iÅ¡spręsti klausimus, susijusius su visuomenės nepasitenkinimu dėl Labanoro girioje, Dainavos girioje, kitose „Natura 2000“ teritorijose kertamų miÅ¡kų (vykdomos Å«kinės veiklos), 5) kitÄ , institucijų vertinimu, skundo nagrinėjimui reikalingÄ informacijÄ (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 30-31).

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba 2018 m. spalio 4 d. raÅ¡te Nr. R2-1712 nurodė, kad 1) vadovaujantis valstybinių bei privačių miÅ¡kų vidiniais miÅ¡kotvarkos projektais, Labanoro regioniniame parke, „Natura 2000“ teritorijose, valstybiniuose ir privačiuose II miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose vykdomi neplyni (atvejiniai, atrankiniai), III ir IV miÅ¡kų grupėse – plyni ir neplyni miÅ¡ko kirtimai. Pažymėjo, kad valstybinių miÅ¡kų vidinės miÅ¡kotvarkos projektai svarstyti vieÅ¡ai su visuomene susirinkimuose, jie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymais; miÅ¡kotvarkos projektai rengiami 10 metų laikotarpiui, 2) VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos valdomuose miÅ¡kuose atliekami miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo, įveisimo ir apsaugos planiniai patikrinimai, o gavus skundÄ ar kitÄ informacijÄ â€“ atliekami ir neplaniniai patikrinimai; privačių miÅ¡kų savininkų vykdomų miÅ¡ko kritimų patikrinimai atliekami kiekvienais metais dalyje iÅ¡kirstų biržių arba vykdomi neplaniniai patikrinimai, 3) vidinės miÅ¡kotvarkos projektai parengti saugomų teritorijų miÅ¡kuose, suderinti su saugomų teritorijų nacionalinių ar regioninių parkų bei rezervatų direkcijomis, t. y. gautos iÅ¡vados dėl Å«kinės veiklos saugomose teritorijose pritarimo, 4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimu sudaryta grupė atlikti visų nuosavybės formų miÅ¡kuose Labanoro regioninio parko teritorijoje vykdomų ar per pastaruosius 5 metus vykdytų pagrindinių miÅ¡kų kirtimų (ne mažiau kaip 100 kirtaviečių) atitikimo teisės aktams, įvertinimÄ , nustatytus teisės aktų pažeidimus bei priemones kurių imtasi jiems paÅ¡alinti/sumažinti, 5) DzÅ«kijos nacionaliniame parke vykdomi neplyni pagrindiniai miÅ¡ko kirtimai, iÅ¡skyrus plynus kirtimus pelkinėse augavietėse ir plynus sanitarinius kirtimus (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 33).

Kartu Valstybinė miÅ¡kų tarnyba pateikė AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2010 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tÄ Nr. 3.52-2-848 „Dėl VÄ® Å venčionėlių miÅ¡kų urėdijos vidinio miÅ¡kotvarkos projekto“, AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2012 m. sausio 6 d. raÅ¡tÄ Nr. 3.52-2-11 „Dėl iÅ¡vadų vidiniam miÅ¡kotvarkos projektui“, DzÅ«kijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2013 m. sausio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. S-58 (9.2) „Dėl Varėnos miÅ¡kų urėdijos vidinės miÅ¡kotvarkos projekto derinimo“, DzÅ«kijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2013 m. sausio 21 d. raÅ¡tÄ Nr. S-59 (9.2) „Dėl Druskininkų miÅ¡kų urėdijos vidinės miÅ¡kotvarkos projekto derinimo“ (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 34-37).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. spalio 19 d. rašte Nr. (12.6)-D8-5030 nurodė, kad vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami pagal aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 42-43). Aplinkos ministerija pažymėjo, kad vidinės miškotvarkos projektai derinami su valstybinių parkų direkcijomis ir/ar kultūros paveldo departamentu, taip pat svarstomi su visuomenės atstovais viešuose susirinkimuose.

Aplinkos ministerija taip pat nurodė, kad planuojant Å«kinę veiklÄ â€žNatura 2000“ teritorijoje atsižvelgiama į konkrečiai saugomai teritorijai nustatytus apsaugos tikslus, Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atlieka miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo, įveisimo ir apsaugos planinius, taip pat neplaninius patikrinimus. Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad miÅ¡ko kirtimui, kai neketinama keisti žemės naudojimo, nors jis ir yra planuojamas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikÅ¡mingumo nustatymas ir poveikio aplinkai vertinimas neprivalomi ir nėra teisinio pagrindo Å«kinės veiklos subjektams kreiptis į institucijas, atsakingas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimÄ , dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio reikÅ¡mingumo nustatymo.

Aplinkos ministerija taip pat nurodė, kad yra rengiamos ir miÅ¡kų tvarkymo schemos ir kai schemų teritorija apima „Natura 2000“ teritorijas ar tokių teritorijų artimÄ aplinkÄ , strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos metu nustatomas schemos sprendinių įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikÅ¡mingumas. Taip pat Å¡iame raÅ¡te pažymėta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimu sudaryta grupė atlikti visų nuosavybės formų miÅ¡kuose Labanoro regioninio parko teritorijoje vykdomų ar per pastaruosius 5 metus vykdytų pagrindinių miÅ¡kų kirtimų (ne mažiau kaip 100 kirtaviečių) atitikimo teisės aktams, įvertinimÄ , nustatytus teisės aktų pažeidimus bei priemones kurių imtasi jiems paÅ¡alinti/poveikiui taikyti.

IÅ¡ minėtoje medžiagoje Nr. 11.13.-99/2018 esančio Lietuvos Generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės 2018 m. spalio 25 d. raÅ¡to Nr. 17.2.-5385 matyti, kad buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ , praÅ¡ant pateikti 1) Darbo grupės nagrinėjamu klausimu atlikto patikrinimo iÅ¡vadas (pateiktus pasiÅ«lymus), 2) jei patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, duomenis, kokių imtasi priemonių jiems paÅ¡alinti, 3) informacijÄ , kokie priimti sprendimai, atsižvelgiant į Darbo grupės pasiÅ«lymus dėl miÅ¡ko kirtimų planavimÄ ir vykdymÄ visos Å¡alies saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo, 4) kitÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 54).

IÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 18 d. pavedimo „Dėl plynųjų miÅ¡ko kirtimų mažinimo ir Europos Bendrijos svarbos natÅ«ralių miÅ¡ko buveinių apsaugos miÅ¡kuose“ matyti, kad Gamtos apsaugos ir miÅ¡kų departamento direktoriui buvo pavesta įvertinti Darbo grupės siÅ«lymus, pradėti įvardintų teisės aktų pakeitimų atitinkamus projektus bei pradėti jų derinimo su visuomene procesÄ ; Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktoriui kartu su VÄ® „Valstybinių miÅ¡kų urėdijos“ direktoriumi pavesta atlikti vertinimÄ dėl galimo poveikio ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu („Natura 2000“ tinklo pakankamumo) aspektais, jeigu bÅ«tų taikomi pavedime nurodyti pagrindinių ir kitų buveinės kokybę reikÅ¡mingai mažinančių miÅ¡ko kirtimų EB svarbos natÅ«ralių miÅ¡ko buveinių plotuose, esančiuose visų nuosavybės formų miÅ¡kuose, nutraukimo scenarijai;

VÄ® „Valstybinių miÅ¡kų urėdijos“ direktoriui užtikrinti, kad planuojant 2019 m. miÅ¡kų kirtimus kartografuotos EB svarbos buveinės, esančios BAST ir Vietovių teritorijose, nepatektų į pagrindiniais miÅ¡ko kirtimais kertamų biržių sÄ raÅ¡us. Be to, medžiagoje Nr. 11.13.-99/2018 yra pateikta ir Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2018 m. spalio 30 d. pažyma „Apie Labanoro regioniniame parke 2013-2018 m. vykdytų pagrindinių miÅ¡ko kirtimų patikrinimÄ â€œ, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. spalio mėn. atsakymas Nr. (12-6)-D8(E) į 2018 m. rugsėjo 19 d. advokato S. D. skundÄ ir 2018 m. rugsėjo 14 d. praÅ¡ymÄ , Valstybinės miÅ¡kų urėdijos 2018 m. spalio 29 d. raÅ¡tas Nr. S-2074, 2018 m. spalio 15 d.

Valstybinių miÅ¡kų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miÅ¡kuose, esančiuose Labanoro regioniniame parke, projektuotų ir vykdytų Å«kinių priemonių patikrinimo aktas su priedais (medžiagos Nr. 11.13.-99/2018 l. 66-79). Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjai patikslintÄ skundÄ iÅ¡ esmės grindžia netinkamai prokuroro atlikta skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimų analize. Nurodytų teisės normų ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedÅ«ras, jų (procedÅ«rų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prie civilinės bylos prijungtose medžiagose esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog prokurorai atsainiai žiÅ«rėjo į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, kadangi jie ėmėsi priemonių nustatyti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo pagrįstumÄ , surinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo, vertino, iÅ¡samiai pasisakė dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo/skundo, padarytas iÅ¡vadas motyvavo, rėmėsi kompetentingų institucijų – Aplinkos ministerijos, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos raÅ¡tais, iÅ¡ kurių matyti, kad minėtos institucijos imasi priemonių ne tik galimiems teisės aktų pažeidimams paÅ¡alinti, bet ir sprendžia klausimus, susijusius su miÅ¡kų kirtimais „Natura 2000“ teritorijose (VIGPT medžiagos Nr. 11.13-63/2019 l. 28).

Be to, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė 2019 m. liepos 30 d. nutarime Nr. 13.12.-54 konstatavo, jog skunde nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra susiję su valstybės institucijų bendrÄ ja priežiÅ«ra ir Europos SÄ jungos direktyvų nuostatų perkėlimo į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisės sistemÄ ir (ar) direktyvų nuostatų kokybiÅ¡ko įgyvendinimo kontrole, o Å¡ios sritys nepriskirtinos prokuroro procesinei veiklai ir kompetencijai.

Taip pat minėtame 2019 m. liepos 30 d. nutarime padaryta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjų keliami klausimai yra žinomi ir nagrinėjami kompetentingose Lietuvos Respublikos institucijose. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiÅ¡kėjai nesutinka su prokurorų padarytomis iÅ¡vadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).

Ä®vertinus bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog aukÅ¡tesnysis prokuroras tinkamai neanalizavo pareiÅ¡kėjų skunde nurodytų faktų ir aplinkybių. Kitais teismui pateikto patikslinto skundo argumentais pareiÅ¡kėjai nesutinka su prokurorų motyvais ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjų patikslinto skundo argumentai teismo yra nevertintini kaip nesusiję su galimo proceso teisės pažeidimo tyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad pareiÅ¡kėjai patikslintame skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo, pareiÅ¡kėjų patikslintas skundas atmestinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, nutaria: pareiÅ¡kėjų A.

G. ir V. Č. patikslintÄ skundÄ dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Deimantės Nikitinienės 2019 m. liepos 30 d. nutarimo Nr.13.12.-54 palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Ernesto Vaino 2019 m. birželio 18 d. nutarimÄ Nr. 13.12.-38 atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones panaikinimo atmesti. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aistė Petrevičienė