2017-09-27 Nr. AB-17500-3-62-3-00432-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1449-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00432-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), (toliau – ir atsakovas) 150 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, atliejant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą, būti atskirai nuo rūkančiųjų, sanitarinių mazgų būklė buvo prasta, juose nebuvo ventiliacijos, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, galimybė pasinaudoti šiltu dušu buvo užtikrinama tik kartą per savaitę, nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, neišnaikinti parazitai, patalynė buvo nešvari, o savo pledų turėti nebuvo leidžiama, suteikiamo maisto energetinė vertė buvo maža, pareiškėjui nebuvo garantuojamas užimtumas, pareigūnai turėjo sadistinių polinkių.

3. Dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją. Pareiškėjo gyvenimas Marijampolės PN buvo ir yra nežmogiškas ir pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, todėl prašė priteisti neturtinę žalą.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Akcentavo, kad kalinimo sąlygos Marijampolės PN atitinka teisės aktų reikalavimus: kalintiems asmenims yra užtikrinamas pakankamas gyvenamasis plotas, privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat įrengta tinkama ventiliacijos sistema, užtikrinamos tinkamos higienos sąlygos, maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Vabzdžių ir graužikų kontrolė ir naikinimas yra vykdomas pagal Marijampolės PN su UAB „Dezinfa“ sudarytą sutartį. Susidėvėję, sugadinti, suplyšę, netinkami naudojimui čiužiniai yra nurašomi ir keičiami į tvarkingus, švarius čiužinius.

6. Nurodė, kad nebuvo gauta asmenų skundų dėl naudojimosi dušu ar naudojimosi sanitariniu mazgu, rūkymo gyvenamosiose patalpose, pareiškėjas dėl papildomo rulonėlio tualetinio popieriaus išdavimo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Pataisos namuose nebuvo užregistruota sadistinių pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su blogomis gyvenimo sąlygomis, nesikreipė.

7. Marijampolės PN stengiamasi palaikyti tinkamą kalinčių asmenų užimtumą, jie naudojasi kiemeliu, turi teisę sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį, pataisos įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę, gali dirbti VĮ „Mūsų amatai“, gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Dėl pareiškėjo nurodyto teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimo teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 111.4 punktu, pagal kurį minimali pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui turinti tekti gyvenamųjų patalpų ploto norma – 3,1 kv. m. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad 5 gyvenamosios patalpos (kurioje buvo laikomas pareiškėjas) plotas – 53,04 kv. m, įrengta 17 gyvenamųjų vietų. Todėl vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. ploto, todėl, teismo vertinimu, Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.

10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normą, prausykloje, tualete turi būti: 1 praustuvė dešimčiai asmenų; 1 klozetas arba unitazas dvylikai asmenų ir 1 pisuaras dvylikai asmenų. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nurodė, kad 8 būrio sanitarinio mazgo patalpoje yra 3 klozetai, 3 pisuarai, 5 prausimosi kranai. Taigi klozetų ir pisuarų kiekis yra pritaikytas 36 asmenims, prausimosi kranai – 50 asmenų. Pagal Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. pažymą, 2014–2015 metais 8 būryje gyveno vidutiniškai nuo 64 iki 91 nuteistųjų. Duomenų apie 8 būryje gyvenusių asmenų skaičių 2013 m. IV ketvirtyje atsakovas nepateikė. Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl per mažo klozetų, prausimosi kranų kiekio. Kadangi atsakovas minėtų pareiškėjo teiginių dėl nepakankamo tualetų ir prausimosi kranų skaičiaus nepaneigė, teismas konstatavo, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko būryje, kuriame nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas tualetų ir prausimosi kranų skaičius.

11. Dėl pareiškėjo teiginių apie nuteistųjų rūkymą gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose ir nesančių įrengtų rūkymo vietų teismas pažymėjo, kad Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, yra įtvirtintas ir Higienos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (galiojusios iki 2015 m. spalio 31 d.) 14 punkte bei naujos redakcijos Higienos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir naujos redakcijos Higienos norma) 7 punkte. Iš į bylą pateikto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir kontrolės skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-205 ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 27 d. patikrinimo akto Nr. PT-120 teismas nustatė, kad Marijampolės PN šiuo aspektu pažeidimų nustatyta nebuvo, o pareiškėjas nepateikė duomenų, jog buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su besikaupiančia drėgme (pelijantys rūbai, nemalonaus kvapo čiužiniai) teismas, vadovaudamasis Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo akto Nr. Pa-65, 2013 m. birželio 7 d. patikrinimo akto Nr. Pa-207 ir 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. PT-342 duomenimis, sprendė, kad patalpos buvo vėdinamos tinkamai, sudarytos teisės aktų reikalavimus atitinkančios sąlygos praustis po dušu, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami tinkamai – pažeidimų nustatyta nebuvo.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tiekiamo maisto kokybe ir patiekimu bei draudimu maistą priimti iš draugų ir artimųjų, teismas nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2014 m. balandžio 11 d. tyrimų protokolas, Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto kokybės ir jo pateikimo galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes minėtų patikrinimų, atliktų ir pagal nuteistųjų skundus, metu nustatyta, kad Marijampolės PN valgykla ir jos vykdymo veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, nuteistųjų skundai nepasiteisino. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas tik lakoniškai nurodė, jog iš artimųjų draudžiama priimti maisto produktus, nedetalizavo, kokius konkrečius maisto produktus ir kada jis negalėjo priimti, be to, jis neginčijo, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje. Todėl, pagal bylos duomenis, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad atsakovas būtų pažeidęs galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprūpinimą maistu ir organizuojant jų maitinimą.

14. Dėl argumentų, susijusių su neišnaikintais parazitais, teismas iš atsakovo atstovo į bylą pateiktos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422), sudarytos tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa, nustatė, kad paslaugų teikėjas dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas (kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas) įsipareigojo teikti tik Marijampolės PN maisto paruošimo bloke ir nuteistųjų valgykloje. Todėl teismui kilo abejonių, ar vabzdžių, graužikų naikinimas ir kontrolė yra atliekami Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl teismas laikė, kad Marijampolės PN pažeidė minėtus teisės aktų reikalavimus, t. y. graužikų ir buitinių parazitų naikinimas bei kontrolė tik maisto paruošimo bloke ir valgykloje galėjo būti buvo nepakankama, todėl gyvenamosiose patalpose galėjo būti buitinių parazitų ir pareiškėjas dėl jų buvimo galėjo patirti perteklinių nepatogumų.

15. Dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog tualetus skiriančios sienelės užtikrina bent minimalų būtiną privatumą, todėl vertino, jog kad tualeto patalpose deramas privatumas nebuvo užtikrintas.

16. Dėl per mažo kiekio išduodamo tualetinio popieriaus bei neleidimo turėti nuosavų pledų teismas konstatavo, kad išduodamo tualetinio popieriaus kiekis atitiko 2004 m. birželio 9 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas dušų, klozetų kiekių ir kt. inventoriaus normas, o pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą dėl leidimo turėti nuosavą pledą ir buvo atsisakyta jo prašymą tenkinti, todėl teiginį dėl neleidimo turėti nuosavą pledą teismas laikė nepagrįstu.

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. (išskyrus 50 d. išvykimus etapu) Marijampolės PN buvo laikomas pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad tualeto patalpose nebuvo užtikrintas deramas privatumas, taip pat reikiamas klozetų ir prausimosi kranų skaičius, buvo nepakankamas graužikų ir buitinių parazitų naikinimas. Įvertinęs nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laikė, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur suma.

III. 18. Pareiškėjas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino laikotarpį, dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą.

20. Pareiškėjas prašo taikyti 4 kv. m gyvenamosios patalpos standartą, atskaičius baldus.

21. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir nesutinka su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

24. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir neturtinės žalos nepriteisti.

25. Nurodo, kad tarp tualetų įrengtos pertvaros, užtikrinančios minimalų privatumą (pridėtos fotonuotraukos). Prausykloje įrengtas dušas, keturi šalto vandens čiaupai (pridėtos fotonuotraukos).

26. Atsakovas akcentuoja ir prideda įrodymus, kad Marijampolės PN 2014 bei 2015metais įsigijo parazitų naikinimo priemonių, kurias kiekvieno būrio viršininkas pagal poreikį gali paimti ir išdalyti būryje.

27. Pažymi, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nėra teikęs skundų.

28. Atsakovas prideda pažymą apie 2013 m. IV ketv. 8 būryje laikytų nuteistųjų skaičių.

29. Pareiškėjas A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir pažymi, kad kalinimo sąlygos Marijampolės PN neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo A. P. skundo reikalavimas atlyginti 150 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d.

32. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. (išskyrus 50 d. išvykimus etapu) Marijampolės PN buvo laikomas pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad tualeto patalpose nebuvo užtikrintas deramas privatumas, taip pat reikiamas klozetų ir prausimosi kranų skaičius, buvo nepakankamas graužikų ir buitinių parazitų naikinimas.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų

33. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir nepagrįstai netaikė 4 kv. m normos minimaliam gyvenamajam plotui, be to, netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos atlyginimą dydį.

34. Išanalizavusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas prašė tirti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus išnagrinėjo būtent dėl šio laikotarpio, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino nagrinėjamą laikotarpį, atmestini kaip nepagrįsti.

35. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1–111.2 punktai nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti 4 kv. m normą.

36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo detaliai atlikta analize ir padaryta išvada, kad, atsakovui nepateikus konkrečių duomenų, turi būti vadovaujamasi Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. pažyma, iš kurios matyti, kad vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje galėjo tekti 3,12 kv. m ploto, t. y. šiuo atveju teisės aktų reikalavimai dėl minimalaus gyvenamojo ploto nebuvo pažeisti.

37. Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo judėti ne tik gyvenamojoje patalpoje, kurioje iš esmės privalėjo būti tik nakties metu, tačiau naudotis kiemeliu, koplyčia, sporto sale, biblioteka. Atsižvelgus į šią aplinkybę bei tai, jog nebuvo nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimas, nėra pagrindo iš pareiškėjui faktiškai tekusio gyvenamojo ploto atimti baldų užimtą plotą, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra atliekama, kai pažeidimas jau yra konstatuotas ir sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (šiuo aspektu žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-975-662/2017).

38. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų pasisakė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

39. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta iš esmės į visus bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) (toliau – ir ABTĮ) 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neišsamiai išnagrinėjus bylą.

40. Konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į tai, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, bylą tikrinanti teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistos 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas pinigais yra pagrįstas ir pakankamas.

41. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija tvirtina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

42. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir, neigdamas pirmosios instancijos teismo nustatytus Marijampolės PN teisės aktų pažeidimus, su apeliaciniu skundu pateikia naujų įrodymų.

43. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

45. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis nuostatas nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

46. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

47. Šiuo atveju pareiškėjas skunde aiškiai ir suprantamai nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d buvo laikomas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, konkrečiai išdėstė su šiais pažeidimais susijusias aplinkybes. Atsakovas pareiškėjo skundą gavo, pateikė atsiliepimą (b. l. 8–14). Taigi atsakovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su visomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl pastarojo kalinimo sąlygų Marijampolės PN. Be to, atsakovas, gavęs šaukimą dalyvauti 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje, nurodė, kad Marijampolės PN yra detaliai atsakė į teismo bei pareiškėjo klausimus, pateikė visus reikalingus ir su byla susijusius argumentus, todėl prašė nagrinėti administracinę bylą atsakovui nedalyvaujant (b. l. 59).

48. Teikdamas naujus įrodymus su apeliaciniu skundu, atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sukliudžiusių šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šie įrodymai, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, nepriimtini ir netirtini apeliacinės instancijos teisme, o tokie atsakovo veiksmai vertinti kaip netinkamas ir nerūpestingas pareigos paneigti pareiškėjo skunde nurodytus argumentus įgyvendinimas.

49. Akcentuotina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių papildomų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

50. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tinkamai pritaikęs teisės normas, atsižvelgė į individualių bylos aplinkybių visumą, t. y. įvertino pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą, byloje esančius įrodymus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. P. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius