8dfbf783-8fc8-46bc-b697-ff03cd827cdf · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-177/2015         Proceso Nr. 1-30-1-00249-2013-6         Procesinio sprendimo kategorijos: (S)          1.1.8.1.1; 1.2.3.1; 2.1.7.4                                                                                                                                      LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                              2015 m. kovo 20 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

RÅ«tos Mickevičienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,               dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,              gynėjui Mamertui MisiÅ«nui, nuteistajam R. G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 8 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ R.

G. priteista 671,04 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.R. G. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo požymių.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė kitÄ Å¾mogų:2013 m. rugpjūčio 24 d. apie 19.30 val. bendrabučio tipo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambarių bloko koridoriuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju A.

Å . metu dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kÅ«no vietas ir padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos pavirÅ¡inį pjautinį sužalojimÄ , minkÅ¡tųjų audinių pavirÅ¡inį nupjovimÄ -defektÄ ir poodinę kraujosruvÄ apie jį, durtinį-pjautinį kairio dilbio sužalojimÄ , durtinį-pjautinį pilvo sienos kiaurinį sužalojimÄ ir diafragmos bei kepenų kairės skilties dalinį pažeidimÄ , kiaurinį aortos pilvinės dalies sužalojimÄ , kraujosruvÄ tarpuplautyje ir kraujo prasiveržimÄ Ä¯ kairę pleuros ertmę.

Nuo durtinio-pjautinio kiaurinio pilvo sienos bei vidaus organų sužalojimo, pasireiÅ¡kusio Å«miu nukraujavimu į vidaus ertmes ir iÅ¡orę, A. Å . 2013 m. rugpjūčio 24 d. 21.30 val. Klaipėdos respublikinėje ligoninėje mirė.Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog apeliantas mirtinai sužalojo žmogų susijaudinęs ir bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos gindamas savo Å¡eimÄ . Jis neturėjo jokių savanaudiÅ¡kų paskatų. Sureagavęs į dukters Å¡auksmÄ , kuriai nukentėjusysis pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, griebė pirmÄ po ranka pasitaikiusį daiktÄ ir gynė Å¡eimÄ .

Tik po įvykio pamatė, kad griebė bÅ«tent peilį. Iki įvykio apeliantas buvo blaivus, iÅ¡gėrė degtinės tik sužinojęs, kÄ padarė. GynybÄ Ä¯rodo ir tai, jog nukentėjusysis įsiveržė į butÄ , kuriame gyvena jo Å¡eima, pripurÅ¡kė dujų.Prašė atsižvelgti, kad po įvykio niekur nebėgo ir laukė, kol atvyks pareigÅ«nai bei greitoji medicinos pagalba, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusysis jau anksčiau terorizavo jo Å¡eimÄ .

Paskutinį kartÄ buvo supjaustytos buto durys, apie šį įvykį informuota policija.Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašė veikÄ perkvalifikuoti į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegijos nuomone, R. G. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai kvalifikavo veikÄ , paskyrė teisingÄ bausmę.Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                              Dėl R.

G. kaltės ir bÅ«tinosios ginties Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad R. G. tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė A. Å ., ir jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teismo nustatytų objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių R. G. apeliaciniame skunde neginčijo. Jis neneigė dÅ«ręs peiliu A. Å ., t. y. pripažino padaręs sužalojimÄ , turėjusį tiesioginį priežastinį ryšį su mirtimi.Remdamasis specialisto iÅ¡vada Nr. M 609/13 (03) teismas nustatė, jog A.

Å . mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio pilvo sienos ir vidaus organų sužalojimų, pasireiÅ¡kusių Å«miu nukraujavimu į vidaus ertmes bei iÅ¡orę (1 t., 38–40 b. l.). Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčijo nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį – kaltę. Jis teigė, kad A. Å . nužudė ne tyčia, bet gindamas Å¡eimÄ nuo jo smurto.Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ versijÄ pagrįstai įvertino kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R.

G. suduodant smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam nebuvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija. Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ , įtvirtintÄ BK 28 straipsnio nuostatose, bÅ«tinÄ ja gintimi laikoma tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y., kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatÄ , nuosavybę ir pan., jei tuo nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos.Vertinant, ar konkretaus įvykio, Å¡iuo atveju nužudymo, metu egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, bÅ«tina nustatyti: ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi į kaltininkÄ ; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ ; smÅ«gių, sukėlusių nukentėjusiojo mirtį, sudavimo momentÄ ; nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį.

Tik įvertinus Å¡ias aplinkybes galima spręsti, ar iÅ¡ tiesų egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, ar ji buvo kaltininkui atliekant visus gynybos pobÅ«džio veiksmus ir ar gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį.Pagal nuteistojo R. G. versijÄ nukentėjusiajam A. Å . kambaryje papurÅ¡kus dujų balionėliu susidarė bÅ«tinosios ginties situacija, dėl to apeliantas pagriebė peilį ir dÅ«rė jam, taip gynėsi nuo smurto.Neabejotinai nustatyta, kad A. Å . iÅ¡ tiesų kambaryje papurÅ¡kė dujų balionėliu, tačiau to negalima vertinti kaip pavojingo kėsinimosi į nuteistojo Å¡eimÄ .Bylos duomenys įrodo, kad kaimynai jau anksčiau tarpusavyje nesutarė (2 t., 103 b. l.).

Net įvykio dienÄ abi konfliktuojančios pusės dėl viena kitos veiksmų kvietė policijÄ (1 t., 101–104 b. l.).Teisėjų kolegija pripažįsta tos dienos nukentėjusiojo elgesį buvus netinkamÄ (10 litų paėmimÄ , kaimynų durų subadymÄ peiliu), tačiau vėliau sekęs nuteistojo ir jo sugyventinės           R. K. agresyvus santykių aiÅ¡kinimasis su nukentėjusiuoju bendro naudojimo koridoriuje sukėlė pastarojo atsakomÄ jÄ agresijÄ , ir jis, įėjęs į R.

G. Å¡eimos gyvenamÄ jÄ patalpÄ , papurÅ¡kė dujų balionėliu. Toks nukentėjusiojo veiksmas nebuvo nukreiptas prieÅ¡ R. K. dukrÄ A. V. Tai buvo suaugusiųjų konflikto tęsimas netoleruotinomis priemonėmis, dėl kurio pirmiausia nukentėjo trylikametė mergaitė, nes ji buvo arčiausiai durų. Mergaitės reakcijai (Å¡aukimui) neabejotinai turėjo įtakos ne tik dujų papurÅ¡kimas, bet ir iÅ¡gÄ stis dėl R. G. bei kaimyno naudojamo tarpusavio smurto. Tai patvirtina liudytojos R. K. parodymai ikiteisminiame tyrime – ,,visų minėtų muÅ¡tynių metu mano dukra Agnė labai garsiai iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio klykė“ (1 t., 134–136 b. l.).Galima sutikti, kad nukentėjusiojo elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdus ir realus kėsinimasis į Å¡eimos gerovę (dujų papurÅ¡kimas į kambarį), tačiau to negalima įvardinti kaip pavojingo kėsinimosi į asmenų gyvybę ar sveikatÄ , nes dujų balionėlis yra leistina savigynos priemonė, tiesa, šį kartÄ panaudota netinkamai.

KėsinimÄ si nebuvus pavojingÄ Ä¯rodo ir specialisto iÅ¡vados Nr. G 342/14 (03) duomenys, jog A. V. padarytas I0 cheminis veido odos nudegimas (paraudęs veidas) sukėlė tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., 98 b. l.).    Nuteistojo R. G. reakcija į kilusį konfliktÄ (griebimasis peilio) buvo akivaizdžiai neadekvati. Tai suprato kambaryje buvusi R. K., bandžiusi iÅ¡ sugyventinio atimti peilį ir dėl to susižalojusi rankÄ . PrieÅ¡ingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apelianto veiksmų pobÅ«džio negalima įvardinti kaip gynybos, sukeltos susijaudinimo ar Å¡oko bÅ«senos, todėl nesuvokus, kad pagriebė peilį, nes Å¡ioje nutartyje jau aptarta, jog nesutarimų tarp kaimynų buvo ir anksčiau, Å¡is konfliktas nebuvo iÅ¡skirtinis.

Apie ankstesnius konfliktus teisme parodė nukentėjusysis G. S., jų buvus pripažino ir nuteistasis. Nėra pagrindo nuteistajam R. G. teigti, kad jo veiksmai buvo spontaniÅ¡ki, jis dÅ«rė peiliu A. Å . kambaryje, griebęs pirmÄ po ranka pasitaikiusį daiktÄ , ir, jo nuomone, tai įrodo kraujo dėmės.Nebuvus spontaniÅ¡kumo įrodo aplinkybė, jog dar iki smÅ«gio peiliu abu vyrai mušėsi bendrame koridoriuje.R. G. buvus konfliktiÅ¡kÄ Ä¯rodo liudytojos V. Ž. ir net jo sugyventinės R. K. parodymai (įvykio dienÄ jie irgi buvo susipykę).

Tiesa, liudytojai I. J. bei  V. B. teisme apibÅ«dino A. Å . kaip labai agresyvų, o R. G. prieÅ¡ingai, kaip nekonfliktiÅ¡kÄ ir saikingai vartojantį alkoholį, tačiau įvertinusi tai, kad Å¡ie liudytojai kviesti nuteistojo iniciatyva ir jų parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, teisėjų kolegija jais nesiremia.     2013 m. rugpjūčio 24 d. specialisto iÅ¡vados duomenys bei nuotraukos (1 t., 18–19, 25 b. l.) įrodo, kad kambaryje rastas kraujas tik ant lovos čiužinio ir grindų (ėminiai Nr. 3, 4).

IÅ¡tyrus kraujÄ specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(5174)-IS1-1376 nurodyta, jog abiejose vietose buvo R. K. kraujas (1 t., 59–64 b. l.). IÅ¡ tų pačių specialistų iÅ¡vadų ir jų priedų (1 t. 24 b. l.) duomenų matyti, kad A. Å . kraujas rastas tik bendrame koridoriuje.Visa tai įrodo, kad R. G. peilį pasiėmė kambaryje nuo spintelės prie lango (1 t., 21 b. l.), tai pamačiusi R. K. bandė jį atimti ir įsipjovė rankÄ , o smÅ«gį nuteistasis sudavė kitoje vietoje, nutolusioje nuo kambario lango.

Tai sutampa ne tik su liudytojo V. A. parodymais, jog bÅ«damas kambaryje jis matė R. G. judesius prie kambario slenksčio, bet ir su dalimi ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos R. K. parodymų (1 t., 158–160 b. l.). Tokie parodymai paneigia R. G. versijÄ , kad jis A. Å . dÅ«rė prie fotelio ir ten rasta jo kraujo, nes Å¡ioje nutartyje jau aptarta, jog tai ne nukentėjusiojo, bet R. K. kraujas.  Kai kurios liudytojo V. A. parodymų detalės skiriasi nuo teismo nustatytų. Šį skirtumÄ paaiÅ¡kina liudytojo girtumas įvykio metu, tačiau tai nepaneigia jo parodymų esmės, sutampančios su skundžiamame nuosprendyje bei Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais.Nuteistojo veiksmai rodo ne jo spontaniÅ¡kumÄ , bet supykusio žmogaus sÄ moningÄ tyčinį elgesį, nesusijusį su bÅ«tinÄ ja gintimi, kadangi peilis gulėjo prie lango ir prieÅ¡ smÅ«giuodamas         R.

G. turėjo jį pasiimti, po to įveikti tam tikrÄ atstumÄ iki nukentėjusiojo.Aplinkybę, jog nuteistasis A. Å . dÅ«rė ne kambario viduryje, įrodo ir nepilnametės liudytojos A. V. parodymai. Apklausta pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad tėtis vienÄ kartÄ dÅ«rė peiliu, bÅ«damas prie skalbimo maÅ¡inos. Nuotrauka prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo neginčijamai įrodo skalbyklę stovėjus prie kambario durų (1 t., 22 b. l.).Tiesa, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojos A.

V. parodymais motyvavęs, jog jie yra nepatikimi, iÅ¡galvoti, neatitinka visų liudytojų parodymų ir bylos duomenų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nėra tokia kategoriÅ¡ka ir konstatuoja, kad mergaitė buvo iÅ¡sigandusi (Å¡iÄ aplinkybę įrodo ne tik jos rėkimas, bet ir tai, kad ji neprisiminė kambaryje buvus V. A., nors tÄ pripažino pats R. G.), todėl visos situacijos negalėjo tiksliai įvertinti, tačiau jos parodymus smÅ«gį buvus ne kambario gilumoje, kaip teigė nuteistasis, patvirtina jau aptarti kiti įrodymai, todėl teisėjų kolegija jais vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka įrodymų visetÄ .      Beje, neįtikėtina, jog A.

Å . dujas purÅ¡kė, stovėdamas ne tarpduryje ar Å¡alia durų, bet kambario gilumoje, nes tokiu atveju dujų jam bÅ«tų tekę ne mažiau, negu kitiems kambaryje buvusiems asmenims, ir jis to tikrai negalėjo nenumatyti. Abiejų konfliktuojančių pusių emocijas neabejotinai užaÅ¡trino girtumas (1 t., 41 b. l.; 3 t.,   3 b. l.). Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis iki įvykio buvo blaivus. NuteistÄ jį, jo sugyventinę R. K. ir liudytojÄ V. A. Å¡eimos užimame kambaryje girtavus liudytojas V.

A. parodė jau pirmos iÅ¡samios apklausos metu (2 t., 55–57 b. l.). Tiesa, anksčiau jis teigė viso kaimynų konflikto nematęs, tačiau Å¡ios apklausos metu paaiÅ¡kino, kad tai darė R. K. praÅ¡omas. Kambaryje vykus iÅ¡gertuves liudytojas patvirtino jo parodymus tikrinant vietoje (2 t., 58–61 b. l.), apklausus pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2 t., 73–74 b. l.), pirmosios instancijos teisme.Liudytoja M. G. teisme taip pat parodė, kad dar iki įvykio R. G. ir R. K. buvo labai girti.Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, nes nenustatyta juos turėjus interesÄ apkalbėti R.

G.. Beje, visiems trims kambaryje iÅ¡gėrinėjus ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats nuteistasis (2 t., 139–146, 148–152 b. l.). Apeliacinio skundo argumentÄ bei apelianto parodymus, jog pusę butelio degtinės jis iÅ¡gėrė jau po įvykio, teisėjų kolegija vertina kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ , nes Å¡i versija atsirado tik pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. niekada neparodė po įvykio vienas gėręs degtinę. Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ : skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstyti įrodymai įrodo, kad, R.

G. suduodant smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam A. Å ., nebuvo susidariusi bÅ«tinosios ginties situacija, o jos nesant negali bÅ«ti ir bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo. Dėl to nėra pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatų. Apeliantas skunde nurodė, kad smogdamas A. Å . neturėjo jokių savanaudiÅ¡kų paskatų, tačiau pirmosios instancijos teismas to ir netvirtino nustatęs, jog nusikaltimas padarytas netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡aiÅ¡kino netiesioginės tyčios sÄ vokÄ , todėl teisėjų kolegija to nekartoja.  Veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

    Dėl bausmės Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ . Teismas atsižvelgė, kad R. G. padarė baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio          6 dalis) netiesiogine tyčia, įvertino kaltininko asmenybę, jog jo teistumas iÅ¡nykęs, jis pripažino civilinį ieÅ¡kinį, įvertino jo elgesį po nusikaltimo (nustatyta, kad R. G. po padarytos veikos niekur nebėgo, kol atvyko policija bei medikai). Apelianto prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei tai, kad veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, teismas pagrįstai pripažino      R.

G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai).Kita vertus, teismas teisingai pripažino R. G. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartÄ vertinti tų pačių aplinkybių, kurios nurodytos nuteistojo apeliaciniame skunde ir kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas.Ä® visa tai atsižvelgęs, už nužudymÄ be kvalifikuojamųjų požymių esant laisvės atėmimo bausmės sankcijai nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkiui 11 metų, pirmosios instancijos teismas R.

G. paskyrė vos didesnę nei minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę.Teisėjų kolegijos nuomone, už labai sunkų nusikaltimÄ nuteistajam paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinanti aplinkybės (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), nėra per griežta ir yra teisinga. Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             1 punktu, n u t a r i a :

          nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                        Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                    RÅ«ta Mickevičienė                    Linas Žukauskas