2023-03-29 Nr. AB-6938-3-62-3-02393-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-252-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02393-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d. bausmę atliko Marijampolės PN 24 kamerų tipo patalpoje, kurioje gyveno 6 asmenys, todėl nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui. Nurodė, kad kameroje daug vietos užėmė sanitarinis mazgas ir baldai, todėl nebuvo vietos pasivaikščioti, todėl pareiškėjas tapo irzlus, tai jam kėlė didelį diskomfortą ir dvasines kančias.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 27 d. bausmę atliko 17 kameroje; nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. sausio 28 d. bausmę atliko 20 kameroje; nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo paskirtas į 17 kamerą; nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. buvo paskirtas į 19 kamerą; nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 24 d. buvo paskirtas į 24 kamerą; nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 25 d. buvo paskirtas į 8 kamerą; nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo paskirtas į 19 kamerą. 24 kameros plotas yra 20,35 kv. m ir joje buvo laikoma iki 5 asmenų, todėl minimalus plotas pareiškėjui buvo užtikrintas. Pareiškėjui yra suteikta galimybė vieną valandą pasivaikščioti. Pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą.

5. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. liepos 22 d. jam nebuvo užtikrinta ploto norma 24 kameroje.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas, nustatęs, kad 24 kameros plotas yra 20,35 kv. m., laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d. šioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys, atitinkamai vienam nuteistajam teko 3,39 kv. m plotas, pripažino, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjui tenkanti ploto norma, kuri pagal ginčui aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.2 papunktį yra 3,6 kv. m, buvo pažeista.

8. Teismas, vertindamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus, į psichologus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų padarinių. Tačiau teismui nekylo abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra pagrindo atsakovo atstovo pareigūnų elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, intensyvumą, jo neilgą trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams adekvati suma yra 50 Eur.

III. 10. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir pareiškėjui priteistas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

11. Atsakovo atstovo teigimu, teismo nustatytas 5 dienų trūkmės pažeidimas yra nežymus. Be to, teismas byloje nenustatė kitų pažeidimų. Pareiškėjas kiekvieną dieną galėjo nustatytu laiku laisvai judėti pasivaikščiojimų kiemelyje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Neturtinė žala negali būti priteista nustačius vien ploto trūkumą. Pareiškėjas nepatyrė jokių išgyvenimų, jokio diskomforto nejautė. Atsakovas įsitikinęs, kad pats faktas, jog trūko 0,21 kv. m, negalėjo sukelti tokių žymių, negrįžamų psichologinių pasekmių, kurias privalu atlyginti pinigine išraiška. Priteista pareiškėjui 50 Eur suma neturi realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Be to, teismų prakitikoje ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d. kameroje tekusi 3,39 kv. m ploto norma neatitiko teisės aktų reikalavimų (trūko 0,21 kv. m ploto), konstatavo Marijampolės PN neteisėtus veiksmus bei priteisė pareiškėjui 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Atsakovo atstovas Marijampolės PN, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį pakeisti nepriteisiant pareiškėjui žalos atlyginimo.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl to, ar teismas turėjo pagrindą pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Teismo nustatytos aplinkybės nėra kvestionuojamos, dėl to konkrečiu atveju sprendžiama, ar pareiškėjui buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

18. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (asmeninio ploto trūkumas), mastą (trūko 0,21 kv. m ploto) ir trukmę (5 dienos), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, bei į naujausią teismų praktiką dėl priteistinų sumų atlyginant parirtą neturtinę žalą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tik pripažinti pareiškėjo teisės pažeidimą bei pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (50 Eur) vertinti kaip per didelio jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis